Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) pirmininkas verslininkas Ramūnas Karbauskis siūlo Vyriausybei steigti “Solidarumo” fondą, į kurį suneštos privačių rėmėjų lėšos būtų naudojamos svarbiausioms šalies problemoms spręsti.

Žemės ūkio bendroves vienijančios “Agrokoncerno grupės” prezidentas R.Karbauskis pats žada į tokį fondą paaukoti milijoną litų. Pirmiausia R.Karbauskis siūlytų į fondą suneštus pinigus panaudoti sumažintoms pensijoms kompensuoti.

Verslininkas tvirtino, jog tam reikiami 600 mln. litų. Lietuvos verslui nebūtų dideli pinigai.

“Šnekant apie tą sumą, kurios reikia – 600 mln. litų, tai Lietuvos verslui nėra dideli pinigai. Manau, kad kiekvieno mūsų pareiga pasidalyti su tais, kuriems šiandien labiausiai stinga”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė R.Karbauskis.

LVLS lyderis tvirtino, jog šiuo metu teisės aktai net nesudaro galimybės verslui ar privatiems asmenims paaukoti valstybei.

“Mūsų įstatyminėj bazėj nėra galimybės pasidalyti, šiandien nėra galimybės verslininkui, piliečiui paaukoti pinigus savo valstybei, todėl tenka kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, kad būtų rasta galimybė. Siūlymas yra formuoti “Solidarumo” fondą”, – sakė R.Karbauskis.

Idėjos iniciatoriaus vertinimu, tokio fondo steigėjas turėtų būti Vyriausybė, o verslo atstovai galėtų veikti kaip patariamoji taryba, kuri siūlytų, kurioms problemos spręsti turėtų būtų panaudoti paaukoti pinigai.

Seimas šiais metais nebesvarstys pensijų didinimo – ketvirtadienį parlamentarai nesutiko iš naujo svarstyti galimybės kitais metais vėl didinti sumažintas pensijas.

Už socialdemokratų pataisas, kuriomis siūlyta pensijas didinti nuo kitų metų balandžio 1-osios – balsavo 40 Seimo narių, prieš – 25, o susilaikė 22 parlamentarai. Vėliau Seimas pataisas atmetė – už tai balsavo 45 Seimo nariai, o už tobulinimą pasisakė 44.

Parlamentarų Broniaus Paužos ir Broniaus Bradausko parengtos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisos Seimui buvo teikiamos svarstyti be eilės, nes savo parašais pensijų didinimą parėmė 50 parlamentarų.

Jeigu Seimas būtų apsiėmęs pataisas svarstyti, socialdemokratai būtų siūlę sumažintas pensijas mokėti iki 2011 metų liepos 1-osios, o vėliau atstatyti jas į 2009 metų lygį.

“Dabrbietis” Kęstutis Daukšys priekaištavo, kad valstybės biudžeto skylės kamšomos pensininkų sąskaita.

“Nemanau, kad tie žmonės savo kailiu turi mokėti, kad Vyriausybė neskatina verslininkų kurti darbo vietas jėgas, pigiai pasiskolinti”, – kalbėjo K.Daukšys.

Seimas jau yra balsavęs ir nesutikęs nuo kitų metų padidinti sumažintų pensijų – valdantiesiems pavyko surinkti pakankamai balsų, kad tokios pataisos nebūtų priimtos.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų. Antra tiek lėšų reiktų pensijų kompensavimui 2012 metais.

Teigiama, kad pensijų didinimas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Vyriausybė jau yra priėmusi įsipareigojimą kompensuoti dėl krizės sumažintas pensijas, sako premjeras Andrius Kubilius reaguodamas į socialdemokratų siūlymą jas įstatymiškai pripažinti valstybės skola.

“Tai yra įsipareigojimas, kurį mes esam įtvirtinę patvirtindami sumažintų pensijų kompensavimo visą koncepciją, ta koncepcija bus paversta įstatymu, įstatymą priims Seimas, ir tokiu būdu tas įsipareigojimas taps įstatyminiu”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Jo buvo paklausta, kaip vertina opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovo Vytenio Povilo Andriukaičio įregistruotą pasiūlymą, kad Seimas patvirtindamas 2011 metų biudžetą neišmokėtas pensijas pripažintų valstybės skoliniais įsipareigojimais Lietuvos pensininkams.

Tuo pačiu Vyriausybės vadovas sakė, kad šiuo metu net ir palaipsniui grąžinti dalį prarastų pinigų pensininkams galimybių nėra.

“Norint tokius pasiūlymus įgyvendinti reikia suvokti, kad tam reikia pinigų, ir didelių pinigų, net 600 mln. litų, valstybei, kuri kovoja su deficitu ir su labai sparčiai augančia skola, ir ypač kai matai daug nerimo bangų tarptautinėse finansų rinkose, neatsakingas išlaidų padidinimas, kaip sakė prezidentė, būtų ekonomiškai nusikalstamas”, – sakė A.Kubilius.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos. Didesnės nei 650 litų senatvės pensijos nuo šių metų pradžios sumažintos 1,5-70 procentų.

Vyiausybė žada pagerėjus finansinei padėčiai kompensuoti pensininkams sumažintas pensijas.

