Elektroninėse parduotuvėse perka jau kas ketvirtas internetu besinaudojantis lietuvis. Pasak elektroninės parduotuvės imk.lt direktoriaus Jurgio Gylio, paklausiausi pirkiniai internetinėje erdvėje yra bilietai į renginius, teatrą, kiną, taip pat lėktuvų bilietai.

Pernai žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovei „TNS LT“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad 37 proc. vartotojų, perkančių internetu, elektroninėse parduotuvėse įsigyja bilietus. Antroje vietoje pagal paklausą – drabužiai, batai ir aksesuarai. Šiuos daiktus perka 24 proc. internautų. Vakarų Europos šalyse šios prekių grupės taip pat populiariausios.
„Anksčiau lietuviai dažniausiai pirkdavo elektronikos prietaisus, televizorius, buitinę techniką – prekes, kurių įsigijimą reikia planuoti iš anksto. Dabar jau įprato internetu įsigyti ir kasdienio vartojimo prekių. Vis dažniau lietuvio prekių krepšelyje atsiduria kvepalai, kosmetika, namams ir kasdienei buičiai skirtos prekės“, – atkreipia dėmesį Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys.
J.Gylys pastebi, kad vienos paklausiausių išlieka ir buitinės technikos prekės. Jos ypač populiarios tarp gyventojų iš mažesnių miestų, kuriuose nedaug buitinės technikos salonų, o ir juose mažas pasirinkimas. Be to, J.Gylio žodžiais, žmonėms svarbu, kad užsisakius, tarkim, šaldytuvą ar skalbimo mašiną nereikia rūpintis daikto atvežimu į namus.
Beje, lietuviai dažnai internetu užsisakinėja ir prekių vaikams bei ėdalo gyvūnams. Na, o rečiausiai mūsų šalies pirkėjai elektroninėje erdvėje renkasi interjero prekes, telefonus bei maistą.

Jau daugiau nei 80 proc. pasaulyje parduodamų plataus vartojimo prekių pagaminama Kinijoje, šių prekių daugėja ir Lietuvos parduotuvių lentynose. Kai kuriose prekių kategorijose didžiausia pasaulyje eksportuotoja Kinija jau kelinti metai yra nenurungiama lyderė.
Pavyzdžiui, kaip teigia UAB „Kinijos vartai“ direktorius Gražvydas Virvičius, lietuviai šiandien nuperka daugiausiai kiniškų elektronikos prekių: ypač populiarūs MP3 grotuvai, televizoriai, įvairūs buities prietaisai, automobilių navigacijos įrenginiai. Taip pat lietuviai itin noriai perka kiniškus baldus, indus, vaikiškus žaislus, tekstilės gaminius.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė teigia, kad lietuviai ypač yra pamėgę kiniškus indus – jų nuperkama gerokai daugiau nei pagamintų kitose šalyse. „Tačiau Kinija, kaip gamybos šalis, mūsų tinklo parduotuvėse dar nedominuoja“, – pripažįsta O.Malaškevičienė.
VšĮ „Versli Lietuva“ gen. direktoriaus Pauliaus Lukausko teigimu, jei didžiausi pasaulio gamintojai gamybos šalimi ir toliau rinksis Kiniją, tai šių prekių dalis išliks didelė ir Lietuvos parduotuvių asortimente. Tuo labiau jei kalbame apie tokią kategoriją prekių, kurių pati Lietuva negamina arba gamina labai mažai. „Jei kompanija „Apple“ toliau gamins „iPad’us“ Kinijoje, tai mes ir pirksime juos kiniškus. Mums aktualesni tie produktai, kuriuos mes patys gaminame, bet ir čia visada bus tokių pirkėjų, kuriems svarbiausia maža kaina, bet ne kokybė ir kur ta prekė pagaminta. O nukonkuruoti kinus kaina lietuviai niekada nebus pajėgūs“, – neabejoja P.Lukauskas.
Tiesa, Kinija pastaruoju metu itin stengiasi gerinti prekių kokybę, mėgina kratytis ir pigios darbo jėgos šalies etiketės. Pavyzdžiui, šalis siekia prekes žyminčius užrašus „Pagaminta Kinijoje“ pakeisti naujais – „Sukurta Kinijoje“.

