"Veido" archyvas

Žurnalas “Forbes”, atsakydamas į šį klausimą, sudarė sąrašą šalių, tinkamiausių gyventi išėjus į pensiją. Atsižvelgiant į sveikatos apsaugos lygį ir kainą, nuolaidas pensininkams, klimatą, žmonių draugiškumą, gamtos grožį ir daugelį kitų kriterijų, pensinio amžiaus žmonės geriausiai turėtų pasijusti Australijoje, Kanadoje ir Kosta Rikoje – visos trys šalys yra saugios, politiškai stabilios, žada puikiai pasirūpinti senolių sveikata ir džiuginti jų akį nepakartojamais gamtos vaizdais.

Toliau sąraše – visas būrys Europos šalių. Pirmoji – Kroatija, viliojanti viso pasaulio pensininkus ne tik pigumu, bet ir puikia architektūra, klimatu bei gamta. Panašiai vertinama ir toliau sąraše esanti Čekija. Na, o Prancūzija, Airija ir Italija pensininkų pagyrų nusipelno už ypatingas jiems taikomas mokesčių lengvatas, dideles pensijas ir aukštą gyvenimo kokybę.

Įdomu tai, kad šiemet į pensijai tinkamiausių šalių sąrašą sugrįžo Portugalija, Filipinai, taip pat anksčiau dėl nesaugumo pašalinta Meksika. O Ekvadoro, Maltos, Urugvajaus, Pietų Afrikos Respublikos ir net Zelandijos jame nebeliko.

Scanpix

Seimo svarstomomis “Sodros” reformos gairėmis siekiama brėžti ilgalaikę ir patikimą pensijų sistemos perspektyvą, teigia Premjeras. Anot jo, pertvarkyta “Sodra” turėtų būti pajėgi spręsti ne tik artimiausio laikotarpio uždavinius.

“Mes darėm įvairius skaičiavimus, kėlėme klausimą, kaip padaryti, kad pensijų sistema ne tik dabar būtų pajėgi vykdyti tuos uždavinius, kuriuos norime įvykdyti, pavyzdžiui, nuo 2012 metų sausio 1 dienos grąžinti sumažintas pensijas, vėliau kompensuoti tuos sumažinimus, grąžinti paskolas, gautas iš valstybės biudžeto, iš deficito išlipti į subalansuotą biudžetą. Tai čia yra artimiausio laikotarpio uždaviniai, ir turime matyti, kaip jie bus sprendžiami.

Bet lygiai taip pat mes aiškiai siekiame apibrėžti ilgalaikę patikimą pensijų sistemos perspektyvą, kad dabartiniai dirbantieji, 30-mečiai, 40-mečiai taip pat turėtų labai aiškų matymą, kad ateityje jų pensijos yra garantuotos, kad jie nepultų ieškoti, kur rasti ramesnę senatvės vietą, ar britanijose ar airijose, o galėtų drąsiai likti ir dirbti Lietuvoje ir žinotų, kad jų pensija bus garantuota”, – antradienį Lietuvos radijui sakė Premjeras.

Jo teigimu, pensijų sistema turėtų atsižvelgti į tai, kad mažėja šalies gyventojų bei dirbančių žmonių skaičius.

“Esminiai yra du dalykai. Kokios pertvarkos yra reikalingos, kad žmonės tikrai būtų garantuoti, kad jie ir ateityje, žiūrint ne tik į artimiausius 5 ar 10 metų, bet ir į dvidešimtmečius, gaus iš “Sodros” pensinės sistemos savo užsidirbtą pensiją. Visų pirma tai yra dirbančių žmonių ir pensininkų skaičiaus klausimas. Gyventojų skaičius mažėja, dirbančių skaičius mažėja, ir tai reiškia, kad mažesniam skaičiui dirbančių žmonių reikia mokėti didesniam skaičiui pensininkų pensijas. To santykio klausimą turime išspręsti”, – Premjerą cituoja lrt.lt.