Net ir suvokdamas, kaip sunku Lietuvoje, tai yra valstybėje, mokančioje vienas mažiausių pensijų, gyventi pensininkams, vis dėlto tvirtinu, kad jie negali būti paskelbti prioritetu Nr.1. Priežastis tam paprasta ir akivaizdi: masinės emigracijos, neefektyvios ekonomikos bei smarkiai šlubuojančio viešojo administravimo valstybėje prioritetas Nr.1 turi būti dirbantis ir mokesčius mokantis žmogus. Nuo jo priklauso Lietuvos valstybės gyvenimas ir išgyvenimas. Pensininkams patiems turėtų pradėti veikti savisaugos instinktas ir jie neturėtų palaikyti populistinės politikos, kuriančios nepagrįstus lūkesčius.

Nuo 2011 m. gegužės 1 d. savo darbo rinką europiečiams atveria Vokietija, Švedija ir Austrija. Į šias šalis plūstelės geresnio gyvenimo ieškantieji ir sunkiai sau orios egzistencijos galimybes galintieji susikurti Lietuvoje. Šiuos emigrantus sustabdyti nėra jokių didelių vilčių. Nebent iš esmės pasikeistų Lietuvos politikų požiūris į dirbantį žmogų ir verslą.

O skelbiant pensininkus prioritetu Nr.1 dirbantiesiems siunčiamas priešingas signalas. Jei šalyje dramatiškai sumažės dirbančiųjų (pirmiausia privačiame versle), pensijos ir toliau turės būti mažinamos. Bet populistai jas norėtų didinti. Šalyje, kurioje viso nacionalinio biudžeto trečdalį pajamų sudaro ES parama, o dar trečdalį – valstybės skola, tokia situacija gali būti prilyginama vaikščiojimui degalinėje su uždegtu degtuku.

Visiškai aišku, kad šalyje, kurioje iš 3 mln. piliečių bemaž 2 mln. privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės sąskaita, t.y. mokesčių mokėtojų pinigais, “Sodros” ir apskritai biudžeto politika turėtų būti kitokia. Turėtų būti rimtai svarstoma, ar esame pajėgūs išlaikyti tokį viešąjį sektorių, kokį turime šiandien. Bet biudžeto svarstymas virto eiliniu pasitampymu ir pinigų perrašinėjimu iš vienos eilutės į kitą. Per artėjančius savivaldos rinkimus, kaip ir per kitus Seimo rinkimus, politinį sprendimą, kuri partija ir kuris politikas išliks valdžios olimpe, priims pensininkai. Tai labiausiai ir spaudžia populistų smegenis.

Premjeras Andrius Kubilius savo partijos suvažiavime paskelbė, kad jau išsikapanojome iš krizės duobės. Tokia premjero pozicija prasilenkia su realybe. Juk šalies biudžeto pajamos ir toliau mažėja. Per 10 šių metų mėnesių surinkta apie 600 mln. Lt mažiau ne pernai tuo pačiu laikotarpiu.

“Sodros” deficitas 2011 m. sudarys 8,3 mlrd. Lt, o 2013 m. pasieks 13,2 mlrd. Lt ir jau viršys metines “Sodros” pajamas. Akivaizdu, kad “Sodros” reforma tapo A.Kubiliaus Achilo kulnu. Jos problemos iki šiol tebesprendžiamos tiesiog skolinantis ir didinant valstybės skolą. Dėl valstybės skolos dydžio pamažu pradedame rikiuotis į pavojingą Graikijos, Airijos eilę. Tik neturime euro ir nežinia, ar mus kas nors gelbėtų.

Algimantas Šindeikis

Įkirta
Jei šalyje dramatiškai sumažės dirbančiųjų, pensijos ir toliau turės būti mažinamos.

Dalis dabartinių pensininkų jau nesulauks, kai jiems vėl bus pradėta mokėti tokia pensija kaip pernai, dar daugiau jų neišvys dienos, kai bus grąžinta nurėžta pensijos dalis. Seimo valdantieji vakar per lemiamą balsavimą atmetė opozicijos siūlytą įstatymo projektą, pagal kurį nuo kitų metų pradžios vėl būtų mokomas tokios pensijos kaip ir 2009-aisiais.

Politinio mūšio metu pensininkams buvo nesaldu net Seimo salėje – posėdį stebėjusį senjorų pulkelį parlamento valdininkai tramdė lyg kokius riaušininkus.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Už įstatymo projektą balsavo 63 politikai, prieš – 33, o 37 susilaikė.

Tačiau premjeras Andrius Kubilius ir jo bendraminčiai prieš balsavimą neturėjo jaustis labai ramūs.

Per kone dvi savaites, praėjusias nuo opozicijai pralaimėto balsavimo dėl šio įstatymo, reikalai valdančiųjų stovykloje taisėsi labai sunkiai.

Konservatorių vedliams vis dėlto pavyko susitvarkyti su į opozicijos pusę besidairiusiais maištininkais.

Pavyzdžiui, perbėgėlis Saulius Stoma praėjusį kartą parėmė šį įstatymą, o vakar susilaikė.

Tarsi bandydami pasiteisinti prieš senyvus savo rinkėjus vakar susilaikė ir nemažas būrys kitų konservatorių, taip pat Liberalų sąjūdžio narių.

A.Kubilių iki paskutinės akimirkos, regis, erzino ir „prisikėlėliai” bei jų vadovas Arūnas Valinskas. Jie svaidė užuominas, kad gali nedalyvauti balsavime, bet vis dėlto balsavo ir susilaikė.

Artėjant vakarykščiam mūšiui Seime dirbo ir sunkioji valdžios artilerija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kelias dienas opozicijos užmojus net pavadino nusikalstamais.

