BFL

Lietuvos knygų pirkėjai šiandien nėra labai išrankūs. Daugelis pageidauja lengvo turinio romanų, kuriuos skaitydami galėtų pailsėti.

Pagrindinis pokytis Lietuvos knygų rinkoje per šį dešimtmetį – gerokai sumažėjusi rimtų knygų leidyba ir jų pasiūla. Atviros Lietuvos fondui sustabdžius paramos knygoms programą, daugelis leidyklų komercializavosi ir pradėjo siūlyti pigesnius skaitalus. O rimtus sociologinius, istorinius, filosofinius veikalus leidžia vos viena kita leidykla.

Leidyklos “Tyto alba” direktorė Lolita Varanavičienė teigia, kad pasiūla priklauso nuo paklausos. Anot jos, pavyzdžiui, W.Somerset Maugham “Skustuvo ašmenys” prieš dešimt ir daugiau metų būtų buvusi itin populiari knyga, o šiandien ypatingo dėmesio nesulaukia. “Skaitytojų, besidominčių rimtąją literatūra, lieka vis mažiau, o net ir išsilavinę, intelektualūs žmonės dažniau renkasi lengvesnio turinio knygas, nes skaityti klasikinius veikalus neturi laiko. Ir tai pasaulinė tendencija. Pavyzdžiui, poezija jau niekada nebus leidžiama 10 tūkst. tiražu, kaip Bernardo Brazdžionio rinktinės”, – sako L.Varanavičienė. Jos nuomone, rimtoji literatūra tampa tiesiog pomėgiu.

Populiarėja pažintinė literatūra

Šiandien perkamiausių knygų viršūnėse karaliauja gyvenimo būdo knygos, pažintinė kelionių literatūra, populiariosios psichologijos skaitalai ir lengvo turinio romanai be painių išvedžiojimų ar nuodugnesnių pamąstymų. L.Varanavičienė apgailestauja, kad net tikroji beletristika traukiasi į užribį. Leidyklos “Versus aureus” direktorius Artūras Mickevičius priduria, kad per pastaruosius penkerius metus itin išpopuliarėjo plačiai visuomenei skirtos su sveikatos temomis susijusios knygos: apie diabetą, aplinkos poveikį sveikatai ar atskleidžiančios vaistų pramonės užkulisius. Mėgstami ir autoriai, kurie pažeria patarimų, kaip siekti tikslo, išgyventi asmenines krizes, tapti laimingam. “Tokių knygų poreikis gerėjant ekonominei situacijai turėtų atslūgti. Mat kuo sunkesnė padėtis visuomenėje, tuo žmonėms kyla daugiau klausimų ir jie ieško paprastų, suprantamų atsakymų. O štai pažintinių ir istorinių knygų perkamumas ir toliau turėtų didėti”, – dėsto A.Mickevičius.

Leidyklos “Mintis” projektų vadovė Neringa Jančiūtė teigia, kad domėjimasis istorine publicistika buvo didelis ir prieš septynerius metus, nemažesnis jis ir dabar. “Nemirštanti yra karo tema, kuri domina ne tik vyresnės kartos skaitytojus, bet ir jaunimą. Ypač knygos autorių, kurie patys dalyvavo įvairiuose įvykiuose, pavyzdžiui, sovietinės armijos karininkų ar žurnalistų, dirbusių karštuose taškuose. Tačiau mėgstamesnės patraukliai, populiariai ir suprantamai parašytos knygos”, – sako N.Jančiūtė.

L.Varanavičienę džiugina, kad šiuo metu kaip niekada išaugęs lietuvių autorių kelionių literatūros populiarumas. Pažintinės knygos, leidyklos “Tyto alba” direktorės nuomone, yra aukšto lygio ir įdomiai parašytos. Tad perskaitęs, pavyzdžiui, Eglės Aukštikalnytės-Hansen “Mama Afrika” ar Andriaus Užkalnio knygas apie Angliją, skaitytojas gali praplėsti savo geografinį supratimą ir sužinoti daug įdomių dalykų net neiškėlęs kojos iš namų.

