Socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, 1992–1993 m. socialinės apsaugos ministru dirbęs Teodoras Medaiskis viliasi, kad Vyriausybei ir Seimui dabar užteks ryžto pagaliau Lietuvoje sukurti nuo asmeninio žmogaus indėlio priklausančios senatvės pensijos sistemą, o pačią pensiją susieti su šalies ekonomikos sveikata: kai didėja darbuotojų atlyginimai, automatiškai didėja ir pensijos, kai BVP sminga, negailestingai mažėja ir išmokos senjorams. Taigi, pokalbis su T. Medaiskiu.

VEIDAS: Ar iš viso įmanoma tiek reformuoti “Sodrą”, kad ji  taptų nebe deficitinė, bet kartu ir patenkintų bent jau įstatymais numatytus žmonių socialinės apsaugos poreikius? Ar matote realių galimybių “Sodros” biudžetą subalansuoti jau 2014 m., vertinant dabar galiojančius ir naujuose pensijų sistemos pertvarkos dokumentuose numatytus valstybės įsipareigojimus?

T.M.: Viską, net ir Lietuvoje, galima subalansuoti, jei laikomasi pagrindinio ekonomikos principo – pajamų ir išlaidų koreliacijos. Nesakau, kad ištikus krizei reikėjo staiga imti ir nurėžti pensijas tiek, kiek smuko “Sodros” pajamos – tiek sumažinti pensijų būtų buvę neįmanoma. Tačiau pats ekonominės logikos principas buvo pažeistas dar iki krizės: buvo užprogramuotas didesnis nei atlyginimai pensijų didėjimas – nes politikai nuolat linkę tikėti, kad ekonomika tik augs ir augs.

Bet “Sodros” biudžetą per krizę sugriovė net ne pensijos, o visiškai su jokiais realiais Lietuvos ekonomikos rodikliais nesikoreliavęs motinystės išmokų padidinimas. Štai 2007 m. motinystės draudimo išmokos siekė 300 mln. Lt, 2008 m. jos šovė iki beveik 800 mln. Lt, o 2009 m. per pačią ekonominę krizę jau pasiekė 1,2 mlrd. Lt viršijančią ribą! Per dvejus metus keturis kartus išaugusios išlaidos – ką tai bendro turėjo su Lietuvos realybe? Visiškai nieko. Tas staiga atsiradęs papildomas milijardas išlaidų pirmiausia ir pradėjo gramzdinti “Sodrą”. Žinoma, visą dabartinę 8 mlrd. Lt “Sodros” biudžeto skolą sukaupė jau ne vien motinystės išmokos, bet ir pensijoms skiriamų mokesčių mažėjimas.

Kartoju, įmanoma ir būtina subalansuoti “Sodros” biudžetą – tik reikia išmintingai laikytis ekonominės logikos. Pavyzdžiui, aš nesutinku, kad pensininkams reikia kompensuoti kadais dėl valstybės ekonominių sunkumų sumažintas pensijas. Kodėl jie turi būti vienintelė privilegijuota visuomenės dalis? Gal tada užsimokime kompensuoti ir sumažėjusius atlyginimus dirbantiems žmonėms – kuo jų lūkesčiai mažiau teisėti nei pensininkų?

Apskritai aš laukiu nesulaukiu, kada Lietuva pagaliau liausis buvusi nuolat ką nors kam nors kompensuojanti valstybė: pensijas, žydų turtą, turėtas žemes, prarastus indėlius. Suprantu, kad tai susiję su teisingumo atkūrimu, tačiau turime pažvelgti tiesai į akis: dėl to mums sunku tapti progresą kuriančia, ateitimi, o ne praeitimi besirūpinančia valstybe.

VEIDAS: Esate šalininkas to, kad dabartinė “Sodros” skola būtų perkelta į valstybės biudžetą, o ateityje dalis dabar “Sodros” mokamų išmokų (bazinė ir našlių pensija) taip pat būtų perkelta į valstybės iždą. Bet ar tai nėra tik situacijos užpudravimas – koks skirtumas, iš kurios kišenės yra išmokami pinigai?