A. Kubilius pabrėžė privataus pensijų kaupimo svarbą. Anot jo, tai leidžia geriau pasirūpinti būsima pensija, nepriklausomai nuo to, ar ji bus kaupiama privačiuose, ar valstybės planuojamame kurti fonde.

“Antra dalis klausimo – vadinamojo privataus kaupimo pensinėje sistemoje sutvarkymas, nes privatus kaupimas leidžia kiekvienam pasirūpinti savo geresne pensija. Dėl antros pakopos valstybinio fondo, kaip vieno iš alternatyvų privačiam kaupimui, tai jau yra labiau technikos ir įgyvendinimo, o ne esminiai dalykai”, – dėstė Vyriausybės vadovas.

Kai parlamentarai priims socialinės sistemos gaires, Vyriausybė žada rengti konkrečias įstatymų pataisas.

BFL

Dalis politikų siūlomas steigti valstybinis pensijų fondas greičiausiai išsyk iškreiptų konkurenciją bei taptų puikiu “gerų projektų” finansavimo šaltiniu, pirmadienį rašo “Verslo žinios”.

Galimybė steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų kaupimo bendrovę, kurios idėją iškėlė socialdemokratai, numatyta socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos gairėse, kurias turi patvirtinti Seimas.

Pritariantieji ir prieštaraujantieji valstybiniam fondui ant svarstyklių lėkštelių beria tokius argumentus: fondas sukurtų pasirinkimo galimybę norintiems grįžti iš privačių pensijų fondų į valstybinę sistemą, konkuruodamas su privačiais pensijų fondais sumažintų administravimo mokesčius ir net leistų apkarpyti biudžeto deficitą, nes pervedimai į privačius pensijų fondus laikomi biudžeto išlaidomis.

Tačiau sprendimas pareikalautų investicijų, perviliotų specialistų iš privačių pensijų fondų, kaip ir daugelis valstybinių įmonių veiktų neefektyviai, o jo galimus nuostolius dengtų valstybė. Be to, būdamas konservatyvus, jis nepasiūlytų nieko naujo, nes fondų valdymo įmonės ir taip yra įpareigotos turėti konservatyviojo investavimo pensijų fondą.

“Toks fondas turėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su privačiais fondais, jis neturėtų investuoti į rizikingus vertybinius popierius ir turėtų būti konservatyvus”, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pasak jo, valstybinis pensijų kaupimo fondas galėtų būti valstybės įmonė prie “Sodros” ar kitos institucijos, tačiau ne finansuojama valstybės, o užsidirbtų iš fondo dalyvių investicijų.

Valstybiniame fonde kaupti pensijai galėtų vyresnio amžius darbuotojai, gaunantys mažesnes pajamas.

Mokslų daktaras Teodoras Medaiskis prognozuoja, kad tokia valdiška bendrovė būtų labai veikiama politikų prašymų ir mano, kad kur kas geresnė išeitis būtų griežtesnė privačių fondų priežiūra.

Fondo idėja smarkiai abejoja ir “Sodros” direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys mano , kad toks fondas papildomai kainuotų valstybei: “Jei valstybinis fondas veiktų tomis pačiomis sąlygomis kaip kiti rinkos dalyviai, kodėl gi ne – dalyviams būtų daugiau pasirinkimo. Jei jis veiktų išskirtinėmis sąlygomis, tai būtų diskriminacija privačių fondų, kurie patys investavo į informacines technologijas ir kitas sistemas, pritraukė kvalifikuotų žmonių, specialistų, fondų valdytojų”.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kas siūlydami steigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę, politikai pripažįsta, kad nepasitiki privačiais pensijų fondais.

BFL

Keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse dirbę žmonės, pavyzdžiui, kurie persikelia gyventi iš vienos ES šalies į kitą, ateityje turėtų pensijas gauti iš visų ES šalių, kuriose dirbo.

