pensiju-fondu28

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pertvarkydama pensijų sistemą, siūlo sudaryti sąlygas žmonėms laikinai pasitraukti iš antros pakopos privačių pensijų fondų ir sugrįžti į “Sodrą”.

Tokia galimybė, pagal dabartinį sumanymą, galiotų vienerius metus, rašo portalas delfi.lt.

Apie tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą trečiadienį vykusiame jungtiniame Darbo partijos ir socialdemokratų frakcijų posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pasak jo, į “Sodrą” nutarusiam sugrįžti asmeniui nebebūtų taikoma nuostata, kad turi mažėti valstybės mokama senatvės pensija, bet tai, kas sukaupta per trumpą laiką privačiame fonde, negalės būti atiduodama “Sodrai”.

Šiuo metu nutraukti sutartį su antros pakopos pensijų fondu galimybių nėra. Nutarus dalį pensijos kaupti antros pakopos fonduose, apie ketvirtadaliu turi sumažėti valstybės mokama senatvės pensija, kurios dydis priklauso ir nuo darbo stažo bei iš dalies nuo sumokėtų įmokų į “Sodros” biudžetą.

Privačių pensijų fondų būklė Lietuvoje yra beviltiška – per krizę nusprendus gelbėti “Sodrą” šių fondų sąskaita, papildomą pensiją sukaupti sugebės tik labai maža dalis šios sistemos dalyvių.

Abi pensijų fondus prižiūrinčios valstybės institucijos – Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija – įsitikinusios, kad jei pervedimai į pensijų fondus neišaugs iki ankstesnio lygio, juos reikėtų naikinti, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Iki krizės į privačius pensijų fondus patekdavo 5,5 proc. asmens pajamų dydžio įmokos, dabar – tik 2 proc. Politikai dar nesutinka didinti šio tarifo, mat baiminamasi visiško “Sodros”, kuri ir perveda pinigus į fondus, bankroto.

“Nesugrąžinus ankstesnio atskaitymų į privačius pensijų fondus lygio jau galima rimtai pasvarstyti – galbūt verta šią sistemą naikinti”, – sakė Vertybinių popierių komisijos narys Vaidotas Jonutis.

Anot jo, pervedant vos 2 proc. sistemoje dalyvaujantys gyventojai negalės sukaupti tiek lėšų, kad jiems vėliau priklausytų pensija iki gyvos galvos.

“Reikiamą sumą sukaups tiktai turtingesni, dėl kurių valstybė turi mažiau rūpesčių. O kiti gaus vienkartinę išmoką, už ją gal įsigis automobilį, ir viskas tuo baigsis”, – prognozavo V.Jonutis.

Draudimo priežiūros komisija apskaičiavo: jei pensinis amžius neilgėtų, įsigyti papildomą ir privataus fondo mokamą iki gyvos galvos pensiją moteriai kainuotų 37,6 tūkst. litų, vyrui – 26,6 tūkst. litų.

Tiek sumokėjus iki gyvos galvos kas mėnesį būtų mokama po pusę bazinės pensijos (šiuo metu – 180 litų). Sukaupus daugiau lėšų papildoma pensija būtų didesnė.

Komisijos apskaičiavimais, atliktais prieš keletą metų, pensijų iki gyvos galvos sukaupti suspėtų mažiau kaip 5 proc. moterų arba 25 proc. vyrų, pradėjusių pinigus kaupti nuo 35 metų.

“Sukaupti šią sumą pavyks tik gaunantiems labai didelį, o ne vidutinį atlyginimą. Bet jie nėra tie, apie kuriuos buvo galvojama kuriant šią sistemą”, – sakė Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė.

Pasak jos, reikėtų apsispręsti – arba atkurti įmokas į pensijų fondus, arba galvoti, kaip tobulinti visą pensijų sistemą.

Pagal dabartinį įstatymą, jei fonde sukauptų lėšų neužtenka pensijai iki gyvos galvos, jos būtų išmokėtos vienu kartu.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys irgi mano, kad jei fondai negaus didesnės “Sodros” pajamų dalies, pensiją iki gyvos galvos bus sukaupę tik 5-10 proc. jų dalyvių.

Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis svarstė, kad antrosios pakopos pensijų fondų būtų galima ir atsisakyti. Ekonomisto nuomone, gana nedidelių pensijų nėra būtina skaidyti į keturias dalis: bazinę ir papildomą “Sodros” bei privačių bendrovių valdomas antrosios bei trečiosios pakopų pensijas.

Pensijų reforma prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis “Sodros” įmokų. Pensijų fondas pinigus investuoja, kad pasiekus pensijos amžių būtų sukaupta nemenka suma.

Į fondus pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatymu numatytą ribą – 5,5 proc. žmogaus pajamų. 2009 m. pervedimai į pensijų fondus buvo laikinai sumažinti iki 2 proc. pajamų.

Tikimasi, kad šiemet privatūs pensijų fondai gaus 380 mln. litų. 2008-aisiais, kai jiems atitekdavo 5,5 proc. dalyvio pajamų, “Sodra” fondams pervedė 1,064 mlrd. litų.

