Per aštuonerius metus kaupiamieji pensijų fondai savo klientams beveik nieko neuždirbo ir žongliruoja tais pačiai, iš „Sodros“ pervestais pinigais.

Vilnietė Justė Blinstrubaitė (pavardė pakeista) antros pakopos pensijų fondo sistemoje dalyvauja nuo 2006 m. Šių metų pradžioje nusprendusi panagrinėti, kiek naudos gavo iš privačių pensijų fondų, mergina neteko žado. Per beveik šešerius metus „Sodra“ pensijų fondams pervedė 4133 Lt jos pinigų, tačiau prie šios sumos neprikapsėjo nė lito – priešingai, iš jų liko tik 3369 Lt.
Vienintelė šio sandorio laimėtoja – 764 Lt nuostolį J.Blinstrubaitei uždirbusi fondo valdytoja bendrovė „Swedbank investicijų valdymas“, už „šaunų“ darbą per šešerius metus susižėrusi 128 Lt. Pinigai į fondo valdytojo sąskaitą tekėjo netgi tada, kai jo parinktas investicijų portfelis klientui gerokai kirto per santaupas, kaupiamas būsimajai pensijai.
Šis pavyzdys – visai ne atsitiktinumas. Pasirodo, antros pakopos pensijų fondai per aštuonerius metus uždirbo vos 17 mln. Lt. Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos duomenys, nuo 2004 m. iki 2011 m. trečiojo ketvirčio „Sodra“ pensijų fondams pervedė 3 mlrd. 895 mln. Lt pensijų įmokų, o 2011 m. rugsėjį bendra fondų investicinių portfelių vertė siekė 3,912 mlrd. Lt. Žinoma, dalį pinigų fondai jau išmokėjo į pensiją išėjusiems klientams, bet vis tiek ne tokio prieaugio tikėtasi kuriant šią sistemą…
Labiausiai fondų rezultatams pakenkė 2008 m. prasidėjusi krizė, kai kaupiamųjų pensijų investicijų portfelis vidutiniškai sumenko apie 20 proc. 2011 m. prie fondų rezultatų ir vėl raudonavo minusai – investicijų portfelis vidutiniškai sumažėjo 4,5 proc.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas prieštarauja, kad aštuoneri metai – per trumpas laikotarpis analizei rengti. „Per šį laikotarpį išgyvenome vieną didžiausių šimtmečio finansinių krizių. Pakankamai geras rezultatas, kad išgyvenus tokį sunkų finansinį etapą bent jau nėra praradimų. Niekas negali garantuoti, kaip seksis investuoti pensijų fondams, bet jei remsimės mokslininkų skaičiavimais ir kitų šalių pavyzdžiais, kaupiant 25–30 metų svyravimai susilygina ir gaunama vidutinė normali grąža siekia 6–7 proc.“, – fondų naudingumą gina M.Kalesinskas.
Tačiau ką reikės daryti, jei į pensiją teks eiti tuo metu, kai užklups dar didesnė šimtmečio krizė? Iki šiol neįvesta jokių saugiklių, kad pinigų neprarastų į tokią padėtį pakliuvęs gyventojas.
Ekonomistas prof. Romualdas Lazutka nemato pagrindo džiaugtis vien tuo, kad fondų valdomas turtas per krizę nesumažėjo, ir primena, jog santaupas ėda infliacija. „Tiksliausia lyginti, kaip nuo 2004 m. keitėsi „Sodros“ pensija ir pensijų fondų prieaugis, nes žmogui nusprendus kaupti pensiją privačiai ta dalimi jam sumažės valstybinė pensija. Per šį laikotarpį „Sodros“ pensijos padvigubėjo: 2005 m. „Sodros“ pensija buvo 420 Lt, o dabar – 800 Lt. Tad privačiai kaupiantis žmogus atsisako gana sparčiai augančios „Sodros“ pensijos dalies“, – lygina R.Lazutka.