Lietuvių autoriai – mėgstami

N.Jančiūtė sako, kad per pastaruosius trejus ketverius metus itin išpopuliarėjo rankdarbių knygos, kuriose atskleidžiama dekupažo, piešimo ant stiklo ar šilko technika, mokoma, kaip namie pasigaminti muilo, įsirišti knygą. Pasak leidyklos “Mintis” projektų vadovės, tokio žanro knygos labiau perkamos lietuvių autorių. Kaip, beje, ir pastaraisiais metais didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusios kulinarinės knygos. “Tai rodo kylantį visuomenės komforto lygį. Anksčiau buvo sunku įsivaizduoti, kad ne tik prancūzas, bet ir lietuvis gali parengti gerą receptų knygą. Be to, maistą gaminti tampa savotišku žaidimu”, – mano “Baltų lankų” leidyklos vadovas Saulius Žukas.

L.Varanavičienė sako, kad šiandien ir leidėjai, ir skaitytojai laukia naujų lietuviškų vardų. Knygų leidėja tikisi, kad jie tikrai ateis. Ir nors vis daugiau žmonių renkasi lengvesnio turinio knygas, tačiau, L.Varanavičienės nuomone, lietuviai yra skaitantys. “Bibliotekos apytuštės, o knygos brangios, tačiau žmonės jas perka ir skaito. Knyga Lietuvoje turi reputaciją, apie jas diskutuojama, jomis keičiamasi, o poreikis skaityti – tai šalies gyvybingumo įrodymas”, – apibendrina L.Varanavičienė.

Perkamiausios knygos

Kristina Sabaliauskaitė “Silva rerum” ir “Silva rerum2″ (“Baltos lankos”)
Haruki Murakami “1Q84″ Pirma ir antra knyga (“Baltos lankos”)
Andrius Užkalnis “Prijaukintoji Anglija” (“Baltos lankos”)
Gregory David Roberts “Šantaramas” (“Tyto alba”)
Filomena Taunytė “Ieškau tikro lietuvio” (“Tyto alba”)
Robert Rowland Smith “Pusryčiai su Sokratu” (“Tyto alba”)
Joanne Harris “Ledinukų bateliai” (“Versus aureus”)
Joanne Harris “Šokoladas” (“Versus aureus”)
John Virapen “Šalutinis poveikis: Mirtis” (“Versus aureus”)
Lina Jaruševičiūtė. “Dekupažas ir kitos dekoravimo technikos: 1001 idėja” (“Mintis”)

Šaltinis: Leidyklų informacija

Knygynų vitrinose nuolat eksponuojami perkamiausių knygų dešimtukai. Kiek dėmesio verta juose atsidurianti literatūra?

Gausi knygų pasiūla verčia suglumti ne tik paprastą skaitytoją, bet ir žinovą. Pastaruoju metu į lietuvių kalbą išversta žinomų ir visai nežinomų, rimtų ir ne visai rimtų užsienio autorių kūrinių, kurie perkamiausiųjų dešimtukuose neretai užima pirmąsias pozicijas.

Globalizacijos procesai pastebimi ir literatūroje. Vienas iš tokių procesų – “bestselerizmas”. Ne paslaptis, kad knygynų eksponuojami dešimtukai – rinkodaros priemonė ir, pasak literatūros kritikės Neringos Mikalauskienės, galėtų būti pervardinti į pirktiniausių knygų dešimtukus. Leidyklos veikia knygynus, nes kai kurie knygynų tinklai joms priklauso.

Knygynai veikia skaitytojus. Autoriai, kurie nori būti populiarūs, rašo atsižvelgdami į skaitytojų poreikius, į bendras tendencijas.

Žvelgdami į “Vagos” ir “Pegaso” knygynų tinklų praėjusių metų perkamiausių knygų sąrašus matome, kad tarp grožinės literatūros leidinių vyrauja pramoginė lektūra, o iš negrožinės – kelionių publicistika, kulinarijos, ezoterikos ir sėkmingo gyvenimo vadovėliai. Tarp jų įsiterpia vos vienas kitas rimtosios literatūros leidinys, o užsieniečių populiariausių knygų autorių plejadą paįvairina keletas lietuvių.