T.M.: Žinoma, valstybėje pinigų dėl to daugiau neatsiras, bet toks veiksmas būtų logiškas.
Neturiu jokių iliuzijų, kad “Sodra” iki 2014 m. pati gali “suvalgyti” per krizę susikaupusią savo skolą. Gali būti, kad tokių iliuzijų neturi ir Vyriausybė – gegužės pabaigoje Seime patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse yra tokia abstrakti formuluotė, kad “Sodros” išlaidų ir pajamų skirtumas, jei tam nepakanka jos pačios lėšų, yra dengiami iš valstybės biudžeto.

O ateityje dalies “Sodros” išmokų perkėlimas į valstybės iždą leistų sukurti teisingesnę pensijų sistemą. Tie žmonės, kurie daug dirbs ir užsidirbs sočias pensijas, jas ir gaus iš “Sodros”, o tie, kuriems per darbingą amžių to padaryti nepavyko, savo bazinę pensiją gaus iš valstybės biudžeto – nes iš ten juk ir yra mokamos visos socialinės pašalpos. Tai principinis, o ne techninis pokytis, ir jis labai svarbus, kad pensijų sistema būtų labiau pasitikima. Jei vien “Sodrai” ir toliau paliksime visus pensininkus, net ir tuos, kurie nėra užsidirbę savo senatvei, ji niekada netaps kaupiamąja, nuo žmogaus darbo ir mokesčių indėlio priklausančia sistema – tie, kurie dirba ir uždirba, ir toliau turės dalytis pensijomis su to nepadariusiaisiais. O juk jais, kaip ir kitais socialiai remtinais savo piliečiais, privalo rūpintis valstybė.

Taip pat ir su vadinamąja našlių pensija – juk savo esme tai yra socialinė parama vienišiems pensininkams, o ne su esant darbingo amžiaus sukauptomis lėšomis.

VEIDAS: Dabar asmeninis indėlis į būsimą pensiją visiškai diskredituotas: valstybės anksčiau dovanota teisė dalį savo “Sodros” įmokų kaupti privačiuose pensijų fonduose per krizę tiesiog buvo paimta ir sumažinta daugiau negu per pusę – nuo 5,5 proc. iki 2 proc. ir kompensuoti šios neteisybės nė nežadama.

T.M.: Blogai, kai žaidimo taisyklės keičiamos jau žaidimo eigoje, tačiau ar Vyriausybė turėjo kitą išeitį? Ji padarė tai, kas buvo neišvengiama: gelbėjo dabartinius pensininkus būsimųjų sąskaita. O savo neigiamą nuomonę apie visokias kompensacijas jau esu išsakęs.

Dabar planuojama nauja privataus kaupimo sistema, vadinama “2+2+2″: 2 proc. jai atitekusių darbuotojo įmokų į fondą sumokėtų “Sodra”, dar 2 proc. nuo savo atlyginimo ten turėtų pervesti pats dirbantysis, o valstybė už tai primokėtų dar 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio įmoką iš savo biudžeto.

VEIDAS: Net ir po ką tik įsigaliojusios motinystės išmokų pertvarkos Lietuva elgiasi kaip itin turtinga valstybė – ar kur kitur dar mamos skatinamos nedirbti dvejus metus?

T.M.: Iš tiesų, motinystės rėmimo laikinomis išmokomis sistema pas mus turtingiausia visoje Europoje. Aš apskaičiavau, kad pagal ekonominius kriterijus motinystės išmokų suma “Sodroje” negali viršyti 500 mln. Lt – o štai 2011 m. ji vis dar sieks …. mlrd. Lt.

Bet toks elgesys toli gražu nėra išmintinga gimstamumo skatinimo strategija – politikams labai lengva paimti ir keleriems metams skirti dideles išmokas. Bet daug sunkiau yra ištaisyti sistemines bėdas – juk Lietuvoje nesukurta vaikų iki trejų metų priežiūros sistema, dirbantys mažylių tėvai neturi esminių lengvatų.

VEIDAS: Atrodo, kad pensinio amžiaus ilginimu turėtų piktintis tik prie tos ribos jau labai priartėjusieji – visiems kitiems didesnis ilgiau dirbančių žmonių būrys tik į naudą?