Vyriausybė sukėlė dar daugiau sumaišties

Gyventojas, kartą jau pasirašęs sutartį su privačiais pensijų fondais, pasitraukti iš šios sistemos nebegali. Vienintelė jam likusi galimybė – aktyviau domėtis būsimai pensijai skirtais pinigais ir viltis, kad situacija rinkose bus palanki. Tad dar labiau antros pakopos pensijų kaupimo sistemai koją kiša Vyriausybės blaškymasis. Ministrų kabinetas nesivaržo nuolat keisti savo pozicijos – pervedimai į privačius pensijų fondus buvo sumažinti tris kartus, nuo 5,5 iki 1,5 proc. Pastarąjį kartą – nuo sausio 1 d.
Investuotojai pabrėžia, kad būtent šiuo metu yra palankiausias laikas investuoti, nes akcijų kainos kritusios. Dabar jauni žmonės, kurių pensijai skirti pinigai guli rizikinguose investicijų portfeliuose, galėtų tikėtis ateityje uždirbti ir padengti dėl krizės patirtus nuostolius. Tačiau pervedimai iš „Sodros“ sumažinti, o atkurti jie greičiausiai bus tik ekonomikai atsigavus, kai akcijų kainos ir vėl bus pakilusios. Taigi pensijas privačiai kaupiantys gyventojai ir vėl nukentės.
„Didžiausia žala yra ta, kad pensijų fondai, gaudami mažesnes įmokas, turi mažiau galimybių pasinaudoti masto ekonomijos teikiamais pranašumais. Patys lėšų prieaugiai nuo didesnių pervedimų yra savaime didesni. Taip pat disponuojant didesnėmis lėšomis yra galimybė labiau diversifikuoti investicijas ir sumažinti investicijų riziką ilguoju laikotarpiu“, – komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus.
Pensijų fondų dalyvių asociacija viltingai žvelgia į Konstitucinį Teismą, kuris šiemet nagrinės, ar teisėtai buvo sumažinti pervedimai į pensijų fondus. Nuo 2009 m. „Sodra“ fondams nepervedė 1,5 mlrd. Lt.
Idėja, kad kartą perėjęs į privačius fondus nebegalėtum grįžti į „Sodrą“, pasirinkta siekiant išvengti blaškymosi – kad sušlubavus „Sodrai“ visi nesugalvotų bėgti į privačius fondus, o atėjus finansų krizei neskubėtų atgal į „Sodros“ glėbį. Tačiau šįkart situacija kitokia: kadangi žaidimo taisykles keičia Vyriausybė, būtų logiška leisti persigalvoti ir dalyvavimo privačiuose fonduose norintiems atsisakyti gyventojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministras Audrius Bitinas tvirtina, kad tokia galimybė gali atsirasti dar šiemet. Vyriausybė Seimui pateikė teisės aktų projektus, kuriuose siūlomas naujas kaupimo finansavimo modelis – nedidinti iš „Sodros“ pervedamos įmokos tarifo ir nustatyti galimybę patiems dalyviams mokėti papildomą įmoką, atitinkamai iš valstybės biudžeto pervedant skatinamąją įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kartu siūloma apibrėžtu laikotarpiu norintiems asmenims leisti stabdyti dalyvavimą kaupimo sistemoje. Dėl šio siūlymo Seimas turėtų apsispręsti per pavasario sesiją.
Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma numatyti, kaip apsaugoti pensijoms skirtas santaupas nuo akcijų rinkų svyravimų: siūloma įdiegti gyvenimo ciklo fondų modelį. Naujojo modelio esmė – visus dalyvius pagal numatomą jų senatvės pensijos amžiaus sukakties datą suskirstyti į pensijų fondus, atitinkančius jų amžių. Tuomet pensijų fondų valdytojui tektų atsakomybė valdyti turtą taip, kad liekant vis mažiau laiko iki senatvės pensijos amžiaus sukakties turtas būtų investuojamas vis konservatyviau, o dalyvių galimi nuostoliai būtų maksimaliai sumažinti.

Naudingiausia daug uždirbantiems

Privati pensijų kaupimo sistema sugalvota žvelgiant į neišvengiamas demografines problemas dėl visuomenės senėjimo. Imtis kokių nors veiksmų reikia, nes gyventojų skaičiaus prognozės kelia abejonių dėl „Sodros“ sistemos stabilumo. Tačiau R.Lazutka kritikuoja, kad Vakarų šalyse veikia privatūs pensijų fondai, kurie užtikrina papildomas pensijas gyventojams, o Lietuvoje šį kaupimo būdą pasirinkęs žmogus netenka dalies valstybinės pensijos. Senosiose ES šalyse egzistuoja profesiniai pensijų fondai, į kuriuos įmokas kolektyvinių sutarčių pagrindu dažniausiai perveda darbdavys, o jie valdomi darbdavių ir profsąjungų pastangomis.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-3) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia išsamų paaiškinimą apie visas atkuriamas iš „Sodros“ mokamas išmokas.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. visiškai yra atkuriamos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Taip pat ir maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai gaus tokio pat dydžio išmokas, kokias gaudavo iki jas laikinai sumažinant.

Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. atkuriamos į 2009 m. gruodžio mėnesį buvusį lygį.

Didesnės pensijos bus pradėtos mokėti ir tiems gavėjams, kuriems pensijos buvo paskirtos 2010–2011 metais ir joms buvo pritaikytas mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. (Tie, kurių pensijos nebuvo sumažintos, nes nesiekė ribinio lygio (650 Lt), ir toliau gaus ankstesnio dydžio pensijas.)

Prognozuojama, kad dėl to vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, Lietuvoje padidės 8,9 proc., arba 68 litais, ir sieks 836 litus. Pensijos bus visiškai atkurtos tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems senatvės pensininkams. Pensijų atkūrimas į lygį prieš krizę palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų gavėjų.

Išankstinių senatvės pensijų gavėjai ankstesniojo dydžio pensijas pradės gauti nuo vasario mėnesio, kadangi išankstinės pensijos yra mokamos už praėjusį mėnesį.