Žmonės, kurie gyvena ir dirba kitoje ES šalyje, vienu metu gali būti draudžiami socialiniu draudimu tik vienoje šalyje. Taip išvengiama dvigubo ar net trigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo dirbant skirtingose valstybėse narėse. Kartu garantuojama, kad žmogus bus apdraustas socialiniu draudimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad tokiems žmonėms yra taikomas socialinio draudimo laikotarpių sumavimo principas, atsižvelgiant į įvairių valstybių narių įstatymus. Į šiuos laikotarpius yra atsižvelgiama, kai būtina nustatyti, ar žmogus turi teisę į socialinio draudimo išmoką.

Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris išdirbo 14 metų Lietuvoje ir 4 metus Vokietijoje (legaliai), pateikia prašymą gauti senatvės pensiją, tačiau nei pagal Lietuvos, nei pagal Vokietijos teisės aktus neturi reikalaujamo minimalaus stažo (Lietuvoje 15 metų, Vokietijoje 5 metai).

Be sumavimo principo, toks žmogus neturėtų teisės gauti senatvės pensijos, nors bendrai būtų apdraustas 18 metų. Pagal šį principą, kiekviena valstybė turės mokėti senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo laikotarpį. Stažų sumavimo principas taip pat galioja apskaičiuojant ir netekto darbingumo, našlių/našlaičių pensijas.

Kai žmogus pasieks pensinį amžių, kiekviena šalis, kurioje jis buvo apdraustas bent vienerius metus, turės mokėti senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo stažą.

Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris išdirbo 20 metų Lietuvoje ir 10 metų Didžiojoje Britanijoje, pateikia prašymą gauti senatvės pensiją. Nustatant, ar žmogus turi minimalų ar būtinąjį stažą teisei į senatvės pensiją įgyti, kiekviena valstybė narė sumuos skirtingose valstybėse narėse įgytą socialinio draudimo stažą, t.y. bus atsižvelgta į visus 30 metų (20 metų Lietuvoje + 10 metų Didžiojoje Britanijoje). Tačiau Lietuvos kompetentinga įstaiga paskirs pensiją už 20 metų, o Didžiosios Britanijos kompetentinga įstaiga – už 10 metų. Pensijų dydis nustatomas pagal kiekvienos šalies nacionalinius teisės aktus.

Šiuo metu ES narės yra 27 valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.

Analogiškos taisyklės galioja ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėms (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas) ir Šveicarijai.

Su kitomis valstybėmis (ne ES, EEE ar Šveicarija), jeigu Lietuva yra pasirašiusi dvišalį susitarimą su atitinkama valstybe, pensijos bus mokamos kaip numatyta šiame susitarime. Lietuva šiuo metu yra pasirašiusi dvišales socialinės apsaugos sutartis su Baltarusija, Ukraina, JAV, Kanada, Rusija.

Informacija apie buvusiems teisėjams mokamų valstybinių pensijų vidutinį dydį bus skelbiama viešai, trečiadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija (NTA).

Interneto svetainėje www.teismai.lt pradedama skelbti statistinė informacija apie teisėjams išmokėtų pensijų vidutinį dydį. Ji bus atnaujinama kas ketvirtį.

Pasak NTA, valstybinių teisėjų pensijų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į teisėjų darbo stažą ir vidutinį teisėjų atlyginimą per paskutinius penkerius darbo metus ir yra ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pavyzdžiui, 2010-ųjų kovo mėnesį buvusiems teisėjams išmokama bendra valstybinės ir socialinio draudimo pensijos suma negalėjo būti didesnė nei 2766 litai.

Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios teisėjų valstybinės pensijos, kaip ir senatvės bei socialinio draudimo pensijos, yra mažinamos vadovaujantis bendru pensijų mažinimo principu ir atsižvelgiant į tai, ar teisėjų valstybinės pensijos gavėjas dirba ir gauna kitų pajamų.

Pasak NTA, atsižvelgiant į minėtus pensijų dydžio ribojimus, skiriamos ir išmokamos valstybinės teisėjų pensijos suma gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, 2011 metų pirmą ketvirtį teisėjams paskirtos pensijos vidutinis dydis siekė 2,248,93 litų, o išmokėtos – 799,32 litus. 2010 metais paskirtos pensijos vidurkis buvo 2 242,2 litai, o išmokėtos – 901,38 litas. Didžiausia pernai metais teisėjui išmokėta pensija buvo 1 227,67 litai.

