Prognozuojama, kad dėl pasaulinės finansų ir ekonominės krizės apkarpytos pensijos bus pradėtos grąžinti anksčiausiai 2013 metais.

“Duok Dieve, nuo tada. Tikrai ne anksčiau. Net ir 2013-ieji yra labai optimistinė data. Ekonominė situacija gali dar neleisti tuo metu pradėti išmokų. Tuomet gali būti nuspręsta dėl vėlesnės datos”, – “Vilniaus dienai” ir “Kauno dienai” sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.

Vyriausybė pensijų kompensavimo mechanizmą privalo parengti iki šių metų liepos 1 dienos. R.Dagys pripažino, kad likus porai savaičių iki liepos dar nematęs jokių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimų ar pasiūlymų, kaip derėtų kompensuoti pensijų sumažinimą.

Opozicijos atstovas Socialinių reikalų ir darbo komitete socialdemokratas Algirdas Sysas skeptiškai vertina galimybę, kad kompensacija, kurią pasiūlys Vyriausybė, atitiks pensininkų lūkesčius.

“Manau, kad pasiūlymai atsiras laiku – iki liepos 1 d. Tačiau vargu ar jie labai pradžiugins. Matyt, kompensacijos galės būti mokamos ne anksčiau kaip nuo 2013-ųjų ir turbūt jos 100 proc. nepadengs visų sumažintų pensijų. Be to, spėju, kad mokėjimas bus ištęstas į kokius dešimt metų, taip įsipareigojimai bus užkrauti būsimoms vyriausybėms”, – teigė A.Sysas.

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatyti nauji numatomi socialinės srities sprendimai, tarp kurių – numatantys nemažinti pensijų savarankiškai dirbantiesiems.

„Šiandien teikiame Seimui svarstyti įstatymo pakeitimus, tarp kurių itin svarbūs tie, kurie nustatys palankesnę negu šiuo metu pensijų mokėjimo tvarką savarankiškai dirbantiems pensininkams. Siūlome jiems pensijos papildomai neriboti“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys.

Atsisakoma griežtos pensijų ribojimo tvarkos individualių įmonių savininkams, tikrųjų ūkinių bendrijų nariams, asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, ūkininkams, jų partneriams, komanditinių ūkinių bendrijų tikriesiems nariams.

„Taip pat siūlome papildomai neriboti pensijų ir asmenims, gaunantiems autorines pajamas pagal autorines sutartis, kurie neturi darbo santykių, bei gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos iš draudėjo, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais“, – aiškino SRDK pirmininkas.

Laikinojo įstatymo pataisos numato nemažinti pensijų ir kitoms grupėms: valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; taip pat netekto darbingumo pensijų, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (III grupės invalidumo pensijų), kurios mažesnės nei ribinis pensijos dydis (650 Lt).

Pristatęs naujus siūlomus socialinės srities sprendimus parlamentaras priminė, jog įstatymas įsigaliotų mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį įstatymas paskelbtas ,,Valstybės žiniose“, pirmąją dieną.

Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuris užtikrintų, kad pajamos už autorinius darbus ar kitą vienkartinę veiklą, nedarytų įtakos gaunamai pensijai. Pasak projekto iniciatorės, Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Dalios Teišerskytės, tokia tvarka leistų gyventojams, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas, papildomai užsidirbti gaunat nenuolatinių pajamų.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė nesvarsto galimybės mažinti benzino akcizo, nes tokiu atveju valstybė gali nesudurti “galo su galu” ir gali tekti mažinti pensijas. Jo nuomone, šalies ekonomika atsigauna ne dėl to, kad pernai buvo sumažintas dyzelino akcizas ir jo vartojimas auga.

“Akcizo surinkimas duoda tikrai didelę dalį biudžeto įplaukų. Jeigu mažinant benzino akcizą bus surinkta mažiau pinigų, turime atsakyti, kaip mes sudursime galą su galu (…) Bet dabar nematau jokių įrodymų, kad mažinant akcizą vieniems ar kitiems degalams tiek, kad žmonės tai pajustų, neprarastume biudžeto pinigų ir kad nebūtume priversti svarstyti, jog reikia mažinti pensijas”, – interviu “Lietuvos rytui” sakė A.Kubilius.

Jis teigė nematantis didelio efekto dėl to, kad dyzelino akcizas pernai rugpjūtį buvo sumažintas ir pajamos į biudžetą šiemet padidėjo, tačiau pripažino, kad atsigaunant ekonomikai daugiau suvartojama ir degalų.

