Shutterstock

Varvanti nosis ar perštinti gerklė – dažni negalavimai atėjus šaltajam metų laikui. Padėti organizmui sustiprinti natūralius apsauginius barjerus galime pasitelkę jūros vandens tirpalą.

Akvilė MARTINAITYTĖ

Sloga – pirmasis simptomas

Nors sloga tikrai erzina ir trukdo visavertiškai džiaugtis gyvenimu, medikai sako, kad di­džiausią nerimą jiems kelia ne pati sloga, o nuo jos prasidedančios infekcijos komplikacijos. Todėl numoti ranka į varvančią nosį ir laukti, kol sloga savaime praeis, negalima.

„Taip, kartais sloga praeina ir savaime, bet dėl to jos ignoruoti tikrai nereikėtų. Puiku, jei viskas baigiasi sėkmingai, bet kartais sloga yra tik pirmasis simptomas, po kurio gali prasidėti ir apatinių kvėpavimo takų infekcija, ir ausų uždegimas, o tai gali sukelti labai rimtų komplikacijų. Todėl mes, medikai, labiau bijome ne slogos, o komplikacijų, kurios gali kilti patekus infekcijai. Vienas būdų sumažinti tokių komplikacijų riziką – prasidėjus slogai plauti nosį jūros vandens tirpalu“, – pataria gydytojas Dovydas Gutmanas.

Pasak jo, atsiradus pirmiesiems viršutinių kvė­­­­pavimo takų infekcijos požymiams, dažniausiai sukeltiems viruso, nosis paprastai sureaguoja pirma: prasideda paburkimas, sekrecija iš nosies – žmogus sloguoja. „Žmogų taip pat gali varginti kosulys, perštėti ryklę, tačiau būtent nosis yra tas filtras, kuris sugaudo viską, kai mes įkvepiame. Plaudami nosį jūros vandeniu mes neleidžiame užsistovėti gleivėms, kurios gali ją kimšti, ir šiek tiek pageriname apsauginį barjerą, neleidžiantį infekcijai patekti giliau į audinius“, – aiškina D.Gutmanas.

Liaudiškų priemonių nepakanka

Vienas populiariausių liaudiškų gydymosi peršalus būdų – skalauti nosį ir gerklę vandenyje ištirpinta druska. Tačiau medikai perspėja, kad tai toli gražu nėra tas pats, kas profesionaliai pagamintas tirpalas. „Savaime suprantama, čia suveikia ekonominis faktorius – žmonėms atrodo, kad patys pasigaminę tirpalą jie sutaupo. Bet iš tikrųjų puikiai žinome, kad farmacijos kampanijos gamina priemones, kurios būna patikrintos ir sterilios. Kai kalbame apie savo sveikatą, turime nepamiršti svarbiausio aspekto – saugumo“, – primena D.Gutmanas.

Tyrimais įrodyta, kad 2,6 proc druskos koncentracijos tirpalas gydo gleivinę, bet nesukelia nemalonaus deginančio pojūčio. Jei druskos koncentracija viršija šią normą – gleivinei galima pakenkti. „Vis dėlto yra skirtumas tarp to, kaip mes patys gaminame kažkokias priemones ir kaip tai daro profesionalai laboratorijose. Aš už tai, kad reikia laikytis saugumo ir optimalios kon­­­centracijos, kuri yra efektyvi, bet neturi ža­lojančio poveikio“, – sako gydytojas.

D.Gutmanas atkreipia dėmesį, kad infekcija į mūsų organizmą gali patekti ir per netinkamai pri­žiūrimus indus ar iš vandentiekio vandens. Todėl geriau rinktis priemones, kurios yra šimtu procentų saugios.

Vaikams tinka ir profilaktiškai

Gydytojo nuomone, suaugusieji jūros vandens tirpalu gydytis turėtų tik jau pastebėję ligos simptomus, o vaikams ši priemonė tinka ir profilaktiškai, norint tokių ligų išvengti. „Buvo atlikta tyrimų ir įrodyta, kad ikimokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikams šaltuoju metų sezonu naudojant jūros vandenį kaip profilaktinę priemonę sumažėja viršutinių kvėpavimo takų uždegimų skaičius, taip pat patiriama ma­žiau komplikacijų. Taigi vaikams reikia vartoti mažiau antibiotikų ir jie apskritai rečiau sirgs“, – sako D.Gutmanas.

Suaugusiesiems tuo piktnaudžiauti nederėtų – naudojant jūros vandenį per dažnai ir be reikalo gali būti suardytas apsauginis mechanizmas, esantis nosyje, kvėpavimo takų viršutinėje dalyje.

