Bandydami užlopyti kiaurą valstybės biudžetą, politikai nusitaikė jau ir į sunkiai sergančius žmones. Nuo liepos mėnesio net 25 proc. ligonių, kurie kreipėsi tikėdamiesi gauti papildomų pinigų slaugai arba priežiūrai, jų nebegavo.

Šiemet kyla ne tik pensininkų, bet jau ir neįgaliųjų bei sunkiai sergančių ligonių nepasitenkinimo banga. Mat politikai davė nurodymą, kad ir šioje srityje derėtų įjungti taupymo režimą.

Paaiškėjo, kad pastarąjį pusmetį visus ligonius, kuriems pagal gydytojų užpildytus dokumentus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuožmiai tikrina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) sudarytos komisijos. Tikslas esąs įsitikinti, ar žmogaus iš tiesų negali judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkytis asmeninio bei socialinio gyvenimo. Šios tarnybos specialistai neperspėję užsuka į namus ir pas tuos žmones, kuriems buvo pripažinta, kad yra reikalinga priežiūra (pagalba), transporto ar automobilio pritaikymo neįgaliajam išlaidų kompensavimas.

Nors niekam ne paslaptis, kad norint gauti didesnį nedarbingumo lygį arba specialiųjų poreikių išmokas ligų diagnozės buvo klastojamos jau seniai, tačiau neaišku, kodėl žmonių, bandančių prisidurti porą šimtų litų vaistams, medžioklė prasidėjo tik dabar. Beje, gaudant piktnaudžiautojus nuskriaudžiami ir tūkstančiai tikrai sunkių ligonių bei neįgalių žmonių.

Valdininkų argumentas, kad išsiaiškinus visus piktnaudžiavimo atvejus daugiau pinigų teks tiems, kuriems iš tikrųjų jų reikia, neįtikina, nes stengiamasi sutaupyti bet kokia kaina, o ir išmokos niekam nepadidėja.

Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad sunkmečiu padaugėjo žmonių, norinčių gauti specialiųjų poreikių išmokas. Nuo liepos mėnesio iki dabar, tikėdamiesi gauti papildomą išmoką, į NDNT kreipėsi daugiau kaip 13 tūkst. vien tik pensinio amžiaus žmonių. Tad norint, kad sumažėtų gaunančiųjų išmokas, pradėta griežčiau atsižvelgti į kriterijus nustatant nedarbingumo lygį ir specialiuosius poreikius. Be to, anksčiau buvo galima gauti ne tik pinigus už slaugą ar priežiūrą (pagalbą), bet ir transporto išlaidų kompensaciją, neįgaliesiems skirtą automobilį. Dabar nustatomas tik vienas specialusis poreikis. Ir tik išimtiniais atvejais žmogui, kuriam reikalinga priežiūra, dar gali būti skirta pinigų specialiam automobiliui įsigyti.

Šaukė lyg ant nusikaltėlės

Kadangi duota komanda žūtbūt sumažinti biudžeto išlaidas, nesvarbu, kad ir sunkiai sergančiųjų sąskaita, išmokos dažnai nubraukiamos neįsigilinant į konkrečius atvejus – svarbi tik formali ligos diagnozė, aprašyta gydytojų išvadose.

Štai prieš porą savaičių svečių iš NDNT Tauragės teritorinio skyriaus sulaukė Ariogaloje gyvenanti ponia Zofija M. 71 metų moteris serga bronchų astma, cukriniu diabetu, ją vargina širdies ir inkstų nepakankamumas, dvi stuburo išvaržos. Tad ponia Zofija negali pati nueiti į parduotuvę, nuvykti pas gydytojus, net lovos nepasikloja neuždususi.

Prieš trejus metus specialistai pripažino, kad ji turi specialiųjų poreikių ir jai reikalinga priežiūra (pagalba). Per tuos metus visos ligos paūmėjo ir dar prisidėjo trys naujos, tačiau dabar buvo nuspręsta, kad moteris pati gali savimi pasirūpinti, tad papildomi maždaug 180 Lt jai nepriklauso. Tą per keturias minutes nustatė trys komisijos nariai, tik užėję į ponios Zofijos butą ir pamatę, kad ji gyvena viena. Be to, tvarkingai.