“Praėjusiais metais gavome 70 milijonų litų pajamų iš dyzelino, nuo tada, kai sumažinome dyzelino akcizą, – mažiau. Eksportas atsigauna ne dėl to, kad sumažinome akcizą, o todėl, jog atsigauna pramonė, paslaugos. Dėl to suvartojama daugiau dyzelino”, – kalbėjo premjeras.

Jis sutiko, kad nėra gerai, jog benzinas Lietuvoje brangesnis negu Latvijoje ir Estijoje: “Tai nėra labai gerai. Bet nėra ir labai gerai, jeigu jis bus pigesnis”.

“Benzino akcizo skirtumai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nėra tokie jau dideli, kad vartotojai ką nors laimėtų. Reikia pristabdyti kontrabandą iš Baltarusijos ar Kaliningrado srities (….) Ieškosime geriausių sprendimų. Bet tikrai nepasiduodame iliuzijai, kad sumažinus akcizą vienai ar kitai degalų rūšiai valstybė iš to labai laimi. Tai esame pabandę praėjusiais metais ir tai nepasitvirtino:”, – kalbėjo A.Kubilius.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), siekdama, kad sumažintos valstybinės pensijos būtų kompensuojamos ir pareigūnams bei kariams, Vyriausybei siūlys koreguoti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą.

“Pareigūnų valstybinių pensijų kompensavimas aktualus ne tik vidaus reikalų sistemai – mūsų parengtas projektas sulaukė palaikymo ir iš Krašto apsaugos bei Teisingumo ministerijų. Juolab kad šios pensijos nėra apdovanojimai – jos skiriamos 20 metų ir daugiau ištarnavusiems pareigūnams ir kariams, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl sveikatos sutrikimų, pripažintiems nedarbingais ar tik iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba bei kitais svarbiais atvejais. Suprantama, jog šiuo metu valstybė neturi tų 50-60 milijonų litų, kurių reikėtų preliminariais skaičiavimais, tačiau turi būti nustatytas mechanizmas, kaip tai bus padaryta vėliau. Dabar esanti tvarka yra nenuosekli ir socialiai neteisinga”, – teigia ministras R. Palaitis.

Šiuo metu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė iki šių metų liepos nustato tik sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką. Vidaus reikalų ministerijos parengto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo projekto tikslas – nustatyti analogišką garantiją ir asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažintos pagal šį įstatymą.

Kaip Lietuvoje senjorai gyvena dabar, kai dirbančiųjų ir pensinio amžiaus žmonių santykis siekia 1,3, ir kaip jie gyvens tuomet, kai vienas dirbantysis turės išlaikyti ne tik save, savo vaikus, bet ir vieną pensininką? Tokių klausimų kyla galvojant apie sparčiai senstančiai ir, deja, toli gražu ne taip sparčiai turtėjančiai Lietuvos visuomenei gresiančią realybę.

Atsakymų į šiuos klausimus turime ieškoti jau dabar. Laikas bėga taip greitai, kad tokia situacija, kad ir kaip gaila būtų, gali tapti daugelio tų, kurių profesinė karjera šiuo metu dar tik įsibėgėja, ateitimi. Kalbėti apie orios senatvės užtikrinimą tuomet darosi sunku, o ir, rodosi, neverta: labiau rūpėti ima tai, kaip senatvėje apskritai išgyvensime.

Tarkime, šiandien vidutinio dydžio darbo užmokestį (šiek tiek daugiau nei 2100 Lt neatskaičius mokesčių) gaunančio, tačiau rytoj į pensiją išeinančio vidutinio lietuvio laukia iš anksto parengtas šokas. Būsimos jo pajamos per mėnesį sieks vos trečdalį to, ką gaudavo iki šiol: vidutinė senatvės pensija vos priartėja iki 750 Lt. Kaip manote, ar įmanoma maistui, mokesčiams ir kitoms reikmėms tenkančias išlaidas staiga sumažinti lygiai dviem trečdaliais?
Sakysite, įmanoma, nes būna ir blogiau? Taip, iš tiesų būna, bet…

Sociologinių apklausų duomenys rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų apie ateitį mąsto, bet jai visiškai nesirengia. Štai Vertybinių popierių komisija neseniai pristatė apklausos rezultatus, atskleidusius, kad savo senatve rūpintis patys linkę 63 proc. gyventojų. Ką reiškia šis rūpinimasis – ar konkrečius veiksmus taupant ir savarankiškai kaupiant pensijai, ar tik pamąstymą apie tai, kaip toje senatvėje bus sunku, – neaišku.

