BFL

Premjeras Andrius Kubilius realistiniu ir apskaičiuotu vadina Vyriausybės siūlomą pensijų kaupimo modelį ir palaiko siūlymą žmonėms leisti pasirinkti, ar likti sistemoje, ar ne.

“Mes vertiname finansines perspektyvas, ir turiu pasakyti, kad jas vertiname labai atidžiai skaičiuodami, kaip gali klostytis Lietuvos finansinė perspektyva, kaip gali klostytis Europos finansinė perspektyva, kuri taip pat nėra labai aiški, ir todėl ir pasirenkame tokį variantą, kurį galime realiai įgyvendinti”, – sakė A. Kubilius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

Pasak Vyriausybės vadovo, jeigu ateityje po metų kelių pasirodys, kad galimybės yra geresnės, negu dabar numatoma, neatmetama, kad modelis bus peržiūrėtas.

“Bet šiuo atveju mes labai aiškiai skaičiuojame, kad iki 2020 metų ne tik privatus kaupimas turėtų būti realizuotas kaip numatyta įstatyme, bet “Sodra” turi ir išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas, “Sodra” turi atsiskaityti su biudžetinėmis paskolomis ir pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai turi būti išspręsti”, – sakė A. Kubilius.

Premjeras palaiko siūlymą leisti žmonėms apsispręsti, ar kaupti toliau, ar grįžti į “Sodrą”.

“Mes manome, kad krizės metu ir po krizės šiek tiek peržiūrime pačią kaupimo sistemą, tai žmonės turi turėti galimybę pasirinkti – ar jie lieka sistemoje, ar jie grįžta”, – sakė A. Kubilius.

Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui.

Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų tai kasmet iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo litų.

Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2011 metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito.

Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.

Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į “Sodros” sistemą.

Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į “Sodrą”, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.

Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.

"Veido" archyvas

Ministrų kabinetas pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui.

Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2011 metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito.

Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.

Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į “Sodros” sistemą.

Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į “Sodrą”, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.

“Mes siekiame, kad piliečiai turėtų kuo daugiau tikslios informacijos, ir kad kiekvienas, jau matydamas savo galimybes, turėdamas visą įmanomą informaciją, ir apsispręstų”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.

Grėsmingos demografinės prognozės turėtų skatinti lietuvius pačius taupyti pensijai – juk valstybės pajėgumai suteikti sočią senatvę kasmet tik menkėja. Tačiau kol kas senatvei tesirengia vos keli procentai Lietuvos gyventojų.

Daugeliui dabar dirbančių ir apie senatvę dar negalvojančių lietuvių pensija atrodo kaip kažkokia nemaloni, bet nebūtinai ateisianti perspektyva – gal, jei ją ignoruosi ir jai nesirengsi, jos pavyks išvengti. Štai Vertybinių popierių komisijos užsakymu neseniai atlikta apklausa atskleidžia, kad atliekamus pinigus investicijų fonduose senatvei kaupia vos 2 proc. Lietuvos gyventojų, dar maždaug 8 proc. ateitimi pasirūpino investuodami į nekilnojamąjį turtą (kitą nei jų gyvenamasis būstas).

Visišką abejingumą savo būsimoms senatvės pajamoms liudija ir kitos apklausos duomenys: apklausus asmenis, dalyvaujančius antrosios pakopos pensijos kaupimo sistemoje, kai keli procentai nuo “Sodrai” mokamų mokesčių yra pervedami į privačius fondus, paaiškėjo, kad 27 proc. apklaustųjų net nežino, kokį yra pasirinkę fondą, 28 proc. niekada nesidomėjo, kiek jau yra sukaupę lėšų, 38 proc. būsimųjų pensininkų nesidomi savo fondo taikomais mokesčiais, o 49 proc. nelygina savo fondo ir konkurentų rinkoje rezultatų.
“O ką aš ten naujo sužinosiu? Žinau tik tiek, kad kažkokie nedideli pinigai nuolat kapsi, nemanau, kad tai bus rimta paspirtis senatvėje”, – daugelio būsimųjų Lietuvos pensininkų lūpomis kalba 54 metų šiaulietė Roma Valiulienė. Viename komercinių bankų dirbanti moteris sako nematanti prasmės papildomai taupyti investuojant: “Man gyventi – keliauti, pramogauti, pasipuošti – norisi dabar, gal senatvėje nieko nebereikės, tad kiek valstybė skirs, tiek užteks”, – dėl ateities nesijaudina pašnekovė.

Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, savarankiškas pinigų ar kapitalo kaupimas sotesnei senatvei iš esmės tinka tik labai nedidelei daliai Lietuvos žmonių. “Savęs neskriausdami šiandien, tai yra šiuo metu patenkindami savo pagrindinius poreikius, susimokėdami mokesčius ir paskolas, išlaikydami automobilį ir atostogaudami bent kartą per metus, atidėti dalį pajamų dar ir pensijai gali tik 2–3 proc. Lietuvos gyventojų”, – sako ekspertas.