BTV laidoje “Karštas vakaras” Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas pareiškė, kad kai kurie buvę teisėjai gauna ir iki 8 tūkst. litų pensijas.

“Ko gero, Lietuva per toli nubrido su privilegijuotomis pensijomis. Pavyzdžiui, paskutiniai Konstitucinio teismo sprendimai, kurie reglamentuoja teisėjų pensijas, panaikino bet kokius ribojimus, tad šiandien kai kurie buvę teisėjai gauna 6, 7, 8 tūkst. Lt pensijas”, – naujienų portalas delfi.lt cituoja parlamentarą.

Lietuvos gyventojų nepritaria, o dar 45 proc. visiškai nepritaria planams vėlinti pensinį amžių, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Tačiau beveik 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei yra šiuo metu, rašo apklausą pristatantis naujienų portalas delfi.lt.

Visiškai pritariantys pensinio amžiaus ilginimui nurodė 2 proc. gyventojų, dar 7 proc. sakė pritariantys, o 6 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų pradėti vėlinti pensinį amžių, kad galiausiai jis pasiektų 65 m. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60 metų, o vyrai – 62,5 metų.

Apklausos duomenimis, 34 proc. gyventojų vylėsi, jog po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei dabar, 4 proc. prognozavo daug didesnes pensijas, 23 proc. manė, kad jos liks nepakitusios, daugiau kaip penktadalis prognozuoja mažėjimą.

Maždaug penktadalis apklaustų gyventojų pritarė pensijų mažinimui dirbantiems pensininkams, o 74 proc. tam nepritarė.

Maždaug po lygiai pasiskirstė atsakymai klausiant apie pritarimą valstybinių pensijų skyrimui ypač nusipelniusiems asmenims: tam pritarė 38 proc., o nepritarė 36 proc. apklaustųjų.

Absoliuti dauguma gyventojų mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė: pagarba senjorams, pakankama senatvės pensija visaverčiam gyvenimo lygiui. 53 proc. respondentų tvirtino visiškai nepritariantys, o 39 proc. nepritariantys teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinama ori senatvė. Šiam teiginiui pritarė tik 2 proc. apklaustųjų.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų iniciatyva 2010 metų gruodį-2011 metų sausį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, projektas “Socialinių problemų stebėsena”.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad geriausia lėšas būsimoms pensijoms kaupti privačiuose pensijų fonduose ir “Sodroje”. Beveik penktadalis gyventojų norėtų didinti “Sodros” pervedimus į šiuos fondus, rodo BNS užsakymu tyrimų bendrovės “Rait” atlikta apklausa.

41 proc. apklaustųjų mano, kad geriausia būtų palikti dabartinį modelį, kai dalis lėšų kaupiama privačiuose fonduose, o kita dalis – “Sodroje”. 18 proc. apklaustųjų nuomone, reikėtų didinti pervedimus į privačius fondus ir mažinti kaupimą “Sodroje”.

Tuo tarpu 27 proc. apklaustų žmonių mano, kad geriausia lėšas kaupti tik “Sodroje”, atsisakant dalies įmokų pervedimo į privačius fondus.

Už “Sodros” pervedimų į antros pakopos pensijų fondus didinimą dažniausiai pasisakė asmenys įgiję aukštąjį išsilavinimą, aukščiausias pajamas (daugiau kaip 1,1 tūkst. litų vienam asmeniui) gaunantys, taip pat didmiesčių gyventojai.

Variantą, kai lėšos būtų kaupiamos tik “Sodroje”, atsisakant dalies įmokų pervedimo į privačius fondus, daugiausiai rinkosi 55-74 metų apklaustieji, asmenys su specialiuoju viduriniu, aukštesniuoju išsilavinimu, gyventojai, kurių pajamos yra nuo 601 iki 1,1 tūkst. litų per mėnesį.