Tuo tarpu premjeras ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė kartojo, kad pensininkai ateityje tikrai gaus daugiau pinigų.

Tiesa, šie pažadai buvo gana migloti – buvusį dydį pensijos geriausiu atveju turėtų pasiekti tik 2012-aisiais, o šiemet nurėžti pinigai bus pradėti kompensuoti 2013 ar net 2014 metais.

Vakar ministrė kategoriškai tvirtino, kad vieno siūlymo autorių krikščionių frakcijos vedlio Vidmanto Žiemelio nurodyti papildomų 600 mln. litų šaltiniai – nerealūs.

Pasak I.Šimonytės, tiek pinigų, reikalingų įgyvendinti šiam įstatymui, nepavyktų surinkti nei iš pervedimų į antrąją pensijų pakopą, nei padidinus naftos ir dujų mokesčius, nei iš turimo valstybės turto.

Valdžios atstovai aiškino, kad opozicija tik stengiasi pasireklamuoti prieš rinkimus.

Konservatoriai aršiausiai puolė socialdemokratus – A.Kubilius net pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą dėl to, kad jie esą įstūmė šalį į krizės duobę.

Tuo tarpu kairieji atsikirsdami šaipėsi, priminę, kad būtent dešinieji praėjusios kadencijos metu siūlė didinti visas socialines išmokas.

Seimo opozicija vakar turėjo savo rėmėjų.

Plenarinių posėdžių salės balkonuose įnirtingas politikų grumtynes įdėmiai stebėjo būrelis pensininkų.

Tiesa, juos buvo apsupęs Seimo kanceliarijos valdininkų bei apsaugininkų būrys.

Prievaizdai iš karto prišokdavo prie kiekvieno senolio, kuris pabandydavo garsiau replikuoti, suploti rankomis ar atsistoti arčiau balkono turėklų.

Išdrįsusiam sujudėti pensininkui iškart buvo primenama, kad jis esą pažeidžia tvarką, ir perspėjama, jog gali būti išvarytas iš salės.

Seimo opozicija vakar turėjo savo rėmėjų.

Plenarinių posėdžių salės balkonuose įnirtingas politikų grumtynes įdėmiai stebėjo būrelis pensininkų.

Tiesa, juos buvo apsupęs Seimo kanceliarijos valdininkų bei apsaugininkų būrys.

Prievaizdai iš karto prišokdavo prie kiekvieno senolio, kuris pabandydavo garsiau replikuoti, suploti rankomis ar atsistoti arčiau balkono turėklų.

Išdrįsusiam sujudėti pensininkui iškart buvo primenama, kad jis esą pažeidžia tvarką, ir perspėjama, jog gali būti išvarytas iš salės.

„Vakaro žinios“ praneša:

Premjerui Andriui Kubiliui, metus tvirtinusiam, kad krizė jau įveikta, vakar pavyko įtikinti Seimą, kad sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Kardinalus nuomonės pokytis buvo reikalingas tam, kad nereikėtų pensijų grąžinti į prieškrizinį laikotarpį. Jos ir nebuvo grąžintos.

Seimas vakar priėmė verdiktą: kitais metais pensininkai dar negaus ikikrizinio dydžio pensijų. Už tai, kad būtų mokamos ikikrizinės pensijos, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 37 parlamentarai.

“Tie, kurie nepritars, padarys didžiulį moralinį nusikaltimą mūsų senoliams. Pinigus rasti galima, tik reikalingas noras. Nereikia mūsų gąsdinti nei atsistatydinimu, nei lito devalvavimu, nereikia mums sekti siaubo pasakų”, – prieš balsavimą kalbėjo parlamentaras Valentinas Mazuronis.

“Kažin, ar mes negyvename virtualiame, įsivaizduojamame pasaulyje? Tie, kurie kategoriškai stumia šį projektą, stumia žmones į nepagrįstų lūkesčių pasaulį”, – kontrargumentavo seimūnas Valentinas Stundys.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas gąsdino, kad, padidinus pensijas, Lietuvai pabrangs skolinimasis, o Europos Komisija nubaus, nebeskirdama paramos iš Sanglaudos fondų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pensijų nedidinimą motyvavo tuo, kad priešingu atveju reikėtų sumažinti įmokas į pensijų fondus, o tai esą pažeistų būsimų pensininkų lūkesčius gauti didesnes pensijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas priminė, kad ir, be pensijų padidinimo, kitų metų “Sodros” deficitas – 2,6 mlrd. litų, tad bet koks siūlymas jį didinti esą yra populizmas. O konservatorė pensininkė Danutė Bekintienė, beje, gaunanti beveik 7 tūkst. litų algos, aiškino, kad savo ir savo šeimos vardu nusprendė palaukti didesnių pensijų. Palaukti neva sutinka ir kiti pensininkai, su kuriais yra kalbėjusi.

Beje, po balsavimo Seimo plenarinių posėdžių salėje susirinkę žiūrovai senjorai tyliai pradėjo skanduoti “Gėda!” ir iškėlė atitinkamo turinio užrašus. Už tokį “nusikaltimą” jie buvo išvesdinti Seimo apsaugos darbuotojų.

