Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui ilginti pensijos amžių iki 65 metų, ilginimą pradedant nuo 2012 metų.

Vyriaiusybė siūlo nustatyti vienodą pensijos amžių vyrams ir moterims, jį pradėti didinti nuo 2012 metų pradžios palaipsniui, moterims – 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais per metus.

Senatvės pensijos amžius tiek vyrams, tiek moterims 65 metus pasiektų 2026 metais.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra paskirtas pagrindiniu, svarstant Vyriausybės siūlomą socialinių išmokų taupymo paketą.

Siūlymui ilginti pensijos amžių nuo 2012 metų nepritaria Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, ji siūlo tokią reformą pradėti bent nuo 2014 metų.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, šiuo metu priešpensinio amžiaus žmonėms yra itin sunku susirasti bet kokį darbą, o nedarbo išmokos negali užtikrinti oraus pragyvenimo.

Šiuo metu Lietuvoje nustatytas senatvės pensijos amžius moterims yra 60 metų, vyrams – 62 metai ir 6 mėnesiai.

Seimo narys Saulius Stoma užregistravo siūlymą Vyriausybės pateiktam valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektui, siūlydamas pensinį amžių didinti tik pasibaigus sunkmečiui.

„Pensijų reforma, lyčių lygybės principo įtvirtinimas yra būtinas, tačiau senatvės pensijos amžiaus didinimas gali būti pradėtas tik tuomet, kai pragyvenimo lygis išaugs, o pensijų dydžiai pasieks 2008 m. ribą“, – sako S. Stoma.

Tokį siūlymą Seimo narys grindžia tuo, jog Lietuvoje tęsiantis ekonominiam sunkmečiui senatvės pensijos amžiaus didinimas sukeltų neigiamas reakcijas visuomenėje, o „Sodros“ biudžeto deficitas nebūtų ženkliai sumažintas.

Planuojamas pensinio amžiaus ilginimas – neišvengiamas procesas sparčiai senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei. Vis dėlto, pasak “Swedbank” Asmeninių finansų instituto specialistų, sprendimas tai daryti valstybei ką tik išgyvenus didžiulę recesiją, gali privesti prie smarkaus daugelio labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių didėjimo, žinoma, nė kiek nenaudingo ir šalies ūkiui.

Jei patvirtins Seimas, Vyriausybės siūlymas, pagal kurį moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą, turėtų įsigalioti nuo 2012 m. “Daugelio dirbančiųjų darbo užmokestis yra didesnis nei pensija, kurią jie gautų. Tai leidžia ilgesnį laiką palaikyti aukštesnę gyvenimo kokybę. Vis dėlto sunku tikėtis, kad šalies ekonomika, o tuo pačiu ir jos gyventojų finansinė padėtis per likusius pusantrų metų pagerės tiek, kad tokio sprendimo įgyvendinimas neturėtų neigiamos įtakos didelės visuomenės dalies situacijai: pradedant, žinoma, jau visai arti pensinio amžiaus ribos atsidūrusiais asmenimis ir baigiant jaunimu,” – sakė “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Ekspertė pabrėžė, kad susirasti darbą priešpensinio amžiaus žmonėms, ypač nekvalifikuotiems, labai sudėtinga visais ekonominiais laikotarpiais. Tad prailgintas pensinis amžius, įvertinus šiandieninį nedarbo mastą Lietuvoje, gali lemti, kad šie asmenys susidurs su dar didesniais sunkumais bandydami įsidarbinti. Be to, tokiu būdu padidėjusi konkurencija labiau apsunkins ir jaunimo padėtį darbo rinkoje.

“Šis ir kiti gyventojams naudos neatnešantys pakeitimai, tokie kaip pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus mažinimas ar socialinių išmokų reforma, ne tik stiprina gyventojų nepasitikėjimą ir socialinę įtampą, bet ir didina jautriausių socialinių grupių atskirtį, – atsižvelgti į jau dabar egzistuojančias problemas siūlė O. Bložienė. – Turime būti pasiruošę tvarkytis su kylančiomis grėsmėmis. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimas dėl galimai augsiančio nedarbo gali pareikalauti daugiau lėšų skirti kitoms socialinėms išmokoms.”