Be to, galima tik spėlioti, ką galvoja likusieji 37 proc. Tikėtina, kad paklausę išgirstume ką nors panašaus į tai, ką girdime iš dabartinių senjorų. Daugmaž “visą gyvenimą dirbęs, turiu teisę į padorią senatvę”. Šio teiginio teisingumu iš principo, matyt, niekas ir nesuabejotų – kartų solidarumo principu pagrįsta socialinės apsaugos sistema išties turėtų užtikrinti, kad senatvė bent jau nežemintų. Tačiau, kaip matome, būna visko. Todėl bent jau jaunoji ir vidurinė karta, kalbėdama apie pensiją, turėtų suprasti, kad jiems nebetinka žodžiai “dirbau ir užsidirbau”, kad teks juos keisti į “dirbau ir pasirūpinau”. Kol dar nevėlu.

Lietuvoje pensijoms išleidžiama apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugelio Europos šalių vidurkis – 10–12 proc. BVP, tad tų šalių pensininkų gyvenimo lygis iš esmės nesiskiria nuo dirbančiųjų gyvenimo lygio. Tuo tarpu Lietuvoje ilgai lauktos socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos vis dar paskendusios migloje, tad į pensiją išėjęs žmogus gauna daugmaž trečdalį buvusių pajamų. Tam, kad pensijoje būtų galima išlaikyti buvusį gyvenimo lygį, reikėtų gauti bent 70–80 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio pajamas. Valstybė nebuvo, nėra ir artimiausiu metu tikrai nebus pajėgi to užtikrinti. Taigi kalbant apie senatvę ir pensiją, kertiniu žodžiu šiandien tampa žodis “paSIrūpinti”. Juolab kad neišvengiama jaunos ir vis dar nestabilios ekonomikos pasekmė bus plačiai paplitusio nelegalaus darbo nulemtos mažos pensijos tiems, kurie gyvena tik šia diena.

Siekdami geresnio kąsnio šiandien, dažnai nė nesusimąstom, kad jį gauname mainais į skurdesnį gyvenimą senatvėje. Jaunas, ką tik dirbti ir uždirbti pradėjęs žmogus, paragintas taupyti greičiausiai atkirs vienu argumentu: O kam, gal aš tos pensijos visai nesulauksiu, geriau jau dabar pagyvensiu taip, kaip norisi”. Toks požiūris atsispindi ir visuomenės nuomonės apklausose – senatvė mažiausiai rūpi jaunimui. Jaunoji dvidešimtmetės valstybės gyventojų karta mąstyti suaugusiojo protu ir pati galvoti apie save bei savo ateitį dar nelinkusi.

Tad lieka tik paklausti, o kas bus, jei ta senatvė vis dėlto ateis? Įžengęs į penktąją dešimtį ir supratęs, kaip sparčiai artėja tas laikas, kai teks gyventi iš pensijos, žmogus greičiausiai jau supras, kad jis pats yra vienintelis savo finansinės gerovės garantas. Bėda tik ta, kad kuo vėliau jis pradės kauptis savo senatvei, tuo didesnes sumas kas mėnesį jam teks atidėti. Taip ne tik nepavyks daug sukaupti pačiai pensijai, bet ir paskutiniai metai prieš ją nebus džiugūs, o pažymėti suveržtų diržų paliekamais randais.

Kaip ir reikėjo tikėtis, premjero Andriaus Kubiliaus pensijų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas, įkvėpimo semiantis žiūrint į lubas, prieštarauja Konstitucijai. Tiek pensijos, tiek biudžetininkų atlyginimai turi būti mažinami visoms pensininkų ir tarnautojų grupėms proporcingai. KT priminė, kad konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Politikai turi veikti taip, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Piliečio ekonominis aktyvumas, jo prisidėjimas prie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio turi būti vertinamas. Asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti naudos. A.Kubiliaus bolševikiškai kairuoliškus sprendimus KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Kita vertus, KT sprendimas kelia pagrįstų kontroversijų. Kelis kartus padidėjusi valstybės skola ir toliau didėja, bedarbių daugėja, biudžete ir “Sodroje” žioji didelės skylės. Visiškai neaišku, kada Lietuva galėtų būti laikoma išsikapsčiusia iš sudėtingos padėties. Sunkmetis gali užsitęsti ir kelerius metus ar net dešimtmetį. Juolab verta svarstyti, ar tai, kas atsitiko, apskritai gali būti vertinama kaip krizė. Ar tai tiesiog grįžimas į realią ekonominę (kartu ir biudžetinę) padėtį po visų nepagrįstų lūkesčių ir burbulinės ekonomikos formavimo milžiniškų skolintų lėšų pagrindu.
Tokiu atveju bet koks pensijų kompensavimas ir biudžetininkų atlyginimų grąžinimas į prieškrizinį laikotarpį gali būti sunkiai įgyvendinamas. KT nurodo ne tik tai, kas savaime suprantama (to nesuvokia tik premjeras A.Kubilius), kad atlyginimai sunkmečiu turi būti mažinami visiems proporcingai, bet ir tai, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Be to, “jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti”, atlyginimų mažinimas turi būti panaikintas.
KT paskelbė, kad jei valstybei pavyksta pasiskolinti lėšų, tai atlyginimai biudžetininkams turi būti iškart keliami? Tuomet A.Kubilius tai jau turėtų padaryti, nes pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto surinkimas viršytas, nors jame žioji kelių milijardų suplanuota skylė. Vargu ar tokiai KT doktrinai pritartų asmenys, dirbantys privačiose bendrovėse ar užsiimantys verslu. Jų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei biudžetininkų, bet niekam neateitų į galvą reikalauti juos šiandien padidinti.

