Šiandieninis vaikas tikrai neturi būti teorinių žinių talpykla. Kur kas svarbiau, kad jis mokėtų analizuoti ir prognozuoti pasekmes, būtų kūrybingas, gebėtų atskirti tiesą nuo fikcijos, taip pat būtų empatiškas, gebėtų įsijausti į kitus.

Šiandieniniai vaikai anglų bei kitomis Vakarų Europos kalbomis kalba geriau nei mes, jų tėvai, nes jie efektyviau mokomi mokyklose. Rajoninėse matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių kalbos olimpiadose jie sprendžia gerokai sudėtingesnius uždavinius, nei mes spręsdavome respublikinėse. Ir apdovanojimų parsiveža gerokai daugiau ir daug svaresnių, nei parsiveždavome mes.
Gimnazistų mainų programos ir studijos užsienyje jiems gerokai įprastesnės nei mūsų galimybės bent trimestrą pasimokyti sovietiniame moksleivių rojuje Arteke ar išvykti studijuoti į Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetus. Tuo pat metu jie vienodai gerai valdo ir teniso raketę, ir smuiko smičių, ir skambina pianinu, ir varinėja aikštėje futbolo kamuolį. O jų gebėjimas naudotis kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu yra toks, tarsi jie nieko kito gyvenime nė nebūtų veikę.
Jie be galo pasitiki savimi: atėję į pokalbį dėl darbo prisistato taip, tarsi būtų be penkių minučių mokslo daktarai. O nevaldomas seksualumas trykšta iš dar dešimtoko paskyros socialiniame tinkle.
Tokia ji, naujoji išmanioji karta. Bet ar tikrai jie sumanesni už mus, tėvus ar senelius?
Deja, kaip pastebi vokietis neurologas, švietimo kritikas Geraldas Huetheris, šiandien jaunuoliai mokykloje įgytas žinias savo galvoje išlaiko ne ilgiau kaip dvejus metus. Bet ir tai ne visas – tik 10 proc. 90 proc. informacijos, gautos gimnazijų suoluose, nė trumpam neužsilaiko jų išmaniosiose “talpyklose”.
O štai šitų išmanuolių tėvai, netgi mokyklose buvę vidutiniokais, dar ir šiandien daugelį klasikų gali deklamuoti neužsikirsdami, o atsivertę egzaminui besirengiančios atžalos matematikos vadovėlį – išspręsti daugelį lygčių, įrodyti teoremų.
Iš tikrųjų absoliučios daugumos išmaniosios kartos atstovų žinios tėra orinis pyragaitis.
Ką jau kalbėti apie jų sveikatą. Netgi Lietuvos regionuose dirbantys vaikų gydytojai atvirai kalba, kad jau ir čia, kur tradiciškai auga sveikesni vaikai, visiškai sveikų tėra apie dešimt nuošimčių moksleivių.
O štai vokietis neurobiologijos profesorius Martinas Korte pastebi, kad nuo 1990 m. vaikų, turinčių antsvorio, skaičius šoktelėjo beveik du kartus. Ir net šeši procentai visų šiandieninių vaikų bei paauglių nuo trejų iki septyniolikos metų turėtų būti priskirti prie nutukėlių.
Ir nors visoje Lietuvoje per dvidešimt trejus nepriklausomybės metus buvo pastatyta daugybė itin modernių sporto klubų, daugelyje miestų ir rajonų nutiesti naujutėlaičiai dviračių takai, įrengtos paminkštintos sporto dangos, čia prakaitą dėl grožio ir sveikatos liejančių paauglių – vos vienas kitas. Treniruokliais mankštinasi “neišmaniosios” jų mamos ir tėčiai.
Galiausiai vaisių ir daržovių pasiūla nuo 1990-ųjų padidėjo tiesiog stulbinamai, bet šiandieniniai vaikai ir paaugliai jų nevalgo arba valgo labai mažai. Jų racione vyrauja dešra, sūris, mėsa, cukrus, traškučiai ir kitoks niekmaistis.
Bet labiausiai išmaniosios kartos išgverimą rodo jų negebėjimas užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius nevirtualius santykius. Empatija ir atjauta šiai kartai – tarsi kitos planetos sąvokos, nors kasmet jie mokyklose skanduoja apie “savaites be patyčių”. Iš tikrųjų mes gąsdiname pasaulį pagal vaikų ir paauglių, besityčiojančių ir patiriančių patyčioms, skaičiumi.
Tad ko iš tikrųjų prikimštos mūsų vaikų išmaniosios galvos ir kokia informacija iš jų ištrinta? Ir ką šiuolaikinis vaikas ar jaunuolis turėtų žinoti bei gebėti?