Pensijų dydžių atkūrimas 2012 metais iš „Sodros“ biudžeto papildomai pareikalaus 495 mln. litų.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2012 m. „Sodros“ biudžeto įstatymą. Jame įtvirtinama nuostata nuo kitų metų pradžios grąžinti sumažintas senatvės ir neįgalumo pensijas į ikikrizinį laikotarpį, taip pat numatoma, kad bus sumažinti pervedimai į pensijų fondus.

„Pensijos Lietuvoje ir taip mažiausios Europoje. Negalima taupyti vargingiausiai gyvenančių žmonių sąskaita ir dar labiau juos skurdinti. Palaikau sprendimą grąžinti pensijas į ikikrizinį laikotarpį“, – sakė D.Grybauskaitė.

Pagal patvirtintą 2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, pensijoms bus skiriama daugiau kaip 8 mlrd. 201 mln. litų (6,9 proc. daugiau nei 2011 m.). Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės beveik 9 procentais. Socialinei apsaugai kitais metais numatyta išleisti du penktadalius visų valdžios išlaidų (14,5 mlrd. litų), savo tinklapyje skelbia Finansų ministerija.

Tačiau „Sodros“ įmokų kitąmet ketinama surinkti gerokai mažiau – 10,9 mlrd. litų.

Pensijoms kitais metais ketinama išleisti puse milijardo litų daugiau, nei šįmet – 8,2 mlrd. litų, numatoma biudžete.

Prezidentei pareiškus, kad nepritars pervedimų į privačius antros pakopos pensijų fondų stabdymui, Premjeras Andrius Kubilius sako, kad valdančiojoje koalicijoje svarstoma ne sustabdyti pervedimus, o šiek tiek juos sumažinti.

Pervedimai į privačius pensijų fondus gali būti sumažinti 0,5- 1 proc.

„Tai šita nuomonė turbūt Seime taip pat bus įvertinta. Seime yra šiek tiek kitokia nuomonė. Matėte vakar balsavimą, turės būti rastas protingas sutarimas ir dar sykį galiu pakartoti: mano manymu, abiejose pusėse yra teisingų argumentų ir tų, kurie sako, kad privatus kaupimas yra svarbus ilgalaike prasme, ir reikėtų tą ilgalaikiškumą išsaugoti “, – trečiadienį žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė A. Kubilius, komentuodamas Prezidentės poziciją dėl pensijų fondų.

Pasak Premjero, antradienį valdančiosios koalicijos susitikime svarstytas pervedimų į privačius pensijų fondus klausimas, kur siūloma juos sumažinti 0,5- 1 proc.

„Kaip visada koalicijos posėdžiai yra svarbus būdas rasti protingus, kompromisinius sutarimus ir tuos sprendimus rasime. Nėra taip buvę, kad nerastume sprendimo“, – kalbėjo Premjeras.

Seimas linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų.

BFL

Tie socialinių išmokų gavėjai, kurie neturi sąskaitos kitose kredito įstaigose, raginami ją atsidaryti. Žmonių patogumui su bankais yra sutarta, kad tokiu atveju papildomai prašymų „Sodros“ skyriams nereikės pristatyti, patys bankai kiekvieną dieną pristatys „Sodrai“ žmonių užpildytus prašymus.

Su socialinių išmokų gavėjais, kurie dar nėra pasikeitę sąskaitos, „Sodra“ susisieks asmeniškai ir informuos, ką reikėtų daryti, kad socialinės išmokos ar pensijos juos pasiektų be trukdžių ir kuo greičiau.

Gyventojai, jau turintys sąskaitą kitoje kredito įstaigoje, turėtų kreiptis į teritorinį „Sodros“ skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išmokų pervedimo į kitą sąskaitą. Daugiau informacijos: www.sodra.lt.

„Sodros“ duomenimis, iš daugiau nei 65 tūkst. socialinio draudimo išmokų gavėjų, gavusių jas per banką „Snoras“, šiandien tų, kuriems vėluoja lapkričio mėnesio socialinės išmokos, yra apie 500. Visi jie paraginti atsidaryti naujas sąskaitas kituose bankuose ir tuomet jiems lėšos bus pervestos. Problemų pirmadienį, t.y. lapkričio 28 d., galėtų kilti tik dirbantiems pensininkams, jei jie nebūtų atsidarę sąskaitų kituose šalies bankuose, kadangi tądien jiems bus pervedamos pensijos. Dirbančių pensininkų, kurie gaudavo pensijas per banke „Snoras“ esančias sąskaitas, yra apie 3 tūkst.

Primename, kad Lietuvos bankui nusprendus paskelbti banką „Snoras“ nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros iškėlimo, nuo šiandien žmonės „Snoro“ bankomatuose bei „Snoras“ skyriuose nebegalės išsiimti pinigų ar atlikti finansinių operacijų – „Snoro“ bankomatai ir skyriai neveikia.