Manipuliavimas sąvoka “krizė”

Jurgis RAZMA – Seimo konservatorių frakcijos seniūnas:

Prezidentė ne veltui sakė, kad finansų būklė per daug trapi. O prezidentė žinojo, kad tai jai nepridės populiarumo. Į 2008-ųjų lygį grąžinti pensijas būtų per skaudu, nes jos socialdemokratų prieš rinkimus buvo pakeltos neatsižvelgiant į finansinę situaciją. Gal tai buvo slaptas ciniškas planas: žinodami, kad nebus išrinkti, socialdemokratai specialiai jas pakėlė tikėdamiesi, kad mes jau po mėnesio jas turėsime sumažinti. O dėl premjero kalbų, kad krizė baigėsi, ir kalbų, kad nesibaigė, kai kalbama dėl pensijų pakėlimo… Ne kartą kolegoms siūliau tiksliau kalbėti: kritimo sustabdymas dar nereiškia krizės pabaigos.

Palikti likimo valiai

Aloyzas SAKALAS – visuomenės veikėjas, eksparlamentaras:

Aš būčiau balsavęs už pensijų padidinimą. Tuos 600 mln. litų galima atrasti kad ir apmokestinus brangų nekilnojamąjį turtą ar įvedus progresinius mokesčius. Svarbu net ne suma. Net ir padidinus 100 mln. ar 200 mln. litų svarbiausia būtų, kad pensininkai pamatytų, jog jais rūpinamasi. Tačiau nusvėrė ne teisinis motyvas (turiu mintyje Konstitucinio Teismo išaiškinimą), o ekonominis. Ir iš viso sunku suvokti, kodėl pensijų grąžinimo į prieškrizinį lygį šalininkai vadinami populistais. Negi tie, kurie nori padėti žmonėms, būtinai turi būti populistas.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

„Seimo opozicija, agresyviai stūmusi idėją nuo Naujųjų atkurti pensininkams prieš metus sumažintas pensijas, patyrė pralaimėjimą. Didesnė dalis valdančiųjų Vyriausybės poziciją gynė per balsavimą susilaikydami.

Seimas nesutiko padidinti sumažintų pensijų iki 2009-ųjų lygio – valdantiesiems pavyko surinkti pakankamai balsų, kad tokios pataisos nebūtų priimtos.

Už pensijų grąžinimą į 2009 metų lygį antradienį balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 34, o susilaikė 37 parlamentarai. Norint pataisą priimti, reikėjo paprastos balsų daugumos.

Liberlsąjūdietė Dalia Teišerskytė, kuri balsuodama susilaikė, vylėsi, kad dilema dėl pensijų taps atsvaros tašku abiem pusėms paieškoti verslo skatinimo taškų, nes verslas “rieda į bedugnę”.

“Ieškoti pinigų ir sudaryti verslui sąlygas uždirbti pinigus valstybei ir pensijoms yra būtina. Ir prie jo reikia nedelsiant sugrįžti ir spręsti tas pagrindines lėšų suradimo problemas”, – teigė parlamentarė.

Konservatorius-krikdemas Saulius Pečeliūnas pasidalijo savo receptu, kaip išgyventi gaunant mažas pajamas: “Neprisiimkite nepamatuotų paskolų, neplanuokite savo gyvenimo pajamų ir išlaidų tik savaitei ar mėnesiui, o mažiausiai penkeriems metams į priekį ir užteks ir tų pensijų, ir tų išmokų”.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys priekaištavo, kad papildomas lėšas reikės paimti iš sveikatos, švietimo ir socialinės sferų, nes 70 proc. biudžeto išlaidų atitenka šioms sritims.

Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė siūlė įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius ir papildomai į biudžetą gauti 250 mln. litų – juos būtų galima skirti pensijų padidinimui.

Konservatoriaus-krikdemo Valentino Stundžio teigimu, tie, kurie siekia pensijų atstatymo, gyvena įsivaizduojamame pasaulyje: “Tie, kurie kategoriškai ir be atodairos stumia šį įstatymo projektą, stumia žmones į nepagrįstų lūkesčių pasaulį”.

Pasak “tvarkiečio” Valentino Mazuronio, nepritariantys sprendimui atstatyti pensijas daro didžiulį moralinį nusikaltimą prieš pensininkus, bet ne prieš ekonomiką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad Seimo opozicijos siūlymai jau nuo kitų metų atstatyti sumažintas pensijas yra “ekonomiškai nusikalstami”. Vyriausybė pirmadienį nepritarė pasiūlymams, kaip galima būtų finansuoti didinamas pensijas.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų.

Teigiama, kad pensijų atstatymas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.

Opozicijos siūlymai nuo kitų metų atstatyti sumažintas pensijas gali būti žingsnis link prarajos, mano šalies prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas. Jis neatmeta, kad padidinus biudžeto išlaidas, Lietuvai gali tekti kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

“Mes turėjome tikrai sudėtingą ekonominę situaciją. Mes, kaip alpinistai kalnuose, susitelkėme ir ištiesėme vienas kitam ranką ir sugebėjome atsilaikyti prieš tokią krizę susitelkę. Dabar gali būti, kad papildomos išlaidos, kurios siūlomos, gali būti žingsnis ne į tą pusę, link prarajos. Kas tada būtų, jeigu mums niekas neskolintų? Dabar mes ir taip turime didžiulį biudžeto deficitą ir kol kas sugebame įrodyti pasaulio rinkoje, kad mes valdome situaciją, priimame išmintingus sprendimus”, – Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas.

