28,1 proc. – tiek Lietuvos žmonių šiuo metu gauna bent vienos rūšies pensiją – iš viso, kaip  skelbia Statistikos departamentas, jų yra jau 934,2 tūkst. Be to, dar 235,9 tūkst. suaugusiųjų kartu su senatvės arba netekto darbingumo pensijomis gauna ir našlių pensijas.

Nuo 2004 iki 2007 m. pabaigos mažėjęs pensijų gavėjų skaičius Lietuvoje vėl pradėjo didėti 2008 m. Pernai, palyginti su 2007 m., valstybės išlaidos pensijoms buvo didesnės 35 proc., arba 2,3 mlrd. Lt.

Ekonomisto Romo Lazutkos komentaras

Pensininkų proporcijos Lietuvoje nėra didesnės nei kitose Vakarų valstybėse. Tiesa, pas mus į pensiją išeinama anksčiau, tačiau gyvenimo amžius yra trumpesnis, tad bendras dirbančiųjų ir išlaikomųjų santykis panašus. Tiesiog tai sensančios visuomenės padarinys. Tik Vakaruose visuomenės turtingesnės ir joms bent kol kas savo pensininkus išlaikyti lengviau.

Vyriausybė siūlo nemokėti valstybinių pensijų ir rentų dideles pajamas gaunantiems asmenims. Ministrų kabinetas siūlo Seimui keisti išmokų mokėjimo tvarką ir sieti jas su gavėjo gaunamomis pajamomis.

Tam Vyriausybė pritarė trečiadienį.

Siūloma, kad valstybinių pensijų ir rentų skyrimas priklausytų nuo asmens gaunamų pajamų.

Jei Seimas pritartų, būtų nustatytos pajamų minimalios ir maksimalios ribas, nuo kurių priklausytų tokių pensijų ir rentų dydis.

Pavyzdžiui, jei valstybės pensijos ar rentos gavėjai, įskaitant Nepriklausomybės akto signatarus, mokslininkus, buvusius sportininkus, artistus ar kitus kūrybinius darbuotojus, gauna minimalią mėnesio algą (800 litų), jie gautų visą valstybės pensiją arba rentą. Jei jų pajamos didesnės, būtų taikomas tam tikras koeficientas, o pasiekus nustatytas “lubas”, išmokos iš viso nebūtų mokamos.

Anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas nesiėmė prognozuoti, kaip siūloma tvarka gali įtakoti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žmonos verslininkės Kristinos Brazauskienės prašymą jai skirti valstybinę našlės rentą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybinių pensijų ir rentų skyrimo tvarką – jų dydis priklausytų ir nuo apmokestinamųjų pajamų, gaunamų iš valdomo turto, dividendų. Tokį siūlymą numatoma svarstyti trečiadienį Vyriausybės posėdyje.

“Šiandien (pirmadienį – BNS) ministrų kabinetas pritarė siūlymui keisti valstybinių rentų ir pensijų, kurios priklauso nuo draudžiamųjų pajamų skyrimo tvarką taip, kad priklausytų ne vien nuo draudžiamųjų pajamų, bet ir nuo gaunamų pajamų iš valdomo turto, dividendų, palūkanų, tai yra, nuo apmokestinamųjų pajamų”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Kita vertus, pasak ministro, siūloma nustatyti apmokestinamųjų pajamų minimalias ir maksimalias ribas, nuo kurių priklausytų tokių pensijų ir rentų dydis.

“Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad tai galėtų būti lyg ir minimalios mėnesio algos riba – bet kokios apmokestinamosios pajamos iki 800 litų neįtakotų valstybės pensijos arba rentos. Taip pat Seimui siūlysime nustatyti viršutinę ribą, nuo kurios renta arba pensija nebūtų mokama”, – teigė jis.

Pasak jo, konkretūs išmokų dydžiai turėtų paaiškėti Seime: “Mes, ko gero, siūlysime patį principą, o Seime turėtų būti apsispręsta”.

D.Jankauskas nesiėmė prognozuoti, kaip siūloma tvarka gali įtakoti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žmonos verslininkės Kristinos Brazauskienės prašymą jai skirti valstybinę našlės rentą.

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybinė našlės renta K.Brazauskienei turėtų būti paskaičiuota nuo liepos 23 dienos.

“Kas bus pirmiau – ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo bus siūloma apsispręsti dėl konkrečios vienos ar kitos rentos skyrimo, ar įstatymo pakeitimai Seime, nesiimu prognozuoti”, – kalbėjo D.Jankauskas.