“Man neleido nė žodžio ištarti, nieko nepaklausė apie ligą. NDNT Tauragės teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Stankūnas tik šaukė lyg ant kokios nusikaltėlės, kad dėl tokių neva sunkių ligonių kaip aš jie turi gaišti laiką. O kad man kambarius dukra sutvarko, maisto nuperka sesers vyras – nepasidomėjo. Kiekvieną kartą važiuodama pas gydytoją prašau, kad kas nors nuvežtų, nes pati tik į kiemą pajėgiu išeiti. Jaučiuosi prasikaltusi dėl to, kad sergu”, – dėl šiurkštaus komisijos elgesio susigraudinusi pasakojo ponia Zofija.

Pagal pulsą nustatė, kad slauga nereikalinga

NDNT direktoriaus pavaduotojas Alvydas Vitkauskas bando įrodinėti, kad specialieji poreikiai nustatomi pagal specialią savarankiškumo lentelę. Išsiaiškinus bendrą ligonio sveikatos būklę, savijautą, mobilumą, ar jis sugeba pats pavalgyti ir pasigaminti maisto, pasirūpinti higiena, ir skiriama arba ne specialiųjų poreikių išmoka. Atvykę pas ligonį NDNT komisijos nariai pagal šį klausimyną ir turėtų patikrinti, ar žmogui tikrai priklauso papildomi pinigai.
“Tie ligoniai, kurie iš tikrųjų turi rimtų sveikatos sutrikimų, nebijo jokių komisijų, nes mes išmokų nenubraukiame vien tam, kad atimtume pinigus”, – tvirtina NDNT direktoriaus pavaduotojas.

Tačiau išgirdus kito pašnekovo Kastyčio B. iš Ariogalos istoriją susidaro kitoks įspūdis. Vyras savo tėčio vieno negali palikti nė akimirkai. Kadangi aštuoniasdešimtmečio senolio širdis funkcionuoja vos 10 proc., ji neaprūpina smegenų deguonimi. Tad jis iš lovos atsikelia tik kitų padedamas, dažnai net puodelio rankoje nenulaiko ir nebepataiko šaukšto su maistu į burną. Be to, jam visą parą reikalingos sauskelnės. Tačiau prieš mėnesį atvykusi NDNT komisija nusprendė, kad pono Kastyčio tėčiui nepriklauso pinigai už slaugą, nes slaugyti jo esą nereikia.

“Tuo metu, kai atėjo komisija, tėtis sėdėjo ant fotelio. Tą dieną jis jautėsi geriau, todėl paklaustas, kuo skundžiasi, atsakė, kad šlubuoja tik širdis. Specialistai iš komisijos patikrino jo pulsą ir išėjo. Man neuždavė nė vieno klausimo, nors tėtis nepajėgė pats atsistoti, buvo su sauskelnėmis”, – prisimena Kastytis, vėliau Tauragės skyriaus komisijos sprendimą apskundęs NDNT direktoriui.

Ir tai toli gražu ne pavienės istorijos – tokių atvejų tūkstančiai. Šiais metais NDNT jau sulaukė 3400 skundų dėl neteisingai nubrauktų specialiųjų poreikių išmokų ir darbingumo lygio nustatymo. O kiek dar tūkstančių žmonių pasityčiojimo ir neteisybės piliulę nuryja ir jokių skundų nerašo?

Į socialinę aplinką neatsižvelgiama

A.Vitkauskas vis tiek jaučiasi teisus ir formaliai aiškina, kad specialiųjų poreikių išmoka nėra papildoma pensija. “Daug kas buvo pripratę iš šių pinigų susimokėti šildymo išlaidas, pirkti už juos maisto produktų. Tačiau tai pinigai, skirti ligonių daliai palengvinti, todėl jų gavimas negali būti masinis reiškinys”, – aiškina NDNT direktoriaus pavaduotojas ir priduria, kad tikrindamos ligonius komisijos esą nustačiusios nemažai atvejų, kai, pavyzdžiui, pagal dokumentus žmogus lyg ir neturėtų pakilti iš lovos, bet tikrintojus jis pasitinka išėjęs iš tvarto, kuriame šėrė gyvulius. “Arba paklaustas, kas jam gamina maistą, atsako, kad pats išsivirė. Vadinasi, toks žmogus gali pats savimi pasirūpinti”, – neabejoja A.Vitkauskas.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės, taip atsitinka todėl, kad gydytojai ne visuomet atidžiai pildo siuntimus į NDNT, kartais klaidingai nurodoma informacija. “Žinoma atvejų, kai į NDNT patekdavo piliečių dokumentai su neegzistuojančiomis diagnozėmis, todėl nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti darbingumo lygio. Dėl tokio piktnaudžiavimo NDNT kreipėsi į prokuratūrą, buvo iškelta byla, vyko teisminiai procesai”, – prisimena E.Čaplikienė.