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto pastebėjimu, tai, kad daugelyje Europos šalių pensijos jau dabar mokamos tik nuo 65 metų, dar nereiškia, kad galime laisvai su jomis lygintis, mat dirbančiųjų pajamos, pensijos dydis, galiausiai – sveikatos apsaugos sistemos ypatumai įvairiose šalyse gerokai skiriasi. Planuojama, jog lietuviai 65-erių į pensiją išeis po 16-17 metų, tad šiek tiek laiko turime. Per jį vertėtų užtikrinti lankstaus pasitraukimo anksčiau laiko galimybes, galbūt apsvarstyti ir kai kuriose Europos šalyse taikomos sistemos, kuomet pensijos amžius diferencijuojamas pagal profesiją, jos sudėtingumą ar nepalankias sąlygas sistemos, privalumus ir trūkumus.

“Svarbiausia, kad pensinio amžiaus ilginimas netaptų dar vienu bandymu rasti stebuklingą biudžeto skylių kamšymo įrankį. Tai turi būti ilgalaikių reformų, kurias turime įgyvendinti, dalis, vykdoma įvertinus tokio sprendimo efektą įvairioms socialinėms grupėms bei numačius, kaip bus išlaikoma bent dabar esama gyventojų gyvenimo kokybė,” – apibendrino O. Bložienė.

Priminsime, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2010 m. balandžio mėn. buvo 764,6 Lt per mėnesį. Moterų senatvės pensijos amžius šiuo metu yra 60 m., vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai.

Vyriausybė antradienį posėdyje pritarė daliai siūlymų mažinti viešojo sektoriaus deficitą. Vyriausybė Seimui siūlo neapibrėžtą laiką palikti sumažintus o valstybės pareigūnų, tarnautojų, politikų atlyginimus, 2 proc. atskaitymus į privačius pensijų fondus.

Mokesčių didinti kol kas nenuspręsta, o motinystės (tėvystės) išmokas apsispręsta mažinti nuo 2011 metų liepos 1 dienos.

“Deja, turėsiu pranešti liūdną žinią savo žmonai, kad mano atlyginimo sumažinimas 40 procentų toliau liks galioti nenumatytam laikui”, – po posėdžio juokavo premjeras Andrius Kubilius.

Be to, pasak jo apsispręsta ilginti pensijos amžių iki 65 metų, pradedant nuo 2012 metų pradžios – tai reiškia, kad 2026 metais pensininkai į pensiją išeitų sulaukę 65 metų amžiaus.

Premjero teigimu, dėl kai kurių ilgalaikių “Sodros” pertvarkymo koncepcijos dalykų Vyriausybė ir toliau nusiteikusi diskutuoti – sprendimai antradienį nepriimti dėl to, ar bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, bei dėl atitinkamų mokesčių pakeitimų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, nuo 2011 metų nebus skiriamos naujos valstybės pensijos už nuopelnus.

Premjero teigimu, šie sprendimai “duos taupymo efektą” – 1,3-1,5 mlrd. litų per kelerius metus. Iš viso per šį laiką siekiama sutaupyti apie 2 mlrd.litų, o dar 2 mlrd. litų tikimasi surinkti iš atsigaunančios ekonomikos ir neapskaitomos ekonomikos.

“Mokesčių nedidiname, tad prašome daugiau ir neklausti”, – klausiamas, ką Vyriausybė nutarė dėl mokesčių, sakė A.Kubilius.

Šiems sprendimams, pasak D.Jankausko, pritarta Vyriausybės posėdyje, o pasitarime už uždarų durų, anot ministro, pritarta ir siūlymams nuo 2011 metų liepos 1 dienos mažinti motinystės (tėvystės) išmokas.

Posėdyje Vyriausybė šį klausimą ketina svarstyti trečiadienį.

Pasak A.Kubiliaus, siūloma būsimiems tėvams palikti pasirinkimo teisę: arba vieneri metai atostogų ir visas buvusio atlyginimo kompensavimas (bet ne aukščiau nei viršutinė riba), arba dveji metai atostogų, iš kurių pirmaisiais būtų kompensuojama 70 proc. užmokesčio, antraisiais – 40 procentų.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė siūlymams ilginti pensijos amžių, palikti 2 proc. pervedimus į privačius pensijų fondus ir “subalansuoti” motinystės išmokas, po pasitarimo žurnalistams pranešė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Šiandien susitarėme dėl keleto dalykų, kad pateiksime Seimui svarstyti kelis principinius sprendimus. Pirmas principinis sprendimas yra dėl pensijos amžiaus ilginimo, antras – dėl pervedimo į pensijų fondus, kad 2 procentų riba bus užšaldyta iki bendros “Sodros” reformos. Trečias dalykas, bus pateikti siūlymai dėl motinystės išmokų eilutės Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete subalansavimo”, – teigė I.Šimonytė.