BFL

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad „Sodra“ pamažu kapstosi iš duobės ir jos biudžeto deficitas mažesnis nei planuoti 2 mlrd. Lt. Tačiau daugelis Lietuvos žmonių linkę abejoti „Sodros“ ateitimi ir nepasitiki pačia socialinio draudimo sistema, o socialinės paramos teikimo tvarką apskritai laiko ydinga. Apie tai, ar pavyks įgyvendinti žadėtas esmines pertvarkas ir atgaivinti piliečių pasitikėjimą „Sodra“, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

VEIDAS: Valstybė ir toliau klimpsta į skolas ir prie to labai prisideda „Sodra“, kurios biudžeto deficitas – apie 2 mlrd. Lt. Skolintis reikės dar apie 3,5 mlrd. Lt. Ar ilgai skolintais pinigais mokėsime pensijas ir pašalpas?

D.J.: Jei skolinamasi atsakingai, suvokiant, kad skolos bus grąžintos, tai nėra blogai. Dabartiniai mūsų turimi duomenys liudija, kad „Sodros“ padėtis gerėja. Ji netgi geresnė, nei galėjome tikėtis, ypač žinodami užsienio valstybių kontekstą.

Taigi šiandien „Sodros“ deficitas – 1852,8 mln., o ne 2,1 mlrd. Lt, kaip buvo planuota. Per 10 šių metų mėnesių „Sodra“ gavo 8,8 mlrd. Lt pajamų ir tai yra 2 proc. daugiau, nei planuota, o palyginti su praėjusiais metais – 56 proc. daugiau.

Tikimės, kad 2019–2020 m. bus grąžintos visos „Sodros“ paskolos, o nuo 2020 m. šis socialinio draudimo fondas jau turi pradėti kaupti rezervą būsimiems sunkmečiams.

VEIDAS: Iš „Veide“ paskelbtos sociologinės apklausos sužinome, kad gana daug Lietuvos gyventojų nepasitiki „Sodra“ ir nemano, kad ji gyvuos ilgai. Ar ryžtumėtės sklaidyti šias gyventojų abejones?

D.J.: Kalbėti apie galimą „Sodros“ bankrotą tikrai nėra jokių prielaidų. Juo labiau kad valstybė savo biudžetu garantuoja „Sodros“ ateitį. O kad toji ateitis būtų atsakingai suprojektuota, prieš porą metų teko imtis sunkių sprendimų.

Esu įsitikinęs, kad pasitikėjimas „Sodra“ didės. Rimtos alternatyvos jai nematau. Dar šiemet pavasarį pavyko pasiekti sutarimą Seime, kad būtų patvirtintos tiek socialinio draudimo, tiek pensijų sistemos pertvarkos gairės, o tai – jau ilgalaikiai sprendimai. Nutarta skatinti papildomą privatų draudimą antros, trečios pakopos pensijų fonduose, bet pagrindine (bazine) sistemos dalimi laikyti „Sodrą“.

VEIDAS: Dar ir šiandien nesutariame, ar laikas buvo nuo kitų metų atkurti pensijas, kokios buvo mokamos iki krizės. Kiek šiam tikslui numatyta papildomų lėšų?

D.J.: Senatvės ir netekto darbingumo pensijoms iki buvusio lygio atkurti prireiks atrėžti 495 mln. Lt iš beveik 22,5 mlrd. Lt nacionalinio biudžeto. Iš viso senatvės pensijoms išmokėti iš biudžeto skiriama apie 8 mlrd. Lt.

Nereikėtų pamiršti ir ankstesnių Vyriausybių įsipareigojimo 88 tūkst. gyventojų grąžinti 1995–2002 m. pensijų nepriemokas, iš viso 263 mln. Lt, kuriuos išmokėsime irgi 2012-aisiais.

Norėčiau pasidžiaugti, kad įveikėme išties sunkų laikotarpį, ir nei pensijos, nei kitos socialinės išmokos nevėlavo. Jei prisiminsime ankstesnę, vadinamąją Rusijos krizę, pensijos vėluodavo mėnesiais.

VEIDAS: Tačiau panašių „malonių“ negaus kiti pensininkai ar motinos, tuo laikotarpiu auginusios vaikus. Įrodinėti, kad vieni pinigai buvo uždirbti, o kiti – ne, galima, bet įvairioms socialinėms grupėms atrodo, kad tai neteisinga ir netgi neteisėta.

D.J.: Šiuo atveju tenka vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad senatvės pensininkams praradimai turi būti kompensuoti.

Natūralu, kad jaunesnis žmogus gali kelti klausimą, kodėl jis, dirbdamas ir mokėdamas tikrai dideles įmokas, turi išlaikyti tą, kuris neaišku kiek ir ar iš viso mokėjo „Sodrai“. Tačiau šioje vietoje norėčiau kalbėti apie kartų solidarumą. Dar senais laikais geriausia „Sodra“ buvo pati šeima ir tuomet niekas neklausdavo, kodėl vaikai turi išlaikyti tėvus.