Jo vertinimu, padėtis pasaulio ekonomikoje išlieka prieštaringa – kai kurios šalys rodo neblogus ekonominius rodiklius, o kitur finansinės problemos tik gilėja.

“Viena vertus, kai kurios pasaulio šalys – Vokietija, Švedija, JAV – rodo neblogus ekonominius rodiklius, jau tarsi ima atsigauti, bet kartu mes turime problemų kitose šalyse – Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje”, – teigė N.Udrėnas.

Todėl Lietuvai padidinus išlaidas, jo manymu, gali teikti kreiptis į TVF: “Situacija būtų tokia, kad mes turėtume sutikti su labiau karčiomis piliulėmis, jų receptais. Jie fokusuojasi pakankami trumpu laiku, siekiant suvaldyti biudžeto įplaukas”.

“Reikia labai atsakingai elgtis prieš siūlant didinti valstybės skolą. Prieš siūlant tokias išlaidas didinančias priemones, reikėtų įvertinti visą kompleksą. Kiek aš žinau, nėra pasiūlyta alternatyvaus biudžeto projekto, kaip valstybė galėtų gyventi. Tokie pasiūlymai yra populistiniai, į kuriuos sunku argumentuotai atsakyti. Tas pats žmogus kartais pasiūlo didinti išlaidas ir kartu kritikuoja Vyriausybę dėl per didelio deficito”, – kalbėjo N.Udrėnas.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų, tuo tarpu norint nedidinti valstybės skolos ir mažinti fiskalinį deficitą, laisvų lėšų didesnėms pensijoms esą nėra.

Teigiama, kad pensijų atstatymas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.

Vyriausybės teigimu, pensijas padidinti galima būtų tik iš tokių šaltinių, kurie nedidintų valstybės skolos ir leistų laikytis įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų – nuolatinių mokestinių pajamų ar atsisakius kitų suplanuotų išlaidų.

Vyriausybė kitą savaitę ketina svarstyti, iš kur gauti lėšų, jei reikėtų išmokėti vėl padidintas pensijas, Etikos ir procedūrų komisiją informavo premjeras Andrius Kubilius.

Jis paprašė dėl įstatymo, numatančio didinti pensijas, pataisų priėmimo balsuoti kitą savaitę.

“Gal Žiemelio (pataisų, siūlančių didinti pensijas iniciatorius Vidmantas Žiemelis – BNS) siūlymai ir verti dėmesio, nors abejoju, bet apsvarstysime viską pirmadienį”, – Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdyje sakė premjeras.

Tačiau A.Kubilius skeptiškai įvertino siūlymus kitais metais vėl mokėti tokias pensijas, kokios buvo 2009 metais, privatiems pensijų fondams nepervedant 2 proc. “Sodros” įmokų, išpardavus nereikalingą valstybės turtą arba jį privatizavus.

Atsisakius 2 proc. “Sodros” įmokų pervedamų pensijų kaupimo fondams pensijų išmokoms būtų galima kitais metais skirti 350 mln. litų, pardavus bendrovių akcijas – apie 200 mln. litų, o nekilnojamąjį turtą – dar apie 300 mln. litų.

Papildomai apie 150 mln. litų pensijų padidinimo iniciatoriais siūlo gauti iki 20-30 proc. padidinus naftos ir dujų išteklių bazinius mokesčius už valstybės išžvalgytus telkinius.

A.Kubiliaus skaičiavimais, nuo kitų metų atstačius pensijas, biudžeto išlaidos padidėtų 600 mln. litų.

A.Kubilius ir socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas yra prašę, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija įvertintų pataisų iniciatoriaus Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio ir “darbietės” Loretos Graužinienės, kurios vadovaujamas Audito komitetas pateikė teigiamą išvadą dėl pataisų, elgesį.

Seimas ketvirtadienį įtraukė į darbotvarkę pataisų dėl pensijų didinimo svarstymą, tačiau klausimo nutarė imtis tik tada, kai Seimo etikos sargai pateiks išvadą, ar teisėtai šie pakeitimai svarstomi parlamente. Dėl pataisų balsuoti Seimas ketina iki pietų.

Opozicija siūlo nuo 2011-ųjų pradžios vėl padidinti pensijas – atstatyti jas į 2009 metų lygį.

Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato nei 2011 metų “Sodros”, nei valstybės biudžetų projektai.

Seimas yra nepritaręs Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui atmesti šią V.Žiemelio pataisą, kuria siūloma sumažintas pensijas mokėti iki šių metų, o ne iki 2011-ųjų pabaigos, kaip numato įstatymas.

V.Žiemelio pataisas įpareigotas apsvarstyti ir Seimui išvadą pateikti Audito komitetas, irgi pritarė siūlymui nuo kitų metų sumažintas pensijas grąžinti į 2009 metų dydį.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Valdžia yra numačiusi po ekonominio sunkmečio grąžinti tik sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad pagal Konstituciją negalima vieniems pensininkams pensijas sumažinti labiau nei kitiems. Be to, dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Didesnės nei 650 litų senatvės pensijos nuo šių metų pradžios sumažintos 1,5-70 procentų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė penktadienį pareiškė ketinanti atsistatydinti, jei Seimas priims pataisas nuo sausio grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį.

“Tikrai negalvoju dirbti (jei Seimas priims pataisas), nematau jokių galimybių. Negalima tyčiotis iš žmonių jiems pažadant dalykus, kurių negalima įgyvendinti”, – penktadienį Lietuvos televizijai sakė I.Šimonytė.