T.M.: Iš tiesų – jau esantiems pensijoje tik geriau nuo to, kad bus daugiau juos išlaikančiųjų, o jaunesniems žmonėms irgi lengviau nuo to, kad senjorų išlaikymo prievole su jais ilgiau dalysis darbo rinkoje palikti vyresni žmonės. Senėjant Lietuvos visuomenei tik ilgiau dirbdami galime tikėtis subalansuoto “Sodros” biudžeto.

Beje, kvailystė yra ir visos pensijos mokėjimas vis dar dirbantiems žmonėms – juk pensija savo esme yra kompensacija už prarastas pajamas, o ne kažkokia premija už garbingą amžių.

Mūsų visuomenėje apskritai vyrauja klaidingas įsivaizdavimas, kad valstybė privalo apsaugoti pensininkus nuo ekonominių negandų. Ką gi, įsivaizduokime, kad visi senjorai turi po aukso maišą, o kitkas lieka kaip buvę – kuriančiųjų duoną ir žaidimus vis dar per mažai. Tai juk duona ir žaidimai nuo to tik brangs ir tas auksas praras savo perkamąją galią. O realybėje juk turime ne auksą, o litus, kurių vertė dėl ekonominių disbalansų lengvai prarandama.

Bėda tik ta, kad Lietuvos darbo rinka nepalanki vyresnio amžiaus dirbantiems žmonėms – ir šią problemą reikia spręsti iš esmės.

VEIDAS: Esate ekspertas, pats valgęs ministro duonos, patarinėjote ne vienam ministrui, “Sodros” vadovui. Bet gal Jūsų patirtis ir įrodo, kad Lietuvoje neįmanoma sukurti tobulos “Sodros” sistemos – štai Jūs žinote, kas joje blogai, daug metų esate šalia tų, kurie sprendžia, bet sistema išlieka ydinga.

T.M.: Klaidinga iliuzija, kad yra kažkoks idealas, žydroji paukštė, kurio lietuviška “Sodra” vis niekaip nepagauna. Netiesa. Lietuvoje buvo ir tebėra sukurta gana nebloga socialinio draudimo sistema, tik politikams reikėtų nuosekliai laikytis taisyklių ir savo populistiniais sprendimais nesprogdinti visos sistemos. Štai turėjome neblogą pagrindą savanoriškam kaupimui, bet krizės išvakarėse nepagrįstai padidintos motinystės išmokos ir pensijos nugramzdino “Sodrą” tiek, kad ji nebegalėjo toliau pervedinėti pažadėtų procentų į privačius pensijų fondus.

Turiu vilties, kad pastaroji krizė išėjo į naudą ir politikai iš esmės suvokė pajamų bei išlaidų koreliacijos dėsnį, dabar sukurs kur kas teisingesnę socialinio draudimo sistemą, kurioje didesnį darbinį indėlį įdėjusieji sulauks ir didesnių kompensacijų.

VEIDAS: O kaip Jūs pats ruošiatės pensijai? Ar pasikliaujate tik “Sodra”, ar kaupiate lėšas privačiai, galbūt esate investavęs į nekilnojamąjį ar kitokį turtą?

T.M.: Privataus kaupimo sistemoje nedalyvauju – pasikliauju “Sodra”. Investicijos gal ir gerai, bet aš apie jas nieko nesuprantu, tai ir nekišu nosies. Anksčiau buvusiems ministrams priklausydavo I laipsnio valstybinė pensija, bet ji dabar panaikinta – na ir gerai: tikiuosi, kad dar kurį laiką būsiu įdomus universiteto studentams, o paskui oriai susitaikysiu su tuo, ką man skirs valstybė.

"Veido" archyvas

BFL

Pensijų fondų dalyvių asociacija reikalauja, kad prieš pradėdamas svarstyti Pensijų kaupimo sistemos reformą Seimas turi in corpore kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išvadą, ar 2009 metais priimtas sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas neprieštaravo Konstitucijai. Asociacija mano, kad sumažintos įmokos turi būti ne tik atkurtos, bet ir kompensuotos, kaip tai nuspręsta padaryti su dabartinių pensininkų pensijomis.

Asociacijos skaičiavimais, valstybė iš milijono būsimųjų pensininkų dėl sumažintų įmokų jau paėmė apie 1,3 mlrd. litų.