Pensijų kompensavimo įstatymų projektai dar svarstomi. Juo labiau kad ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs, jog tik sukaupusi reikalingus išteklius valstybė turėtų kompensuoti neišmokėtą pensijų dalį. Pirmiausia bus kompensuojama vyresnio amžiaus ir daugiau praradusiems pensininkams. Prognozuojame, kad negautos lėšos galėtų būti pradėtos išmokėti nuo 2014 m., tačiau tai tikrai nesitęs dešimtmečiais.

VEIDAS: Sulaukęs pensinio amžiaus žmogus tiesiog varomas iš darbo, o papildomai dirbti nėra motyvacijos, nes dirbdamas negauna dalies pensijos. Gal numatyta įstatymų pataisų, leidžiančių pensininkams dirbti neatskaitant pensijos dalies?

D.J.: Kad pensinis amžius vėlinamas laipsniškai iki 2026 m., jau apsispręsta, bet iki to laiko turi būti parengti teisės aktai ir užtikrinta galimybė lanksčiai išeiti į pensiją: pats žmogus galės apsispręsti, kada jam baigti darbinę karjerą. Be to, bus galima derinti dalinę pensiją su nepilna darbo diena. Kiekvienas žinos, kiek likęs dirbti papildomai gaus pensijos. Analizuodami kitų šalių patirtį, norime sukurti šiuolaikišką modelį.

1995–2002 m. buvo apsispręsta, kad jei dirbi – pensija tiesiog nemokama. Pastaruosius dvejus metus galiojo nuostata, kad ne pats darbo faktas, o gaunamos pajamos turi įtakos senatvės pensijos dydžiui. Nuo 2012 m. sausio 1 d. grįžtame prie ankstesnės tvarkos, kai senatvės pensija mokama nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba ir kiek uždirba.

VEIDAS: Dėl didelio emigracijos masto daugybė darbingo amžiaus lietuvių socialinius mokesčius moka užsienio valstybėse, o Lietuvoje dirbantieji išlaiko emigrantų tėvus ir vaikus. Nejau nėra jokių svertų šiai situacijai ištaisyti?

D.J.: Negalime ignoruoti ES įtvirtinto laisvo žmonių judėjimo principo. Vadovaujantis šiuo principu, žmonėms nenurodysi, kur kaupti lėšas senatvės pensijai – Lietuvoje ar svetur. Todėl nepritariu jokioms priverstinėms priemonėms, juk jau pasimokėme iš geležinės uždangos laikų. Savo ruožtu valstybė turi sudaryti sąlygas, kad kiekvienas pilietis matytų savo ateitį būtent Lietuvoje.

VEIDAS: Mūsų paramos varguoliams teikimo sistema dažnai neatitinka realios situacijos ir paramą gauna arba visiškai asocialūs, arba pajamas slepiantys asmenys. Gal yra pasiūlymų ar projektų, kaip šią sistemą išgryninti?

D.J.: Mane žeidžia, kai valstybė išmoka piliečiui socialinę pašalpą ir laiko, kad su juo jau atsiskaityta. O kad tas pilietis tuos pinigus leidžia, pavyzdžiui, alkoholiui, tai įrodymas, jog valstybė iki galo neatlieka savo misijos.

Mūsų pasiūlytame naujame Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytos skatinimo dirbti priemonės sveikiems ir darbingo amžiaus žmonėms. Tiems, kurie nebeturi jėgų atitrūkti nuo skurdo spąstų ir įpratę gyventi tik iš pašalpų, grįžti į darbo rinką padės socialiniai darbuotojai. Seime pagaliau pavyko įrodyti, kad socialiniu darbuotoju gali dirbti aukštąjį profesinį išsilavinimą turintis asmuo. Jo funkcija – ne vien pašalpos išmokėjimas ar maisto atvežimas į namus, o būtent pagalba išmokant žmogų gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą visuomenėje.

Mūsų įstatymo projekte siūloma, kad jei sveikas ir darbingas žmogus kasmet gyvena tik iš pašalpų, išmokos mažinamos, o vėliau ir visiškai nebemokamos. Jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, mažinamas pašalpos mokėjimas ir vėliau lėšos nukreipiamos tik vaikų priežiūrai.

Manau, esminis dalykas, kad bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos ir savivalda imasi organizuoti tokios paramos – pagalbos teikimą. Kaimynai galės naudotis viešaisiais finansais ir kartu su savivaldybe spręsti, kiek ir kam mokėti.

Akmenės, Šilalės, Raseinių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybės jau apsisprendė dalyvauti eksperimente, kuris tęsis trejus metus ir vėliau bus pereita prie vieno modelio.

VEIDAS: Tai reiškia, kad plėsis viešasis sektorius?

D.J: Nebūtinai. Šie savanoriškos veiklos metai parodė, kad Lietuvoje yra daug pagalbos ranką vargstantiesiems ištiesti pasiryžusių žmonių. Taip pat aktyvios nevyriausybinės organizacijos „Caritas“, „Raudonasis Kryžius“, „Maisto bankas“ ir kitos.

