Greitai sukaks dveji metai, kai Valstybės saugumo departamentui vadovauja Gediminas Grina. Tiek laiko jau turėjo užtekti, kad pasimatytų bent kokių darbų ir permainų.

Ar jų pastebėjo Lietuvos gyventojai? Beveik ne. Kaip aiškėja iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos, net 72,2 proc. apklaustųjų mano, kad vadovaujant G.Grinai Saugumo departamente niekas nepasikeitė, pagerėjimą regi tik maždaug dešimtadalis, o 5 proc. įsitikinę, kad šios institucijos darbas pablogėjo.
Užtat policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, nors šiame poste dar tik metai, sulaukė kur kas geresnių vertinimų. Kad situacija pagerėjo, mano 27,6 proc. respondentų, kad pablogėjo – tik 0,2 proc., o 56,2 proc. tvirtina, kad policijos darbe niekas nesikeičia.

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė policijos darbas generaliniu komisaru tapus S.Skverneliui? (proc.)

Niekas nepasikeitė    56,2
Situacija pagerėjo    27,6
Generalinis komisaras turi mažai įtakos policijos darbui gerinti    10,2
Nežinau    5,4
V.Telyčėnas buvo geresnis vadovas    0,4
Viskas tik dar labiau pablogėjo    0,2

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė Valstybės saugumo departamento darbas, šios institucijos vadovu tapus G.Grinai? (proc.)

Niekas nepasikeitė    72,2
Situacija pagerėjo    9,8
VSD vadovas turi mažai įtakos saugumiečių darbui gerinti    7,4
Viskas tik dar labiau pablogėjo    5
Nežinau    4,4
P.Malakauskas buvo geresnis vadovas    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 30– vasario 1 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Viliamasi, kad ilgainiui naujoji Šiaurės Korėjos valdžia imsis bent menkų permainų skurdo kamuojamoje branduolinėje valstybėje ir visame regione, nors naujasis vadas Kim Jong Unas prieš pokyčius kol kas stoja piestu.

2011-uosius palydėjusi širdį veriančiomis raudomis dėl pasimirusio šalies diktatoriaus Kim Jong Ilo, Šiaurės Korėja vėl grįžo į jai įprastą būseną: daugiau nei pusė šalies gyventojų toliau gyvena pusbadžiu, penktadalis milijono politinių nusikaltėlių dienas leidžia šiurpiuose kalėjimuose, o naujoji valdžia laido prakeiksmus kaimyninėms valstybėms.
Dar kojų neapšilęs naujasis šalies vadas, Kim Jong Ilo sūnus Kim Jong Unas, diktatoriaus karjerą pradėjo išties su trenksmu: kad bulvarinė pasaulio žiniasklaida (žinoma, tik ne Šiaurės Korėjos – šiai viskas draudžiama) neužsižaistų su pikantiškomis detalėmis apie mirusio tėvo gyvenimą ar vyresnio brolio nelegalias keliones į Disneilendą, o rimtesni analitikai nepradėtų svarstyti, kaip derėtų tvarkytis naujajam vadui, šis pats sugalvojo jiems antraštes.
“Mes atkeršysime Pietų Korėjai, bėrusiai druską ant žaizdų gedintiems Šiaurės Korėjos žmonėms. Ašarų jūra, išlieta Šiaurės Korėjos armijos ir liaudies, virs atsakomąja ugnimi, kuri sudegins visą išdavikų kliką”, – grasindamas dėl tariamo gedinčios tautos įžeidimo išrėžė Kim Jong Unas.
Jis bemat tapo naujuoju šių metų tarptautinės politikos “herojumi”, įdomesniu net už sparnuotąją raketą Ormuzo sąsiauryje išbandžiusį Irano diktatorių Mahmoudą Ahmadinejadą.