Vidutinė senatvės pensija gruodį buvo 747,48 lit

Šiuo metu apie milijonas šalies gyventojų savo pensijai papildomai yra sukaupę maždaug 3,85 mlrd. Lt. Pernai vidutinė II pakopos pensijų fondo vertė padidėjo kiek daugiau nei 9 proc. Didžioji dalis lėšų (apie 2 mlrd. Lt) yra kaupiama vidutinės akcijų dalies pensijų fonduose.

Pasak Vertybinių popierių komisijos atstovų, nors 2010 m. akcijų rinkoms buvo gana geri, tačiau per metus joms teko patirti keletą nestabilumo protrūkių. “Praėjusiais metais geriausiai sekėsi sąlygiškai didžiausios rizikos pensijų fondams, kurie didesnę turto dalį investuoja į akcijas, o konservatyvaus investavimo pensijų fondų, kurie investuoja tik į vyriausybių skolos vertybinius popierius, augimas buvo minimalus. Tam turėjo įtakos tarptautinėse rinkose susirūpinimą kėlę valstybių skolos ir mažėjanti išsivysčiusių šalių ekonomikos skatinimo priemonių įtaka”, – paaiškino VPK Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Dalia Karmazinienė. Teigiama, kad istoriškai susiformavusi vidutinė normali grąža akcijų rinkoje turėtų siekti apie 8–12 proc., o konservatyvių investicijų, nukreiptų į pinigų rinką ar vyriausybių obligacijas, – apie 1–3 proc. Tokių rezultatų tikimasi šiemet.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad gyventojai noriai renkasi II pakopos pensijų fondus ir juose taupo. Pernai naujai sutartis sudarė 42 tūks. gyventojų. “Tačiau įmokos į II pakopos pensijų fondus tesiekia 2 proc. atlyginimo “ant popieriaus”, kai senatvei atidėti reikėtų bent 10 proc. Papildomai taupyti galima III pakopos pensijų fonduose, tačiau sunki gyventojų finansinė padėtis sulaiko nuo didesnių investicijų į aprūpintą senatvę”, – teigia Š.Ruzgys.

SEB banko šeimos finansų analitikės Julitos Varanauskienės teigimu, Lietuvos gyventojai yra gana racionalūs II pakopos pensijų sistemos dalyviai. Mat jaunesni žmonės renkasi rizikingesnius, t.y. daugiau į akcijas investuojančius fondus, o vyresnio amžiaus žmonės – papildomas pensijas kaupia konservatyviuose fonuose.

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų turtas praėjusių metų pabaigoje siekė 3,854 mlrd. litų – per metus fondų turtas dėl sėkmingų investicijų padidėjo 271,86 mln. litų.

Tik per gruodį antros pakopos pensijų fondų turtas dėl investicijų padidėjo 72,12 mln. litų – daugiausiai nuo praėjusių metų kovo mėnesio, kai fondai iš investicijų uždirbo 98 mln. litų, teigiama Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.

“Pasaulio finansų rinkose šiemet gruodį itin stipriai suveikė vadinamasis “Kalėdų senelio ralio” efektas – metų pabaigoje dėl mokestinių niuansų, teigiamų nuotaikų ar laukiamų prieaugių kitąmet paprastai atgyja akcijų ir kito turto pirkėjai, tai augina ir būsimų pensininkų investicijas. Investuotojų optimizmas dėl ateities būsimų pensininkų turtą augina jau 7 mėnesį iš eilės”, – pranešime sakė asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šiuo metu, skaičiuojant nuo pensijų reformos pradžios 2004 metais, bendras pensijų fondų valdytojų uždarbis būsimiesiems pensininkams siekia 280,735 mln. litų, o “Sodra” iš viso į pensijų fondų dalyvių sąskaitas yra pervedusi 3,605 mlrd. litų. 32,01 mln. litų, trečio 2010 metų ketvirčio duomenimis, yra išmokėti iš sistemos pasitraukusiems gyventojams.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti “Sodros” mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.

Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš “Sodros”.

Šiemet dėl kylančių pasaulio akcijų rinkų didžiausią investicijų prieaugį, tikėtina, skaičiuos didesnės akcijų dalies pensijų fondai, nors rinkų svyravimai turėtų paaštrėti, pirmadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Anot pensijų fondų valdytojų, nors šiemet akcijų rinkose laukiama didesnių svyravimų nei 2010 metais, tačiau dėl atsigaunančio pasaulio ūkio akcijų rinkos turėtų kopti aukštyn, o tai teigiamai atsilieptų akcijų pensijų fondų.

“Kai tikimasi rinkų kilimo, kuo akcijų pensijų fondų daugiau, tuo didesnę grąžą jis skaičiuos. Todėl didesnę teigiamą įtaką pajus solidesnės akcijų dalies pensijų fondų. Žinoma, nemenkos įtakos pensijos grąžai turės tinkamai parinktos investicijos fonde”, – aiškina “Aviva Lietuva” finansų direktorius Arūnas Rumskas.