Pasak ministrės, vertinant realią situaciją, įsipareigojimų dėl ekonomikos kilimo metais pakeltų pensijų nebuvo galima vykdyti jau 2008 metais.

“Manau, kad tai yra tiesiog neatsakingas žaidimas žmonių jausmais”, – sakė I. Šimonytė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo vieno balso persvara pritarė siūlymui vieneriais metais sutrumpinti sumažintų valstybinių ir senatvės pensijų mokėjimą: už sumažintų pensijų atstatymą į 2009 metų lygį balsavo 64 Seimo nariai, prieš -33, o susilaikė 30 parlamentarų.

Seimas dar kartą balsuos dėl pataisos priėmimo. Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato nei 2011 metų “Sodros”, nei valstybės biudžetų projektai.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, nuo kitų metų atstačius pensijas, tai biudžetui kainuotų 600 mln. litų.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Audito komitetas pritarė siūlymui trumpinti sumažintų pensijų mokėjimo laikotarpį iki šių metų pabaigos. Anksčiau numatytas terminas buvo 2011 m. gruodžio 31 d.

Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra patvirtintų rodiklių bei kriterijų, kuriais remiantis būtų aiškiai įvertinama ypatinga ekonominės situacijos padėtis, dėl kurios yra laikinai sumažintos socialinės išmokos, taip pat nėra apibrėžti bei patvirtinti rodikliai, kuriuos pasiekus būtų peržiūrimos priemonės dėl socialinių išmokų mokėjimo, nėra aiškios vizijos ir nesiimama konkrečių skubių priemonių situacijai gerinti.

Argumentai dėl praskolinto Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei, kad šio įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų Audito komiteto neįtikino.

Audito komiteto pirmininkės įsitikinimu, papildomos lėšos pensijų atstatymui nacionalinio biudžeto mastu nėra labai didelės, todėl reikėtų gerai peržiūrėti kitas sritis ir perskirstyti finansavimą, nes Valstybėje niekuomet nebūna pinigų pertekliaus, todėl labai svarbu tuos ribotus išteklius paskirstyti teisingai, skaidriai ir solidariai.

Dėl šio įstatymo projekto dar turės apsispręsti Seimas. Audito komitetas, atsižvelgiant į tai, kad pritarė minėtam įstatymo projektui, pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetui nepritarti pateiktam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir jį patobulinti.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybė neplanuoja daryti išimčių pedagogams dėl ankstesnio išėjimo į pensiją – pensijų reforma rengiama bendrai visoms profesijoms ir galimybė anksčiau išeiti į pensiją nebus tik pedagogų privilegija.

“Mes negalime išskirti atskirai vienos mokytojų grupės ir daryti dėl jų kokius nors sprendimus nematydami visos bendros sistemos”, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė premjeras.

Pasitarime pristatyti vyriausybinės darbo grupės siūlymai dėl pedagogų ankstesnio išėjimo į pensiją.

“Darbo grupė apsvarstė įvairius variantus, bet esminis pasiūlymas yra toks, kad tai turėtų būti svarstoma ilgalaikės pensijų sistemos reformos kontekste (…) Ilgalaikiame kontekste mes turėsime rasti atsakymus ir dėl profesinių pensijų, nes ne vien mokytojai yra tokia profesinė grupė – ir šiuo metu kai kurios iš jų gauna šiek tiek kitokiomis sąlygomis pensijas”, – dėstė A.Kubilius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas savo ruožtu sakė, kad bendra pensijų sistemos reformos įgyvendinimo pradžia galėtų būti 2012-ieji.

Specialios darbo grupės vadovas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius BNS teigė, kad vienas iš realiausių variantų pedagogams anksčiau išeiti į pensiją būtų profesinės pensijos įvedimas – anksčiau iš darbo pasitraukiantiems pensija galėtų būti mokama iš mokinio krepšelio lėšų.

Darbo grupės nuomone, išankstinės pensijos dydis, skiriant ją iš mokinio krepšelio lėšų, turėtų būti pačių pedagogų susitarimo reikalas.

Vyriausybės atstovo teigimu, ateityje Vyriausybei pasirinkus profesinės pensijos alternatyvą, tokia galimybė turėtų būti numatoma ne tik pedagogams, bet visų profesijų atstovams.

Balandžio pabaigoje Seimas nutarė svarstyti galimybę leisti mokytojams į pensiją išeiti nuo 55 metų. Anksčiau į pensiją išeiti galėtų mokytojai, turintys ne mažiau kaip 30 metų pedagogo darbo stažą.

Tuomet Vyriausybė rekomendavo Seimui stabdyti pataisų svarstymą, kol premjero sukurta darbo grupė pateiks savo pasiūlymus ir Vyriausybė pateiks reikalingas pataisas modelio įgyvendinimui.

Šiuo metu moterys Lietuvoje į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – 62,5 metų. Valdžia svarsto galimybę pensinį amžių ilginti, tačiau sprendimas tikriausiai bus priimtas tik po savivaldybių tarybų rinkimų.

Ar ateities pensininkams teks pavydėti pensijų net dabartiniams, o gal pavyks rasti kokią formulę, pagal kurią valstybė galės garantuoti orią senatvę? Kada visuomenė pamatys visą socialinio draudimo reformos projektą, kokį, o ne fragmentais, reikalauja pateikti prezidentė? To klausiame socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audronės Morkūnienės.