Kurso keisti nežada
Jau pirmosiomis diktatorystės dienomis Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurės Korėjoje po jo tėvo mirties niekas nesikeis, o tai, ką savo rankomis pastatė tėtušis, bus toliau puoselėjama uolaus sūnaus.
Šios žinios nežadėtų nieko gero, turint omenyje, ką nuo infarkto miręs diktatorius Kim Jong Ilas buvo sukūręs ir ką perdavė į jaunojo sūnelio rankas. Tai komunistinė diktatūra, branduolinis ginklas, balistinės raketos, nesutarimai su kaimynėmis, o kur dar galutinai suluošinta žmonių sąmonė, šiurpą keliantis badas ir vieša paslaptimi laikomos dujų kameros.
Tačiau kitas klausimas – ar jaunajam Kim Jong Unui seksis šiuos tėvo “žygdarbius” paversti savais ir išsaugoti tokį pat autoritetą, kokį turėjo šį pasaulį ką tik palikęs diktatorius. Užsienio šalių politikai neabejoja, kad permainos, bent nedidelės, bus neišvengiamos. Juk šalies ekonomika byra į šipulius, nemaža dalis blaivų protą išsaugojusių Šiaurės korėjiečių mėgina sprukti iš šalies, be to, netgi kariuomenėje daugėja nelojalių valdžiai kariškių.
Nors Kim Jong Unas (beje, pats buvęs kariškis) laikomas despotišku seno sukirpimo lyderiu, manoma, kad jis vis tiek bus priverstas kažką savo šalyje keisti, o pirmomis dienomis jo laidomi žaibai – tik bandymas įtvirtinti savo autoritetą, bet ne realūs grasinimai.
“Šiaurės Korėja tik perspėja pasaulį nesikišti per valdžios perdavimo laikotarpį, o bet kokių provokacijų tikimybė iš tiesų yra menka”, – mano Seulo Dongguko universiteto analitikas Koh Yu-hwanas.
Beje, tokius grasinimus irgi galima vadinti tėvo politikos tąsa. Prisiminkime, kad Kim Jong Ilas irgi mėgdavo retsykiais pagrasinti ir pagrūmoti – tai Pietų Korėjai, tai JAV, ir tai darydavo vos pajutęs, jog santykiai su šiomis šalimis šyla ir jam bandoma daryti spaudimą.
Na, o tiek Japonija, tiek Amerika, tiek Kinija, tiek Rusija norėtų, kad periodiškai pasikartojantis santykių su Šiaurės Korėja ašilimas prasidėtų kuo greičiau, ir viliasi, jog iš pradžių pasispardęs, jaunasis Kim Jong Unas netrukus atsileis.

Vieni laukia nusiginklavimo, kiti – ekonomikos pokyčių
Kiekviena valstybė santykius su Šiaurės Korėja tikisi pagerinti vis dėl kitokių priežasčių. Amerikiečiams Šiaurės Korėja daugiausiai galvos skausmo kelia dėl šios konfliktų su Pietų Korėja: amerikiečiai kaskart siunčia savo karinį laivyną užtikrinti drausmės ir tvarkos regione. Japoniją į neviltį labiausiai varo Šiaurės Korėjos branduolinis ginklas. Mat Šiaurės Korėja virš Japonijos vis praskraidina kokią balistinę raketą, o 2006-aisiais ir 2009-aisiais gerokai išgąsdino japonus branduoliniais bandymais.
Štai kodėl diplomatinių santykių su Šiaurės Korėja nepalaikanti Japonija vis dėlto bando kalbėtis diplomatiškai ir yra viena aktyviausių dialogo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo dalyvių. Tiesa, derybos dėl šio nusiginklavimo, kuriose dalyvauja Šiaurės ir Pietų Korėja, Japonija, Rusija, Kinija ir Amerika, buvo sustabdytos 2008-aisiais, bet Japonija tikisi, kad po trumpo Kim Jong Uno pasiautėjimo jos gali būti atnaujintos.
“Valdžios pasikeitimas Šiaurės Korėjoje gali būti naujas postūmis vėl prabilti apie būtinybę atsisakyti branduolinio ginklo – juk Kim Jong Unas tiesiai nepareiškė, kad tikrai neketina leistis į kalbas šia tema”, – vilties nepraranda Japonijos analitikas Hiroshi Tagami.
Savo išskaičiavimų dėl Šiaurės Korėjos turi ir Kinija. Jai būtų kur kas parankiau, jei kaimyninė Korėja pertvarkytų byrančią savo planinę ekonomiką ir taptų naudinga prekybos partnere. Deja, iki šiol Šiaurės Korėja nepasidavė Kinijos spaudimui imtis permainų, tačiau viliamasi, kad jaunas lyderis, kuris, neoficialiais duomenimis, slapta, pasivadinęs kitu vardu, yra studijavęs ekonomiką Šveicarijoje, pripažins tėvo klaidas ir imsis reformų.

Lietuva permainingais laikais: kokiomis stiprybėmis galime pasinaudoti?