Išsamiau siūlymų ji nepakomentavo.

Antradienį Vyriausybė ketina pritarti atitinkamoms įstatymų pataisoms, kurias teiks Seimui.

Pasak žiniasklaidos, planuodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė svarsto galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius bei 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, mažinti motinystės pašalpas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvos Vyriausybę svarstyti galimybes mažinti motinystės išmokas, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, taip pat “žaliąjį mokestį” transporto priemonėms.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad ne ji priima sprendimus dėl pensinio amžiaus ilginimo ar trumpinimo ir kad Seime dar nėra registruota teisės akto projekto, kuriuo būtų numatoma ilginti pensini amžių.

Tai parlamento vadovė sakė susitikusi su piliečiais, kurie jai perdavė parašus, surinktus priešinantis pensinio amžiaus ilginimui.

„Puikiai suprantu, kad šis klausimas svarbus ir aktualus daugeliui Lietuvos žmonių. Tačiau ne aš sprendžiu pensinio amžiaus nustatymo klausimą, – sakė I. Degutienė. – Labai gerbiu visų Lietuvos piliečių nuomonę, todėl šiuos parašus perduosiu Seimo Socialinių reikalų komitetui ir apie tokią nuomonę informuosiu visus Seimo narius“.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pareiškė, kad gegužės 5 d. Seime vykusiame pasitarime nebuvo kalbama apie pensinio amžiaus didinimo termino keitimą.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad yra asmeniškai suinteresuotas dėl pensijos amžiaus ilginimo didėsiančiomis pensijomis, o tam nepasirengusiai tautai apie naudą reikia daugiau aiškinti.

“Pensijinio amžiaus ilginimas ir tai, kad žmonės šiek tiek ilgiau dirbs – palaipsniui tai didinant – leis tiems žmonėms, kurie po 15 ar 13 metų išeis į pensiją, gauti didesnę pensiją. Aš asmeniškai tikrai tuo esu suinteresuotas, nes kaip tik tai mane lies”, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Jo teigimu, pensijos amžiaus ilginimas neturės jokios įtakos dabartiniams pensininkams, kurie pasirašo įvairias protesto deklaracijas.

“Tai reiškia – reikia aiškinti toliau. Estijos tauta pasiruošusi, mūsų tauta dar nepasiruošusi. Problemos, matyt, reikalauja atitinkamo veikimo”, – teigė premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad iš karto smarkiai ilginti pensijos amžių Lietuvoje negalima, bet per ilgą laiką tai būtina padaryti.

Pasak A.Kubiliaus, prezidentės nuomonę turi įvertinti koalicijos partneriai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė abejojantis, kad Vyriausybė sprendimus priims, nesitardama ir nekalbėdama su tauta. D.Jankauskas teigė nėra pasiryžęs siūlyti “kokių nors radikalių, greitų ir staigių sprendimų”.

“Nemanau, kad iš tikrųjų vienintelis kelias užtikrinti pensijų mokėjimą arba matyti aiškią perspektyvą, kaip jos gali didėti, yra vistik susiejant su pensijiniu amžiumi. Lygiai taip pat galima būtų ateityje galvoti apie tai, kokios socialinio draudimo įmokos arba kokie bendrieji mokesčiai yra Skandinavijos šalyse. Taigi erdvės variantams ir mąstymams, ko gero, yra kur kas daugiau nei vien apie pensijinį amžių kalbant”, – sakė D.Jankauskas.

Anot jo, reikia daugiau ir plačiau kalbėti apie tai, kaip pasiekti didesnį pensijų didinimą Lietuvoje ne tik po 3-5 metų, bet ir po 15 ar 30 metų.

“Manau, kad platesnis kalbėjimas ir aiškinimasis, kaip mes galime pasiekti didesnių pensijų ir šiandieniniams, ir būsimiesiems pensininkams, per kokius laikotarpius, apspręs šio siūlymo buvimą ar nebuvimą”, – teigė D.Jankauskas.