Toks KT aiškinimas ardo biudžetininkų ir verslo solidarumą. Neproporcingai sureikšminant pensininkų ir biudžetininkų sunkmečio problemas verslo bendruomenei pasiųstas neteisingas signalas. Duota suprasti, kad jis konstituciškai mažiau reikšmingas. Tokia pozicija vargu ar skatins lietuvių ir taip menką verslumą.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad yra asmeniškai suinteresuotas dėl pensijos amžiaus ilginimo didėsiančiomis pensijomis, o tam nepasirengusiai tautai apie naudą reikia daugiau aiškinti.

“Pensijinio amžiaus ilginimas ir tai, kad žmonės šiek tiek ilgiau dirbs – palaipsniui tai didinant – leis tiems žmonėms, kurie po 15 ar 13 metų išeis į pensiją, gauti didesnę pensiją. Aš asmeniškai tikrai tuo esu suinteresuotas, nes kaip tik tai mane lies”, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Jo teigimu, pensijos amžiaus ilginimas neturės jokios įtakos dabartiniams pensininkams, kurie pasirašo įvairias protesto deklaracijas.

“Tai reiškia – reikia aiškinti toliau. Estijos tauta pasiruošusi, mūsų tauta dar nepasiruošusi. Problemos, matyt, reikalauja atitinkamo veikimo”, – teigė premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad iš karto smarkiai ilginti pensijos amžių Lietuvoje negalima, bet per ilgą laiką tai būtina padaryti.

Pasak A.Kubiliaus, prezidentės nuomonę turi įvertinti koalicijos partneriai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė abejojantis, kad Vyriausybė sprendimus priims, nesitardama ir nekalbėdama su tauta. D.Jankauskas teigė nėra pasiryžęs siūlyti “kokių nors radikalių, greitų ir staigių sprendimų”.

“Nemanau, kad iš tikrųjų vienintelis kelias užtikrinti pensijų mokėjimą arba matyti aiškią perspektyvą, kaip jos gali didėti, yra vistik susiejant su pensijiniu amžiumi. Lygiai taip pat galima būtų ateityje galvoti apie tai, kokios socialinio draudimo įmokos arba kokie bendrieji mokesčiai yra Skandinavijos šalyse. Taigi erdvės variantams ir mąstymams, ko gero, yra kur kas daugiau nei vien apie pensijinį amžių kalbant”, – sakė D.Jankauskas.

Anot jo, reikia daugiau ir plačiau kalbėti apie tai, kaip pasiekti didesnį pensijų didinimą Lietuvoje ne tik po 3-5 metų, bet ir po 15 ar 30 metų.

“Manau, kad platesnis kalbėjimas ir aiškinimasis, kaip mes galime pasiekti didesnių pensijų ir šiandieniniams, ir būsimiesiems pensininkams, per kokius laikotarpius, apspręs šio siūlymo buvimą ar nebuvimą”, – teigė D.Jankauskas.

D.Jankausko teigimu, kitą savaitę bus stengiamasi bent jau aptarti siūlymus Vyriausybėje.

Rengdama “Sodros” pertvarką, Vyriausybė svarsto galimybę pensijos amžių vyrams ir moterims ilginti iki 65 arba 67 metų.

Opozicinės partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai penktadienį įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, jų teigimu, beveik 120 tūkst. Lietuvos piliečių parašų prieš ketinimus ilginti pensinį amžių.

Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė pasiūlė įteisinti galimybę mokytojams, dirbusiems mokinių ugdymo darbą ne mažiau kaip 30 metų, sulaukus 55 metų, išeiti į pensiją.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, anksčiau išeiti į pensiją galėtų mokytojai, dirbantys pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo mokyklose.

Pritarus šiam projektui po pateikimo, pradėta jo svarstymo procedūra. Balsavo: už – 56, prieš – 3, susilaikė 29. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 17 d.

Seimas nepradės diskusijų vieneriais metais trumpiau nei numatyta įstatyme mokėti sumažintas pensijas ir  kitas socialines išmokas. Už pataisų svarstymą ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš -  20, o susilaikė 39 parlamentarai. Vėliau balsuodamas Seimas pataisas vienu  balsu atmetė: už tobulinimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 59 parlamentarai.

Jomis siūlyta mažesnes išmokas mokėti iki 2010 metų pabaigos, o ne  iki 2011-ųjų.

Konservatorių-krikdemų frakcijos narys Saulius Stoma tvirtino, kad pataisas būtų geriausia svarstyti rudenį, kai bus formuojamas kitų metų biudžetas.

Dabar numatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas galioja iki 2011 metų pabaigos, o nuo 2012 metų sumažintos socialinės išmokos vėl būtų grąžintos į 2009 metų lygį arba  būtų nustatyti kiti dydžiai.

Valdžia yra numačiusi po ekonominio sunkmečio grąžinti tik 2009 metų pabaigoje sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.

Konstitucinis Teismas šį antradienį paskelbė, kad pagal Konstituciją negalima vieniems pensininkams pensijas sumažinti labiau nei kitiems. Be  to, dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ metu, premjeras Andrius Kubilius Konstitucinio Teismo sprendimą vertino priešingai nei opozicija – kaip didele dalimi apginantį Vyriausybės ir Seimo priimtus sprendimus. Pasak premjero, KT aiškiai pasako, jog Vyriausybės sprendimas pensijų mažinimui taikyti skirtingus koeficientus priklausomai nuo gaunamų pajamų atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Be to, Konstitucinis Teismas savo išaiškinime nenurodė, kad visos pensijos ar visi atlyginimai turėtų būti mažinami tuo pačiu vienodu koeficientu. „Buvo pasirinktas progresyvus tiek atlyginimų, tiek pensijų mažinimo principas, t.y. didesniu koeficientu buvo mažinamos didesnės pajamos. Tokį mažinimą galima laikyti arba simboliškai vadinti visuotiniu progresiniu krizės mokesčiu, kuris taikomas visoms iš valstybės ir „Sodros“ biudžeto gaunamoms pajamoms“, – sakė A. Kubilius.

Rytoj partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis ir partijos atstovai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei įteiks beveik 120 tūkstančių Lietuvos žmonių parašų, pasisakančių prieš valdžios ketinimus keletu metų atitolinti pensijinį amžių.

Trumpu, 10 val. prasidėsiančiu piketu prie Seimo dar kartą priminę partijos Tvarka ir teisingumas reikalavimą neatitolinti pensijinio amžiaus, “tvarkiečiai” su parašų lapais patrauks į Seimą. Kovo mėnesio viduryje konservatorių Vyriausybei prakalbus apie ketinimus pensijinio amžiaus pradžią nuo 62,5 metų pailginti iki 65, o vėliau galbūt net iki 67 metų, partijos atstovai pradėjo rinkti tokiais ketinimais pasipiktinusių šalies piliečių parašus.

Per mėnesį surinkta beveik 120 tūkstančių šalies gyventojų parašų.

Nuo praėjusių metų sausio 1-osios konservatorių Vyriausybės sprendimu, sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos, o dirbantiems pensininkams pensijos sumažintos papildomai. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai padaryta pažeidžiant Lietuvos Konstituciją.

“Socialdemokratai mano, kad ši Vyriausybės klaida yra nedovanotina, juk nukentėjo didelė dalis sąžiningai pajamas gavusių Lietuvos pensininkų. Premjeras turėtų jausti atsakomybę prieš visuomenę ir atsistatydinti”, – teigia LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Konstitucinio Teismo nutarime teigiama, kad “Valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu”.

“Kas kompensuos prarastas pajamas? Kita Vyriausybė? Konservatoriai taip elgiasi ne pirmą kartą – prisvilina košę, o srebia visuomenė ir po jų atėjusi Vyriausybė”, – sako A.Butkevičius.