VEIDAS: Dėl nepreciziškai taikomų procedūrų Lietuvos darbo biržos vadovo grąžinimas į ankstesnes pareigas valstybei kainuos beveik 300 tūkst. Lt. Ar Vidas Šlekaitis ir toliau dirbs Darbo biržos vadovu?

D.J.: Su grįžusiu į darbą V.Šlekaičiu sutarta, kad jis toliau tęs ne tik struktūrines Lietuvos darbo biržos reformas. Postą užleisti turėjęs Mindaugas P.Balaišaitis dirba mano visuomeniniu patarėju. Jis ir toliau dalyvaus Darbo biržos veikloje, padėdamas tas reformas įgyvendinti.

Esu įpareigojęs surengti nepriklausomą auditą, kuris atsakytų, ar ministerijos darbuotojai tinkamai atliko savo pareigas, ar kvalifikuotai parengė teisės aktus, ar ministerijai buvo tinkamai atstovaujama teismuose ir ar yra galimybių bei prielaidų išieškoti žalą iš atsakingų asmenų.

VEIDAS: Ar neketinama sugrįžti prie ankstesnės bedarbio pašalpų mokėjimo sistemos, tai yra vėl padidinti nedarbo išmokas?

D.J.: Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriame numatoma palikti dabartinį maksimalų bedarbio pašalpos mokėjimo lygį. Manau, kiekvienam kur kas svarbiau dirbti, o ne gyventi iš bedarbio pašalpos. Ji gali būti tik trumpalaikė išeitis. Esame pradėję įdomių projektų, kai sudaromos trišalės sutartys tarp bedarbio, darbdavio ir Darbo biržos. Tai vadinamoji vaučerinė sistema. Šiuo metu prie bandomųjų projektų prisidėjo keliasdešimt mūsų šalyje veikiančių įmonių, su kuriomis bendradarbiaudamos teritorinės darbo biržos organizuoja bedarbių profesinį mokymą, po kurio žmonės bus garantuotai įdarbinti.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

„Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija yra ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalino 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4 281 Lt arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kuomet sudarė 3 873 Lt.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 Lt. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 tūkst. Lt.

Kita vertus, būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. nuo 2009 m. vidurio. Specialistai apskaičiavo, kad, jeigu minėti pervedimai į fondus nebūtų sumažinti, vidutinė išmoka papildomai pensiją kaupusiems žmonėms šių metų birželio pabaigoje jau būtų buvusi didesnė 1200 Lt arba 25-30 proc.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2011 metų birželio 30 dieną buvo beveik 4 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,03 mln. dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 30 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius realistiniu ir apskaičiuotu vadina Vyriausybės siūlomą pensijų kaupimo modelį ir palaiko siūlymą žmonėms leisti pasirinkti, ar likti sistemoje, ar ne.

“Mes vertiname finansines perspektyvas, ir turiu pasakyti, kad jas vertiname labai atidžiai skaičiuodami, kaip gali klostytis Lietuvos finansinė perspektyva, kaip gali klostytis Europos finansinė perspektyva, kuri taip pat nėra labai aiški, ir todėl ir pasirenkame tokį variantą, kurį galime realiai įgyvendinti”, – sakė A. Kubilius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

Pasak Vyriausybės vadovo, jeigu ateityje po metų kelių pasirodys, kad galimybės yra geresnės, negu dabar numatoma, neatmetama, kad modelis bus peržiūrėtas.

“Bet šiuo atveju mes labai aiškiai skaičiuojame, kad iki 2020 metų ne tik privatus kaupimas turėtų būti realizuotas kaip numatyta įstatyme, bet “Sodra” turi ir išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas, “Sodra” turi atsiskaityti su biudžetinėmis paskolomis ir pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai turi būti išspręsti”, – sakė A. Kubilius.

Premjeras palaiko siūlymą leisti žmonėms apsispręsti, ar kaupti toliau, ar grįžti į “Sodrą”.

“Mes manome, kad krizės metu ir po krizės šiek tiek peržiūrime pačią kaupimo sistemą, tai žmonės turi turėti galimybę pasirinkti – ar jie lieka sistemoje, ar jie grįžta”, – sakė A. Kubilius.

Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui.

Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų tai kasmet iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo litų.

Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2011 metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito.

Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.

Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į “Sodros” sistemą.

Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į “Sodrą”, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.

Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.

"Veido" archyvas

Ministrų kabinetas pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui.

Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2011 metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito.

Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.

Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į “Sodros” sistemą.

Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į “Sodrą”, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.

“Mes siekiame, kad piliečiai turėtų kuo daugiau tikslios informacijos, ir kad kiekvienas, jau matydamas savo galimybes, turėdamas visą įmanomą informaciją, ir apsispręstų”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.

BFL

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo reformos jau diskutuojama kurį laiką, tačiau galutinio sprendimo vis dar nėra.