Zigmantas Jančauskis, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas, sutinka, kad tvarką reikėjo griežtinti, tačiau jam atrodo neteisinga, kai tai daroma tik dėl to, kad valstybėje trūksta pinigų. “Akivaizdu, kad taupoma žmonių sąskaita.

Juk reikia atsižvelgti ne tik į ligą, kuri nurodyta gydytojų išvadose, bet ir į žmogaus socialinę aplinką. Pavyzdžiui, rateliuose sėdinčiam žmogui, gyvenančiam mieste, kur infrastruktūra leidžia judėti, lengviau negu tam, kuris gyvena kaime ir iki parduotuvės jam reikia važiuoti kelis kilometrus, o ten nekursuoja neįgaliesiems pritaikyti autobusai. O šiuo metu svarbios tik gydytojų išvados, nurodytos dokumentuose”, – apibendrina Z.Jančauskis.

Taigi kiek žmonių, tiek nuomonių. Bet neteisybės tikrai daug. Daug neteisybės būta, kai sveikiems žmonėms būdavo skiriama invalidumo grupė ar gerai besijaučiančiam pensininkui pridedama dar ir lėšų sauskelnėms įsigyti, tačiau dabar, išmokas atiminėjant ir iš simuliantų, ir iš tikrai sunkių ligonių bei neįgaliųjų, neteisybės dar daugiau. Ir visa tai lemia kelių kontrolierių abejingumas, išankstinis nusistatymas ir netgi nežmoniškumas.

Net ir suvokdamas, kaip sunku Lietuvoje, tai yra valstybėje, mokančioje vienas mažiausių pensijų, gyventi pensininkams, vis dėlto tvirtinu, kad jie negali būti paskelbti prioritetu Nr.1. Priežastis tam paprasta ir akivaizdi: masinės emigracijos, neefektyvios ekonomikos bei smarkiai šlubuojančio viešojo administravimo valstybėje prioritetas Nr.1 turi būti dirbantis ir mokesčius mokantis žmogus. Nuo jo priklauso Lietuvos valstybės gyvenimas ir išgyvenimas. Pensininkams patiems turėtų pradėti veikti savisaugos instinktas ir jie neturėtų palaikyti populistinės politikos, kuriančios nepagrįstus lūkesčius.

Nuo 2011 m. gegužės 1 d. savo darbo rinką europiečiams atveria Vokietija, Švedija ir Austrija. Į šias šalis plūstelės geresnio gyvenimo ieškantieji ir sunkiai sau orios egzistencijos galimybes galintieji susikurti Lietuvoje. Šiuos emigrantus sustabdyti nėra jokių didelių vilčių. Nebent iš esmės pasikeistų Lietuvos politikų požiūris į dirbantį žmogų ir verslą.

O skelbiant pensininkus prioritetu Nr.1 dirbantiesiems siunčiamas priešingas signalas. Jei šalyje dramatiškai sumažės dirbančiųjų (pirmiausia privačiame versle), pensijos ir toliau turės būti mažinamos. Bet populistai jas norėtų didinti. Šalyje, kurioje viso nacionalinio biudžeto trečdalį pajamų sudaro ES parama, o dar trečdalį – valstybės skola, tokia situacija gali būti prilyginama vaikščiojimui degalinėje su uždegtu degtuku.