I variantas: atsiduoti “Sodros” malonei
765,8 Lt – tokia šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija. Dviejų kambarių buto Vilniuje išlaikymas žiemą, net ir su kompensacijomis pensininkams, atsieina mažiausiai 300 Lt. Taigi maistui ir vaistams lieka nedaug – apie 450 Lt, o pramogas ar keliones bent po Lietuvą tenka iš viso pamiršti.

Tačiau toliau bus tik blogiau. Demografinės tendencijos tokios bauginančios, kad vidutinio amžiaus dirbantiesiems sunku tikėtis net ir tokių menkų išmokų, kokias gauna dabartiniai pensininkai. Darbingo amžiaus žmonių dalis tarp visų gyventojų dabar siekia 59 proc., o pensininkų – 16 proc. Bet nuolatinis gimstamumo mažėjimas ir emigracija lemia nuolatinį šios proporcijos pokytį, tad po keliasdešimties metų dirbančiųjų Lietuvoje tebus 41 proc., o štai pensininkų armija išaugs iki 34 proc. Naivu tikėtis, kad per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvoje išvysime ekonominį stebuklą, greičiausiai ir toliau kapstysimės ES paraštėse – juk dabar Lietuva dar ir nuolat skolinasi dabartinėms “Sodros” skylėms kamšyti, o atidirbti teks tai pačiai kartai, kuri dar ir augančią būsimųjų pensininkų armiją turės išlaikyti.

+ Nereikia dėl nieko sukti galvos
– Senatvėje teks skursti

II variantas: kaupti pinigus sotesnei ateičiai
Senas geras būdas pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pinigus. Bent po kažkiek automatiškai savo pensijai šiuo metu atsideda beveik milijonas Lietuvos dirbančiųjų – tiek jų dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau čia tebus surinkta katino ašaros: Vyriausybė kaip norėdama kaitalioja į privačius fondus pervedamų “Sodros” įmokų dalį (birželio viduryje neapibrėžtam laikui paliko galioti krizinę 2 proc. normą, kuri buvo sumažinta nuo ankstesnių 5,5 proc.), savo dalį pasiima fondų administratoriai, o kur dar krizės įtaka šių fondų rezultatams…

Šioje vietoje savo paslaugas uoliai siūlo trečiosios pakopos pensijų fondai, siūlantys jiems, investavimo profesionalams, patikėti savo senatvės gerovę, dabar mokant reguliarias savanoriškas įmokas kaupiamajam gyvybės draudimui arba investiciniams fondams.

Yra ir dar vienas būdas pasirūpinti ateitimi – investuoti pačiam. Pavyzdžiui, pasiryžęs per mėnesį sotesnei ateičiai atsidėti po 200 Lt ir kartą per metus investuodamas sukauptus 2,4 tūkst. Lt už 10 proc. metinių palūkanų, po 30 metų jau būsi investavęs 72 tūkst. Lt, o sukaupęs 434 tūkst. Lt. Tačiau, nebejotina, tokioms sėkmingoms investicijoms reikia nemenko ekonominio ir finansinio išprusimo – arba šią sritį gerai išmanančio patarėjo, tarpininko, kuriam taip pat teks sumokėti sėkmės mokestį.

+ Galima kaupti ir nedideles sumas; tinkamai investavus, grąža po ilgo laikotarpio kelis kartus viršija investuotą sumą
– Savarankiškoms investicijoms reikia finansinio išprusimo; infliacija mažina grynųjų pinigų vertę

III variantas: pirkti nekilnojamąjį turtą
Lietuviams kone geriausiai suprantama investicijų rūšis – nekilnojamojo turto pirkimas. Nedidelis, lengvai išnuomojamas butas geroje didmiesčio vietoje, žinoma, galėtų tapti ramybės dėl ateities būsimiesiems pensininkams suteikiančiu pagrindu. Kad ir kokios krizės siaustų, nekilnojamasis turtas visada bus garantuotas pajamų šaltinis, o štai pajamų dydis jau priklausys nuo sveikos nuovokos ir susigaudymo rinkoje.

Tarkime, Vilniuje dabar nesunkiai galima susirasti neprastą dviejų kambarių butą už 250 tūkst. Lt. Pačiam sumokant 10 proc. šios sumos ir likusią pasiskolinus iš banko, per mėnesį jam tektų mokėti maždaug 1,2 tūkst. Lt dydžio paskolos įmoką. Už tiek išnuomoti butą šiuo metu vargu ar pavyktų – tad šis investavimas ateičiai labiau tiktų daugiau nuosavų lėšų jau prikaupusiems Lietuvos gyventojams. Tiesa, tokiam pasirengimo pensijai mechanizmui gali kilti ir daugiau kliūčių: planuojamas nekilnojamojo turto mokestis, nestabilios nekilnojamojo turto nuomos ir paradavimo kainos.

+ Užtikrintos pajamos senatvėje
– Reikalingos didelės pradinės investicijos; nuolatinis rūpestis dėl nuomininkų ir turto išsaugojimo