Jo nuomone, šiemet labiau seksis tiems pensijų fondams, kurie investuos į stabilias rinkas, pavyzdžiui, į Vokietiją, Skandinaviją, stiprios Azijos šalys galėtų būti šių metų arkliukai.

“SEB investicijų valdymas” Investavimo departamento vadovas Gediminas Milieška sako, kad trumpuoju laikotarpiu įžvelgia pasaulio makroekonominių duomenų gerėjimo tendenciją – tai suteiks impulsą augti akcijų rinkoms. Žvelgiant į maždaug dviejų metų perspektyvą, akcijų rinkas turėtų maitinti 2011-2012 metais mažėsiantis nedarbas.

Todėl, anot jo, labiausiai išloš tie pensijų fondai, kurie yra subalansuoti ar agresyvesni: “Didesnę grąžą skaičiuos tie pensijų fondai, kurie turės didesnę negu įprasta akcijų dalį bei mažesnę negu įprasta vyriausybių ar įmonių obligacijų dalį.”

Tačiau jis primena, kad šiemet kylančioms akcijų rinkoms grėsmę gali kelti vis dar tebesitęsianti Europos skolų krizė ir šalių poreikis perfinansuoti skolas. Kinijos infliacija išliks svarbiu veiksniu, nes nuo jos priklausys, kokios bus Kinijos bazinės palūkanų normos, kiek augs ūkis.

Anot pensijų fondai valdytojų, šiemet konservatyvūs pensijų fondai, panašu, didelėmis grąžomis pinigus senatvei kaupiančių dalyvių nelepins, ypač fondai, pinigus “įdarbinantys” į išsivysčiusių šalių vyriausybių obligacijas.

A.Rumskas tikina, jog palūkanų normos rinkose gali tik didėti, todėl uždirbti bus sunku, pvz., investuojantys į Vakarų pasaulio obligacijas gali tikėtis maždaug 1-2 proc. metų pajamingumo.

“Mes dar matome galimybių uždirbti iš Lietuvos vyriausybių obligacijų, jų grąža siekia apie 4,5 proc., o Lietuvos biudžeto padėtis normali. Tačiau matyti tokius konservatyvių pensijų fondų prieaugius, kokius matėme 2010 metais, jau sunku tikėtis”, – įsitikinęs A. Rumskas.

2010 metais Lietuvos rinkoje beveik dvigubai mažėjo palūkanos, o tai suteikė teigiamo impulso konservatyviems pensijų fondams.

Jam pritaria ir “Ergo Lietuva gyvybės draudimas” Draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė, sakanti, kad šiemet iš obligacijų rinkos nesitiki solidaus prieaugio, tačiau stabilių šalių, tarkime, Vokietijos, Skandinavijos, obligacijos sumažintų pensijų fondų svyravimus.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija duomenimis, šiuo metu, skaičiuojant nuo pensijų reformos pradžios 2004 metų, bendras pensijų fondų valdytojų uždarbis būsimiesiems pensininkams sudaro 280,735 mln. litų. “Sodra” iš viso į pensijų fondų dalyvių sąskaitas yra pervedusi 3,605 mlrd. litų, o pensijų fondų dalyvių turtas 2010 metų pabaigoje sudarė iš viso 3,854 mlrd. litų.

Praėję metai buvo sėkmingi kaupiantiems pensijas – antros pakopos pensijų fondai vien iš investicijų uždirbo beveik 272 mln. litų ir būsimų pensininkų kaupiamus pinigus padidino iki 3,85 mlrd. litų.

Praėjusių metų gruodis fondams buvo vienas sėkmingiausių praėjusių metų mėnesių – per jį investicijos senatvei kaupiantiems žmonėms sužėrė 72,12 mln. litų, daugiausia nuo kovo, kuomet per mėnesį buvo uždirbta 98 mln. litų.

Seimas neribotam laikui paliko galioti iki 2 proc. sumažintas “Sodros” įmokas privatiems pensijų fondams. Anksčiau buvo numatyta, kad 2 proc. tarifas galioja iki šių metų pabaigos.

Seimas trečiadienį priėmė atitinkamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 14, o susilaikė 18 parlamentarų.

Seimas nesutiko “Sodros” pervedimus į antros pakopos pensijų fondus sumažinti iki 1 proc. Tokias pataisas siūlė valstietė liaudininkė Rima Baškienė ir “darbietis” Mečislovas Zaščiurinskas.

Seimas taip pat įpareigojo Vyriausybę, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Seimui pateikti pataisas dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kelis prašymus, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.

2008-ųjų pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti “Sodros” įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 metų pavasarį – iki 2 proc. ir šią tvarką siūlyta taikyti tik iki 2010-ųjų pabaigos, o nuo 2011-ųjų grįžti prie 5,5 proc., taip pat žadėta gyventojams dėl to patiriamus nuostolius kompensuoti vėliau.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti “Sodros” mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.

Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš “Sodros”.