Jo teigimu, dabar galiojanti tvarka keičiama, kad ji būtų “socialiau tvarkingesnė”.

Siūloma tvarka, pasak D.Jankausko, palies tas valstybinės pensijas ir rentas, kurių skyrimas priklauso nuo draudžiamųjų pajamų: mokslininkų valstybinės pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos už nuopelnus, kurių įstatymu jau yra atsisakyta, signatarų ir jų našlių bei našlaičių, Lietuvos prezidento valstybinės našlių, sportininkų rentos ir kompensacinės išmokos artistams.

Dalies pensijos mokėjimas iš valstybės biudžeto gali būti perkeltas jau 2012 metais, tuo pačiu metu turėtų mažėti ir “Sodros” įmoka, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

“2012-ieji būtų realu, jeigu pavyks atlikti visus darbus”, – antradienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Donatas Jankauskas.

Anot jo, jei bus tiksliai suskaičiuota ir apsispręsta, kokia dalis pensijos yra perkeliama į bendruosius mokesčius, atitinkamai turėtų mažėti socialinio draudimo įmokų dalis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė birželį teigė, jog numatoma iš “Sodros” į valstybės biudžetą perkelti vadinamąsias solidarumo, arba bazinės pensijos išmokas. Tačiau sprendimai dar bus priimti.

Po reformos socialinio draudimo dalies, skirtos pensijai, tarifas būtų gerokai mažesnis nei dabartinis, ji būtų mokama iš “Sodros” biudžeto, o vadinamoji nacionalinė pensija (dabartinė bazinė pensija) būtų finansuojama iš valstybės biudžeto.

Senatvės pensiją Lietuvoje sudaro dvi dalys: pagrindinė ir papildoma. Pagrindinė pensijos dalis lygi 110 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, o jo neturintiems ji proporcingai mažinama.

Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 30 metų.

Pensijų fondų valdytojai, raginantys didinti įmokas į pensijų fondus, dažnai nepagrįstai kaltinami savanaudiškais tikslais.

Pamėginsiu susidariusią padėtį nupasakoti autoritetingų organizacijų mintimis.

“Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų ir didesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau”, – jei pamanėte, kad taip šneka tik pesimistai arba dažnai apie biudžeto deficito mažinimą pasisakanti Lietuvos Vyriausybė, labai klystate. Šie žodžiai priklauso Europos Komisijos komisarui Laszlo Andorui, kuris prieš kelias savaites paskelbė, kad EK pradeda viešas diskusijas apie tai, ką daryti su šiuo metu Europos Sąjungos šalis kamuojančiomis pensijų sistemų bėdomis. “Į pensiją išėjusių europiečių skaičius, palyginti su juos išlaikančiaisiais, iki 2060 m. padvigubės – tokia padėtis yra nestabili”, – sakė L.Andoras.

Taigi EK jau galvoja, kas bus po penkiasdešimties metų. Ji susirūpinusi visos Bendrijos narių pensijų sistema ir ketina siekti, kad būtų užtikrintos adekvačios, stabilios ir pakankamos pensijos. Taip pat svarstoma, kaip ES galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senstančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

Europos Komisija vėluoja mažiausiai metus, nes dar 2009-ųjų birželį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikius ekonominius sunkumus, nes žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą tokie veiksmai pridarys dar daugiau žalos. EBPO tuomet išreiškė susirūpinimą, kad šalių vyriausybės susivilioja trumpalaikiais praktiniais sprendimais, stabdančiais anksčiau pradėtas reformas, o ilgalaikis strateginis planavimas, kuris yra gyvybiškai svarbus pensininkų pajamoms, paliekamas nuošalyje.

Šie žodžiai ypač taiklūs, jeigu kalbėsime apie Lietuvą. 2008-ųjų pabaigoje ir 2009 m. pavasarį, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, Vyriausybė žadėjo, kad taip bus tik iki šių metų pabaigos. Bet atėjo 2010 m. vasara – ir šis sprendimas pratęstas neapibrėžtam laikotarpiui.