Šiek tiek atsigavę po 2009 m. ekonominės krizės, 2011-uosius pasitikome tikėdamiesi, kad šie metai taps tvaraus ekonominio atsigavimo pradžia tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Iš tiesų tokiems lūkesčiams pagrindo buvo ir juos iš dalies pavyko realizuoti: po krizės, nuo 2010 m. antrojo ketvirčio, vėl pradėjęs augti Lietuvos BVP šiemet, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį pasiekė 6,7 proc. Taigi krizės pamokos leido mums dar labiau sustiprėti ir tapti antra po Estijos sparčiausiai augančia ES ekonomika.
Šiandien, jau visu smarkumu įsisiūbavus Europos skolų krizei ir didėjant JAV recesijos grėsmei, mūsų padėtis šiek tiek geresnė nei daugelio kitų valstybių. Vienas Lietuvos pranašumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys. Mūsų valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė. Daugelis verslo įmonių, atlaikiusių ankstesnę krizę, išmoko taupyti, uždirbto pelno nebeišdalija dividendų pavidalu, o stengiasi planuoti, skaičiuoti ir susikurti pakankamą finansinį buferį ateičiai. Gyventojų indėliai jau daugelį metų stabiliai didėja. Tokia strategija yra bene teisingiausia permainingais laikais.
Vis dėlto yra ir silpnųjų pusių: esame priklausomi nuo eksporto paklausos iš euro zonos šalių, o dauguma šalies bankų priklauso nuo užsienio finansuotojų. Atsižvelgdama į padėtį euro zonoje ir dėl to galbūt mažėsiančią Lietuvos eksporto paklausą, LR finansų ministerija sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,7 iki 2,5 proc. Šiek tiek guodžia Pasaulio banko prognozė, kad Lietuva bei Estija ir kitąmet augs sparčiausiai bent jau Rytų Europoje.
Iš tiesų ES, nepaisant didžiulių Vokietijos bei Prancūzijos ir kitų šalių lyderių pastangų, susiduria su nemenkais sunkumais siekdama stabilizuoti padėtį euro zonoje ir įvesti finansinės drausmės – ne visos šalys linkusios sutikti su didesniais įsipareigojimais ir kontrole, o kai kurios apskritai nepageidauja prisiimti nuostolių dėl kitų šalių neatsakingo finansinio elgesio. Visa tai toliau silpnina bloko ekonominę raidą ir perspektyvas, o tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.
Tokia situacija menkina Lietuvos verslininkų pasitikėjimą artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis ir lemia stiprėjantį pesimizmą dėl gaminamos produkcijos paklausos ir eksporto galimybių. Pasak Finansų ministerijos, dėl to projektuojamas lėtesnis užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos didėjamas. Prognozuojamas nedarbo lygis 2012 m. didinamas iki 14 proc. (buvo 11,9 proc.), darbo užmokesčio augimo projekcija mažinama iki 3 proc. (buvo 5,5 proc.).
Visame šiame fone kaip vieną didžiausių grėsmių matytume dar vieną emigracijos bangą. Emigracija, statistikos duomenimis, pasiekusi piką 2010 m. viduryje, ir šiemet išliko gana ženkli. Taigi galimas atlyginimų mažėjimas ir augantis nedarbas gali paskatinti dar vieną emigracijos šuolį. Emigracija išvykstantiems žmonėms, matyt, atrodo kaip geriausia išeitis ir greičiausias problemų sprendimo būdas. Vis dėlto šiuo klausimu vertėtų sutelkti gerokai didesnes tiek valstybės institucijų, tiek bendruomenių pastangas bei paskatinti žmones savo žinias ir lietuvišką darbštumą išnaudoti būtent savame krašte, o ne užsienio šalyse, kur problemų, deja, irgi daugėja. Juk taupymo priemonės, kurias Vakarų Europos šalys dar tik pradės taikyti ateinančiais metais, Lietuvoje jau buvo įgyvendintos per ankstesnį nuosmukį, todėl mūsų situacija šiuo požiūriu geresnė nei į didesnes skolas įklimpusių šalių.
Galimybių auginti verslą mūsų šalyje tikrai daug. Statistika rodo, kad smulkiųjų ir vidutinių įmonių pastaraisiais metais daugėja ir šio sektoriaus indėlis į šalies ekonomikos augimą yra itin svarbus. Tačiau reikėtų nepamiršti ir žemės ūkio bei jo plėtros potencialo. Lietuvos gyventojai vis dar per menkai išnaudoja realias galimybes uždirbti būtent iš šios veiklos. Juo labiau kad ir bankai teikia itin geras sąlygas tiek žemės ūkio paskirties sklypams įsigyti, tiek verslui plėtoti. Specialios programos taikomos jauniesiems ūkininkams.
Nepamirškime ir savo intelektinio potencialo, pažangos informacinių technologijų bei telekomunikacijų srityje. Susieję šiuos privalumus su lietuvišku darbštumu, taupumu, kantrybe bei per ankstesnę krizę išmoktomis išgyvenimo pamokomis, galime visą šį savybių rinkinį paversti savo konkurenciniais pranašumais ir toliau išlikti sparčiausiai augančių ES ekonomikų priešakyje.