„Pensijų reforma prasidėjo“ – šiandien skelbia „Vilniaus diena“. Dienraštis praneša, kad „Seimas pritarė pensijų sistemos reformai, tarp kurios gairių – ir pensinio amžiaus ilginimas. Tačiau dėl kiekvieno konkretaus reformos punkto Seime dar bus ginčijamasi ir balsuojama atskirai.

Antradienį Seimo nariai balsų dauguma patvirtino nutarimą dėl valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkos gairių. Už jas balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo vos 6, susilaikė 38 parlamentarai.“

„Lietuvos rytas“ teigia, kad „Tokius rezultatus greičiausiai lėmė tai, kad svarbiausią gairių dalį sudaro pažadai po truputį gelbėti didžiulio deficito liūne skęstančią „Sodrą” ir garantuoti ramią būsimų pensininkų ateitį.

Konkrečiausias užmojis, apie kurį jau seniai kalba kone visų pagrindinių partijų atstovai, – įsipareigojimas pamažu ilginti pensinį amžių iki 65 metų.

Tiek dabartinė valdžia, tiek jai patyliukais pritariantys kai kurie opozicijos atstovai teigia, kad pensinį amžių ilginti būtina dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo.

Dokumente taip pat numatoma bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, įmokas senatvės pensijai skaičiuoti ir mokėti nuo visų pajamų, kurios įskaičiuojamos į pensijos dydį, vietoj našlių ir šalpos pensijų mokėti vieną neįmokinę pensiją iš valstybės biudžeto.“

„Vilniaus diena“ atkreipia dėmesį, kad „gairėse, pavyzdžiui, numatyta tik tai, jog turi būti taikomas „lankstus pensinis amžius“, bet neįrašyta, kad nuo kitų metų šis amžius bus pamažu didinamas – 2027-aisiais pasiekta, kad ir vyrai, ir moterys išeitų į pensiją būdami 65 metų. Šiuo metu vyrai pensininkais tampa būdami 62,5 metų, moterys – 60 metų.“

„Respublika“ priduria, kad „be kita ko, numatyta, kad antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujantys gyventojai vieną kartą turėtų galimybę iš privačių fondų grįžti į „Sodros“ sistemą.“

„Lietuvos rytas“ teigia, kad „Kiti uždaviniai – ne tokie konkretūs, o kai kurie net ir nelabai aiškūs. Pavyzdžiui, pensijų sistemoje žadama numatyti „didesnį skatinimą” asmenims, auginantiems vaikus, siekti, kad „išmokos daugiau priklausytų nuo sumokėtų įmokų”.

Nutarime taip pat žadama įvertinti galimybes senatvės pensiją apskaičiuoti pagal virtualių sąskaitų arba taškų sistemą, pagerinti sistemos administravimą.

Reforma turėtų būti atliekama nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifo.“

„Lietuvos žinios“ rašo: „Premjero Andriaus Kubiliaus manymu, patvirtintos socialinės sistemos pertvarkos gairės jau dabar leis jauniems žmonėms lengviau atsipūsti ir nuvyti nerimą dėl savo ateities. “Lietuvoje demografinės tendencijos yra tokios, kad mažesniam skaičiui darbuotojų teks mokėti pensijas didesniam skaičiui pensininkų. Pertvarka reikalinga, kad žmonės galėtų būti garantuoti ilgalaikėje perspektyvoje”, – vakar tikino Vyriausybės vadovas.”

„Lietuvos rytas“ priduria, kad „Opozicijos atstovai valdančiuosius labiausiai pliekė dėl to, kad jie toliau trypčioja ir, užuot pateikę Seimui aiškius įstatymų projektus, savo neveiklumą dangsto „gairėmis” ar „priemonių planais”.

Gairių kritikų tvirtinimu, Vyriausybė negali atsakyti net į klausimą, iš kur 2012 metais paims pinigų atkurti nurėžtas pensijas.”

BFL

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas reikalautų iš valstybės papildomų išlaidų, tai valstybei kainuotų daugiau nei 100 mln. litų, o Premjeras Andrius Kubilius sako nenorintis, kad tektų rinktis tarp pensijų atkūrimo ir algų didinimo.

“Ir viešajam sektoriui MMA didinimas yra svarstomas, ir jo didinimas reikalautų iš valstybės papildomų išlaidų. Nesinorėtų, kad tektų rinktis tarp sumažintų pensijų atstatymo, ką mes esame numatę, ir tam reikia papildomų 600 mln. litų, ir atlyginimų didinimo, ko lyg ir reikalauja tam tikri projektai Seime. Yra Finansų ministerijos skaičiavimai, tai (išlaidos dėl MMA didinimo – ELTA) būtų daugiau nei 100 mln. litų, tai nėra juokingai maži pinigai, kiekvienas litas, kiekviena dešimtis milijono yra dideli pinigai, kai skaičiuojama, kiek jie didina valstybės skolą, kiek reikia mokėti papildomų palūkanų skolinantis tokius pinigus”, – sakė A. Kubilius ketvirtadienį interviu “Žinių radijui”.