Nuo 2009-ųjų pradžios “Sodros” įmoka į pensijų fondus buvo sumažinta nuo 5,5 proc. iki 3 proc. darbuotojo atlyginimo, o nuo liepos – iki 2 procentų. Seimas pernai birželį neribotam laikui paliko galioti iki 2 proc. sumažintas įmokas.

Sausio 13-23 dienomis apklausti 1007 nuolatinių Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

Pertvarkius socialinio daudimo sistemą, pensijų skaičiavimas nesikeis – vidutinės pensijos dydis priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.

“Po reformos žmogus turės didesnę galimybę planuoti savo ateitį – nuo socialinių įmokų “Sodrai”, nuo dalyvavimo antroje pakopoje – privačiame pensijų kaupime – priklausys, kokią jis gaus pensiją. Jis turės galimybę matyti savo būsimą pensiją santykyje su būsimu vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje”, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Donatas Jankauskas.

Pasak jo, vidutinė pensija ateityje galės būti didesnė tiek, kiek bus didesnis vidutinis atlyginimas.

“Mes siekiame jį (buvusio darbo užmokesčio ir pensijos dydžių santykį – BNS) išlaikyti ne mažesnį kaip yra dabar, projektuojama ne mažiau kaip 40 proc. (buvusio darbo užmokesčio – BNS)”, – kalbėjo D.Jankauskas.

Ministras pabrėžė, kad pertvarkius socialinio draudimo sistemą “Sodra” išliks: “Sodra” toliau egzistuotų bendras (politinis – BNS) sutarimas yra”.

Šiuo metu Seime ir ministerijoje svarstomi du pensijų sistemos modeliai – vadinamoji “taškų” sistema, kurios laikomasi Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir nacionalinių virtualių sąskaitų sistema, kurią turi švedai, latviai, lenkai.

Ateityje pensijas siūloma apskaičiuoti taikant “taškų”, o ne nacionalinių virtualių sąskaitų sistemą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

“Scenarijus (“taškų” sistemos – BNS) baigiamas rengti. Mes norime, kad būtų taškų sistema. Geriau atitinka šios dienos aktualijoms, ji būtų ne tokia skausminga, ir “taškų” sistemos įvedimas nebūtų sudėtingas”, – antradienį Seimo Audito komitete, kur svarstyta būsima pensijų ir “Sodros” reforma, tvirtino viceministras.

Šiuo metu Seime ir ministerijoje svarstomi du pensijų sistemos modeliai – vadinamoji “taškų” sistema, kurios laikomasi Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir nacionalinių virtualių sąskaitų sistema, kurią turi švedai, latviai, lenkai.

“Taškų” sistemos esmė ta, kad gyventojo pensija priklausytų nuo surinktų “taškų” kiekio.

“Bus galima tuos “taškus” nusipirkti, jeigu žmogui truks šiek tiek iki pilnos pensijos – jis įneš tam tikrą pinigų sumą”, – aiškino viceministras.

Pasak jo, “taškų” kiekis priklausys nuo žmogaus sumokėtų įmokų dydžio, darbo stažo, jo algos ir infliacijos indekso.

Visi sukaupti “taškai” būtų padauginti iš jo vertės, kurią, pasak A.Bitino, galėtų nustatyti Seimas. “Taško” vertę būtų galima keisti, atsižvelgiant į infliaciją ar kitus ekonomikos reiškinius.

A.Bitinas prognozuoja, kad 2020-2025 metais numatomas demografinis bumas: “Apie 2020 metus būtų galima kalbėti apie “Sodros” įmokų mažinimą arba perdavimą biudžetui”.

Nacionalinių virtualių sąskaitų sistemą siūlo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis.

“Žmonės savo pinigus matytų virtualioje sąskaitoje, kiek jie susikaupė pensijai, todėl ši sistema skaidresnė, už sąskaitą būtų mokamos palūkanos, kurio priklausytų nuo demografinės padėties ir darbo rinkos”, – sakė R.Kuodis.

