Shutterstock

Gyvenimo trukmė. Demografų ir sociologų tikinimu, lietuvės našlauti priverstos dėl istoriškai susiklosčiusios šalies situacijos bei pačių gyventojų požiūrio į sveikatą ir ligų prevencijos nebuvimą.

Šešias dešimtis metų su vyru nugyvenusiai pradinių klasių mokytojai iš Rusnės Birutei Gaigalienei šis pavasaris liūdnas. „Būtų dar bent metus kitus manęs luktelėjęs. Juk nei gėrė, nei rūkė…“ – apie neseniai mirusį ketveriais metais vyresnį sutuoktinį gamtininką Kazimierą Gaigalą atsiliepia gedinti žmona.

Jos vyrą, kaip ir dar 56,3 proc. lietuvių, pasiglemžė kraujotakos sistemos liga. „Visi broliai nuo to mirė, ir manasis – ne išimtis“, – sunkiai žodžius renka K.Gaigalo našlė.

Ašaros nuo skruostų jau nudžiūvo. „Nesu nei pirma, nei paskutinė likusi viena. Mūsų name iš aštuoniolikos šeimų penkios gedi saviškių“, – vietine našlių statistika dalijasi 64-erių rusniškė. Vaikų ir anūkų padedama šiandien ji viena tvarkosi su buitimi, tačiau minties, kad galėtų susirasti kažką kitą, nė nesvarsto.

Ši situacija labai gerai pažįstama ir Konstancijai iš Salanto miestelio. „Tikriausiai jau girdėjote, kuo garsi mūsų gatvė? Septyniolikoje namų gyvena vos po vieną moterį, vyrų jau kuris laikas neturime“, – kraują stingdančios Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės pavyzdį pateikia senutė.

Galime tik įsivaizduoti, kiek dar tokių vienišų moterų – našlių gatvių susidarytų pervažiavus Lietuvą. Kita vertus, iš šių pavyzdžių aiškėja, kad vyrai Lietuvoje gyvenimo trukme smarkiai nusileidžia savo sutuoktinėms. Ypač perkopus 53 metų ribą, vyrų mūsų šalyje sparčiai mažėja, o moterys našlauja dar gerą dešimtmetį ar net ilgiau: Statistikos departamento duomenimis, vyrai Lietuvoje veda vidutiniškai dvejais metais jaunesnes nuotakas.

Ir nors daugelyje Vakarų Europos valstybių pastaraisiais dešimtmečiais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuosekliai ilgėjo, o mirštamumas dėl kraujotakos sistemų ligų mažėjo, Lietuvoje situacija geresnė netapo.

Vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę tyrinėjantis VDU Demografinių tyrimų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys teigia, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė nuo bene ilgiausiai gyvenančių Europos vyrų – prancūzų skiriasi geru dešimtmečiu.

Iki šio šimtmečio pradžios Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo ilgesnė už Estijos vyrų, tačiau nuo 2004 m. situacija keitėsi: šiandien vyrai Estijoje gyvena ilgiau negu Lietuvoje. Šis skirtumas 2013 m. buvo šiek tiek didesnis negu ketveri metai. O štai Čekijos vyrų gyvenimo trukmė, žlugus komunistinei sistemai, nuosekliai ilgėjo ir šiuo metu jau siekia 75 metus.

Kas truko lietuviams pasiekti šių aukštumų ir kokios priežastys lemia trumpą, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvos vyrų gyvenimo laiką?

Mokslininkų teigimu, trumpesnį stipriosios lyties amžių lemia ne tik biologinės, bet ir išorinės priežastys, žalingi įpročiai, azartiškas gyvenimo būdas bei tai, kad nemokama tinkamai susidoroti su stresu (sveikatos neprideda vadovaujamas darbas, charakterio uždarumas ir pan.)

Lietuvos moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiuo metu siekia 78 metus, o vyrų – net 11 metų mažiau. Daugiausia dėl šios priežasties mūsų šalyje šimtui vyrų tenka 117 moterų, o kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo labiau jaučiamas vyrų deficitas.

Taigi, jei tikėsime mirties priežasčių registro duomenimis, lietuvius į kapus guldo jau minėtos kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai (19 proc.) ir išorinės mirties priežastys – įvairios traumos, avarijos, savižudybės ir kt. (apie 8,7 proc.).

Demografų ir sociologų teigimu, lietuvės našlauti priverstos dėl istoriškai susiklosčiusios šalies situacijos ir gyventojų požiūrio į gydymą, savo sveikatą, ligų prevencijos Vakarų Europoje bei buvusioje Sovietų Sąjungoje skirtumų. Panašias problemas šiandien sprendžia ir Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos gyventojai. O štai Šiaurės ir Vakarų Europos moterys (šveicarės, prancūzės, norvegės ar vokietės) savo vyrus gyvenimo trukme lenkia jau vos ketveriais su puse metų (tai perpus mažesnis skirtumas nei Lietuvoje). Taigi, kuo toliau į Vakarus, tuo ilgiau gyvena stiprioji lytis ir atitinkamai trumpiau našlauja moterys.

Higienos instituto duomenimis, dar XX a. pradžioje moterų mirtingumas ėmė mažėti dėl medicinos pažangos (sumažėjo gimdyvių infekcijų rizika), pasikeitęs socialinis moterų statusas visuomenėje, gyvenimo ir darbo sąlygų gerėjimas. Taigi akivaizdu, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atsirado dėl vyrų gyvenimo būdo (didesnė rizika ir sunkesnis darbas). Tai matyti ir iš Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, kuri 2013 m. siekė 68,6 metų, moterų – 79,1 metų, o gyventojų mirtingumo diferenciacija pagal lytį buvo didžiausia Europos Sąjungoje.