Kada Vyriausybė ketina susimąstyti apie ilgalaikius procesus, tokius kaip senstanti visuomenė ir emigracija? Juk daugiau nei akivaizdu, kad dabartinis “Sodros” finansavimo principas “vaikai išlaiko tėvus” yra pasmerktas. Lieka neatsakytas vienas klausimas – kiek laiko prireiks, kad tai pripažintų ir pati valstybė.
Galima suprasti, kad Vyriausybei svarbu suvaldyti dabartinę padėtį, bet negalima vėl nepacituoti EBPO, kuri prieš metus sakė: “Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkų pajamas”.

Lietuvoje bandoma ginčytis ir sakyti, kad šiam klausimui išspręsti tereikia pertvarkyti “Sodrą”, peržiūrėti jos išlaidas ir mokamas išmokas ar pašalpas. Tačiau tokios kalbos rodo, kad Lietuvos politinis elitas ignoruoja tai, ką jau seniai yra supratęs pasaulis – bismarkinės 120 metų senumo sistemos senstanti visuomenė neišlaikys. Pakaktų peržiūrėti tokių institucijų, kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, EBPO, EK ir kitų rekomendacijas dėl senatvės pensijų mokėjimo, kad taptų aišku, jog visos jos rekomenduoja sukurti sistemą, kuri garantuotų trijų tipų senatvės pensiją – privalomoji “Sodros” tipo pensija ir dvi papildomos: sukaupta antrosios pakopos pensijų fonde ir sukaupta savanoriškomis įmokomis trečiosios pakopos pensijų fonde. Kitaip tariant, sistema nuo principo “vaikai išlaiko tėvus” pasukama “aš pats taupau savo pensijai” link.

Ir kai politikai bando pensijų fondų valdytojus kaltinti, esą šie siekia asmeninių tikslų, jie sako, kad visos šios organizacijos yra neteisios. Ar jie tą ir nori pasakyti?

O gal laikas Lietuvos visuomenę informuoti apie galimus nieko nedarymo politikos padarinius, kuriuos aiškiai įvardijo EK: “Arba skurdesni pensininkai, arba vėlesnė pensija, arba didesni mokesčiai”.

Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuris užtikrintų, kad pajamos už autorinius darbus ar kitą vienkartinę veiklą, nedarytų įtakos gaunamai pensijai. Pasak projekto iniciatorės, Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Dalios Teišerskytės, tokia tvarka leistų gyventojams, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas, papildomai užsidirbti gaunat nenuolatinių pajamų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), siekdama, kad sumažintos valstybinės pensijos būtų kompensuojamos ir pareigūnams bei kariams, Vyriausybei siūlys koreguoti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą.

“Pareigūnų valstybinių pensijų kompensavimas aktualus ne tik vidaus reikalų sistemai – mūsų parengtas projektas sulaukė palaikymo ir iš Krašto apsaugos bei Teisingumo ministerijų. Juolab kad šios pensijos nėra apdovanojimai – jos skiriamos 20 metų ir daugiau ištarnavusiems pareigūnams ir kariams, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl sveikatos sutrikimų, pripažintiems nedarbingais ar tik iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba bei kitais svarbiais atvejais. Suprantama, jog šiuo metu valstybė neturi tų 50-60 milijonų litų, kurių reikėtų preliminariais skaičiavimais, tačiau turi būti nustatytas mechanizmas, kaip tai bus padaryta vėliau. Dabar esanti tvarka yra nenuosekli ir socialiai neteisinga”, – teigia ministras R. Palaitis.

Šiuo metu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė iki šių metų liepos nustato tik sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką. Vidaus reikalų ministerijos parengto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo projekto tikslas – nustatyti analogišką garantiją ir asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažintos pagal šį įstatymą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pareiškė, kad gegužės 5 d. Seime vykusiame pasitarime nebuvo kalbama apie pensinio amžiaus didinimo termino keitimą.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad yra asmeniškai suinteresuotas dėl pensijos amžiaus ilginimo didėsiančiomis pensijomis, o tam nepasirengusiai tautai apie naudą reikia daugiau aiškinti.

“Pensijinio amžiaus ilginimas ir tai, kad žmonės šiek tiek ilgiau dirbs – palaipsniui tai didinant – leis tiems žmonėms, kurie po 15 ar 13 metų išeis į pensiją, gauti didesnę pensiją. Aš asmeniškai tikrai tuo esu suinteresuotas, nes kaip tik tai mane lies”, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Jo teigimu, pensijos amžiaus ilginimas neturės jokios įtakos dabartiniams pensininkams, kurie pasirašo įvairias protesto deklaracijas.