Pasak asociacijos valdybos pirmininko Marijaus Kalesinsko, “dabartiniams pensininkams pensijos kompensuojamos nedelsiant, tuo tarpu dirbančių žmonių pensijomis pasirūpinti pamirštama arba nenorima – sumažinamos būsimosios pensijos dydį lemsiančios įmokos, vėliau pamirštami pažadai jas atkurti bei kompensuoti. O dabar pasakoma, kad visiems dar teks patiems susimokėti”.

Pensijų fondų dalyvių asociacija mano, kad naujoji reforma yra parengta skubotai ir neapgalvotos pasekmės pakenks milijonui dirbančių žmonių.

M. Kalesinsko teigimu, pasiūliusi dirbantiems žmonėms papildomai mokėti įmokas ir vėliau tai skatinti papildomomis įmokomis Vyriausybė suplakė dvi skirtingas pensijų pakopas – valstybės finansuojamą antrąją ir savanoriškąją trečiąją.

“Be to, visiems vienoda fiksuota paskata, 1 ar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra nelogiška ir neskatins žmonių kaupti. Mažas pajamas gaunantieji ir taip neturi lėšų įmokoms, o daugiau gaunantiesiems bus nepatrauklu mokėti įmokas į sistemą, kurią valstybė vėl gali reformuoti ar net panaikinti, kaip tai vyksta dabar. Prievolę kaupiančiajam papildomai kaupti galima vertinti kaip didesnį darbo jėgos apmokestinimą, nes tuos 1 ar 2 proc. reikės mokėti iki pat senatvės. Nėra numatyta jokios galimybės sustabdyti mokėjimų – nepriklausomai nuo to, ar atlyginimas mažėtų, ar atsirastų žmogui kitų finansinių sunkumų”, – pabrėžia M. Kalesinskas.

Kitas neapgalvotas sprendimas yra leidimas kaupiantiesiems “grįžti” į “Sodrą”. Pasak M. Kalesinsko, asociacija yra už kuo didesnes laisves dalyviams, tačiau turi būti apsispręsta, kaip bus skaičiuojama papildoma “Sodros” pensija tiems, kurie sugrįžo – ar ji bus mažesnė, kaip ir numatyta, kas bus daroma su jau sukaupta suma ir t.t.

“Vyriausybė deklaruoja, kad siekia skatinti pensijų kaupimą, tačiau susidaro įspūdis, kad parengta reforma sukels priešingą efektą. Prievolė papildomai mokėti, leidimas grįžti į “Sodrą” bei politikų neatsakingi, dažnai ir melagingi pareiškimai Pensijų kaupimo sistemos atžvilgiu gali paskatinti neapgalvotus ir emocijomis pagrįstus pensijų fondų dalyvių sprendimus grįžti į “Sodrą”, o tai lemtų visos sistemos griūtį bei sunkumus pačiai “Sodrai po kelių dešimtmečių”, – mano M. Kalesinskas.

2009 metų gegužės pabaigoje įregistruota Pensijų fondų dalyvių asociacija ketina suvienyti privačiuose pensijų fonduose pensijas kaupiančius asmenis bei ginti jų interesus. Asociacijos veikla bus nukreipta į pensijų įmokų keitimo teisėtumo užtikrinimą ir naudą jos dalyviams. Ji taip pat sieks daryti įtaką teisės aktų, susijusių su pensijų fondų dalyvių teisėmis ir teisėtais interesais, kūrimą, keitimą, papildymą ar pripažinimą netekusiais galios.

Pagal naująjį pensijų kaupimo modelį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, primena ELTA.

Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų tai kasmet iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo litų.

Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.

Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į “Sodros” sistemą.

Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į “Sodrą”, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.

Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.

"Veido" archyvas

“Veidas”: Prieš metus parengtos socialinio draudimo sistemos reformos kryptys, dabar – iš dalies analogiškos gairės. Tai kas veikta ištisus metus?

A.B.: Kelias nuo krypčių pristatymo iki politinio susitarimo kartais būna ilgas. Norėčiau pasidžiaugti, kad buvo išreikšta politinė valia nacionaliniu lygiu pradėti reformą, be kurios liktų rizika vėl kaitalioti įstatymus, keičiantis Vyriausybėms.   Priemonių planą gairėms įgyvendinti ir įstatymų projektus Vyriausybei pateiksime artimiausiu metu – pirmiausia pensinio amžiaus didinimo įstatymą ir įstatymus, susijusius su antros pakopos pensijų sistemos reforma. Vėliau bus parengti kiti, gerinantys “Sodros” administravimą, turto valdymą ir pan. 2012 m. ir vėliau laukia pensijų skaičiavimo modelio rengimas, bazinės pensijos reforma, valstybinio fondo įsteigimas ir kt.