Visiškai aišku, kad šalyje, kurioje iš 3 mln. piliečių bemaž 2 mln. privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės sąskaita, t.y. mokesčių mokėtojų pinigais, “Sodros” ir apskritai biudžeto politika turėtų būti kitokia. Turėtų būti rimtai svarstoma, ar esame pajėgūs išlaikyti tokį viešąjį sektorių, kokį turime šiandien. Bet biudžeto svarstymas virto eiliniu pasitampymu ir pinigų perrašinėjimu iš vienos eilutės į kitą. Per artėjančius savivaldos rinkimus, kaip ir per kitus Seimo rinkimus, politinį sprendimą, kuri partija ir kuris politikas išliks valdžios olimpe, priims pensininkai. Tai labiausiai ir spaudžia populistų smegenis.

Premjeras Andrius Kubilius savo partijos suvažiavime paskelbė, kad jau išsikapanojome iš krizės duobės. Tokia premjero pozicija prasilenkia su realybe. Juk šalies biudžeto pajamos ir toliau mažėja. Per 10 šių metų mėnesių surinkta apie 600 mln. Lt mažiau ne pernai tuo pačiu laikotarpiu.

“Sodros” deficitas 2011 m. sudarys 8,3 mlrd. Lt, o 2013 m. pasieks 13,2 mlrd. Lt ir jau viršys metines “Sodros” pajamas. Akivaizdu, kad “Sodros” reforma tapo A.Kubiliaus Achilo kulnu. Jos problemos iki šiol tebesprendžiamos tiesiog skolinantis ir didinant valstybės skolą. Dėl valstybės skolos dydžio pamažu pradedame rikiuotis į pavojingą Graikijos, Airijos eilę. Tik neturime euro ir nežinia, ar mus kas nors gelbėtų.

Algimantas Šindeikis

Įkirta
Jei šalyje dramatiškai sumažės dirbančiųjų, pensijos ir toliau turės būti mažinamos.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad pensininkai keletą artimiausių metų nesitikėtų dėl krizės sumažintų pensijų kompensavimo. Jis prognozuoja, kad procesas gali prasidėti apie 2013-2014 metus.

“Kaip ir Konstitucinis Teismas nurodo, kompensavimas turi būti vykdomas per protingą laiką ir teisingai. Tai reiškia, kad artimiausius keletą metų mes tikrai negalėsime pradėti tokio kompensavimo ir tikrai nenorime žmonių apgaudinėti. Suprantame, kad tikrai sunku. Bet geriau aiški tiesa negu pastovus apgaudinėjimas”, – interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.

Jo teigimu, ir nuo fiskalinio deficito priklausys, kada valstybė bus pajėgi pradėti kompensavimą.

“Ir po kelių metų, apie 2013-2014 metus prasidėjus kompensavimui, jeigu iki to laiko viską pavyks sutvarkyti su ekonomika ir finansais, manome, kad kompensavimas turėtų vykti tokiu būdu, kad senatvės pensijos augtų sparčiau negu kitos išlaidos – kad per apibrėžtą laiką pensijos pasiektų lygį, kuris būtų ne mažiau kaip 5 proc. didesnis nei buvo iki krizės”, – sakė A.Kubilius.

Premjero teigimu, svarbu, ar valstybėje yra pakankamai pinigų, kad ji galėtų neprasiskolindama mokėti vienokias ar kitokias išmokas.

“Kaip rodo visų kitų šalių patirtis, ir tarptautinė praktika, atitinkamos Europos Sąjungos normos – tik deficitui esant žemiau 3 proc. ribos, šalies finansai gali būti stabilūs ir turėti aiškesnę perspektyvą”, – tvirtino premjeras.

Šiemet balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad per ekonominę krizę sumažintas senatves ir invalidumo pensijas būtina teisingai ir per protingą laikotarpį kompensuoti, kai tik šalyje nelieka ypatingos krizinės padėties.

Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti lėšas, tuomet reikia pradėti mokėti buvusias didesnes pensijas.

Sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo iš valdančiųjų reikalauja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimas Vyriausybės teikimu priėmęs laikinąjį įstatymą pensijas ir kitas socialines išmokas sumažino dvejiems metams nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų gruodžio 31 dienos.

Vyriausybė specialiu nutarimu 2009 metų spalį konstatavo, kad Lietuvoje yra ekonomikos sunkmetis.