D.Stumbrio teigimu, pastaraisiais metais Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo, bet tai esą viso labo trypčiojimas toje pačioje vietoje, nes sugebėjome prisivyti gūdaus sovietmečio laiką, o kitos šalys ir toliau ilgina savo piliečių gyvenimo trukmę.

Disertaciją apie alkoholio vartojimo socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje parašęs Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto daktaras, įrodė, kad bene labiausiai prie vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės trumpėjimo prisideda alkoholio vartojimas. Mokslininko tvirtinimu, alkoholį vartojantys asmenys valstybei pridaro milžiniškų nuostolių – ne tik neprisideda prie BVP kūrimo, bet dar ir tuština sveikatos apsaugos biudžeto kišenes.

2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apskaičiuoja, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 30 proc. gyventojų, o tai reikštų, jog kasmet dėl to netekome apie 2900 vyrų ir 950 moterų gyvybių. Dar prieš penketą metų Europos regione Lietuva pirmavo pagal atsitiktinius apsinuodijimus alkoholiu, po mūsų ėjo tokios valstybės, kaip Estija, Kirgizija, Suomija, Latvija, Liuksemburgas, Lenkija. O prieš porą metų atliktas Valstybinio psichikos sveikatos centro tyrimas atskleidė, kad alkoholio vartojimas lemia 9 proc. lietuvių ligų ir netekto darbingumo, taip pat sunkina ekonominę šalies naštą (vien 2010 m. dėl ekonominės alkoholio žalos Lietuva neteko 215 mln. eurų). Kaip matyti iš atlikto tyrimo duomenų, bent trys ketvirtadaliai žmogžudysčių, apie 60 proc. sunkių kūno sužalojimų, 40 proc. įvairių viešosios tvarkos pažeidimų padaromi neblaivių asmenų.

Remiantis 2013 m. PSO duomenimis, Lietuva pagal alkoholio vartojimą ne tik lenkia Latviją, Estiją, bet ir labai atsilieka nuo ES vidurkio. Sovietmečio reliktu vadinamas tautiečių noras išgerti ne tik gąsdina tarptautinę bendruomenę, bet ir lemia ne vieną problemą šalies viduje. Šiandien jau neabejojama, kad alkoholio vartojimas neatsiejamas nuo savižudybių, psichikos ligų ir įvairiausių priklausomybių.

Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto Senėjimo ir sveikatos instituto direktorius Thomas Kirkwoodas linkęs įrodinėti, kad pailginti vyrų gyvenimą ir tausoti sveikatą gali padėti šeiminis gyvenimas. Ilgą laiką vyravusį teiginį, kad santuoka vertesnė moterims, mokslininkas paneigė tvirtindamas, jog yra kaip tik priešingai: daugiau naudos iš šio ryšio gauna vedę vyrai, nes tai leidžia jiems gyventi ilgiau nei viengungiams. Manoma, kad šeima prisideda prie sveikesnio jų gyvenimo būdo ir atbaido nuo žalingų įpročių: rūkalų, alkoholio, nesveikos ir nevisavertės mitybos ir pan.

Svarstant, kas dar pristabdytų ne itin ilgą Lietuvos vyrų viešnagę šioje žemėje, akis bado mirštamumas dėl transporto traumų kelyje – apie 20 vyrų iš 100 tūkst. miršta susižeidę ar užsimušę. Jauno amžiaus vyrų grupėje išorinės mirties priežastys sudaro beveik du trečdalius visų mirties priežasčių. Bene labiausiai gąsdina tai, kad Lietuvos darbingo amžiaus vyrų mirštamumas dėl išorinių priežasčių yra vienas didžiausių Europoje. Apie 60 iš 100 tūkst. vyrų sąmoningai nutraukia gyvybę, dar maždaug 250 vyrų gyvenimą pasiglemžia insultas, o per 800 jų mirtis ištinka dėl išeminės širdies ligos. Mirtį sėjančios ligos išsivysto ir dėl blogojo cholesterolio sukelto širdies kraujagyslių užsikimšimo – aterosklerozės, kuri taip pat yra ir galvos smegenų, kojų bei kitų organų ligų priežastis.

Ir nors daugeliu atveju manoma, kad šiandien žmonės sąmoningesni ir linkę rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, ekspertai tikina, jog tai būdinga tik tam tikroms socialinėms grupėms: dažnai labiau išsilavinusiems ir aukštą pragyvenimo lygį galintiems sau leisti miesto gyventojams. Atlikti tyrimai rodo, kad tik tuomet, kai visuomenė pasiekia tam tikrą gerovės ir brandos lygį, žmonės ima labiau rūpintis savo sveikata.

Taigi žinant, kad Lietuvos vyrai pasižymi ypač dideliais mirtingumo diferenciacijos rodikliais pagal išsilavinimą ir santuokinį statusą, verta atitinkamą dėmesį skirti jų išsilavinimui. Kaip pavyzdį galime paminėti tai, kad vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tikimybė numirti 30–39 metų yra daugiau negu penkis kartus mažesnė negu tų, kurie įgiję žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Šiuo atveju didelė gyventojų mirtingumo rodiklių diferenciacija atskleidžia sunkią Lietuvos ekonominę ir politinę situaciją. Teigti, kad žmogaus išsilavinimas priklauso tik nuo jo gyvenimo pasirinkimų, nebūtų visai tikslu. Kaip žinome, tai lemia ir tėvų požiūris, ir gyvenama vieta, ir prieinamos arba ne galimybės.

