Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybinių pensijų ir rentų skyrimo tvarką – jų dydis priklausytų ir nuo apmokestinamųjų pajamų, gaunamų iš valdomo turto, dividendų. Tokį siūlymą numatoma svarstyti trečiadienį Vyriausybės posėdyje.

“Šiandien (pirmadienį – BNS) ministrų kabinetas pritarė siūlymui keisti valstybinių rentų ir pensijų, kurios priklauso nuo draudžiamųjų pajamų skyrimo tvarką taip, kad priklausytų ne vien nuo draudžiamųjų pajamų, bet ir nuo gaunamų pajamų iš valdomo turto, dividendų, palūkanų, tai yra, nuo apmokestinamųjų pajamų”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Kita vertus, pasak ministro, siūloma nustatyti apmokestinamųjų pajamų minimalias ir maksimalias ribas, nuo kurių priklausytų tokių pensijų ir rentų dydis.

“Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad tai galėtų būti lyg ir minimalios mėnesio algos riba – bet kokios apmokestinamosios pajamos iki 800 litų neįtakotų valstybės pensijos arba rentos. Taip pat Seimui siūlysime nustatyti viršutinę ribą, nuo kurios renta arba pensija nebūtų mokama”, – teigė jis.

Pasak jo, konkretūs išmokų dydžiai turėtų paaiškėti Seime: “Mes, ko gero, siūlysime patį principą, o Seime turėtų būti apsispręsta”.

D.Jankauskas nesiėmė prognozuoti, kaip siūloma tvarka gali įtakoti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žmonos verslininkės Kristinos Brazauskienės prašymą jai skirti valstybinę našlės rentą.

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybinė našlės renta K.Brazauskienei turėtų būti paskaičiuota nuo liepos 23 dienos.

“Kas bus pirmiau – ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo bus siūloma apsispręsti dėl konkrečios vienos ar kitos rentos skyrimo, ar įstatymo pakeitimai Seime, nesiimu prognozuoti”, – kalbėjo D.Jankauskas.

Jo teigimu, dabar galiojanti tvarka keičiama, kad ji būtų “socialiau tvarkingesnė”.

Siūloma tvarka, pasak D.Jankausko, palies tas valstybinės pensijas ir rentas, kurių skyrimas priklauso nuo draudžiamųjų pajamų: mokslininkų valstybinės pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos už nuopelnus, kurių įstatymu jau yra atsisakyta, signatarų ir jų našlių bei našlaičių, Lietuvos prezidento valstybinės našlių, sportininkų rentos ir kompensacinės išmokos artistams.

Taškais kaupiama senatvės pensija, bazinės pensijos mokamos iš biudžeto, o daugiau dirbusiems – sotesnė senatvė: taip 2012 metais turėtų keistis socialinio draudimo sistema.

“Lietuvos rytas” rašo, kad gali pasikeisti ir mokesčiai. Vieni didėtų, kiti – mažėtų.

Pensijų sistemos ekspertai sutinka, kad dabartinė senatvės pensijų skaičiavimo tvarka nėra teisinga ilgai dirbusių žmonių atžvilgiu.

“Pensijų suvienodėjimas kerta pačią socialinio draudimo idėją. Daugiau dirbę ir daugiau sumokėję į “Sodrą” gyventojai pensijos gauna beveik tiek pat, kiek dirbę mažiau. Didžiausias pensijas užsidirbę asmenys prarado daugiausia”, – konstatavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytos darbo grupės narys Teodoras Medaiskis.

Pasak jo, 2012-ieji – pats laikas grįžti prie skirtingų pensijų dydžių.

“Kai jau kapstysimės iš krizės, bus didesnės įplaukos, daugiau dirbusiems žmonėms reikia grąžinti didesnes pensijas”, – įsitikinęs darbo grupės narys.

Dar vienas svarbus siūlomas pakeitimas – bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, o papildomą – iš “Sodros”. Dabar viską moka “Sodra”.

“Jei darbo grupė spės iki vasario mėnesio parengti projektus, manau, 2012-ieji yra reali data”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Reikės apsispręsti, kokią dalį pensijos perkelti ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau yra užsiminusi, kad jeigu bus apsispręsta bazinę pensiją perkelti ant biudžeto pečių, teks didinti gyventojų pajamų (GPM) arba pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tokiu atveju galėtų mažėti socialinio draudimo mokesčiai.