Dar viena naujovė. Puslapio taikomųjų programų platforma buvo pritaikyta tam, kad vartotojai galėtų pasidalyti muzika ir kino filmais, kurių klausosi ir nuomojasi „Spotify“ ir „Netflix“ internetinėse svetainėse. Pvz., jei vartotojas klausysis kokios nors dainos, jo draugai galės tai matyt ir patys prisijungti jos pasiklausyti.

Markas Zuckerbergas šia snaujoves pavadino „operatyviu įžvalgumu“. „Manau, kad pasiklausyti kažkieno klausomos muzikos yra puiku, o dar yra puikiau, kad tu turi šansą parodyti savo draugams, ką tu klausaisi, koks yra tavo muzikos skonis ir tuo pačiu padėti jiems atrasti kažką naujo – tai gali jus dar labiau suartinti“, – teigė socialinio tinklo įkūrėjas.

Visos šios naujovės, pasak ekspertų, tai „Facebook“ bandymas išlaikyti savo vartotojus ir aplenkti vis didesnę konkurenciją sudarančius varžovus, tokius kaip „Google+“.

Tai ne pirmasis „Facebook“ atnaujinimas šią savaitę. Jau keletą savaičių puslapis keičiamas, atnaujinimas ir tai susilaukė tiek gerų, tiek labai blogų vertinimų.

Stambiausiose šalies verslo grupėse šiemet prasidėjo esminės permainos – pagrindiniai akcininkai pamažu pradėjo sukti skirtingais keliais ir aktyviai ieškoti galimybių investuoti atskirai.

Šiemet pradėjo byrėti bendrovė “VP Grupė”, toks pat likimas ištiko “Hermis Capital”, buvusią “Rubicon group” (dabar – “Icor”), rašo žurnalas “Versus”.

Kai kurie iš devynių bendrovės “VP Grupė” akcininkų jau imasi investicinės veiklos pavieniui. Žalia šviesa veikti nepriklausomai jiems užsižiebė 2009 metais. Mat iki tų metų jie buvo sutarę niekur neinvestuoti atskirai.

Pasibaigus šiam žodiniam susitarimui, laisvės link ryžtingai žengė Julius Numavičius, kuris šiuo metu gyvena JAV. Žilvinas Marcinkevičius taip pat pasitraukė iš “VP Grupės” viceprezidento pareigų ir Lietuvos.

Apie esminius pokyčius “VP Grupėje” 2009 metų rugpjūtį oficialiai pranešė pats jos prezidentas Nerijus Numavičius. Esminiai pokyčiai vyksta ir toliau: šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje turėtų paaiškėti, kuris kitas akcininkas traukiasi iš dabar jau buvusio “VP Grupės” dešimtuko.

Neatmetama, kad tai gali būti Gintaras Marcinkevičius. Jis šiuo metu grupėje neturi pareigų ir, “Versus” duomenimis, veiklos galimybių, kaip ir kiti akcininkai, dairosi už Lietuvos ribų.

Dėl prieš kurį laiką iš lėto pradėjusio byrėti minimo dešimtuko vienas labiausiai tuo metu rinkoje paplitusių paaiškinimų buvo toks: “VP dešimtuką suskaldė 2004 metais tarp jų įsispraudęs Darius Nedzinskas.” Jis iš “VP Grupės” pasitraukė 2009 metų vasarą, pardavęs savo akcijas už ne vieną dešimtį milijonų litų.

“Žilvinas Marcinkevičius jau anksčiau turėjo idėją – išardyti kolchozą. Būtent taip jis ir sakė – kolchozą, nes Nerijų Numavičių jis laikė pirmininku, apie kurį būrėsi visi kiti akcininkai”, – teigė “VP Grupės” aplinkos žmogus.

Greičiausiai ir griežčiausiai atsidalijo viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje “Rubicon group”. Ji vienijo apie 40 bendrovių, kurios dirbo pramonės, nekilnojamojo turto, ekologijos, energetikos, pramogų ir komunalinių paslaugų srityse.

2010 metų sausį “Rubicon group” paskelbė, kad keičiasi jos pavadinimas ir tai susiję su akcininkų rokiruote. Žinomiausias šios grupės akcininkas Andrius Janukonis su trimis kitais savo kolegomis – Linu Samuoliu, Gintautu Jaugielavičiumi ir Dariumi Leščinsku – liko bendrovėje su nauju pavadinimu – “Icor”.

Jiems savo akcijas pardavė trys kiti akcininkai – Rimantas Bukauskas, Arūnas Mačiuitis ir Remigijus Lapinskas. Šie už gautus pinigus įsigijo “Siemens” arenos, bendrovių “Tiketa” ir “Panevėžio arena” akcijų.

Rinka dūzgia, kad atsisveikinimo maršai aidi ir investicinės lietuviško privataus kapitalo grupės “Hermis Capital” koridoriuose. Tokias kalbas skatina grupės turėtų įmonių pardavimai.

“Hermis Capital” Lenkijos naftos perdirbimo bendrovei “Lotos” parduota beveik 60 proc. Lietuvos naftos gavybos bendrovės “Geonafta” akcijų paketą. Neseniai “Hermis Capital” pavyko parduoti Alytuje įsikūrusios šaldytuvų gamyklos “Snaigė” akcijas.

Prieš “Snaigę” ši bendrovė pardavė beveik visas savo turėtas Norvegijos elektronikos bendrovės “Kitron” akcijas. Šis pardavimas rinkos dėmesio daugiausia sulaukė dėl to, kad akcijos parduotos maždaug trečdaliu pigiau, nei kad buvo įsigytos.

“Tiesiog atėjo laikas kai kurias investicijas parduoti. Vidutinis jų laikymo laikas yra 5-7 metai, mūsų investicijos maždaug tiek laiko ir yra. Kai kurios investicijos dar liks, todėl “Hermis Capital” veiklą tęs ir toliau. Mūsų vadovų komanda kol kas neturi planų investuoti pavieniui”, – teigė “Hermis Capital” įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Nerijus Dagilis.

Bet rinkos stebėtojai neabejoja, kad “Hermis Capital” lėtai uždaro savo investicinį portfelį, nes nesutapo jo vadovų požiūris į investicijas.

“Hermis Capital” akcininkai išsivaikšto ir jiems reikia pinigų”, – taip apie vykstančius procesus “Hermis Capital” kalba investuotojai.

Vadinamojo VP dešimtuko narys verslininkas Mindaugas Marcinkevičius, nebedalyvaujantis bendrovės “Akropolis Group” valdyme, išsamiai nekomentuoja, kodėl pasitraukė iš įmonės vadovo pareigų ir valdybos – esą akcininkai nusprendė, kad reikia pokyčių.

“Nutrūko darbo sutartis”, – portalui vz.lt sakė M.Marcinkevičius, pridūręs, jog sutarties įmonės akcininkai nepratęsė nutarę, jog “reikia pokyčių”.

M.Marcinkevičius teigė, kad jo pasitraukimas neturi nieko bendra su spėliojimais apie galimus pokyčius įmonės “Vilniaus prekyba” akcininkų struktūroje ir teigė tebesantis “Vilniaus prekybos” netiesioginis akcininkas – per grupės įmonę “Taikos projektas”.

“Akcininkų struktūroje niekas nepasikeitė” – vz.lt sakė M.Marcinkevičius.

Jis sakė šiuo metu toliau vadovaujantis “Vilniaus prekybos” grupės įmonėms “Biruliškių projektas” ir “Taikos projektas”.

“Taikos projektas”, anot M.Marcinkevičiaus, aktyvios veiklos šiuo metu nevykdo, tik valdo kai kurių “Vilniaus prekybos” grupės įmonių akcijas.

M.Marcinkevičius, kartu su Gintaru Marcinkevičiumi, yra “Taikos projekto” akcininkai, o ši bendrovė yra viena iš 9-ių “Vilniaus prekybos” akcininkių.