Įvertinti, ką reiškia moteriai netekti ilgamečio gyvenimo partnerio ir likti gyventi vienai materialiniu, fiziniu, psichologiniu ir kultūriniu požiūriu, nėra taip paprasta, kaip ir formuoti naująją savo tapatybę. Tačiau, kaip atskleidžia „Veido“ kalbintos herojės, mažesniuose Lietuvos miestuose lankytis našlių klubuose vienišoms moterims nėra įprasta. Netekusios savo vyrų, jos save kur kas mieliau išreiškia kūryboje, padeda vaikams, anūkams, įsitraukia į trečiojo amžiaus universitetų veiklą ir nepalyginti rečiau nei vakarietės ryžtasi romantiškiems ryšiams antrą ar trečią kartą.

„Net nebuvo tokių minčių“, – tvirtina penkioliktus metus ant vyro kapo kiekvieną pavasarį našlaites sodinanti Konstancija. Ji, kaip ir daugelis į septintą dešimtį įžengusių bendramečių, atsidėjo šeimai, anūkams. Bendrauti su panašaus likimo moterimis ir dalytis tuo, kas jau perskaudėjo, ar skųstis savo kasdienybe ji nelinkusi, esą taip pripratusi, ir su vienatve jai gerai.

Tokių istorijų M.Štelemekas girdėjo ne vieną ir ne dvi, todėl vertindamas susiklosčiusią vyrų mirtingumo situaciją šalyje jis linkęs atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje kalbant apie senjorus dažnu atveju kalbama apie moteris, nes vyresnio amžiaus vyrų vos trečdalis telikęs.

Kas dėl tokios situacijos turėtų prisiimti atsakomybę ir kiek ilgai dar leisime lietuvėms našlauti, vienareikšmiškai atsakyti vėlgi sudėtinga. Atlikti tyrimai rodo, kad norint esminių pokyčių turėtų keistis kompleksinės priežastys: sveikatos apsauga, pačių žmonių sąmoningumas, tiek ligų, tiek alkoholizmo prevencija, judrumas, atsargumas kelyje.

Reikia pripažinti, kad 25-eri nepriklausomos Lietuvos metai – nepakankamai ilgas laiko tarpas norint pavyti sparčiai vidutine gyvenimo trukme mus pralenkusius vakariečius. Matyt, prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol Lietuvos vyrų amžius pailgės bent puse tiek, kad prisivytų Lietuvos moteris.

Galbūt vertėtų daugiau dėmesio skirti ir socialiai pažeidžiamų grupių klausimams? Juolab kad atlikti naujausi mokslininkų tyrimai įrodo, jog mirties priežastys slypi neigiamuose žmogaus išgyvenimuose. Štai Čikagos universiteto psichologas dr. Johnas Cacioppo teigia, kad vienatvė, ypač vyresniame amžiuje, riziką mirti anksčiau laiko padidina net 14 proc. Beje, ji, kaip ir miego trūkumas, skatina organizmo senėjimo procesus ir silpnina imuninę sistemą.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Komentaras

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, šeimos santykių tyrinėtoja Aušra Maslauskaitė

Jeigu lyginsime Lietuvą su Estija, Lenkija ar Vengrija, matysime, kad mūsų šalyje pakartotinių partnerysčių sukuriama kur kas mažiau. Lietuvės iširus pirmajai santuokai ar mirus partneriui naują šeimą sukuria gana retai. Statistika rodo vos 20 proc. pakartotinių santuokų (dažniausiai po 40 metų). Ši tendencija Lietuvoje stebima jau keletą dešimtmečių.

Taip pat gana populiaru sutikus antrą ar trečią gyvenimo partnerį šio ryšio oficialiai neregistruoti, taigi šiandien statistika neatspindi visos šalies paveikslo, bet tendencijos akivaizdžios.

Žinoma, nemaža dalis moterų tokiam žingsniui nebesiryžta, mieliau orientuodamosi į šeiminį gyvenimą: pasineria į anūkų ar daržų priežiūrą, nors netrūksta ir varstančiųjų trečiojo amžiaus universiteto duris (tai priklauso nuo išsilavinimo ir pasirinkto gyvenimo būdo).

Iš dalies tokią situaciją Lietuvoje lemia demografinis vyrų trūkumas: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 231,5 tūkst. daugiau negu vyrų – 1587,5 tūkst. moterų ir 1356 tūkst. vyrų. Išsituokusių moterų buvo 1,7 karto, našlių – net 7 kartus daugiau nei vyrų, o didžiausias vyrų mirtingumas fiksuojamas būtent vidutinio amžiaus grupėje – nuo 30 iki 55 metų. Taigi nereikėtų pamiršti, kad moterų norus ir ketinimus sukurti šeimą antrą ar trečią kartą jaunesniame amžiuje riboja demografiniai šalies barjerai.

Kitas momentas – kurdami šeimą žmonės mėgsta vadovautis panašumo principu: aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys nori į save panašių partnerių. Deja, iš sovietmečio paveldėtas išsilavinimo modelis gana skirtingas, taigi rasti sau tinkamą porą ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako Mykolo Romerio universiteto profesorė sociologė Sarmitė Mikulionienė

VEIDAS: Su kokiais sunkumais susiduria po sutuoktinio ar partnerio mirties vienišos likusios moterys?

S.M.: Gyvenimo partnerio mirtis – vienas labiausiai sutuoktinį traumuojančių įvykių, dažnam atlaikyti šią netektį tampa rimtu iššūkiu. Artimo žmogaus netektį lydi vienišumo jausmas ir gyvenimo prasmės netekimo klausimas (kam aš dabar reikalinga/-as?). Bet, kaip matyti ir šalies statistikos, Lietuvoje našlėmis pasmerktos likti moterys. Didžioji jų dalis sutuoktinių netenka vyresniame amžiuje, bet tai nereiškia, kad jos iki pat mirties išlieka vienišos. Įprastai šalia jų gyvena jau suaugusios ir savo šeimas sukūrusios atžalos, taigi moterys įtraukiamos į aktyvų socialinį gyvenimą. Manoma, kad pakaitinė veikla ir socialiniai ryšiai palengvina susitaikymą su mylimo žmogaus netektimi.