Žinių gausa lemia depresijos ir šizofrenijos plitimą
Ilgametis Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Antanas Burkšaitis, prieš trejetą metų įvertintas Metų mokytojo titulu, tvirtina, kad šiandieninių vaikų negalime vertinti tame pačiame kontekste, kuriame vertinome jų tėvus.
„Augimo aplinka akivaizdžiai pakito: prieš dvidešimt metų informacinės technologijos buvo visiškas raritetas, o šiandien be jų gyvenimas nebeįsivaizduojamas, – antrina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas, Neuromokslų asociacijos prezidentas Osvaldas Rukšėnas. – Šiandieninė karta, priešingai nei jų tėvai ir seneliai, neturi jokių baimių naudotis pažangiausiomis technologijos, todėl jie itin sparčiai lavėja. Bet, kita vertus, jie patiria didelių kitų iššūkių: vystosi sudėtingos priklausomybės nuo kompiuterio, žaidimų, socialinių tinklų. O kadangi mokslas įrodė, jog motorinės sistemos vystymasis tiesiogiai susijęs su smegenų vystymusi, tai akivaizdu ir tai, kad vis mąžtant jaunuolių, laikančių rankose šratinukus ir parkerius, pastebimi jų smegenų veiklos vystymosi sutrikimai.”
Galiausiai, pasak O.Rukšėno, net neįmanoma lyginti to, kiek galėjo ir turėjo įsisavinti XX a. pradžios ar juolab XIX a. inteligentas ir kiek – šiandieninis. Per du pastaruosius šimtmečius įvyko begalinė mokslo pažanga. Ką jau kalbėti apie tai, kiek sukurta įvairių meno sričių kūrinių. Visa tai šiandieninis išsilavinęs žmogus turėtų žinoti ir dar sekti visas naujienas.
„Šiandieninių moksleivių tėvai, ką jau kalbėti apie dar ankstesnes – senelių ir prosenelių kartas, informacijos gaudavo nepalyginti mažiau, bet žmogaus galimybės priimti, susisteminti ir kaupti informaciją vis dėlto yra ribotos”, – pertaria A.Burkšaitis.
„Yra nuomonių, – atkreipia dėmesį O.Rukšėnas, – kad sparčiai plintanti depresija, šizofrenija bei kitos psichikos ligos kaip tik ir susijusios su smegenų apkrova.”
Beje, pasak psichologo-psichoterapeuto Zenono Streikaus, tikrąją šios bėdos ledkalnio viršūnę mes dar tik pamatysime. „Pasaulio psichikos sveikatos ekspertai prognozuoja, kad jau 2020 m. psichikos ligos pateks į pagrindinių penkių ligų, dėl kurių netenkama darbingumo, sąrašą. Be to, žmonių, sergančių psichikos ligomis, skaičius aplenks netgi sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių. Juk iš tikrųjų mes visi jaučiame, kad visuomenė tampa dirglesnė, daugėja žmonių rūškanais veidais, matyti, kad jie viduje kalbasi su savimi, o kai kurie – net ir balsu”, – sako Z.Streikus.
Apsunkę visi – nuo senelių, tėvų, jaunuolių, paauglių iki visiškai mažutėlių darželinukų.
O. Rukšėnas priduria, kad mūsų visų atminties išteklius mažina net ir, atrodytų, elementarūs dalykai – mokymasis naudotis naujais išmaniaisiais buities prietaisais. Mums tai atrodo paprasta, bet smegenims tai tampa papildoma apkrova.
Todėl šiandieninis mokinys, pasak A.Burkšaičio, priverstas dalies informacijos tiesiog nesiklausyti ir negirdėti. „Šiandien, kaip niekad anksčiau, kyla aktualus poreikis gebėti atskirti bei klasifikuoti informaciją į labai reikalingą, mažareikšmę ir visiškai bereikšmę, kurią užtenka išgirsti, bet nebūtina įsiminti”, – sako mokytojas.
O štai Vokietijos psichologai ir neurologai pabrėžia, kad mokytojų ir dėstytojų bei nepamatuotai didelius lūkesčius dėl savo vaikų ateities puoselėjančių tėvų pagunda moksleiviams ir studentams eksponentiškai prikimšti pilnas galvas žinių duoda atvirkštinį rezultatą – šiandieninių žmonių išsilavinimas nėra tvarus. „Iš tikrųjų daugiau yra mažiau”, – pabrėžia Vokietijos nacionalinio mokslo fondo prezidentas, Brėmeno universiteto neurologas Gerhardas Rothas.
O Vokietijos psichologas Thomas Staedtleris priduria, kad mokslo planą derėtų sumažinti netgi 90 proc. Mat, kaip sarkastiškai pašiepia analitinėje Vokietijos žiniasklaidoje komentarus rašantis literatūros kritikas ir meno istorikas Werneris Fuldas, šiandieninės mokyklos prikemša vaikų galvas negyvų faktinių žinių, kurios neturi nieko bendro su gyvenimo tikrove. „Studentai kvailėja: jie sužino vis daugiau, bet vis mažiau geba suprasti tai, ką sužino”, – teigia W.Fuldas.
Maža to, kaip rodo dabar jau mirusio Nobelio premijos laureato neuropsichologo ir neurobiologo Rogerio W.Sperry, visą gyvenimą tyrinėjusio galvos smegenų didžiųjų pusrutulių veiklą, tyrimai, visi ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai kūrybingi, bet patekę į mokyklas, dar būdami pradinukai, praranda šią dievišką dovaną. Tik 10 proc. visų pradinukų išsiskiria kūrybingumu. O kai jie suauga, jis kone visiškai išgaruoja: kūrybingi bėra tik 2 proc. suaugusiųjų. Ir tai taip pat sietina su beprotiškais srautais informacijos ir negebėjimu jos apdoroti.
Todėl įvairūs pasaulio psichologijos ir neurobiologijos mokslo madų diktuotojai kategoriškai reikalauja keisti švietimo sistemas ir net pateikia savo receptų, kaip tai daryti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiama beveik 2 mln. 700 tūkst. Europos Sąjungos (ES) parama, skirta darbuotojų mokymams, paaiškėjo, kad kursų kaina dvigubai didesnė nei rinkoje.

