Rima JANUŽYTĖ
Iki JAV prezidento rinkimų lieka mažiau nei 100 dienų. Per tiek laiko D.Trumpas užsibrėžė tikslą „užkariauti“ Pensilvaniją, kurioje nuo 1988 m. nėra pasisekę dar nė vienam respublikonui.
Donaldo J. Trumpo konkurentės Hillary Clinton pusėje – daugiau palankių valstijų ir didesnis rinkiminis biudžetas. Tačiau šis veikėjas sugalvojo strategiją, kuri, jei pasiteisins, gali padėti laimėti rinkimus.
Nacionalinėje „scenoje“ D.Trumpo per ateinančius tris mėnesius beveik nebeliks – jis susitelks ties keliomis valstijomis, kurias privalo palenkti į savo pusę, jei tikisi pergalės visoje šalyje.
Nors D.Trumpui pastarosiomis savaitėmis apklausų rezultatai lyg ir palankūs, jis nieko nepeš, jeigu nenurungs H.Clinton trijose valstijose – Floridoje, Ohajyje ir Pensilvanijoje.
Nacionalinėje „scenoje“ D.Trumpo per ateinančius tris mėnesius beveik nebeliks – jis susitelks ties keliomis valstijomis, kurias privalo palenkti į savo pusę, jei tikisi pergalės visoje šalyje.
Jo rinkiminė savireklama čia jau įsibėgėjo. Sutapk tu man taip: vos D.Trumpui prabilus apie Pensilvanijos užėmimą, įtakingo JAV žurnalo „Foreign Policy“ tinklaraštyje pasirodo analitikės, teisės profesorės iš Pensilvanijos Rosos Brooks straipsnis apie tai, kaip ji staiga pakeitė nuomonę dėl D.Trumpo. „Kaip ir daugeliui, man jis atrodo išsišokėlis. Tačiau staiga supratau, kad būtent jis bus taikos prezidentas, o ne H.Clinton. Juk tai jis nori suartėti su Rusija. Vadinasi, karo pasaulyje gali būti mažiau.“
Jei jums toks minties vingis kelia šypseną, surimtėkite: Rosa Brooks yra dažna viešnia Pentagone ir pataria aukščiausiems karybos ekspertams. Prieš kelerius metus ji čia net vadovavo atskiram departamentui.
R.Brooks nuomonė Pensilvanijos gyventojams neabejotinai imponuoja – ši moteris yra viena įtakingiausių asmenybių ne tik gimtojoje valstijoje, bet ir visose JAV.
Tokia rimta plevėsos tauškaliaus užtarėja – rimtas reikalas. Bet vien jos nepakaks.
Pensilvanijoje (kaip ir Floridoje bei Ohajyje) ir 2008-aisiais, ir 2012-aisiais laimėjo Barackas Obama. Apskritai, pastaruosius tris dešimtmečius čia niekada nebuvo išrinktas respublikonas. Galima spėti, kad ir R.Brooks simpatizuoja demokratams, nes būtent po B.Obamos pergalės rinkimuose jai atsivėrė Pentagono durys.
Tad ji – unikalus egzempliorius, mat sužavėti demokratą, o ypač demokratę moterį – D.Trumpui beveik misija neįmanoma.
Dėl savo rasistinių ir prieš moteris nukreiptų pasisakymų jis jau prarado keletą „svyruojančių“ valstijų, kuriose respublikonų ir demokratų balsai tradiciškai pasiskirsto daugmaž po lygiai.
H.Clinton gali nebesijaudinti dėl palaikymo net valstijose, kadaise balsavusiose už George’ą W.Bushą. Tai Koloradas ir Virdžinija, kur po D.Trumpo išsišokimų H.Clinton pirmauja ypač tvirtai. Virdžinija – apskritai jos tvirčiausias bastionas, nes tai ir gimtoji jos rinkimų partnerio, galimo viceprezidento Timothy Kaine valstija.