Scanpix

Tokie duomenys paaiškėjo santechnikos ir šildymo sistemas gaminančios bendrovės UPONOR užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

„Tyrimas parodė, kad daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių nerūpi, koks šildymo sistemos tipas įrengtas jų būste. Dar retas kuris susimąsto, kad jis yra vienas lemiamų veiksnių, nuo kurio priklauso šildymo kaina. Žinoma, ne visada galimybė pasirinkti egzistuoja – nors grindinis šildymas tampa vis populiaresnis, nemažai nekilnojamo turto vystytojų renkasi kiek pigiau įrengiamą, tačiau mažiau ekonomišką šildymo radiatoriais sistemą“, – teigia K. Balčiūnas, bendrovės UPONOR generalinis direktorius.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, jog šildymas radiatoriais yra pigesnis nei grindinis šildymas, 61 proc. turėdami galimybę šį būdą rinktųsi būstui apšildyti. Didžiąją dalį jų sudaro vyriausi šalies gyventojai, jaunesni ekonomiškesniu laiko grindinį šildymą.

„Natūralu, kad vyresni žmonės yra įpratę prie radiatorinio šildymo, tačiau rengiantis įsigyti naują ar renovuoti seną būstą, svarbu apgalvoti, kurią šildymo sistemą pasirinkti – radiatorius ar šildomas grindis. Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindinio šildymo sistemą, galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą nei šildant radiatoriais, tačiau patalpose bus juntama tokia pat šiluma. Tokiu būdu, šildymo sąnaudas galima sumažinti apie 12 proc.“, – skaičiuoja K. Balčiūnas.

Remiantis apklausos duomenimis, populiariausia šildymo sistema Lietuvoje yra radiatorinis šildymas – jis įrengtas 83 proc. apklaustųjų gyvenamosiose patalpose. Po jo seka kitos šildymo sistemos – orinis šildymas, saulės energija, krosnys, kurios įrengtos beveik 13 proc. gyventojų būstuose. Maždaug 4 proc. gyventojų  namuose įrengtas ir grindinis, ir radiatorinis šildymas, t.y. kombinuota sistema, kai dalis būsto šildoma grindimis, dalis – radiatoriais.

Tuo tarpu Europoje grindinis šildymas užima apie 25 proc. šildymo sistemų rinkos. Šioje srityje Lietuvą lenkia kaimyninė Estija, kur grindinis šildymas įrengtas apie 80 proc. individualių namų, apie 25 proc. komercinės paskirties, negyvenamųjų namų ir apie 5 proc. daugiabučių.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas rugsėjo mėnesį reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausta 1000 vyresnių negu 18-os metų Lietuvos gyventojų. Apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

UAB UPONOR yra tarptautinio koncerno „UPONOR Corporation“, vieno didžiausių vandentiekio ir šildymo sistemų gamintojo pasaulyje, atstovė Lietuvoje. Pagrindinės UPONOR veiklos sritys – gyvenamųjų, viešųjų, komercinių bei pramoninių pastatų mikroklimato (šildymo ir vėsinimo) bei vandentiekio sistemos. Bendrovės gamyklos įsikūrusios 11-oje šalių Europoje ir JAV, jos padaliniuose daugiau nei 30-yje pasaulio šalių dirba 3200 darbuotojų.

REUTERS

Kinijos dienraštis „Beijing Times“ neseniai pranešė, kad Honkongo kompanija „Eagle Vantage Management“ („Eagle“) nusiuntė prašymą britų kariškiams pirkti iš jų lėktuvnešį „Ark Royal“.

Ši naujiena nebūtų tapusi dideliu skandalu jei ne tas faktas, jog galutiniu lėktuvnešio pirkėju buvo įvardytas minėtasis kalinys, milijardierius Huanas Guanju, nuteistas 14 metų už garsių prekinių ženklų padirbinėjimą, manipuliacijomis vertybinių popierių biržose ir kyšių davimu aukštiems pareigūnams. H. Guanju kartu su broliu yra įsteigęs didžiausią Kinijos teritorijoje elektronikos prekių parduotuvių tinklą „Gome Electronics“. Šiuo metu šalyje veikia 1300 šio tinklo parduotuvių, o H. Guanju turtas vertinamas 6,3 mlrd. JAV dolerių. Milijardierius kaltinamas 5 pareigūnų papirkimu, kuriems jis davė 675 tūkst. JAV dolerių kyšių, o pastarieji jam teikdavo įslaptintą informaciją apie sandorius vertybinių popierių biržose. H. Guanju nuosprendyje taip pat paskirta 88 mln. dolerių bauda. Jis dar ir šiandien valdo 34 proc. parduotuvių tinklo „Gome“ akcijų.