Už ES milijonus prokuratūra mokymus ir kitas paslaugas perka supaprastinta tvarka – apklausdama iš anksto pasirinktas įmones, skelbia “Lietuvos ryto” televizija.

Europos Sąjungos paramą prokuratūra gavo prieš metus, projektas įsibėgėjo prie prokuratūros vairo stojus Dariui Valiui.

BFL

Prokuratūra darbuotojų kvalifikacijai kelti iš ES gavo beveik 2 mln. 300 tūkst. litų, dar 400 tūkst. pridėjo pati.

Darbuotojai mokysis ne tik kalbų, kompiuterinio raštingumo, bet ir to, kaip efektyviai planuoti laiką, dirbti komandoje, streso valdymo, kūrybinio mąstymo. Vien pastarosioms programoms atseikėjama 700 tūkst. litų.

Viešojo konkurso įvairių dalykų mokymui prokuratūra nerengė. Milijonus mokytojams prokuratūra skirsto paprastuoju būdu – savo nuožiūra pasirenka įmones, jas apklausia ir paskelbia laimėtoją.

“Išsiuntinėjama informacija, kad bus toks konkursas ir iš tų pasirenkama, bet kam išsiųsti informaciją, kad vyks, tai čia yra neapibrėžta įstatyme. Galima daryti prielaidą, kad būna išankstiniai susitarimai, tada firmos pateikia medžiagą. Žinau, kad vyksta tokie procesai, kad tos firmos, kurios teikia pasiūlymus, tarpusavyje taip pat derina kainą”, – tvirtina Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

“Neskelbiamos derybos naudojamos vykdant tokius pirkimus, kuriuos sunku paskui patikrinti. Įvairiausi mokymai, konsultacijos, seminarai, kvalifikacijos kėlimai ir panašūs dalykai, kur lyg įvyksta, nuperkama, o vėliau patikrinti yra sudėtinga”, – sako Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis.

Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiami Europos Sąjungos milijonai, paaiškėjo, kad jau nupirktų ir dar tik planuojamų pirkti mokymų nustatyta kaina – išpūsta.

Auditoriaus išvadoje parašyta, kad paslaugų kainos nustatytos daugiau nei du kartus didesnės nei yra Lietuvoje. Pavyzdžiui, prokuratūra už 32 tūkst. iš viešosios įstaigos “Tag mokymai” nupirko finansų valdymo mokymus. Juose dalyvauja 48 darbuotojai. Vieno darbuotojo vienos dienos kursams skiriama beveik 250 litų. Tačiau Finansų ministerijos mokymų centras už tokių mokymų dieną prašo 96 litų. Finansų ministerijos organizuoti mokymai – daugiau nei 2,5 karto pigesni.

Jei prokuratūra rinktųsi pigesnį variantą, vien dėl šių mokymų sutaupytų daugiau nei 15 tūkst. litų. Mokymų kainos esą išpučiamos ir kitais būdais – audito ataskaitoje užfiksuota, kad nustatant projekto vertę nurodytas didesnis darbuotojų skaičius, negu mokymuose gali dalyvauti atitinkamos profesijos prokuratūros darbuotojų.

Turėdama ES lėšų prokuratūra skyrė daugiau nei 34 tūkst. litų mokymų viešinimui ir neskelbiamų derybų būdu išsirinko tuo besirūpinančią įmonę – “Viešosios informacijos partneriai”.

Daugiausia – beveik 12 tūkst. litų – prokuratūra skyrė leidiniui apie projektą, 8 tūkst. litų – projekto programai, 6 tūkst. litų – užsakomajam straipsniui ir beveik 9 tūkst. – rašikliams, bloknotams, segtuvams. Tačiau už kanceliarines prekes prokuratūra sumokėjo 4,5 tūkst. litų daugiau nei nurodoma sąmatoje. Pavyzdžiui, ataskaitoje užfiksuota, kad segtuvus su logotipu prokuratūra pirko beveik po 20 litų, nors anksčiau tokius segtuvus be logotipo pirkdavo po 3 litus.

“Labai blogai, išties labai blogai. Jeigu mes neturime pasitikėjimo ir net patys prokurorai, kurie sistemoje dirba, ypač žemesnės grandies prokurorai, kurie ne tokius didelius ir atlyginimus gauna, jeigu nori, kad su jais valstybė elgtųsi teisingai, kad jų vadovybė elgtųsi teisingai, kad visuomenė žinotų, kad tai yra institucija, kuri visada elgiasi teisingai savo viduje, tai visai kitaip turi būti. Visai kitaip turi būt pirmųjų asmenų suvokimas apie sistemą ir jų reakcija į tokius dalykus, galbūt kartais neskaidrius, galbūt kartais nesukontroliuojama. Bet paaiškėjus, reakcija turi būti labai staigi, žaibiška, ir paaiškinta, kas padaryta, kad nesikartotų”, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Generalinis prokuroras atsakomybės neprisiima.

“Audito nurodytus trūkumus yra pavesta įvertinti projekto priežiūros komitetui, tad palaukime to vertinimo ir tada galėsime sakyti, ar tai buvo prasilenkta su įstatymu, ar ne”, – sako generalinis prokuroras Darius Valys.

Kodėl mokymai perkami neskelbtinų derybų būdu, D.Valys tiesiai neatsako: “Dabar viešųjų pirkimų taisyklės yra koreguojamos Generalinėje prokuratūroje, numatant viešojo konkurso būtinybę tais atvejais, kada to net nereikalauja įstatymas, kada galima atlikti apklausos būdu, apklausiant tiekėjus. Norime užkelti kartelę aukščiau, kad vyktų skaidriau”.

Tiesioginis beveik 2 mln. 700 tūkst. litų vertės projekto vadovas, Generalinės prokuratūros prokuroras Robertas Dlugauskas neseniai pasitraukė iš sistemos.

“Lietuvos ryto” televizijos žiniomis, generalinis prokuroras artimiausiu metu kviečiamas pas prezidentę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams, deklaravusiems 2010 metų pajamas, pradėjo grąžinti mokesčio permoką.

VMI pranešė, kad pirmadienį pinigai pradėti grąžinti maždaug dviem tūkstančiams mokesčių mokėtojų, jiems planuojama pervesti 1 mln. litų.

“Jau šiandien mokesčio permokos sulauks tie gyventojai, kurie teisingai užpildė ir pateikė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, naudodamiesi elektroninio deklaravimo sistema”, – pranešime spaudai sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Lėšas gyventojams, pasinaudojusiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytomis lengvatomis, privaloma grąžinti iki liepos 31 dienos.

Šiemet jau pateikta beveik 360 tūkst. GPM deklaracijų, iš kurių apie 92 proc. – elektroninės. Praėjusiais metais VMI sulaukė 825 tūkst. deklaracijų.

Pajamas deklaruoti galima iki gegužės 2 dienos.

Susigrąžinti dalį GPM galima už gyvybės draudimo įmokas, palūkanas už paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, studijas, kurias baigus įsigyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas, išsimokėtinai ar lizingo būdu įsigytą kompiuterį.

Pernai beveik 599 tūkst. mokesčių mokėtojų, pasinaudoję pajamų mokesčio lengvata, susigrąžino daugiau nei 230 mln. litų GPM. Iš viso pajamas deklaravo beveik 800 tūkst. mokesčių mokėtojų.

Biudžetinės įstaigos dėl neefektyvių pirkimų kasmet už mobilųjį ryšį permoka apie 26,6 mln. litų biudžeto lėšų, pranešė Viešųjų pirkimų tarnyba.

Tarnybos apklausos duomenimis, 236 įstaigos nurodė mokančios abonentinius (neprakalbamus) mokesčius, siekiančius vidutiniškai 24,18 lito už vieną SIM kortelę. Dar 28 įstaigos savo tiekėjams moka 0,15 lito siekiančius pokalbio sujungimo mokesčius už kiekvieną išeinantį skambutį.

“Tai – mokesčiai už orą, pinigų švaistymas”, – pranešime spaudai sakė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas.

Jo teigimu, ryšį įsigijus per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), abonentiniai ir sujungimo mokesčiai nėra taikomi.

“Tele2″ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas BNS sakė, kad, nepaisant to, kuris mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjas laimi konkursą, išlošia perkančioji organizacija.

“Jeigu organizuojami nepriklausomi, skaidrūs pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją – nesvarbu, kas laimi, tačiau užsakovas gali gauti ir 1-2 centų kainą už pokalbio minutę”, – BNS sakė jis.

Apklausa atskleidė, kad organizacijos, ryšį pirkusios per CPO, už pokalbio minutę moka vidutiniškai po 0,03 lito savame tinkle ir 0,04 lito, skambindamos į kitus tinklus, o institucijos, viešuosius pirkimus organizavusios savarankiškai, nurodė ryšio operatoriams mokančios atitinkamai vidutiniškai 0,11 lito ir 0,16 lito už pokalbio minutę.

Pasak Ž. Plytniko, realus kainų vidurkis yra dar didesnis, nes už ryšį brangiai mokančios įstaigos vengė pateikti informaciją.

“Dauguma tų biudžetinių organizacijų, kurios 2009 metais nurodė mokėjusios po 0,75-0,30 lito už pokalbio minutę, 2010 metais iš viso nepateikė informacijos ir taip “pagerino” vidurkį”, – pabrėžė Ž.Plytnikas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą perkančiosios organizacijos turėtų skelbti rečiausiai kas trejus metus. Tačiau net 76 organizacijos nurodė besinaudojančios mobiliojo ryšio paslaugomis pagal neterminuotas sutartis.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą pateikti išsamią informaciją apie mobilųjį ryšį atsiliepė 1100 organizacijų – daugiau nei ketvirtadalis visų perkančiųjų organizacijų.