“Veidas”: Ar Lietuvos žmonės pensiniu amžiumi gali lygintis su vakariečiais, jei mūsiškių vidutinė amžiaus trukmė gerokai trumpesnė?

A.B.: Kai kalbama apie pensinio amžiaus vėlinimą, reikia atsižvelgti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o kiek žmogus vidutiniškai gyvena sulaukęs pensinio amžiaus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metų amžiaus, tolesnio gyvenimo trukmė buvo: vyrų 13,38, moterų 18,25 metų. Beje, palyginti su 2008 m., ši trukmė kiek padidėjo, Eurostato prognozėmis, tikėtina, dar didės. Taip, daugelyje Europos šalių šis rodiklis dar didesnis, bet nepamirškime, kad ten ir pensinis amžius jau yra padidintas arba bus didinamas iki daugiau nei 65 metų.

“Veidas”: Kaip ketinate ginti perėjusių į privačius fondus asmenų teises, juolab kad žmonės buvo aktyviai raginami tai daryti, o valstybė prisiėmė įsipareigojimus, kurių dabar nevykdo?

A.B.: Tenka konstatuoti, kad dėl krizės pervedamos į privačius fondus įmokos tarifo sumažinimas nuo 5,5 iki 2 proc. turėjo įtakos kaupimui. To teisėtumo klausimą spręs Konstitucinis Teismas. Gairėse numatyta skatinti kaupimą. Su pensijų fondų atstovais ieškome būdų, kaip paskatinti žmones dalyvauti ne tik antroje, bet ir trečioje pakopoje, nesusijusioje su valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Gairėse yra punktas, pagal kurį apdraustieji per nustatytą terminą vieną kartą galėtų grįžti iš antrosios pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Tačiau tikimės, kad didžioji dalis ir toliau kaups antroje pakopoje.

BFL

Šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas pradėti įgyvendinti pensijų sistemos reformą. Priešingu atveju tektų kur kas didesniais žingsniais ilginti pensinį amžių, gali mažėti pensijos, žlugti pasitikėjimas socialinio draudimo sistema, valstybės sugebėjimu užtikrinti piliečiams tinkamą socialinę apsaugą, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pasak viceministro, esame ant istorinių pokyčių slenksčio. “Vargu ar kada nors vėliau bus palankesnis laikas pradėti reformą. Dabar tam palanki ir demografinė situacija. Šiuo metu nemažą dalį pensinio amžiaus žmonių sudaro negausi Antrojo pasaulinio karo metu gimusiųjų karta, o tarp dirbančių – net dvi didelio gimstamumo (“vaikų bumo”) kartos. Be to, prognozuojama, kad artimiausiais metais gerės makroekonominė situacija: darbo užmokestis augs, užimtųjų skaičiaus didės, mažės nedarbas”, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išplatintame panešime cituojamas A. Bitinas.

Dėl to,viceministro nuomone, būtų neatsakinga, jei Lietuva nepasinaudotų esamomis palankiomis sąlygomis ir nepradėtų šios reformos, kuri bus įgyvendinama palaipsniui, truks kelis dešimtmečius ir nesudarys keblumų žmonėms, nes jai bus galima tinkamai pasiruošti.

Tiesa, anot A. Bitino, pasigirsta kalbų, kad pasiruošimas reformai trunka per ilgai, tačiau pertvarka negali būti įvykdoma per mėnesį.

“Tokiu keliu ėjo ir eina visos demokratinės Vakarų Europos, Skandinavijos valstybės. Pavyzdžiui, Švedijoje diskusijos dėl naujos pensijų sistemos konstrukcijos ir apskaičiavimo formulės truko dešimt metų. Tačiau jau pasiekus bendrą susitarimą, pats laikas priimti sprendimą”, – priminė viceministras.

A. Bitinas teigia neabejojąs, kad reikia stabdyti ir emigraciją, ir mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti žmones ilgiau likti darbo rinkoje, tačiau vien tai nepanaikins pensijų sistemos pertvarkos poreikio.