H.Clinton galva sopa dėl Šiaurės Karolinos. Tačiau ten labai daug gyventojų, šiaip jau linkstančių link respublikonų, sudaro dvi grupes: tamsiaodžių ir baltųjų su aukštuoju išsilavinimu. Ir vieniems, ir kitiems labai nepatinka D.Trumpas. Nors jiems nelabai patinka ir pati H.Clinton, jai tereikia įrodyti, kad yra mažesnė blogybė.
O jei dar ir D.Trumpas, užsimiršęs kitose valstijose, nekliudys, jos šansai Šiaurės Karolinoje – labai dideli.
Žinoma, taip lengva jai nebus. D.Trumpo patarėjai ragina „paimti“ Pensilvaniją, Ohają ir Floridą bei neatiduoti Šiaurės Karolinos. Tai esą tiesiausias, o gal ir vienintelis, jo kelias į pergalę.
Na, o rinkėjų viliojimo taktika žada būti dvejopa. Tiems, kam ir šiaip daro įspūdį D.Trumpo pareiškimai apie tvoras Meksikos pasienyje ar rezervatus atvykėliams, tereikės dar dažniau ir garsiau visa tai kartoti. O ką nuo tokių kalbų purto, bus skirtas iš Indianos kilęs D.Trumpo rinkimų kompanionas gubernatorius Mike’as Pence’as. Šiam patikėta į D.Trumpo pusę palenkti baltųjų inteligentiją ir sušvelninti ispanakalbių bendruomenės nuomonę.
Ir nėra reikalo leisti tiek pinigų reklamai televizijoje, kiek suploja H.Clinton. Tiksliau, net nėra galimybių. Pavyzdžiui, birželio pabaigos duomenimis, D.Trumpo rinkiminėje sąskaitoje buvo 20 mln. JAV dolerių, o H.Clinton – 44 mln. dolerių.
Matematika paprasta. O jos ir reikia.
Tik sumuoti reikia ne pinigus, o rinkėjus. Sudedame Virdžiniją ir Floridą. Pakanka? Ne. O jeigu Florida plius Šiaurės Karolina? Jau geriau, bet nepakankamai. Pridedame Ohają. Beveik. Ir – Pensilvaniją. Yra!
Respublikonų strategas Johnas Brabenderis teigia, kad D.Trumpo pranašumas prieš H.Clinton yra tai, kad šiuose rinkimuose yra mažesnis abejojančių valstijų skaičius, ir tuo reikia naudotis. „Žinoma, tai, kad norint laimėti rinkimus, reikia laimėti Pensilvanijoje, reiškia, kad lengva nebus. Tačiau tai nėra neįmanoma“, – sako J.Brabenderis.
Kitaip sakant, D.Trumpas nemėgins nulaužti visos šluotos, o imsis atskirų virbų ir laužys juos po vieną, kaip senojoje rusų animacijoje.
Tuo pačiu jis lyg ir pripažįsta, kad šansų padidinti palankių valstijų skaičių D.Trumpas neturi. Vadinasi, tegu dirba ten, kur reikia, ir nesiblaško bei neišlaidauja. Ir dar – tegu nesuka galvos dėl nacionalinių apklausų, kurios siūbuoja tarsi svarstyklės ir tik verčia H.Clinton dar daugiau pinigų skirti nacionalinei kampanijai. Kitaip sakant, D.Trumpas nemėgins nulaužti visos šluotos, o imsis atskirų virbų ir laužys juos po vieną, kaip senojoje rusų animacijoje.
Beje, Rusija čia irgi ne paskiausia. Amerikiečiams, priešingai nei mums, gyvenantiems Vladimiro Putino pašonėje, idėja susidraugauti su savo priešu skamba visai egzotiškai. Kaip tokiu atveju respublikonai pagrįstų būtinybę JAV toliau ginkluotis ir didinti išlaidas gynybai (kas yra vienas pagrindinių šios šalies ekonomikos variklių), tegu mąsto Kinija ar Artimųjų Rytų šalys.
Na, nebent D.Trumpas imtųsi senos geros savo manieros neigti anksčiau pasakytus žodžius, o laimėjęs prezidento postą pareikštų, kad su V.Putinu nenori turėti jokių reikalų. Arba, kad išvis niekada to nesakė.
Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA