Valdžia privalo turėti valios pasiekti, kad finansų rinkos dalyviai nesielgtų taip, kaip jie elgėsi Lietuvoje 2003-2008 metais, teigia Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vadovas Ričardas Kasperavičius.

“Buvo galimybių prevenciškai įvesti nekilnojamojo turto mokestį arba naikinti nekilnojamojo turto kreditavimo lengvatas. Tačiau į tą pačią upę dukart neįbrisi. Tikėkimės, kad valdžia sukurs tokius mechanizmus ir struktūras, kurios gebės lanksčiau ir kūrybingiau reaguoti į oligopolinės struktūros elgseną. Jeigu ne, tada ir ateityje važinėsimės tokiais kalneliais, kas dešimtį metų patirdami finansų krizes”, – interviu “Verslo žinioms” sakė jis.

Anot R.Kasperavičiaus, šios problemos bus apibrėžtos Biudžeto planavimo ir vykdymo reformos koncepcijoje, kurią rengia Finansų ministerija.

“Mano nuomone, Lietuvos banko politika – pasirinkti galbūt mažiau, tačiau patikimesnių rinkos dalyvių – užtikrino, kad mokesčių mokėtojams neteko mokėti už silpnesnių rinkos dalyvių klaidas. Kitose šalyse buvo daug blogiau”, – teigė jis.

Finansų ministerijos Makroekonomikos departamento vadovo nuomone, bankai turėtų įsidrąsinti finansuoti pramonės sektorių, kuris per krizę nebuvo perkaitęs.

“Pramonės sektorius nebuvo perkaitęs. Jis buvo labai lankstus, nes sugebėjo sumažinti produkcijos kainas penktadaliu – maždaug tiek, kiek aplinkinės šalys devalvavo savo pinigus. Nors kredito ištekliai “pabėgo”, pramonė finansų ir investicinių poreikių problemas sugebėjo išspręsti iš krizės laikotarpiu gautų pajamų ir pelno. Manau, kad komerciniai bankai anksčiau ar vėliau turėtų įsidrąsinti finansuoti šį sektorių, kaip kad būdinga oligopolinei sistemai. Tik sunku pasakyti, kada”, – Finansų ministerijos atstovas.

R.Kasperavičiaus nuomone, keliems bankams užėmus Lietuvos finansų rinką, ši sistema yra nestabili.

“Konkuruodami tarpusavyje rinkos dalyviai arba pernelyg sumažina savo paslaugų kainas ir išduoda daugiau kreditų nei ūkiui būtų optimalu. Pasikeitus sąlygoms jie elgiasi atvirkščiai – varžosi keldami paslaugų vertę ir riboja kredito išteklius. Manau, kad komercinių bankų prieš penkerius metus padaryta žala yra didelė. Jie neigė Lietuvos išorinio disbalanso, einamosios sąskaitos ir biudžeto deficito problemą. Tačiau tai nereiškia, kad už tai dabar jiems reikia keršyti”, – tvirtino jis.