VEIDAS: Išeitų, kad esant tokiai situacijai sudėtingiausia asmeniui, neturinčiam socialinių atramų?

S.M.: Praradus vieną ar kitą socialinį vaidmenį mums įprasta pakeisti jį kitu. Tarkime, gana dažnai į pensiją išėjęs žmogus jaučiasi labai nelaimingas ir nereikalingas, tačiau atradęs save savanoriškoje veikloje atsitiesia. Taigi sugriūvus įprastai dienotvarkei (mirus artimajam ar išėjus į pensiją) svarbiausia nesutrikti ir sugebėti pakeisti vieną veiklą kita. Tai ir leidžia moterims po šeimos nario mirties įveikti vienatvę. Sociologai sutaria, kad būtent jos yra socialinio ryšio su aplinka palaikytojos, turi draugystės tinklus, priešingai nei vyrai. Žinome ne vieną pavyzdį, kai po žmonos mirties sutuoktinis sunkiai pasirūpina savimi ir buitimi.

VEIDAS: Siekiant mažinti našlių statistiką išeitimi galėtų tapti jaunesnių gyvenimo partnerių pasirinkimas jaunystės metais?

S.M.: Jei tik kas taip racionaliai ir pragmatiškai žvelgtų į šeimos kūrimą, pagal statistinį vidurkį pakaktų sukurti šeimą su penkeriais metais jaunesniu partneriu, ir būtų galima tikėtis, kad bendro gyvenimo trukmė susilygins. Deja, kuriant šeimą apie tokius dalykus nesusimąstoma.

VEIDAS: Ar galėtumėte išskirti, kas lemia skirtingą vyrų ir moterų gyvenimo trukmę?

S.M.: Gyvenimo trukmės skirtumai nulemti biologinių (genetiškai užprogramuotų) ir elgsenos veiksnių. Pirmieji nuo mūsų nepriklauso, tačiau antruosius lemiame patys, tai neatsiejama nuo mūsų gyvenimo būdo. Tarkime, vyrai mėgsta riziką, aktyvią veiklą, yra linkę rungtyniauti ir piktnaudžiauti alkoholiu, rūkyti ir pan. Taip pat vyrai dažniau renkasi darbovietes, kur apstu kenksmingų veiksnių: fizinis darbas, vadovaujamo darbo pozicijos, dažnas stresas, o tai neabejotinai prisideda prie gyvenimo trukmės trumpėjimo.

Žinoma, vis labiau įsibėgėjant feminizacijos procesui ir moterys užima atsakingus postus, taigi labiau išsivysčiusiose šalyse demografai jau stebi vyrų ir moterų gyvenimo trukmės supanašėjimą.

VEIDAS: Ar gali būti, kad vyrų gyvenimo trukmei kenkia pernelyg atkaklus siekis atrodyti vyriškiems?

S.M.: Labai tikėtina, kad skirtingas lyčių atstovų požiūris į savo kūną prisideda prie skirtingos jų gyvenimo trukmės: moterys siekia grožio, o vyrai – jėgos. Kitas dalykas, kad moterys linkusios labiau rūpintis savo sveikata, o vyrai vadovaujasi posakiu, kad juos kur kas labiau puošia randai. Taigi dėl nepamatuotos rizikos ir siekio pateisinti vyriškumo įvaizdį trumpėja ir gyvenimo trukmė.

VEIDAS: Kokie dar veiksniai trumpina mūsų vyrų amžių?

S.M.: Šiuo atveju galima kalbėti apie antihumanistinį požiūrį į žmogų (mūsų šalyje vis dar nevertinama individo gyvybė, nejuntama pagarbos asmeniui). Tai tam tikras sovietmečio palikimas. Jei pasižiūrėsime, kada didžiausias Lietuvos vyrų mirtingumo pikas, pamatysime, kad mažėti jų ima panašiai nuo paauglystės iki pat brandaus amžiaus. Pagal gyvenimo trukmę Lietuvos vyrus nuo moterų skiria vienuolikos metų skirtumas.

Lietuvos vyrų mirtingumą lemia

Kita

Virškinimo sistemos ligos

Piktybiniai navikai

Kraujotakos sistemos ligos

Išorinės mirties priežastys

Amžiaus grupės: 20–29 m.

20–59 m.

Mirties priežasčių dalis: 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc.

Šaltinis: Higienos institutes, 2012 m.

Moterų ir vyrų pasiskirstymas ES valstybėse narėse 2013 m. (metų pradžioje, tūkst.)

Šalis                           Moterų     Vyrų                  100 vyrų teko moterų

Estija                          704                   616,2                 114

Graikija              5649,2     5413,3     104

Latvija               1097,2     926,6                 118

Lenkija               19 884     18 649,3   107

Lietuva               1603                  1368,9     117

Liuksemburgas         268,6                 268,4                 100

Nyderlandai                     8472,2     8307,3     102

Portugalija                     5491,6     4995,7     110

Prancūzija            33 814,2   31 764,6   107

Vokietija             41 673,7   40 346,9   103

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė, 2014 m.

BFL

Po ilgai trukusių svarstymų dėl pensinio amžiaus ilginimo vakar parlamentarai nusprendė, kad gyventojai (ir vyrai, ir moterys) į pensiją išeis sulaukę 65-erių metų.