Pasak jo, tokios sąskaitos niekas nekonfiskuotų, jeigu jos savininkas “trumpam išlėktų į Angliją”: “Žmonės į pensiją išeitų kada nori, ir sugrįžtų iš jos, jeigu susirastų darbą”.

Jis taip pat siūlo pradėti taikyti socialinio kredito sistemą, į kurią galėtų įsijungti nedirbusios jaunos moterys, kurios ketina gimdyti, ir gautų paskolą motinystės pašalpai, studentai – mokslui: “Juk tie žmonės ateityje užsidirbs daug ir padengs įsiskolinimą”.

Prognozuojama, kad nauja pensijų reforma galėtų startuoti 2012 metais

Realiomis finansinėmis galimybės nepagrįstas užmojis didinti pensijas gali grėsti nacionalinės valiutos lito stabilumui, tvirtina premjeras Andrius Kubilius.

“Lito stabilumas yra labai trapus dalykas. Jeigu kas nors nori pabandyti pažiūrėti, o kaip gi atrodys gyvenimas su nestabiliu litu, tai reiškia, su devalvuojamu litu, – juokauju, kad galime pabandyti tokį eksperimentą. Aš negąsdinu, sakau realybę”, – interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.

Anot jo, reikėtų laikytis planų ir per 2011 metus pensijų nedidinti. Tuo tarpu 2012-aisiais pradėti jas pamažu atstatyti.

“Mes Vyriausybėje apsvarstėme sumažintų pensijų ir kitų išmokų kompensavimo tvarką ir aiškiai numatėme, kad nuo 2012 metų bus realizuojamas kompensavimas. Kitiems metams bus parengtas, kaip Konstitucinis teismas reikalauja, specialus įstatymas. Mes matome, kad bent jau 2012 metais mes tam turėsime reikalingų lėšų, bent jau pradžiai ir taip vykdysime konstitucinę pareigą”, – sakė A.Kubilius.

Jis teigė negalintis pasakyti, ar pensijų didinimo įstatymą, jei jis būtų priimtas, vetuotų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Valdantiesiems praėjusią savaitę nepavyko atmesti pataisų, kuriomis siūloma nuo 2011 metų vėl padidinti valstybines ir senatvės pensijas. Seimas ketvirtadienį planuoja dėl to balsuoti galutinai, tačiau neatmetama, kad balsavimas bus atidėtas kitai savaitei, kai bus balsuojama dėl 2011 metų biudžeto – tuomet tikimasi, kad valdantieji surinks pakankamai balsų ir įstatymas dėl pensijų nebus priimtas.

Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato nei 2011 metų “Sodros”, nei valstybės biudžetų projektai.

A.Kubiliaus skaičiavimais, nuo kitų metų atstačius pensijas, tai biudžetui kainuotų 600 mln. litų.

Svarstant galimybę trejais – penkeriais metais trumpinti pedagogų pensinį amžių, Vyriausybė pabrėžia pačių pedagogų solidarumo svarbą.

Valdžios atstovai vienu iš realiausių variantų įvardija kompensavimą iš mokinio krepšelių lėšų, nes ankstyvesnis pensijų mokėjimas iš valstybės ar “Sodros” biudžeto sunkiai įmanomas dėl didelio deficito.

“Kuo didesnė pensija, tuo didesnė našta krinta tiems, kurie pasilieka dirbti”, – BNS sakė specialios darbo grupės vadovas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius.

“Sodra” ir taip turi ne vieną milijardą deficito. Tie, kurie priimtų tokį sprendimą, turėtų būti labai drąsūs žmonės” , – pridūrė Vyriausybės pareigūnas.

Darbo grupės nuomone, išankstinės pensijos dydis, skiriant ją iš mokinio krepšelio lėšų, turėtų būti pačių pedagogų susitarimo reikalas. Ją finansuojant iš valstybės biudžeto arba “Sodros”, reikėtų platesnio sutarimo, nes “tokiu atveju solidarumą dalintųsi visi mokesčių mokėtojai”.