Ministrė linkusi pritarti GPM, o ne PVM didinimui.

D.Jankauskas vylėsi, kad pavyks išvengti nepopuliarių sprendimų: “Galbūt biudžetas taip bus perskirstytas, kad nereikės didinti mokesčių.”

Dalies pensijos mokėjimas iš valstybės biudžeto gali būti perkeltas jau 2012 metais, tuo pačiu metu turėtų mažėti ir “Sodros” įmoka, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

“2012-ieji būtų realu, jeigu pavyks atlikti visus darbus”, – antradienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Donatas Jankauskas.

Anot jo, jei bus tiksliai suskaičiuota ir apsispręsta, kokia dalis pensijos yra perkeliama į bendruosius mokesčius, atitinkamai turėtų mažėti socialinio draudimo įmokų dalis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė birželį teigė, jog numatoma iš “Sodros” į valstybės biudžetą perkelti vadinamąsias solidarumo, arba bazinės pensijos išmokas. Tačiau sprendimai dar bus priimti.

Po reformos socialinio draudimo dalies, skirtos pensijai, tarifas būtų gerokai mažesnis nei dabartinis, ji būtų mokama iš “Sodros” biudžeto, o vadinamoji nacionalinė pensija (dabartinė bazinė pensija) būtų finansuojama iš valstybės biudžeto.

Senatvės pensiją Lietuvoje sudaro dvi dalys: pagrindinė ir papildoma. Pagrindinė pensijos dalis lygi 110 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, o jo neturintiems ji proporcingai mažinama.

Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 30 metų.

Sociologai skambina pavojaus varpais: jei demografinės tendencijos šalyje nesikeis, po pusantro šimto metų iš Lietuvos liks tik nedidelis miestelis. Lietuvos Vyriausybė susiklosčiusią kritinę situaciją sprendžia savotiškais būdais – mažėjantį gimstamumą „skatina“ mažinamomis motinystės išmokomis, įvairiais būdais mažina šeimų pajamas, faktiškai skatina migraciją.

Pensijų fondų valdytojai, raginantys didinti įmokas į pensijų fondus, dažnai nepagrįstai kaltinami savanaudiškais tikslais.

Pamėginsiu susidariusią padėtį nupasakoti autoritetingų organizacijų mintimis.

“Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų ir didesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau”, – jei pamanėte, kad taip šneka tik pesimistai arba dažnai apie biudžeto deficito mažinimą pasisakanti Lietuvos Vyriausybė, labai klystate. Šie žodžiai priklauso Europos Komisijos komisarui Laszlo Andorui, kuris prieš kelias savaites paskelbė, kad EK pradeda viešas diskusijas apie tai, ką daryti su šiuo metu Europos Sąjungos šalis kamuojančiomis pensijų sistemų bėdomis. “Į pensiją išėjusių europiečių skaičius, palyginti su juos išlaikančiaisiais, iki 2060 m. padvigubės – tokia padėtis yra nestabili”, – sakė L.Andoras.

Taigi EK jau galvoja, kas bus po penkiasdešimties metų. Ji susirūpinusi visos Bendrijos narių pensijų sistema ir ketina siekti, kad būtų užtikrintos adekvačios, stabilios ir pakankamos pensijos. Taip pat svarstoma, kaip ES galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senstančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

Europos Komisija vėluoja mažiausiai metus, nes dar 2009-ųjų birželį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikius ekonominius sunkumus, nes žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą tokie veiksmai pridarys dar daugiau žalos. EBPO tuomet išreiškė susirūpinimą, kad šalių vyriausybės susivilioja trumpalaikiais praktiniais sprendimais, stabdančiais anksčiau pradėtas reformas, o ilgalaikis strateginis planavimas, kuris yra gyvybiškai svarbus pensininkų pajamoms, paliekamas nuošalyje.

Šie žodžiai ypač taiklūs, jeigu kalbėsime apie Lietuvą. 2008-ųjų pabaigoje ir 2009 m. pavasarį, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, Vyriausybė žadėjo, kad taip bus tik iki šių metų pabaigos. Bet atėjo 2010 m. vasara – ir šis sprendimas pratęstas neapibrėžtam laikotarpiui.

Kada Vyriausybė ketina susimąstyti apie ilgalaikius procesus, tokius kaip senstanti visuomenė ir emigracija? Juk daugiau nei akivaizdu, kad dabartinis “Sodros” finansavimo principas “vaikai išlaiko tėvus” yra pasmerktas. Lieka neatsakytas vienas klausimas – kiek laiko prireiks, kad tai pripažintų ir pati valstybė.
Galima suprasti, kad Vyriausybei svarbu suvaldyti dabartinę padėtį, bet negalima vėl nepacituoti EBPO, kuri prieš metus sakė: “Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkų pajamas”.

Lietuvoje bandoma ginčytis ir sakyti, kad šiam klausimui išspręsti tereikia pertvarkyti “Sodrą”, peržiūrėti jos išlaidas ir mokamas išmokas ar pašalpas. Tačiau tokios kalbos rodo, kad Lietuvos politinis elitas ignoruoja tai, ką jau seniai yra supratęs pasaulis – bismarkinės 120 metų senumo sistemos senstanti visuomenė neišlaikys. Pakaktų peržiūrėti tokių institucijų, kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, EBPO, EK ir kitų rekomendacijas dėl senatvės pensijų mokėjimo, kad taptų aišku, jog visos jos rekomenduoja sukurti sistemą, kuri garantuotų trijų tipų senatvės pensiją – privalomoji “Sodros” tipo pensija ir dvi papildomos: sukaupta antrosios pakopos pensijų fonde ir sukaupta savanoriškomis įmokomis trečiosios pakopos pensijų fonde. Kitaip tariant, sistema nuo principo “vaikai išlaiko tėvus” pasukama “aš pats taupau savo pensijai” link.

Ir kai politikai bando pensijų fondų valdytojus kaltinti, esą šie siekia asmeninių tikslų, jie sako, kad visos šios organizacijos yra neteisios. Ar jie tą ir nori pasakyti?

O gal laikas Lietuvos visuomenę informuoti apie galimus nieko nedarymo politikos padarinius, kuriuos aiškiai įvardijo EK: “Arba skurdesni pensininkai, arba vėlesnė pensija, arba didesni mokesčiai”.

Vyriausybė pritarė darbo grupės išvadoms, kuriose konstatuojama, kad  pensijos sumažintos proporcingai ir teisėtai, anksčiau priimtiems teisės aktams neprieštarauja kitų socialinių  išmokų bei atlyginimų laikinas sumažinimas.

Taip pat Vyriausybė nutarė, jog būtina patikslinti  Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą į jį perkeliant pensijų kompensavimo mechanizmo esminius principus.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės vadovaujama darbo grupė nagrinėjo, ar dėl Konstitucinio Teismo sprendimo būtina keisti galiojančius teisės aktus, šiuo metu reglamentuojančius pensijų, socialinių išmokų ir iš biudžeto mokamo darbo užmokesčio mažinimo tvarką. Pripažinta, jog galiojančių teisės aktų keisti nereikia.

Grėsmingos demografinės prognozės turėtų skatinti lietuvius pačius taupyti pensijai – juk valstybės pajėgumai suteikti sočią senatvę kasmet tik menkėja. Tačiau kol kas senatvei tesirengia vos keli procentai Lietuvos gyventojų.

Daugeliui dabar dirbančių ir apie senatvę dar negalvojančių lietuvių pensija atrodo kaip kažkokia nemaloni, bet nebūtinai ateisianti perspektyva – gal, jei ją ignoruosi ir jai nesirengsi, jos pavyks išvengti. Štai Vertybinių popierių komisijos užsakymu neseniai atlikta apklausa atskleidžia, kad atliekamus pinigus investicijų fonduose senatvei kaupia vos 2 proc. Lietuvos gyventojų, dar maždaug 8 proc. ateitimi pasirūpino investuodami į nekilnojamąjį turtą (kitą nei jų gyvenamasis būstas).

Visišką abejingumą savo būsimoms senatvės pajamoms liudija ir kitos apklausos duomenys: apklausus asmenis, dalyvaujančius antrosios pakopos pensijos kaupimo sistemoje, kai keli procentai nuo “Sodrai” mokamų mokesčių yra pervedami į privačius fondus, paaiškėjo, kad 27 proc. apklaustųjų net nežino, kokį yra pasirinkę fondą, 28 proc. niekada nesidomėjo, kiek jau yra sukaupę lėšų, 38 proc. būsimųjų pensininkų nesidomi savo fondo taikomais mokesčiais, o 49 proc. nelygina savo fondo ir konkurentų rinkoje rezultatų.
“O ką aš ten naujo sužinosiu? Žinau tik tiek, kad kažkokie nedideli pinigai nuolat kapsi, nemanau, kad tai bus rimta paspirtis senatvėje”, – daugelio būsimųjų Lietuvos pensininkų lūpomis kalba 54 metų šiaulietė Roma Valiulienė. Viename komercinių bankų dirbanti moteris sako nematanti prasmės papildomai taupyti investuojant: “Man gyventi – keliauti, pramogauti, pasipuošti – norisi dabar, gal senatvėje nieko nebereikės, tad kiek valstybė skirs, tiek užteks”, – dėl ateities nesijaudina pašnekovė.

Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, savarankiškas pinigų ar kapitalo kaupimas sotesnei senatvei iš esmės tinka tik labai nedidelei daliai Lietuvos žmonių. “Savęs neskriausdami šiandien, tai yra šiuo metu patenkindami savo pagrindinius poreikius, susimokėdami mokesčius ir paskolas, išlaikydami automobilį ir atostogaudami bent kartą per metus, atidėti dalį pajamų dar ir pensijai gali tik 2–3 proc. Lietuvos gyventojų”, – sako ekspertas.

I variantas: atsiduoti “Sodros” malonei
765,8 Lt – tokia šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija. Dviejų kambarių buto Vilniuje išlaikymas žiemą, net ir su kompensacijomis pensininkams, atsieina mažiausiai 300 Lt. Taigi maistui ir vaistams lieka nedaug – apie 450 Lt, o pramogas ar keliones bent po Lietuvą tenka iš viso pamiršti.

Tačiau toliau bus tik blogiau. Demografinės tendencijos tokios bauginančios, kad vidutinio amžiaus dirbantiesiems sunku tikėtis net ir tokių menkų išmokų, kokias gauna dabartiniai pensininkai. Darbingo amžiaus žmonių dalis tarp visų gyventojų dabar siekia 59 proc., o pensininkų – 16 proc. Bet nuolatinis gimstamumo mažėjimas ir emigracija lemia nuolatinį šios proporcijos pokytį, tad po keliasdešimties metų dirbančiųjų Lietuvoje tebus 41 proc., o štai pensininkų armija išaugs iki 34 proc. Naivu tikėtis, kad per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvoje išvysime ekonominį stebuklą, greičiausiai ir toliau kapstysimės ES paraštėse – juk dabar Lietuva dar ir nuolat skolinasi dabartinėms “Sodros” skylėms kamšyti, o atidirbti teks tai pačiai kartai, kuri dar ir augančią būsimųjų pensininkų armiją turės išlaikyti.

+ Nereikia dėl nieko sukti galvos
– Senatvėje teks skursti

II variantas: kaupti pinigus sotesnei ateičiai
Senas geras būdas pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pinigus. Bent po kažkiek automatiškai savo pensijai šiuo metu atsideda beveik milijonas Lietuvos dirbančiųjų – tiek jų dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau čia tebus surinkta katino ašaros: Vyriausybė kaip norėdama kaitalioja į privačius fondus pervedamų “Sodros” įmokų dalį (birželio viduryje neapibrėžtam laikui paliko galioti krizinę 2 proc. normą, kuri buvo sumažinta nuo ankstesnių 5,5 proc.), savo dalį pasiima fondų administratoriai, o kur dar krizės įtaka šių fondų rezultatams…

Šioje vietoje savo paslaugas uoliai siūlo trečiosios pakopos pensijų fondai, siūlantys jiems, investavimo profesionalams, patikėti savo senatvės gerovę, dabar mokant reguliarias savanoriškas įmokas kaupiamajam gyvybės draudimui arba investiciniams fondams.

Yra ir dar vienas būdas pasirūpinti ateitimi – investuoti pačiam. Pavyzdžiui, pasiryžęs per mėnesį sotesnei ateičiai atsidėti po 200 Lt ir kartą per metus investuodamas sukauptus 2,4 tūkst. Lt už 10 proc. metinių palūkanų, po 30 metų jau būsi investavęs 72 tūkst. Lt, o sukaupęs 434 tūkst. Lt. Tačiau, nebejotina, tokioms sėkmingoms investicijoms reikia nemenko ekonominio ir finansinio išprusimo – arba šią sritį gerai išmanančio patarėjo, tarpininko, kuriam taip pat teks sumokėti sėkmės mokestį.