„Vilniaus diena“ rašo – „Vakar Seimas užbaigė daugiau kaip metus trukusias audringas diskusijas dėl to, ar turi būti ilginamas pensinis amžius Lietuvoje. Palyginti nedideliu balsų skirtumu – vos šešiais – parlamentarai patvirtino įstatymą dėl pensinio amžiaus padidinimo.“

„Lietuvos rytas“ teigia: „Už tai, kad didėtų pensinis amžius, vakar balsavo 60 Seimo narių, prieš – 42, o susilaikė 12.

Parlamentarai pritarė, kad pensinis amžius vyrams ir moterims pradėtų didėti nuo 2012 metų pamažu: moterims – 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais per metus.”

Dienraštis skelbia, kad „Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, jog toks Seimo sprendimas žmonėms suteikia garantiją, kad jie sulaukę pensinio amžiaus tikrai gaus pensiją, be to, ji po truputį didės.

Pasak D. Jankausko, didinant pensinį amžių pamažu iki 2026 metų, mokesčių naštos nepajus jaunesnės kartos žmonės.

Ministro teigimu, priėmus šį įstatymą jau kitais metais bus sutaupyta apie 50 mln., o iki 2020 metų – 1,2 mlrd. litų.

D. Jankauskas įsitikinęs, kad jei vakar Seimas nebūtų pailginęs pensinio amžiaus, to neišvengiamai būtų tekę imtis kitai Vyriausybei.

Prieš palaiminant šį įstatymą Seimo plenarinių posėdžių salėje netrūko ginčų.”

„Lietuvos žinios” pažymi, kad „idėjos nepalaikė Seimo opozicija. Dalis didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narių balsavime apskritai nedalyvavo, kiti – susilaikė. Ekspertų teigimu, pensinio amžiaus ilginimas – neišvengiamas kelias, ir juo suka dauguma pasaulio valstybių.

Opozicijos lyderio, Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio teigimu, “darbiečiai” nepritarė pensinio amžiaus ilginimui, nes iki šiol nematė Vyriausybės pastangų pasinaudoti visomis kitomis įmanomomis priemonėmis, kad būtų subalansuota “Sodros” sistema. Pasak politiko, per mažai dėmesio skiriama užimtumui skatinti, naujoms darbo vietoms kurti, migracijai mažinti. “O juk nuo to priklauso, kiek lėšų surenka socialinio draudimo sistema, kuo daugiau mokėtojų, tuo daugiau įmokų”, – LŽ sakė V. Gapšys. “Darbiečiai” įsitikinę, kad pensinio amžiaus ilginimas – kraštutinė priemonė, kurios galima griebtis, kai visos kitos jau išmėgintos ir neduoda rezultato.“

Bet buvo ir manančių kitaip, dienraštis pabrėžia, kad „socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio teigimu, pensinio amžiaus ilginimas – reikalingas ir teigiamas sprendimas, juolab kad šis procesas bus “saikingo lėtumo”. “Turint galvoje demografinę padėtį ir tai, kad daugelis žmonių tikrai gali ir norėtų dirbti ilgiau, – žengtas teisingas žingsnis”, – sakė ekspertas. Kartu jis nesutiko su dažnai išsakomais teiginiais, esą pailginus pensinį amžių vyresni žmonės užims jaunesniųjų darbo vietas. “Visi atlikti tyrimai patvirtino, kad rimtos konkurencijos tarp senų ir jaunų žmonių darbo rinkoje nėra. Tai tik mitas”, – tikino T. Medaiskis. Pasak jo, atsigaunant ūkiui, o dėl emigracijos sumažėjus darbo rankų, vietos rinkoje užteks ir jauniems, ir vyresniems. T. Medaiskio teigimu, daugelyje Europos (ir ne tik) valstybių pensinis moterų ir vyrų amžius yra 65 metai. Kai kur šis vidurkis mažėja dėl galimybės išeiti į išankstinę pensiją. “Šiuo metu visos Europos Sąjungos šalys susirūpinusios dėl pensinio amžiaus ribos nukėlimo, vis dažniau ir įsakmiau prabylama apie būtinybę riboti išėjimą į išankstinę pensiją”, – sakė ekspertas. Anot jo, kai kurios valstybės, tarp jų ir JAV, labai lėtai žengia 67 metų pensinio amžiaus ribos link.“

Tokiam sprendimui pritaria ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. „Vilniaus diena” rašo, kad „Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė paramą įstatymui, kuriuo pamažu ilginamas pensinis amžius. Todėl ji greičiausiai pasirašys šį teisės aktą ir jis įsigalios. Vakar Prezidentė pareiškė, kad „seniai jau buvo laikas šį klausimą svarstyti“.

BFL

Po maždaug metus trukusių diskusijų Seimas ketvirtadienį nutarė pailginti pensijos amžių iki 65 metų. Už tai numatančią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 42, o susilaikė 12 parlamentarų.

Seimas nustatė vienodą pensijos amžių vyrams ir moterims, jis pradės didėti nuo 2012 metų palaipsniui: moterims – 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais per metus. Tokiu būdu 2026 metais tiek vyrai, tiek moterys išeitų į pensiją būdami 65 metų.

Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma aiškino, kad ateityje pensijos amžiaus prasmė sumenks, nes bus pereita prie pensijų kaupimo: ”Žmogus pats galvos, kada jam išeiti į pensiją ir kokią pensiją gauti”.

Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė prognozavo, kad pensinio amžiaus ilginimas paskatins neįgalumo išmokų mokėjimą, ir daug žmonių į pensiją stengsis išeiti nesulaukę numatyto amžiaus: “Bus didžiulis srautas žmonių, kuris sieks išeiti į pensiją anksčiau ir gauti išankstinę pensiją”.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad dabar, sulaukę pensijos amžiaus, vyrai Lietuvoje gyvena dar vidutiniškai 13 metų, o moterys – 19 metų.

“Darbietis” Vytautas Gapšys piktinosi, kad pateikdamas tokius duomenis, R. J. Dagys nuslėpė informaciją, kiek šalies gyventojų nesulaukia pensijos amžiaus: ”Po šio įstatymo dar daugiau žmonių nebesulauks pensinio amžiaus”.

Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis buvo pradėtas pamažu didinti nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.

BFL

Vėlinti pensinį amžių yra būtina, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

“Tai ne vieną kartą svarstyta, ir visi politikai supranta, kad žiūrint į ilgalaikę Lietuvos pensinės sistemos perspektyvą šis sprendimas yra būtinas tam, kad ir būsimieji pensininkai, ir dabartiniai pensininkai galėtų būti užtikrinti, kad “Sodros” sistemos pensinė dalis tikrai bus pajėgi mokėti tinkamas pensijas”, – interviu “Žinių radijui” sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, tokie sprendimai esą priimami ir kitose Europos Sąjungos šalyse. “Sodros” pensinės dalies, pensijų sistemos finansinis tvarumas yra vienas iš svarbiausių tikslų, kurių turi siekti “protingos, išmintingos ir atsakingos valstybės”.

Ketvirtadienį parlamentarai turėtų apsispręsti dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projekto priėmimo, kuriame ir yra įtvirtintas pensinio amžiaus vėlinimas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos numato, kad ir vyrams, ir moterims būtų nustatomas vienodas 65 metų pensinis amžius. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60 metų, o vyrai – 62,5 metų amžiaus.

Pensinis amžius laipsniškai būtų pradėtas didinti 2012 m. Moterims prie pensinio amžiaus kasmet būtų pridedami 4, o vyrams – 2 mėnesiai.

"Veido" archyvas

“Veidas”: Prieš metus parengtos socialinio draudimo sistemos reformos kryptys, dabar – iš dalies analogiškos gairės. Tai kas veikta ištisus metus?

A.B.: Kelias nuo krypčių pristatymo iki politinio susitarimo kartais būna ilgas. Norėčiau pasidžiaugti, kad buvo išreikšta politinė valia nacionaliniu lygiu pradėti reformą, be kurios liktų rizika vėl kaitalioti įstatymus, keičiantis Vyriausybėms.   Priemonių planą gairėms įgyvendinti ir įstatymų projektus Vyriausybei pateiksime artimiausiu metu – pirmiausia pensinio amžiaus didinimo įstatymą ir įstatymus, susijusius su antros pakopos pensijų sistemos reforma. Vėliau bus parengti kiti, gerinantys “Sodros” administravimą, turto valdymą ir pan. 2012 m. ir vėliau laukia pensijų skaičiavimo modelio rengimas, bazinės pensijos reforma, valstybinio fondo įsteigimas ir kt.

“Veidas”: Ar Lietuvos žmonės pensiniu amžiumi gali lygintis su vakariečiais, jei mūsiškių vidutinė amžiaus trukmė gerokai trumpesnė?

A.B.: Kai kalbama apie pensinio amžiaus vėlinimą, reikia atsižvelgti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o kiek žmogus vidutiniškai gyvena sulaukęs pensinio amžiaus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metų amžiaus, tolesnio gyvenimo trukmė buvo: vyrų 13,38, moterų 18,25 metų. Beje, palyginti su 2008 m., ši trukmė kiek padidėjo, Eurostato prognozėmis, tikėtina, dar didės. Taip, daugelyje Europos šalių šis rodiklis dar didesnis, bet nepamirškime, kad ten ir pensinis amžius jau yra padidintas arba bus didinamas iki daugiau nei 65 metų.

“Veidas”: Kaip ketinate ginti perėjusių į privačius fondus asmenų teises, juolab kad žmonės buvo aktyviai raginami tai daryti, o valstybė prisiėmė įsipareigojimus, kurių dabar nevykdo?

A.B.: Tenka konstatuoti, kad dėl krizės pervedamos į privačius fondus įmokos tarifo sumažinimas nuo 5,5 iki 2 proc. turėjo įtakos kaupimui. To teisėtumo klausimą spręs Konstitucinis Teismas. Gairėse numatyta skatinti kaupimą. Su pensijų fondų atstovais ieškome būdų, kaip paskatinti žmones dalyvauti ne tik antroje, bet ir trečioje pakopoje, nesusijusioje su valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Gairėse yra punktas, pagal kurį apdraustieji per nustatytą terminą vieną kartą galėtų grįžti iš antrosios pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Tačiau tikimės, kad didžioji dalis ir toliau kaups antroje pakopoje.

BFL

Šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas pradėti įgyvendinti pensijų sistemos reformą. Priešingu atveju tektų kur kas didesniais žingsniais ilginti pensinį amžių, gali mažėti pensijos, žlugti pasitikėjimas socialinio draudimo sistema, valstybės sugebėjimu užtikrinti piliečiams tinkamą socialinę apsaugą, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pasak viceministro, esame ant istorinių pokyčių slenksčio. “Vargu ar kada nors vėliau bus palankesnis laikas pradėti reformą. Dabar tam palanki ir demografinė situacija. Šiuo metu nemažą dalį pensinio amžiaus žmonių sudaro negausi Antrojo pasaulinio karo metu gimusiųjų karta, o tarp dirbančių – net dvi didelio gimstamumo (“vaikų bumo”) kartos. Be to, prognozuojama, kad artimiausiais metais gerės makroekonominė situacija: darbo užmokestis augs, užimtųjų skaičiaus didės, mažės nedarbas”, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išplatintame panešime cituojamas A. Bitinas.