Anot jo, prognozės rodo, kad iki 2020 metų “Sodros” skolos bus padengtos. Deja, vėliau demografinė padėtis ims prastėti – į pensiją išeis labai gausi karta dabartinių penkiasdešimtmečių, o į jų vietą darbo rinkoje ateis labai žemo gimstamumo karta. Šiai problemai spręsti privalo būti sukurtas pensijų rezervo fondas, taip pat reikia sudaryti palankias sąlygas darbo rinkoje kuo ilgiau išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.

SADM atstovas atkreipia dėmesį, kad būtinas laipsniškas pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų vyrams ir moterims, nustatant pereinamąjį laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų, ir žmonių skatinimas kaupti papildomai pensiją privačiuose II ir III pakopos pensijų fonduose, kompensuojant dalį pervedimų iš valstybės biudžeto, bei šio kaupimo skaidrinimas.

“Svarbiausias šios reformos tikslas – sukurti ilgalaikę tvarią pensijų sistemą, kuri būti atsparesnė ekonominiams svyravimams, lanksčiau prisitaikanti prie demografinių pokyčių, garantuotų žmonėms stabilias ir didesnes pensijas. Pensijų sistemą reikia ne vien išgryninti, bet ir pradėti artėti prie Europos Sąjungos pensijų vidurkio. Juk visi tikimės orių ir kuo didesnių pensijų”, – sako A. Bitinas.

85 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui, paaiškėjo Kauno technologijos universitetui atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) žada visuomenę įtikinti, kad alternatyvos tam nebėra. Planuojama iš Vilniaus į didžiausiuose miestuose įsikūrusias teritorines darbo biržas transliuoti tiesiogines vaizdo konferencijas, kuriose reformą pristatytų ministerijos vadovybė ir atsakingi specialistai. Į tokius renginius ministerija kvies visus norinčiuosius apie būsimą pensijų reformą išgirsti iš pirmų lūpų. Turėtų atsirasti ir interneto svetainė apie reformą, kurią dabar savo jėgomis kuria ministerijos specialistai.

Tačiau visa tai – po to, kai Vyriausybė apsispręs, koks priemonių planas reformai įgyvendinti bus teikiamas Seimui. SADM dar vasarį Vyriausybei pateikė savo viziją, kaip pensijų sistema turėtų atrodyti ilgalaikėje perspektyvoje.

“Siekiant kuo platesnio politinio sutarimo, šiuo metu reforma derinama su koalicijos partneriais. Tikimės bendrą sutarimą rasti artimiausiomis savaitėmis. Tada Seimas turės apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos gairių, o pagal Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengtas pensijų sistemos reformos gaires bus tikslinamas ir ministerijos parengtas priemonių planas ilgalaikei reformai įgyvendinti”, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Svarbiausios pensijų sistemos reformos kryptys dvi – palaipsnis pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų tiek vyrams, tiek moterims, nustatant pereinamąjį laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų, ir skatinimas žmones pensiją kaupti papildomai privačiuose antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, kompensuojant dalį pervedimų iš valstybės biudžeto. Minėtos dvi reformos kryptys yra varomoji jėga, be kurių reforma negali būti įgyvendinta.

A.Bitinas pabrėžia, kad visame pasaulyje pensijų sistemų reformų pirmas žingsnis – pensinio amžiaus atidėjimas. Reaguojant į demografinę situaciją daugumoje ES šalių tai siūloma arba jau nuspręsta. “Kita vertus, šiais laikais dažnas 60-metis dar kupinas energijos ir noro dirbti. Ir iš darbdavių tikimės šiuolaikiško požiūrio į vyresnius darbuotojus.

Turi būti atsižvelgiama į kompetenciją, patikimumą ir patirtį, o ne vien į paso duomenis”, – pabrėžia viceministras.

Šiuo metu svarstomi du galimi pensijų sistemos reformos modeliai – apskaitos vienetų (taškų) ir virtualių sąskaitų.

Tačiau pensijų apskaičiavimo modelis – tik techninė detalė. Ministerija pasisako už “taškų” sistemos modelį, nes jis lankstesnis, atsparesnis ekonominiams svyravimams, nereikalautų radikalių permainų sistemoje.