+ Galima kaupti ir nedideles sumas; tinkamai investavus, grąža po ilgo laikotarpio kelis kartus viršija investuotą sumą
– Savarankiškoms investicijoms reikia finansinio išprusimo; infliacija mažina grynųjų pinigų vertę

III variantas: pirkti nekilnojamąjį turtą
Lietuviams kone geriausiai suprantama investicijų rūšis – nekilnojamojo turto pirkimas. Nedidelis, lengvai išnuomojamas butas geroje didmiesčio vietoje, žinoma, galėtų tapti ramybės dėl ateities būsimiesiems pensininkams suteikiančiu pagrindu. Kad ir kokios krizės siaustų, nekilnojamasis turtas visada bus garantuotas pajamų šaltinis, o štai pajamų dydis jau priklausys nuo sveikos nuovokos ir susigaudymo rinkoje.

Tarkime, Vilniuje dabar nesunkiai galima susirasti neprastą dviejų kambarių butą už 250 tūkst. Lt. Pačiam sumokant 10 proc. šios sumos ir likusią pasiskolinus iš banko, per mėnesį jam tektų mokėti maždaug 1,2 tūkst. Lt dydžio paskolos įmoką. Už tiek išnuomoti butą šiuo metu vargu ar pavyktų – tad šis investavimas ateičiai labiau tiktų daugiau nuosavų lėšų jau prikaupusiems Lietuvos gyventojams. Tiesa, tokiam pasirengimo pensijai mechanizmui gali kilti ir daugiau kliūčių: planuojamas nekilnojamojo turto mokestis, nestabilios nekilnojamojo turto nuomos ir paradavimo kainos.

+ Užtikrintos pajamos senatvėje
– Reikalingos didelės pradinės investicijos; nuolatinis rūpestis dėl nuomininkų ir turto išsaugojimo

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad pensininkai keletą artimiausių metų nesitikėtų dėl krizės sumažintų pensijų kompensavimo. Jis prognozuoja, kad procesas gali prasidėti apie 2013-2014 metus.

“Kaip ir Konstitucinis Teismas nurodo, kompensavimas turi būti vykdomas per protingą laiką ir teisingai. Tai reiškia, kad artimiausius keletą metų mes tikrai negalėsime pradėti tokio kompensavimo ir tikrai nenorime žmonių apgaudinėti. Suprantame, kad tikrai sunku. Bet geriau aiški tiesa negu pastovus apgaudinėjimas”, – interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.

Jo teigimu, ir nuo fiskalinio deficito priklausys, kada valstybė bus pajėgi pradėti kompensavimą.

“Ir po kelių metų, apie 2013-2014 metus prasidėjus kompensavimui, jeigu iki to laiko viską pavyks sutvarkyti su ekonomika ir finansais, manome, kad kompensavimas turėtų vykti tokiu būdu, kad senatvės pensijos augtų sparčiau negu kitos išlaidos – kad per apibrėžtą laiką pensijos pasiektų lygį, kuris būtų ne mažiau kaip 5 proc. didesnis nei buvo iki krizės”, – sakė A.Kubilius.

Premjero teigimu, svarbu, ar valstybėje yra pakankamai pinigų, kad ji galėtų neprasiskolindama mokėti vienokias ar kitokias išmokas.

“Kaip rodo visų kitų šalių patirtis, ir tarptautinė praktika, atitinkamos Europos Sąjungos normos – tik deficitui esant žemiau 3 proc. ribos, šalies finansai gali būti stabilūs ir turėti aiškesnę perspektyvą”, – tvirtino premjeras.

Šiemet balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad per ekonominę krizę sumažintas senatves ir invalidumo pensijas būtina teisingai ir per protingą laikotarpį kompensuoti, kai tik šalyje nelieka ypatingos krizinės padėties.

Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti lėšas, tuomet reikia pradėti mokėti buvusias didesnes pensijas.

Sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo iš valdančiųjų reikalauja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimas Vyriausybės teikimu priėmęs laikinąjį įstatymą pensijas ir kitas socialines išmokas sumažino dvejiems metams nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų gruodžio 31 dienos.

Vyriausybė specialiu nutarimu 2009 metų spalį konstatavo, kad Lietuvoje yra ekonomikos sunkmetis.

Seimas neribotam laikui paliko galioti iki 2 proc. sumažintas “Sodros” įmokas privatiems pensijų fondams. Anksčiau buvo numatyta, kad 2 proc. tarifas galioja iki šių metų pabaigos.

