Taline vykstančiame Baltijos šalių energetikos sektorių reguliatorių periodiškai rengiamame forume elektros perdavimo sistemų operatoriai pristatė galimus būdus ir siūlymus tobulinti elektros jungčių pralaidumų nustatymo ir valdymo metodiką.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai siekia įvertinti, ar esami techniniai jungčių pralaidumai išnaudojami pakankamai efektyviai, ar galima atrasti galimybių maksimizuoti turimus fizinius jungčių pralaidumus. Viena iš nagrinėjamų galimybių – sukurti sąlygas sudaryti išankstinius sandorius tam tikrai galiai perduoti tarpsisteminėmis jungtimis.
„Pagrindinis mūsų tikslas – sudaryti vienodas ir skaidrias konkurencines sąlygas rinkoje, nediskriminuojant nė vieno rinkos dalyvio ir maksimaliai išnaudojant esamas jungtis su energetikos sistemomis į šiaurę ir rytus nuo Lietuvos,“- sako Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
„Turime suprasti, kad elektros kainas rinkoje lemia ne metodikos, o elektros gamybos situacijos regione, ką tik patvirtina pastarųjų savaičių situacija, kai elektros kainos nukrito po to, kai visu pajėgumu pradėjo veikti Karaliaučiaus elektrinė, nors metodika vis dar neasikeitusi“, – sako D.Virbickas.
Taline Baltijos šalių energetikos sektoriaus reguliatoriams pristatytas galimas patobulinimų planas, suderinus jį tarp Baltijos perdavimo sistemos operatorių netrukus bus pristatomas ir rinkos dalyviams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Elektros jungčių pralaidumai – tai galimybė perduoti elektros energiją aukštos įtampos elektros linijomis tarp dviejų valstybių. Pralaidumai apskaičiuojami ir nustatomi remiantis  techniniais linijų ir kitų elektros įrenginių parametrais bei operatyvine informacija apie tai, kiek Lietuvoje ir kitose susijusiose sistemose (Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir Rusijoje) bus pagaminama ir suvartojama elektros, kiek elektrinių ir perdavimo linijų veikia, o kiek yra remontuojama.

"Veido" archyvas

“Praėjusius metus mes baigėme nuostolingai. Žinoma, šiemet jau planuojame pelną, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų įmonei yra iškelti trys labai konkretūs strateginiai uždaviniai: nutiesti elektros tiltus į Švediją ir Lenkiją bei sujungti Lietuvos elektros perdavimo sistemą su Vakarų Europos grandine UCTE. Šie projektai pareikalaus milijardinių išlaidų, ir turime apsispręsti, iš kur tuos pinigus paimsime: ar dabar išsidalysime pelną dividendų forma ir po to eisime į bankus skolintis už palūkanas, ar vis dėlto dabar kaupsime pelną ir iš jo finansuosime svarbius ateities projektus”, – “Veidui” teigė V.Poderys.

Jis teigė nematantis grėsmių tilto su Lenkija projektui, jei nepavyktų pastatyti naujos atominės elektrinės Visagine ir Lenkijoje joje negautų savo dalies.

“Nematau jokių grėsmių, kad Lenkijos pusė neketintų statyti elektros tilto savo pusėje. Mūsų, elektros bendrovių lygmenyje, elektros tilto ir atominės elektrinės projektai tarpusavyje nesiejami. Nemanau, kad Lenkija dar gali žengti žingsnį atgal – ji jau gavo ES finansavimą savo Šiaurės regiono elektros tinklų sistemos stiprinimui, o tai ir yra mūsų bendro projekto dalis. Esu įsitikinęs: pirmasis etapas (500 MW jungtis) bus baigtas 2015 m., o antrąją tokio pat galingumo jungtį tikrai turėsime iki 2020 metais – kaip ir planuota”, – kalbėjo V.Poderys.

Kalbėdamas apie Lietuvos energetikos ūkio nepriklausomybę nuo Rusijos, jis teigė, jog pirmiausia siekiama šaltinių diversifikavimo.

“Mes siekiame ne pakeisti dabar egzistuojančias jungtis su Rusija ir Baltarusija elektros tiltais į Vakarus, bet išplėti, diversifikuoti jau esamą ir dabar sėkmingai naudojamą tinklą. Kuo didesnė laisvė rinktis, iš ko perkame ir kam parduoti elektros energiją turėsime, tuo labiau nepriklausomi būsime. Švedijos ir Lenkijos jungtys išskaidys riziką priklausyti nuo vienos šalies, tačiau izoliuoti save ar nuo Rytų, ar nuo Vakarų būtų neracionalu”, – kalbėjo įmonės vadovas.