Vyriausybės vadovas teigia, kad yra svarbu įsiklausyti į visus argumentus – ne tik stambaus verslo ir profesinių sąjungų, kurios teigia, kad reikia didinti MMA, bet ir į smulkaus ir vidutinio verslo pareiškimus, kad šiuo metu tai jam būtų kenksminga.

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti kelis dokumentų projektus, susijusius su minimalios mėnesinės algos didinimu.

Rezoliucijos projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo” turėtų pateikti Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Jame Vyriausybei siūloma nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų.

Dokumento projekte siūloma taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Kitą dokumentą – nutarimo projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio” numato pateikti Seimo narys Gintaras Songaila.

Jame siūloma Vyriausybei įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011m. liepos 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis būtų padidintas ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų.

Dar vieną rezoliucijos projektą “Dėl minimalios mėnesinės algos” yra įregistravęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Jame siūloma Vyriausybei “remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą – priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo”.

Dokumento projekte siūloma Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo didinant minimalų atlygį iki 1 tūkst. litų, tuo pačiu 5-10 proc. mažinti valdžios sektoriaus mokos fondą bei susijusias išlaidas.

Frakcija siūlo, kad Vyriausybė naujos tvarkos priėmimą inicijuotų nuo 2012 m. sausio 1 dienos.

Šiuo metu MMA yra 800 litų.

BFL

Šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas pradėti įgyvendinti pensijų sistemos reformą. Priešingu atveju tektų kur kas didesniais žingsniais ilginti pensinį amžių, gali mažėti pensijos, žlugti pasitikėjimas socialinio draudimo sistema, valstybės sugebėjimu užtikrinti piliečiams tinkamą socialinę apsaugą, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pasak viceministro, esame ant istorinių pokyčių slenksčio. “Vargu ar kada nors vėliau bus palankesnis laikas pradėti reformą. Dabar tam palanki ir demografinė situacija. Šiuo metu nemažą dalį pensinio amžiaus žmonių sudaro negausi Antrojo pasaulinio karo metu gimusiųjų karta, o tarp dirbančių – net dvi didelio gimstamumo (“vaikų bumo”) kartos. Be to, prognozuojama, kad artimiausiais metais gerės makroekonominė situacija: darbo užmokestis augs, užimtųjų skaičiaus didės, mažės nedarbas”, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išplatintame panešime cituojamas A. Bitinas.

Dėl to,viceministro nuomone, būtų neatsakinga, jei Lietuva nepasinaudotų esamomis palankiomis sąlygomis ir nepradėtų šios reformos, kuri bus įgyvendinama palaipsniui, truks kelis dešimtmečius ir nesudarys keblumų žmonėms, nes jai bus galima tinkamai pasiruošti.

Tiesa, anot A. Bitino, pasigirsta kalbų, kad pasiruošimas reformai trunka per ilgai, tačiau pertvarka negali būti įvykdoma per mėnesį.

“Tokiu keliu ėjo ir eina visos demokratinės Vakarų Europos, Skandinavijos valstybės. Pavyzdžiui, Švedijoje diskusijos dėl naujos pensijų sistemos konstrukcijos ir apskaičiavimo formulės truko dešimt metų. Tačiau jau pasiekus bendrą susitarimą, pats laikas priimti sprendimą”, – priminė viceministras.

A. Bitinas teigia neabejojąs, kad reikia stabdyti ir emigraciją, ir mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti žmones ilgiau likti darbo rinkoje, tačiau vien tai nepanaikins pensijų sistemos pertvarkos poreikio.

Anot jo, prognozės rodo, kad iki 2020 metų “Sodros” skolos bus padengtos. Deja, vėliau demografinė padėtis ims prastėti – į pensiją išeis labai gausi karta dabartinių penkiasdešimtmečių, o į jų vietą darbo rinkoje ateis labai žemo gimstamumo karta. Šiai problemai spręsti privalo būti sukurtas pensijų rezervo fondas, taip pat reikia sudaryti palankias sąlygas darbo rinkoje kuo ilgiau išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.

SADM atstovas atkreipia dėmesį, kad būtinas laipsniškas pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų vyrams ir moterims, nustatant pereinamąjį laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų, ir žmonių skatinimas kaupti papildomai pensiją privačiuose II ir III pakopos pensijų fonduose, kompensuojant dalį pervedimų iš valstybės biudžeto, bei šio kaupimo skaidrinimas.

“Svarbiausias šios reformos tikslas – sukurti ilgalaikę tvarią pensijų sistemą, kuri būti atsparesnė ekonominiams svyravimams, lanksčiau prisitaikanti prie demografinių pokyčių, garantuotų žmonėms stabilias ir didesnes pensijas. Pensijų sistemą reikia ne vien išgryninti, bet ir pradėti artėti prie Europos Sąjungos pensijų vidurkio. Juk visi tikimės orių ir kuo didesnių pensijų”, – sako A. Bitinas.