“Tai reiškia – reikia aiškinti toliau. Estijos tauta pasiruošusi, mūsų tauta dar nepasiruošusi. Problemos, matyt, reikalauja atitinkamo veikimo”, – teigė premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad iš karto smarkiai ilginti pensijos amžių Lietuvoje negalima, bet per ilgą laiką tai būtina padaryti.

Pasak A.Kubiliaus, prezidentės nuomonę turi įvertinti koalicijos partneriai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė abejojantis, kad Vyriausybė sprendimus priims, nesitardama ir nekalbėdama su tauta. D.Jankauskas teigė nėra pasiryžęs siūlyti “kokių nors radikalių, greitų ir staigių sprendimų”.

“Nemanau, kad iš tikrųjų vienintelis kelias užtikrinti pensijų mokėjimą arba matyti aiškią perspektyvą, kaip jos gali didėti, yra vistik susiejant su pensijiniu amžiumi. Lygiai taip pat galima būtų ateityje galvoti apie tai, kokios socialinio draudimo įmokos arba kokie bendrieji mokesčiai yra Skandinavijos šalyse. Taigi erdvės variantams ir mąstymams, ko gero, yra kur kas daugiau nei vien apie pensijinį amžių kalbant”, – sakė D.Jankauskas.

Anot jo, reikia daugiau ir plačiau kalbėti apie tai, kaip pasiekti didesnį pensijų didinimą Lietuvoje ne tik po 3-5 metų, bet ir po 15 ar 30 metų.

“Manau, kad platesnis kalbėjimas ir aiškinimasis, kaip mes galime pasiekti didesnių pensijų ir šiandieniniams, ir būsimiesiems pensininkams, per kokius laikotarpius, apspręs šio siūlymo buvimą ar nebuvimą”, – teigė D.Jankauskas.

D.Jankausko teigimu, kitą savaitę bus stengiamasi bent jau aptarti siūlymus Vyriausybėje.

Rengdama “Sodros” pertvarką, Vyriausybė svarsto galimybę pensijos amžių vyrams ir moterims ilginti iki 65 arba 67 metų.

Opozicinės partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai penktadienį įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, jų teigimu, beveik 120 tūkst. Lietuvos piliečių parašų prieš ketinimus ilginti pensinį amžių.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad ne ji priima sprendimus dėl pensinio amžiaus ilginimo ar trumpinimo ir kad Seime dar nėra registruota teisės akto projekto, kuriuo būtų numatoma ilginti pensini amžių.

Tai parlamento vadovė sakė susitikusi su piliečiais, kurie jai perdavė parašus, surinktus priešinantis pensinio amžiaus ilginimui.

“Puikiai suprantu, kad šis klausimas svarbus ir aktualus daugeliui Lietuvos žmonių. Tačiau ne aš sprendžiu pensinio amžiaus nustatymo klausimą, – sakė I. Degutienė. – Labai gerbiu visų Lietuvos piliečių nuomonę, todėl šiuos parašus perduosiu Seimo Socialinių reikalų komitetui ir apie tokią nuomonę informuosiu visus Seimo narius”.

Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė pasiūlė įteisinti galimybę mokytojams, dirbusiems mokinių ugdymo darbą ne mažiau kaip 30 metų, sulaukus 55 metų, išeiti į pensiją.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, anksčiau išeiti į pensiją galėtų mokytojai, dirbantys pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo mokyklose.

Pritarus šiam projektui po pateikimo, pradėta jo svarstymo procedūra. Balsavo: už – 56, prieš – 3, susilaikė 29. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 17 d.

Rytoj partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis ir partijos atstovai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei įteiks beveik 120 tūkstančių Lietuvos žmonių parašų, pasisakančių prieš valdžios ketinimus keletu metų atitolinti pensijinį amžių.

Trumpu, 10 val. prasidėsiančiu piketu prie Seimo dar kartą priminę partijos Tvarka ir teisingumas reikalavimą neatitolinti pensijinio amžiaus, “tvarkiečiai” su parašų lapais patrauks į Seimą. Kovo mėnesio viduryje konservatorių Vyriausybei prakalbus apie ketinimus pensijinio amžiaus pradžią nuo 62,5 metų pailginti iki 65, o vėliau galbūt net iki 67 metų, partijos atstovai pradėjo rinkti tokiais ketinimais pasipiktinusių šalies piliečių parašus.

Per mėnesį surinkta beveik 120 tūkstančių šalies gyventojų parašų.