Vyriausybės atstovo teigimu, ateityje pasirinkus profesinės pensijos alternatyvą, tokia galimybė turėtų būti numatoma ne tik pedagogams, bet visų profesijų atstovams.

“Turėtų būti apibrėžtas toks institutas kaip profesinės pensijos – visi tos profesijos atstovai solidariai remia vyresniuosius savo profesijos atstovus, kurie nebegali toje profesijoje toliau dirbti”, – svarstė G.Kazakevičius.

Darbo grupė pasiūlė svarstyti galimybę į pensiją leisti išeiti trejais ar penkeriais metais anksčiau.

“Mokytojai dabar kalba apie 55 metus, iš esmės mes darbo grupėje sutarėme panagrinėti du variantus – ankstinti trejais ir penkeriais metais – būtų pensinis amžius minus trys arba minus penkeri”, – sakė G.Kazakevičius.

Balandžio pabaigoje Seimas nutarė svarstyti galimybę leisti mokytojams į pensiją išeiti nuo 55 metų. Anksčiau į pensiją išeiti galėtų mokytojai, turintys ne mažiau kaip 30 metų pedagogo darbo stažą.

Tuomet Vyriausybė rekomendavo Seimui stabdyti pataisų svarstymą, kol premjero sukurta darbo grupė pateiks savo pasiūlymus ir Vyriausybė pateiks reikalingas pataisas modelio įgyvendinimui.

Šiuo metu moterys Lietuvoje į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – 62,5 metų. Valdžia svarsto galimybę pensinį amžių ilginti, tačiau sprendimas tikriausiai bus priimtas tik po savivaldybių tarybų rinkimų.

Seimas dar svarstys, ar vieneriais metais sutrumpinti sumažintų valstybinių ir senatvės pensijų mokėjimą. Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato 2011 metų “Sodros” biudžeto projektas.

Seimas antradienį nepritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui atmesti parlamentaro Vidmanto Žiemelio pataisą, kuria siūloma sumažintas pensijas mokėti iki šių metų, o ne iki 2011-ųjų pabaigos, kaip numato įstatymas.

Seimas tokį sprendimą priėmė po dviejų balsavimų – pirmą kartą balsai pasiskirstė po lygiai, o antrą kartą už komiteto išvadą balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 35, o 22 parlamentarai susilaikė.

V.Žiemelio pataisą svarstys ir Seimui išvadą teiks Audito komitetas.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Valdžia yra numačiusi po ekonominio sunkmečio grąžinti tik sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad pagal Konstituciją negalima vieniems pensininkams pensijas sumažinti labiau nei kitiems. Be to, dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Didesnės nei 650 litų senatvės pensijos nuo šių metų sumažintos 1,5-70 proc.

siūlančios nuo 2011-ųjų vėl padidinti pensijas

Vilnius, spalio 26 d. (BNS). Seimas dar svarstys, ar vieneriais metais sutrumpinti sumažintų valstybinių ir senatvės pensijų mokėjimą. Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato 2011 metų “Sodros” biudžeto projektas.

Seimas antradienį nepritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui atmesti parlamentaro Vidmanto Žiemelio pataisą, kuria siūloma sumažintas pensijas mokėti iki šių metų, o ne iki 2011-ųjų pabaigos, kaip numato įstatymas.

Seimas tokį sprendimą priėmė po dviejų balsavimų – pirmą kartą balsai pasiskirstė po lygiai, o antrą kartą už komiteto išvadą balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 35, o 22 parlamentarai susilaikė.

V.Žiemelio pataisą svarstys ir Seimui išvadą teiks Audito komitetas.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Valdžia yra numačiusi po ekonominio sunkmečio grąžinti tik sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad pagal Konstituciją negalima vieniems pensininkams pensijas sumažinti labiau nei kitiems. Be to, dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Didesnės nei 650 litų senatvės pensijos nuo šių metų sumažintos 1,5-70 proc.