Gyventojų surašymui iš valstybės biudžeto skirta beveik 30 mln. litų, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

75 proc. šios sumos bus skirta surašinėtojų atlyginimams.

Pasak laikinosios Statistikos departamento vadovės Vilijos Lapėnienės, surašinėtojai turi galimybę užsidirbti po 1,5 tūkst. litų. Darbą jie pradės balandžio 5 dieną, o surašymas baigsis gegužės 9-ąją.

Norinčiųjų surašinėti gyventojus – daugybė. Šios savaitės pradžioje prie Statistikos departamento būstinės Vilniuje buvo nutįsusios ištisos eilės. Panašų vaizdą buvo galima stebėti ir kituose miestuose.

Kovo viduryje bus vykdoma atranka. Pirmenybė teikiama tiems, kurie jau turi surašinėtojo patirties.

V.Lapėnienė mano, kad beveik 30 mln. litų turėtų užtekti gyventojams surašyti. Tiesa, anksčiau departamento apetitas buvo didesnis.

“Informavimui ir reklamai negalėjome išleisti tiek pinigų, kiek norėjome, todėl teko ieškoti privačių rėmėjų”, – sakė V.Lapėnienė.

V.Lapėnienė svarbiausiu šio gyventojų surašymo klausimu laiko emigraciją: “Tai svarbu pačiai Lietuvai. Turime žinoti, kiek iš tiesų yra išvažiavę gyventojų iš Lietuvos”, – tvirtino V.Lapėnienė.

Tuo tarpu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys sako abejojantis, ar lietuviai patikės šio surašymo rezultatais.

“Manęs jokie šio surašymo rezultatai nenustebins. Gyventojų skaičius Lietuvoje jau senokai mažėja, tad kodėl dabar kas nors mus turi stebinti? Abejoju, ar Lietuvoje kas nors nusimins, kai sužinos, jog oficialiai šalyje yra mažiau nei trys milijonai gyventojų. Tai dar nieko nesako, nes emigracijos sąvoka dabar kitokia nei anksčiau”, – sakė V.Gaidys.

Prieš 10 metų Lietuvoje vykusiame surašyme dalyvavo 3,4 mln. gyventojų. Įvairiais apskaičiavimais, per šį laikotarpį Lietuvą paliko nuo 300 tūkst. iki pusės milijono gyventojų.

Surašymo procedūra šiemet vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse. Toks yra Europos Parlamento ir ES Tarybos nurodymas. Tačiau Lietuva pasirinko patį brangiausią gyventojų surašymo būdą.

Kai kurios Europos šalys nuėjo lengvesniu keliu: surinko duomenis iš registrų centrų arba apklausė vos 10 proc. šalies gyventojų.

Baltijos šalys – Latvija ir Estija – pasirinko panašų būdą kaip ir lietuviai.