Tuo tarpu lėktuvnešį panorusi įsigyti „Eagle“ tvirtina, kad H. Guanju neturi didelės įtakos šioje kompanijoje, nors ir yra didžiausias „Eagle“ akcininkas.

Paraišką britų kariškiams pateikęs atstovas Čžao Ciguanas sako, kad kalinys visiškai neisikiša į šio sandorio veiksmus, o sprendimą įsigyti lėktuvnešį priėmė „Eagle“ valdyba, į kurios veiklą nuteistasis neturi galimybių kištis. Jo žodžiais, sprendimą pirkti „Art Royal“ priėmė visa „Eagle“ valdyba. Jei kinai nugalės konkurse, britų lėktuvnešis bus nuplukdytas į Honkongą arba Makao, kur bus paverstas didžiausiu pasaulyje plaukiojančiu parodų centru. Čia žadama demonstruoti tik elitinus eksponatus. Šio sandorio vertė neskelbiama.

„Ark Royal“ yra vienas iš penkių Britanijos karališkojo jūrų laivyno lėktuvnešis – jau penktasis, turintis tokį vardą. Pirmasis „Ark Royal“ buvo pastatytas XVI amžiuje ir dalyvavo sutriuškinant garsiąją ispanų „armadą“ 1588 metais. Dabartinis lėktuvnešis ant vandens buvo nuleistas 1981 metais, o eksploatuoti pradėtas 1985 m. Laivo ekipažas – 1050 žmonių, įskaitant ir sraigtasparnių bei bombonešių pilotus, laivo talpa – 22 tūkst. tonų.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija sprendimą parduoti lėktuvnešį priėmė šį kovą. Laivas sukėlė didelį pirkėjų susidomėjimą. Tarp potencialių pirkėjų – viena metalo perdirbimo gamykla, taip pat garsus kazino tinklas. Taip pat planuojama, kad lėktuvnešis gali būti spec. karinių pajėgų baze per Olimpines žaidynes kitais metais Londone. Taip pat lėktuvnešį siūloma paversti sraigtasparnių oro uostu. Paraiškos pirkti lėktuvnešį buvo baigtos priiminėti liepos 6 d. Gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad paraiškų yra tiek daug, kad jų peržiūra užtruks ilgiau nei du mėnesius. Tačiau realiausiu pretendentu tapti naujuoju „Ark Royal“ savininku įvardyjamas Kinijos kalinys.

Jau kitais metais Lenkija turės pačius naujausius tarpkontinentinius lėktuvus „Boeing 787 Dreamliner“. Lenkų aviakompanija LOT ir JAV korporacija „Boeing“ susidarė dėl 8 tokių lėktuvų gamybos. Pirmieji penki „Dreamliner“ Varšuvos oro uoste pasirodus prieš pat Europos futobolo čempionatą kitą vasarą, kuris bus rengiamas Lenkijoje ir Ukrainoje. Kiti trys „Dreamliner“  lenkams bus pagaminti šiek tiek vėliau – per ateinančius trejus metus. Jau tada Lenkija bus pirmaujančia Europos valstybe, turinčia pačią moderniausią lėktuvų flotilę ir naudojančią pačias moderniausias oro transporto priemones, jungiančias Varšuvą su Los Andželu (JAV), Tokijumi (Japonija) bei Honkongu (Kinija).

Iki 2015 metų LOT aviakompanija planuoja iš esmės atnaujinti beveik visą savo lėktuvų parką, skraidantį ilgus atstumus. Šiuo metu tai atlieka „Boeing 767“. Po trejų metų visi tarpkontinentiniai skrydžiai bus atliekamai tik „Boeing 787 Dreamliner“ lėktuvais.