A.M.: Prezidentės raginimas pateikti išsamų reformos vaizdą visiškai pagrįstas. Kaip tik dabar dirbame prie šio projekto. Tenka pripažinti, kad sausio pabaigoje svarstant darbo grupės parengtus siūlymus tikrai buvo nueita į detales ir vaizdas galėjo atrodyti ir, matyt, atrodė, fragmentuotas. Kita vertus, projektas didžiulis, o apsispręsti reikia dėl konkrečių dalykų. Dabar pagrindinis klausimas – pensijų reforma, nes pensijos yra pagrindinė socialinio draudimo išlaidų dalis, tai ilgalaikės išmokos ir ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

VEIDAS: Kovą viešai paskelbėte septynių žingsnių socialinio draudimo reformos projektą. Bet iš jo neliko akmens ant akmens. Kodėl?

A.M.: Liko pensinio amžiaus ilginimas, priimti motinystės pašalpų mokėjimo pakeitimai.

VEIDAS: Bet nebe tokiais sparčiais, kaip siūlyta, tempais.

A.M.: Taip, bet negalime eiti į diskusiją, nepalikdami erdvės kompromisams. Liko gana radikalūs motinystės išmokų pakeitimai. Sunkiau rastas pritarimas dėl ligos, nelaimingų atsitikimų pašalpų mokėjimo didesnės naštos perdavimo darbdaviams, bet šie siūlymai nėra pamiršti, jie dar bus toliau analizuojami.

Bet dabar pagrindinis dėmesys – pensijoms. Per Seimo rudens sesiją turėtų būti priimtas sprendimas dėl pensinio amžiaus ilginimo, taip pat apsispręsta, kokią pensijų sistemą renkamės. Politinis sutarimas būtų pagrindas konkretiems teisės aktams rengti. Parengtą koncepciją darbo grupė socialinės apsaugos ir darbo ministrui turi pristatyti iki vasario 1 d., bet jei Seime bus sutarta dėl pagrindinės krypties, įmanoma baigti ir greičiau.

VEIDAS: Kokių šalių socialinio draudimo modelį laikote tinkamu pavyzdžiu Lietuvai?

A.M.: Pensijų reforma – tai konceptualus ir ilgas darbas. Reikia įvertinti ir padėties darbo rinkoje prognozes, ir ekonomikos augimo perspektyvas. Pavyzdžiui, švedai, kol perėjo prie virtualių sąskaitų sistemos, dirbo apie dešimt metų, derindami koncepciją su politinėmis partijomis ir visuomene, pagrįsdami ją moksliniais tyrimais.

Mes mėginsime pasinaudoti tuo, kas jau kitų padaryta. Nutarta svarstyti du modelius – vadinamąją taškų sistemą, kurios laikomasi Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir nacionalinių virtualių sąskaitų, kurias turi švedai, latviai, lenkai.

Pensijų koncepcijos rengimas – tai ne vien techniniai skaičiavimai, už kokius metus kokį koeficientą taikyti. Iki to dar reikia prieiti, pirma radus sprendimus, kaip žmones paskatinti mokėti įmokas, ko žmonės tikisi iš sistemos, kaip ją padaryti kuo skaidresnę, finansiškai stabilią, ką daryti, kad ja būtų mažiau manipuliuojama.

VEIDAS: Ar moralu lygiuotis į kitų šalių pensijų sistemas, kai mūsų vidutinė gyvenimo trukmė dešimtmečiu trumpesnė, o pagal vyresnio amžiaus žmonių sergamumą esame tarp pirmūnų?

A.M.: Nesakyčiau, kad įvedame tą patį, ką ir kitos šalys: daugelis jų jau nusprendė pensinį amžių ilginti iki 65-erių metų ir daugiau, tad šią ribą pasieks anksčiau nei mes. Suvokiame ir tai, kad, pastūmus pensinį amžių tolyn, žmonių, kurie negalės dirbti ir gaus netekto darbingumo pensijas, bus daugiau. Taip, mūsų valstybėje, deja, dar daug kas ne taip, kaip Vakaruose. Ir pensijos ne tokio dydžio. Tačiau skiriamės ir kitais rodikliais. Štai pagal tai, kiek pas mus pensijų gavėjų ir įmokų mokėtojų, gerokai skiriamės nuo, pavyzdžiui, prancūzų, o valstybės įsipareigojimai dideli.

Mūsų demografinė padėtis sudėtinga. Be to, vis dar mokame ir mokėsime, nes toks Konstitucinio Teismo nutarimas, pensijas dirbantiems žmonėms. O tai, kad maždaug 30 proc. žmonių po pensijos paskyrimo dar dirba, rodo, jog pensinį amžių galima stumtelėti.

VEIDAS: Bet dauguma dirba ne iš gero gyvenimo.

A.M.: Sutinku. Bet per reformos aptarimus pastebėjau, kad ypač moterys reiškia norą ilgiau likti darbo rinkoje.

VEIDAS: Ar kartu su pensinio amžiaus vėlinimu rengiate vyresnio amžiaus žmonių užimtumo programą?

A.M.: Pradėti rūpintis darbo vietos išlaikymu, kai jums šešiasdešimt metų ir dar liko keli mėnesiai padirbėti, manau, vėloka. Reikia keisti ir darbuotojo, ir darbdavio požiūrį – žmogus turi kelti kvalifikaciją visą gyvenimą, o jei jis bus vertinamas už kvalifikaciją, amžius neturėtų būti esminis klausimas. Juolab pensinis amžius bus ilginamas ne šuoliais, o tik po kelis mėnesius.