Knyga – kaip pramoga

Perkamiausiųjų sąrašuose vyraujanti populiarioji literatūra rodo tam tikrą pirkėjo nuostatą knygos atžvilgiu. “Vagos” pardavimų ir rinkodaros vadovės Astos Mikelionytės tvirtinimu, šiuolaikinis skaitytojas knygą traktuoja kaip vieną iš laisvalaikio pramogų: “Palyginti su kelionėmis, savaitgaliais SPA centruose ir panašiai, knyga – tiesiog pigesnė pramoga.”

Taigi pramoginė literatūra vertinga tiek, kiek padeda “užmušti” laisvalaikį. Knygų dešimtukų pirmąsias pozicijas užkariavę detektyvai, trileriai (pavyzdžiui, Williamo Paulo Youngo, Dano Browno, Stephenie Meyer kūriniai) traukia intriguojančiu siužetu, pasak N.Mikalauskienės, “leidžiančiu skaitytojui šiek tiek pamankštinti smegenis ir pasitikrinti loginį mąstymą”. Bet antrą ar trečią kartą tos knygos niekas neims skaityti, nes joje svarbiausia – intriga. Tai knygos, skirtos atsipalaidavimui, o ne refleksijai.

Perkamos – nebūtinai prastos

Bet ar galima tvirtinti, kad perkamiausios knygos yra prastos? Vidutinis intelektualiosios literatūros atstovas nebūtinai pranašesnis už meistrišką pramoginės literatūros kūrėją. Daug lemia rašytojo talentas: gebėjimas valdyti žodžio meną ir neklampinti skaitytojo įmantriose siužeto vingrybėse.

Grožinės literatūros dešimtukuose dominuoja užsienio autoriai. Jie moka sudėtingus dalykus perteikti suprantamai, aiškiai ir nenuobodžiai. Jų kuriami veikėjai primena realius tipažus, su kuriais galima susitapatinti, stilius nestokoja vaizdingumo, žaismės, patraukia subtiliu humoru. Tokios būtų Johno Irvingo, Jodi Picoult knygos. Jos nepretenduoja į intelektualiosios literatūros statusą (apie tai yra rašęs pats J.Irvingas), bet ir nėra prastos.

Kitas pramoginės literatūros fenomenas – Paolo Coelho, kurio bent keletas knygų puikuojasi 2010 m. dešimtuke. Žvelgiant literatūrologiniu požiūriu, P.Coelho kūryba nėra kuo nors išskirtinė, atvirkščiai – svyruoja tarp grožinės ir filosofinių patarimų literatūros. Tai greičiau ezoterika, įvilkta į grožinį apvalkalą. Įvairių religijų ir kultūrų sinkretizmas, žongliravimas patraukliomis sąvokomis (Šviesos Karys, Laimės Paslaptis ir kt.) patraukia masinį skaitytoją, trokštantį numalšinti dvasinį alkį, užpildyti egzistencinės tuštumos ir beprasmybės pojūtį.

Yra ir daugiau panašios krypties lektūros autorių – Rhonda Byrne, Robinas Sharma, Josephas Murphy. Jie sėkmingo gyvenimo vadovėliuose pateikia apibendrintus praktinius patarimus, neatsižvelgdami į individualią žmogaus patirtį.

Į lietuvius nespjauna

Dar lietuvių literatūros klasikas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1937 m. viename savo laiške rašė: “Žmogaus gyvenime veikia du faktoriai – tai kulinarija ir filosofija; kaip viena maitinanti kūną, taip kita – sielą.” Dabar prie šių dviejų faktorių gali būti pridedamas ir trečiasis – kelionės.