Seimas trečiadienį priėmė atitinkamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 14, o susilaikė 18 parlamentarų.

Seimas nesutiko “Sodros” pervedimus į antros pakopos pensijų fondus sumažinti iki 1 proc. Tokias pataisas siūlė valstietė liaudininkė Rima Baškienė ir “darbietis” Mečislovas Zaščiurinskas.

Seimas taip pat įpareigojo Vyriausybę, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Seimui pateikti pataisas dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kelis prašymus, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.

2008-ųjų pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti “Sodros” įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 metų pavasarį – iki 2 proc. ir šią tvarką siūlyta taikyti tik iki 2010-ųjų pabaigos, o nuo 2011-ųjų grįžti prie 5,5 proc., taip pat žadėta gyventojams dėl to patiriamus nuostolius kompensuoti vėliau.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti “Sodros” mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.

Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš “Sodros”.

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Taip pat KT nusprendė, jog teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai.

KT pranešė, jog Konstitucijai prieštarauja ir nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas.

Pasak teismo, yra konstatuota, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius. Taip pat teigiama, jog sudaromos prielaidos paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi.

“Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintas reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų”, – sakoma teismo pranešime.

Vis dėlto KT pripažino, jog dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės) valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti – taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti.

“Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų, taip pat ir teisėjų valstybinių pensijų, teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes”, – konstatavo teismas.

Kartu jis pabrėžė, kad “praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, turi būti kompensuojami”. Pasak teismo, konstituciškai yra nepateisinama, jei “įstatymų leidėjas pasiūlo Vyriausybei nustatyti pensijų kompensavimo tvarkos aprašą tik dėl senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir nepasiūlo nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašo”.

Antradienį priimtas KT nutarimas “Valstybės žiniose” bus paskelbtas, tad ir įsigalios, nuo lapkričio 2 dienos.

Pasak teismo, jei nutarimas būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą.

Išaiškinimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems KT teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija – tik 10 proc. jo darbo užmokesčio – atitinka Konstitucijos reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, jog pagal Konstituciją asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama iki 2009 metų, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos, būtų mokamos ir toliau.

Teisėjams bei kitiems šalis gyventojams pensijas ir įvairias išmokas Seimas sumažino nuo 2010 metų.

Dalia Grybauskaitė pirmadienį taip pat sakė, kad nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai ateityje yra “diskutuotini”, tačiau jie negali būti laikomi priemone biudžeto skylėms lopyti.

“Jokių sprendimų nepriimsiu ir nepritarsiu, kol nebus įvykdyti anksčiau duoti įsipareigojimai iki liepos pirmosios apsispręsti dėl kompensavimo mechanizmo už pensijų sumažinimą. Tai mano sąlygos”, – žurnalistams pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Siekdama sumažinti biudžeto deficitą be kitų priemonių Vyriausybė siūlo mažinti motinystės išmokas ir pradėti ilginti pensinį amžių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas praėjusią savaitę sakė, kad konkretus sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas galėtų būti pasirinktas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje.

Ministro teigimu, šiuo metu yra “keli aiškūs ir konkretūs variantai”.

Komentuodama galimus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, D.Grybauskaitė sakė, kad jie negali būti svarstomi kaip biudžeto skylių kamšymo priemonė, nes pajamos iš jų neitų tiesiogiai į centrinį biudžetą.

“Jie negali būti iš viso svarstomi kaip biudžeto skylių kamšymas. Tokie mokesčiai ateityje yra diskutuotini”, – sakė prezidentė.

Seimas šiandien priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, inicijuotas Vyriausybės, kurios suteikia individualių įmonių savininkams pasirinkimo laisvę mokant pensijų socialinio draudimo įmokas.

Individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai iki 2012 metų sausio 1 d. galės patys nutarti, ar mokėti įmokas pensijų socialiniam draudimui. Iki šiol jie privalėjo kas mėnesį mokėti socialinio draudimo įmokas nuo sumų, kurios negalėjo būti mažesnės negu minimali mėnesinė alga ir buvo privalomai draudžiami pensijų, motinystės ir sveikatos draudimu. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, nuo 2011 metų sausio mėnesio bus apdrausti socialiniu draudimu.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, įstatymo pataisos palengvins mokesčių naštą ir prisidės stengiantis išsaugoti verslą.