VEIDAS: Kaip vertinate siūlymus iš biudžeto mokėti solidariąją, o iš “Sodros” – draudžiamąją pensiją?

A.M.: Iš pradžių siūlymai bazinę pensiją mokėti iš biudžeto buvo priimti labai skeptiškai, bet, manau, tokį siūlymą reikia labai rimtai apsvarstyti, atlikti rimtą analizę. Prastas požiūris tik pasakyti, kad dalį pensijos finansuosime iš bendrųjų mokesčių ir taip sumažinsime “Sodros” skolas. Reikia skaičiuoti ir modeliuoti, kaip tai daryti, ir tada pamatysime, ar yra prasmė.

Į valstybės finansus reikia žiūrėti valstybiškai, nes iš vienos kišenės perkėlus į kitą niekas nepasikeis, jei nebus pertvarkyta sistema. O kad ji būtų kitokia, reikia plėsti socialinio draudimo finansavimo bazę – nematau kito varianto.

Jei ir toliau apsiribojame tik įmokomis, gaunamomis nuo darbo jėgos darbinių pajamų, finansuoti net tokių pensijų, kokios jos yra dabar, esant būsimai demografinei padėčiai, – menkos perspektyvos. Socialinio draudimo įmokos dabar yra pats didžiausias Lietuvoje mokestis, gulantis tik ant darbo jėgos, o, pavyzdžiui, pajamų mokesčiai mokami ir nuo dividendų, palūkanų – nuo visų pajamų, nepaisant to, kas jas sukuria.

Svarstomas variantas mažinti socialinių įmokų dalį, nes “Sodra” nebūtų įsipareigojusi mokėti tam tikros pensijos dalies, o ji būtų finansuojama iš visų kitų mokesčių, iš bendro valstybės biudžeto katilo, kaip ir kitos valstybės finansuojamos programos. Pavyzdžiui, dabar taip finansuojama šalpos pensija. Esant tokiam modeliui, sistema pasidarytų aiškesnė, įmokos būtų labiau susietos su išmokomis, o žmonės jaustų didesnę motyvaciją jas mokėti.

Dar vienas esminis dalykas – pensijų sistemą turėtų veikti demografinės ar ekonominės padėties pasikeitimas, bet ne kažkieno norai ar pageidavimai.

VEIDAS: Jei nieko nebūtų daroma, kaip kistų pensija?

A.M.: “Eurostato” prognozėmis, norint iki 2060 m. palaikyti vidutinio atlyginimo ir vidutinės pensijos santykį, arba tektų padidinti įmokas 5–6 proc., arba pensija sudarytų apie 25 proc. vidutinės algos, o šiandien sudaro 35 proc.

Nereikia užmiršti ir to, kad 2015–2020 m. Lietuvos laukia demografinė duobė.

VEIDAS: Kokia jūsų asmeninė nuomonė – ar buvo teisinga sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus?

A.M.: Prieš 2004-ųjų pensijų reformą prognozuota, kad artėja labai neblogas laikotarpis, kai dėl demografinės padėties “Sodra” gaus papildomų pajamų – taip ir įvyko. Tą lėšų perteklių 2004 m. reforma padalijo tarp dabartinių ir ateities pensininkų – buvo didinamos pensijos, o ateities pensininkams dalį ateities išmokų leista persivesti į privačius pensijų fondus. Dabar analogija, tik mažinimo pusėn: negalima sumažinti pensijų dabartiniams pensininkams, bet nepaliesti būsimųjų. Kokiomis proporcijomis tą reikėjo daryti, nesiimu spręsti. Bet kad nė vienas nenukentės nuo krizės, neįtikima. Dabar reikalaujama grąžinti, kompensuoti praradimus, lyg krizės nebūtų buvę.

Gyvenimas nesikartoja, negalima tikėtis, kad padarinių nebus. Ar aš kaupiu pensijos dalį privačiuose fonduose? Taip.

VEIDAS: Kokias matote papildomo privataus pensinio draudimosi, trečiosios pensijų pakopos perspektyvas?

A.M.: Jei tik žmonės turi galimybių tai daryti, labai gerai. Tam skatinti yra ir mokesčių lengvatos.

VEIDAS: Kokia šiandien “Sodros” finansinė padėtis? Kiek pagelbėjo motinystės išmokų ir pensijų sumažinimas, kokios prognozės ir išeitys ją stabilizuoti trumpuoju laikotarpiu?

A.M.: Apie “Sodros” bankrotą kalbama ne pirmą kartą, bet ji išliko ir, esu tikra, valstybinė socialinio draudimo sistema, vienokia ar kitokia, išliks. O “Sodros” padėtis tokia, kokia ir planuota: biudžetas deficitinis, “Sodrai” skolina Finansų ministerija, kuri savo ruožtu skolinasi. Net sumažinus motinystės išmokas ir pensijas tebelieka deficitas (planuotas 2,7 mlrd. Lt, bet gali būti šiek tiek didesnis). Galima nebent pasidžiaugti, kad tendencijos neblogos tuo požiūriu, jog įmokos atitinka prognozuotąsias. “Sodros” išlaidos didesnės, nei planuota, tik dėl nedarbo išmokų. Kitąmet “Sodros” biudžetas taip pat bus deficitinis, bet, tikimės, mažiau nei šiemet.