Sprendžiant iš dešimtukų, tiksliausiai skaitytojų poreikius atliepia trys lietuvių autoriai: Andrius Užkalnis, Beata Nicholson ir Algimantas Čekuolis. Jų knygos parašytos vaizdingu ir šmaikščiu stiliumi, skelbia įdomios informacijos (ypač A.Užkalnio tekstai), todėl skaitytojui kyla noras diskutuoti, išreikšti ir savo nuomonę.

Nemažai dėmesio sulaukė ir Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys “Silva rerum”. Jis gali būti vertinamas kaip vienas sėkmingiausių lietuvių pramoginės istorinės literatūros romanų.

Įperša dizainas, recenzijos, kinas

Kita verta dėmesio dešimtukuose iškilusi knyga – filosofo Marko Aurelijaus “Sau pačiam”. Kaip teigia R.Nikitinaitė, dirbanti “Versmės” knygyne, jos atsidūrimą tarp perkamiausiųjų labiausiai bus lėmęs patrauklus dizainas (tiek apipavidalinimas, tiek formatas), atkreipiantis pirkėjo dėmesį. Panašiai nutiko ir su Senekos “Laiškais Lucilijui” – ši knyga “Versmėje” taip pat viena perkamiausių. Patrauklus viršelis tarsi siunčia skaitytojui informaciją, kad ir turinys turėtų būti įdomus.

Iš tiesų išsirinkti vertingą knygą galėtų padėti žiniasklaida. Deja, ne visuomet naujos knygos apžvelgiamos profesionalų. Dažniausiai tai – leidyklų atstovų parašyti reklaminio, o ne vertinamojo pobūdžio tekstai. Kita vertus, nepakankamai išvystyta pati populiariosios literatūros kritika. O knygų pirkėjai, kaip ir kiti vartotojai, linkę rinktis tai, apie ką būna girdėję iš kitų informacijos šaltinių – spaudos, televizijos, interneto. Mieliau perka žinomo autoriaus knygas ir gerokai ilgiau svarsto vartydami debiutanto kūrinį.

Dar vienas reikšmingas faktorius, skatinantis knygos perkamumą, A.Mikelionytės teigimu – kino ekranizacijos. Pavyzdžiui, amerikiečių žurnalistės Elizabeth Gilbert knyga “Valgyk, melskis, mylėk” lietuvių kalba pasirodė dar 2007 m., ir tuomet buvo priimta kaip nežinomos autorės knyga. Tačiau 2010 m. pasirodžius to paties pavadinimo filmui su Julia Roberts, suvaidinusia pagrindinį vaidmenį, skaitytojai knygą tarsi atrado iš naujo – nuo to laiko ji nesitraukia iš perkamiausių knygų trejeto.

Skirtingų leidyklų pateikti duomenys liudija, kad per pastaruosius penkerius metus perkamiausios knygos Lietuvoje buvo įvairių dalykų skirtingoms klasėms skirti mokykliniai vadovėliai. Tarkime, vien leidykla “Baltos lankos” per minėtus penkerius metus pardavė daugiau nei 322 tūkst. vadovėlių egzempliorių.

Tačiau kalbant apie autorius, kurių knygas lietuviai labiausiai mėgsta ir perka, galima pastebėti, jog tarp jų nėra daug lietuvių autorių. Per pasataruosius penkerius metus daugiausiai nupirkta A.Užkalnio, K.Sabaliauskaitės, R.Subačiaus, L.Jaruševičiūtės, A.Žvirblienės ir S.Parulskio knygų.

O kalbant apie užsienio autorius, tai lietuviams labiausiai imponuoja P.Coelho, C.Moutarde, H.Murakami, A.Camus, D.Gluck kūriniai.

Leidyklų atstovai didelių lietuvių skaitymo elgesio pokyčių per pastarąjį penkmetį neįžvelgia. Vis dėlto pastebi pasikartojančias tendencijas. “Vasarą parduodame daug daugiau grožinės literatūros ir ypač lengvesnio žanro knygų, o artėjant šventėms padidėja vaikiškos literatūros ir vadinamųjų proginių knygų pardavimas”, – sakė leidyklos “Vaga” atstovė Jurgita Videikaitė.