Dėl to,viceministro nuomone, būtų neatsakinga, jei Lietuva nepasinaudotų esamomis palankiomis sąlygomis ir nepradėtų šios reformos, kuri bus įgyvendinama palaipsniui, truks kelis dešimtmečius ir nesudarys keblumų žmonėms, nes jai bus galima tinkamai pasiruošti.

Tiesa, anot A. Bitino, pasigirsta kalbų, kad pasiruošimas reformai trunka per ilgai, tačiau pertvarka negali būti įvykdoma per mėnesį.

“Tokiu keliu ėjo ir eina visos demokratinės Vakarų Europos, Skandinavijos valstybės. Pavyzdžiui, Švedijoje diskusijos dėl naujos pensijų sistemos konstrukcijos ir apskaičiavimo formulės truko dešimt metų. Tačiau jau pasiekus bendrą susitarimą, pats laikas priimti sprendimą”, – priminė viceministras.

A. Bitinas teigia neabejojąs, kad reikia stabdyti ir emigraciją, ir mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti žmones ilgiau likti darbo rinkoje, tačiau vien tai nepanaikins pensijų sistemos pertvarkos poreikio.

Anot jo, prognozės rodo, kad iki 2020 metų “Sodros” skolos bus padengtos. Deja, vėliau demografinė padėtis ims prastėti – į pensiją išeis labai gausi karta dabartinių penkiasdešimtmečių, o į jų vietą darbo rinkoje ateis labai žemo gimstamumo karta. Šiai problemai spręsti privalo būti sukurtas pensijų rezervo fondas, taip pat reikia sudaryti palankias sąlygas darbo rinkoje kuo ilgiau išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.

SADM atstovas atkreipia dėmesį, kad būtinas laipsniškas pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų vyrams ir moterims, nustatant pereinamąjį laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų, ir žmonių skatinimas kaupti papildomai pensiją privačiuose II ir III pakopos pensijų fonduose, kompensuojant dalį pervedimų iš valstybės biudžeto, bei šio kaupimo skaidrinimas.

“Svarbiausias šios reformos tikslas – sukurti ilgalaikę tvarią pensijų sistemą, kuri būti atsparesnė ekonominiams svyravimams, lanksčiau prisitaikanti prie demografinių pokyčių, garantuotų žmonėms stabilias ir didesnes pensijas. Pensijų sistemą reikia ne vien išgryninti, bet ir pradėti artėti prie Europos Sąjungos pensijų vidurkio. Juk visi tikimės orių ir kuo didesnių pensijų”, – sako A. Bitinas.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybė neplanuoja daryti išimčių pedagogams dėl ankstesnio išėjimo į pensiją – pensijų reforma rengiama bendrai visoms profesijoms ir galimybė anksčiau išeiti į pensiją nebus tik pedagogų privilegija.

“Mes negalime išskirti atskirai vienos mokytojų grupės ir daryti dėl jų kokius nors sprendimus nematydami visos bendros sistemos”, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė premjeras.

Pasitarime pristatyti vyriausybinės darbo grupės siūlymai dėl pedagogų ankstesnio išėjimo į pensiją.

“Darbo grupė apsvarstė įvairius variantus, bet esminis pasiūlymas yra toks, kad tai turėtų būti svarstoma ilgalaikės pensijų sistemos reformos kontekste (…) Ilgalaikiame kontekste mes turėsime rasti atsakymus ir dėl profesinių pensijų, nes ne vien mokytojai yra tokia profesinė grupė – ir šiuo metu kai kurios iš jų gauna šiek tiek kitokiomis sąlygomis pensijas”, – dėstė A.Kubilius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas savo ruožtu sakė, kad bendra pensijų sistemos reformos įgyvendinimo pradžia galėtų būti 2012-ieji.

Specialios darbo grupės vadovas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius BNS teigė, kad vienas iš realiausių variantų pedagogams anksčiau išeiti į pensiją būtų profesinės pensijos įvedimas – anksčiau iš darbo pasitraukiantiems pensija galėtų būti mokama iš mokinio krepšelio lėšų.

Darbo grupės nuomone, išankstinės pensijos dydis, skiriant ją iš mokinio krepšelio lėšų, turėtų būti pačių pedagogų susitarimo reikalas.

Vyriausybės atstovo teigimu, ateityje Vyriausybei pasirinkus profesinės pensijos alternatyvą, tokia galimybė turėtų būti numatoma ne tik pedagogams, bet visų profesijų atstovams.

Balandžio pabaigoje Seimas nutarė svarstyti galimybę leisti mokytojams į pensiją išeiti nuo 55 metų. Anksčiau į pensiją išeiti galėtų mokytojai, turintys ne mažiau kaip 30 metų pedagogo darbo stažą.

Tuomet Vyriausybė rekomendavo Seimui stabdyti pataisų svarstymą, kol premjero sukurta darbo grupė pateiks savo pasiūlymus ir Vyriausybė pateiks reikalingas pataisas modelio įgyvendinimui.

Šiuo metu moterys Lietuvoje į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – 62,5 metų. Valdžia svarsto galimybę pensinį amžių ilginti, tačiau sprendimas tikriausiai bus priimtas tik po savivaldybių tarybų rinkimų.

– Kaip nusiteikusi opozicija pasitinka Seimo rudens sesiją?

– Pozityviai nusiteikusi. Esame pasiruošę konstruktyviai kalbėtis su Vyriausybe, matyti problemas ir jas spręsti. Šiai Seimo sesijai LSDP frakcija pateikė savą programą, kurią jau sudaro 57 įstatymų projektai ir dar rengiami papildomi.