D.Jankausko teigimu, kitą savaitę bus stengiamasi bent jau aptarti siūlymus Vyriausybėje.

Rengdama “Sodros” pertvarką, Vyriausybė svarsto galimybę pensijos amžių vyrams ir moterims ilginti iki 65 arba 67 metų.

Opozicinės partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai penktadienį įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, jų teigimu, beveik 120 tūkst. Lietuvos piliečių parašų prieš ketinimus ilginti pensinį amžių.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad ne ji priima sprendimus dėl pensinio amžiaus ilginimo ar trumpinimo ir kad Seime dar nėra registruota teisės akto projekto, kuriuo būtų numatoma ilginti pensini amžių.

Tai parlamento vadovė sakė susitikusi su piliečiais, kurie jai perdavė parašus, surinktus priešinantis pensinio amžiaus ilginimui.

“Puikiai suprantu, kad šis klausimas svarbus ir aktualus daugeliui Lietuvos žmonių. Tačiau ne aš sprendžiu pensinio amžiaus nustatymo klausimą, – sakė I. Degutienė. – Labai gerbiu visų Lietuvos piliečių nuomonę, todėl šiuos parašus perduosiu Seimo Socialinių reikalų komitetui ir apie tokią nuomonę informuosiu visus Seimo narius”.

Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė pasiūlė įteisinti galimybę mokytojams, dirbusiems mokinių ugdymo darbą ne mažiau kaip 30 metų, sulaukus 55 metų, išeiti į pensiją.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, anksčiau išeiti į pensiją galėtų mokytojai, dirbantys pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo mokyklose.

Pritarus šiam projektui po pateikimo, pradėta jo svarstymo procedūra. Balsavo: už – 56, prieš – 3, susilaikė 29. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 17 d.

Rytoj partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis ir partijos atstovai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei įteiks beveik 120 tūkstančių Lietuvos žmonių parašų, pasisakančių prieš valdžios ketinimus keletu metų atitolinti pensijinį amžių.

Trumpu, 10 val. prasidėsiančiu piketu prie Seimo dar kartą priminę partijos Tvarka ir teisingumas reikalavimą neatitolinti pensijinio amžiaus, “tvarkiečiai” su parašų lapais patrauks į Seimą. Kovo mėnesio viduryje konservatorių Vyriausybei prakalbus apie ketinimus pensijinio amžiaus pradžią nuo 62,5 metų pailginti iki 65, o vėliau galbūt net iki 67 metų, partijos atstovai pradėjo rinkti tokiais ketinimais pasipiktinusių šalies piliečių parašus.

Per mėnesį surinkta beveik 120 tūkstančių šalies gyventojų parašų.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Jonas Pinskus siūlo suteikti galimybę mirusiųjų asmenų sutuoktiniams, kurie santuokoje gyveno daugiau negu 10 metų — pasirinkti ar gauti mirusiojo asmens gautą pensiją, ar našlių pensiją. Šiuo metu galiojantis įstatymas tokios galimybės nenumato.

„Praktikoje taip susiklosto, kad šeimoje, auginančioje vaikus, dažniausiai dirba vyras, o vaikų priežiūra paliekama žmonai. Todėl žmonai eilę metų nedirbant, negaunant atlyginimo jai ir pensija priskaičiuojama mažesnė. Mirus pagrindiniam šeimos maitintojui (vyrui), sutuoktinei tenka gyventi iš nedidelės pensijos. Įvertinus minėtas aplinkybes, siūloma nustatyti, kad vienam sutuoktiniui mirus, likęs sutuoktinis galėtų pasirinkti ar gauti savo ir našlių pensijas, ar gauti mirusiojo sutuoktinio pensiją“, — sako J. Pinskus.

Parlamentaras tikisi, kad priėmus šį įstatymo projektą, bus žymiai pagerinta pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų materialinė padėtis. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad mirus vienam iš sutuoktinių, likęs sutuoktinis gali gauti našlių pensiją.

„Dabartinė valdžia tiesiog tyčiojasi iš pensininkų: pensijos mažinamos, o mokesčiai už komunalines paslaugas tik didėja. Sutuoktinio praradimas pensinio amžiaus žmonėms yra labai skaudus smūgis, todėl šia pataisa mes siekiame nors iš dalies palengvinti tokių žmonių gyvenimą“, — sako Seimo narys.