„Dreamliner“ technologiškai yra kur kas šiuolaikiškesni lėktuvai nei ankstesni „Boeing“ korporacijos produktai. Tai pirmasis didelis keleivinis amerikiečių lėktuvas, kuriame vietoje tradicinio aliuminio yra panaudotos kompozitinės medžiagos, todėl jo degalų sąnaudos yra 20 proc. mažesnės.

Pirmasis bandomasis lėktuvo egzempliorius neseniai buvo atskridęs į Varšuvą tiesiai iš tarptautinio „Le Bourget“ aviasalono Prancūzijoje. „Boeing“ korporacija tvirtina, kad šis lėktuvas šiuo metu yra bene pats moderniausias keleivinis oro laineris pasaulyje.

Tačiau ar tai tiesa, parodys netolima ateitis. Pavyzdžiui, „Le Bourget“ aviasalone Paryžiuje pagrindinis amerikiečių konkurentas – Europos kompanija „Airbus“ gavo užsakymų pagaminti 730 naujų lėktuvų (bendra vertė – 72 mlrd. JAV dolerių), kai tuo tarpu „Boeing“ – užsakymų 142 lėktuvams, kurie kainuos 22 mlrd. dolerių.

Šiuo metu „Boeing“ siūlo tris „Dreamliner“ variantus. Visų pirma tai „Boeing 787-3“ lėktuvas, kuriame gali tilpti 296 keleiviai, o lėktuvas be nutūpimo gali nuskristi 6500 kilometrų. Jis skirtas trumpesniems maršrutams, į kuriuos būna daug norinčiųjų skristi. Šis variantas jau artimiausiu metu pakeis visus „Boeing 767“ ir „Airbus 300“ lėktuvus visuose vidiniuose reisuose Japonijoje. „Boeing“ jau pasirašė sutartį dėl šių lėktuvų tiekimo su „All Nippon Airways“ kompanija.

Kitas „Dreamliner“ variantas „787-8“ – tai „bazinė“ modifikacija, kuri turėtų pakeisti dabar naudojamus „Boeing 767 – 300ER“. Šis laineris gali skraidinti iki 250 keleivių (priklausomai nuo konfigūracijos) ir be nusileidimo nuskristi 15 700 km. Ketinama gaminti ir trečiąją modifikaciją „787- 9“, kuriame sutilps net 290 keleivių“. Šios modifikacijos skrydžio nuotolis bus panašus kaip ir prieš tai minėtojo varianto. Šis modelis per tam tikrą laiką turėtų pakeisti šiuo metu naudojamus  ”Boeing-767-400ER”, aerobusus А-330-200 ir А-340-200, „McDonnell Douglas MS-11“ bei „Lockheed L-1011“  Preliminarias sutartis dėl „devintuko“ pirkimo su „Boeing“ jau pasirašė keletas didžiųjų Europos aviakompanijų – „SAS“, „KLM“, „Lufthansa“ ir kt.

Priklausomai nuo komplektacijos lėktuvai kainuos: „787-3“ -  (150-155,5 mln JAV dolerių), „787 – 8“ – 161-171,5 mln. dolerių ir „787 -9“  – 194-205,5 mln. dolerių.

„Boeing“ korporacija jau baigia konstruoti ir „787 – 10“ variantą, kuris teoriškai galėtų pakeisti dabar naudojamus “Boeing-777-200А” ir “Boeing-777-200ER”.

Pats pirmasis bandomasis „Dreamliner“ egzempliorius buvo pademonstruotas dar 2007 metais „Boeing“ gamykloje JAV Everetto“ mieste. Pirmasis bandomasis skrydis buvo numatytas 2007 metų rugsėjį, tačiau dėl įvairiausių priežasčių vis buvo atidedamas. Jis įvyko tik 2009 metų gruodžio 15 dieną.

Šiuo metų birželio duomenimis, jau gauta užsakymų pagaminti 868 „Dreamliner“ lėktuvus. Palyginti su 2010 metų rudeniu, užsakymų skaičius sumažėjo 70-čia lėktuvų. „Boeing“ prieš kelias savaites pranešė, kad pirmasis toks lėktuvas reguliarius reisus pradės šių metų trečiąjį ketvirtį.