Šiuo metu dirbame su ekonomistais, kurių dalis netgi nėra mūsų partijos nariai, ir kuriame Lietuvos išėjimo iš ekonominio sunkmečio viziją. Sieksime geresnio viešųjų finansų valdymo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo. Privalu suprasti, kad nesutvarkius viešųjų finansų kontrolės, maksimaliai neapribojus grynųjų pinigų apyvartos nėra prasmės kalbėti apie veiksmingą kovą su korupcija. Atitinkamus planus jau esame parengę ir manome, kad iki 2012-ųjų juos tikrai galima įgyvendinti.

– Kokie jūsų ketinimai dėl artimiausių darbų ir pirmiausia dėl kitų metų biudžeto?

– Priimti biudžetą bus sudėtinga. Prašysime Vyriausybės pateikti išsamią informaciją, kaip panaudojamos ES paramos fondų lėšos, kokį poveikį jos padarė ekonomikos augimui, dirbančių žmonių atlyginimų didėjimui, darbo vietų išsaugojimui ir naujų sukūrimui. Kokios padarytos ilgalaikės investicijos, padėsiančios ateityje kelti šalies ekonomiką.

Vyriausybė vėl šneka apie biudžeto išlaidų mažinimą, bet esame įsitikinę, kad kalbos vien apie taupymą, tuo pat metu nekalbant apie biudžeto pajamų didinimą, – jau praėjęs etapas. Tik gavę iš Vyriausybės atsakymus apie ES lėšų panaudojimą ir biudžeto pajamų didinimą žiūrėsime į 2011 metų biudžeto išlaidų eilutę.

– Per pavasario sesiją Seimas rudeniui atidėjo sprendimą dėl pensinio amžiaus ilginimo. Kalbėta, kad šiuo klausimu Vyriausybė turi užsitikrinusi socdemų paramą. Ar tikrai?

– Per vasarą pabendravęs su rinkėjais įsitikinau, kad Vyriausybės siūlymas ilginti pensinį amžių – didžiausia politinė klaida. Pradėta spręsti, visiškai neaptarus šio klausimo su visuomene, negavus jos paramos. Tad socialdemokratai tokio Vyriausybės siūlymo nepalaikys. Be to, pažado paremti tokį siūlymą ir nebuvome davę – sakėme, kad galėsime su Vyriausybe apie tai kalbėtis.

Versti Vyriausybės neketiname, bet labai atidžiai tirsime ES lėšų panaudojimą, ypač – Verslo paramos agentūroje ir Aplinkos ministerijoje. Taip pat priešinsimės tolesnei mokyklų finansų “krepšelizacijai”, sieksime, kad lėšos būtų skirstomos suderinus mokyklos bendruomenei ir savivaldybei, o ne centralizuotai iš ministerijos.

Sociologai skambina pavojaus varpais: jei demografinės tendencijos šalyje nesikeis, po pusantro šimto metų iš Lietuvos liks tik nedidelis miestelis. Lietuvos Vyriausybė susiklosčiusią kritinę situaciją sprendžia savotiškais būdais – mažėjantį gimstamumą „skatina“ mažinamomis motinystės išmokomis, įvairiais būdais mažina šeimų pajamas, faktiškai skatina migraciją.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius įregistravo Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisą, kuria siekiama, kad sumažintas procentas į pensijų kaupiamuosius fondus būtų kompensuotas 2014-2018 m.

Pasak parlamentaro, kaupiantieji ateities pensijai ne dėl savo kaltės prarado teisę pensijų fonduose kaupti visą žadėtą pensijų įmokos dalį, o tai pažeidžia jų teisėtus lūkesčius ir mažina pajamas išėjus į pensiją.

"Veido" archyvas

Premjeras Andrius Kubilius įsisvajojo: jokių pensininkų, stumdančių šachmatus! Kol paties premjero nenustūmė, visi turės dirbti, ir tada “Sodra” bus išgelbėta – niekam nebereikės mokėti pensijų

Seimo opozicija sužlugdė balsavimą dėl pataisų, numatančių, kad šalies gyventojai nuo 2012 metų į pensiją išeitų vėliau nei dabar.

Balsavime dėl Vyriausybės siūlymo ilginti pensijos amžių iki 65 metų, ilginimą pradedant po metų ir palaipsniui, dalyvavo tik valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai.

Už tai numatančias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas balsavo 60 Seimo narių, prieš – du konservatoriai krikdemai (Saulius Stoma ir Aurelija Stancikienė), o Agnė Bilotaitė susilaikė.

Pataisos numato, kad senatvės pensijos amžių tiek vyrai, tiek moterys turėtų pasiekti 2026 metais. Moterų amžius būtų didinamas 4 mėnesiais, vyrų – 2 mėnesiais per metus.

S.Stoma priekaištavo, kad norima ir vyrų, ir moterų pensijos amžių suvienodinti tais pačiais metais: “Ar būtina tai daryti? Moterys tą amžių gali pasiekti ir vėliau”.

Balsuodamas už parlamentarų siūlymus, Seimas neparėmė Ekonomikos komiteto narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymo nuo 2012 metų didinti pensijos amžių ir moterims, ir vyrams po du mėnesius kasmet.

Seimas irgi nepritarė valstietės liaudininkės Rimos Baškienės siūlymui pensijos amžių iki 65 metų pradėti ilginti vėliau – nuo 2014-ųjų metų ir tikslą pasiekti tais pačiais metais, kaip ir siūloma – 2026-aisiais.

Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims yra 60 metų, vyrams – 62 metai ir 6 mėnesiai.