„Jokio kito šalutinio poveikio jūros vanduo neturi. Reikia tik žinoti, kam kokią priemonę naudoti. Norint sumažinti nosies paburkimą geriau rinktis hipertoninę priemonę. Izotoninis jūros vanduo praplauna nosies gleivinę, pagerina jos apsauginę funkciją, bet gleivinės paburkimo nesumažina. O naudodami hipertoninį jūros vandenį mes galime gydyti slogą ir mums gali net neprireikti tų purškalų, kuriuos purškiame nosies gleivinei sutraukti“, – sako gydytojas D.Gutmanas. n

Užs. Nr. BSS 2248

Pavasaris – rizikingesnis metas, kai peršalimo ligos užpuola dažniau ir greičiau. Atšilus orams galima dažniau peršalti, nes žmogaus organizmas būna atpratęs nuo greitų oro ir kūno temperatūros pokyčių.

Vienas dažniausių peršalimo simptomų yra sloga. Ji paprastai užklumpa 80–90 proc. sergančiųjų ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Sloguoti pradedama, kai nosies gleivinę paveikia virusai, paprastai praėjus 1–3 dienoms nuo užsikrėtimo ar po kontakto su sergančiuoju.
„Prasidedančią slogą galima atpažinti iš prasidėjusio peršėjimo ar deginimo nosyje, čiaudulio, kutenimo gerklėje, – pirmuosius simptomus vardija gydytoja alergologė-pulmonologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremalios medicinos katedros docentė dr. Eglė Vaitkaitienė. – Tuo metu reikia skubiai imtis visų įmanomų priemonių, kad slogos išvengtume: kuo dažniau plauti nosį jūros vandeniu, gausiai gerti šiltų vaistažolių arbatų, apsiauti šiltai kojas ir neatvėsti nugaros, išgerti natūralių apelsinų sulčių, vitamino C.“
„Nors sakoma, kad gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma – per septynias dienas, turiu pasakyti, kad peršalimo simptomai vaikams paprastai tęsiasi 10, kartais net 14 dienų, o suaugusiems – 7–10 dienų, – pabrėžia gydytoja E.Vaitkaitienė. – Tad greitesnio pasveikimo nei per savaitę vargu ar galima tikėtis.“ Per savaitę paprastai pasveiksta tik du trečdaliai sergančiųjų.

Slogos gydymas
Pagrindiniai slogos gydymo principai yra šie: gleivių pašalinimas, kvėpavimo per nosį palengvinimas, paraudusios panosės ir nosies prieangio gleivinės apsauga bei ryklės dirginimo ir sauso kosulio valdymas, esant karščiavimui – jo mažinimas. Tam tikslui skiriamos simptominės gydymo priemonės, kaip hipertoninis jūros vanduo ar Atlanto vandenyno vanduo su alavijų ekstraktu. Žinoma, šis vanduo yra susilpninto druskingumo, nes gamtoje Viduržemio jūros vandens, panašiai kaip ir Atlanto vandenyno vandens, druskingumas siekia 38–39 promiles, arba 38–39 gramus litre, o Baltijos jūros vandens – 7,2 gramo litre.
„Quixx“ – tai natūrali gydomoji priemonė, kurios sudėtyje yra 2,6 proc. koncentracijos Atlanto vandenyno vandens, skirto nosies gleivinių paburkimui sumažinti, gleivėms išvalyti ir gleivinei drėkinti. Tai hipertoninis tirpalas, o tai reiškia, kad druskos koncentracija tirpale viršija druskos koncentraciją nosies gleivinėje, todėl šalina skysčių perteklių gleivinėje, mažina paburkimą, palengvina kvėpavimą per nosį. „Quixx“ gali vartoti visi asmenys nuo 6 mėn. amžiaus, kurie nėra alergiški jūros vandeniui. „Nosies gleivines sutraukiantys vaistai turi būti vartojami ne ilgiau kaip 5–7 dienas, vėliau jų poveikis silpnėja, o poreikis dažnėja. Tokiu atveju į pagalbą geriau pasitelkti jūros vandenį“, – aiškina gydytoja E.Vaitkaitienė.
Dauguma žmonių slogos nelaiko rimta liga ir eina į darbą. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Kolektyve kolegoms tiesiog padalijamas slogos sukėlėjas – rinovirusas. Jeigu nėra galimybės 1–2 dienas sveikti namie, sloguojantis asmuo turi dėvėti nosies ir burnos kaukę, kad apsaugotų kolegas nuo ligos ir neskleistų aplink save virusų.
Svarbi profilaktinė priemonė, apsauganti aplinkinius nuo galimo užsikrėtimo sloga, yra rankų higiena – dažnas rankų plovimasis. Kitos profilaktinės priemonės norint išvengti peršalimo ir slogos yra imuninės sistemos stiprinimas, visavertė, visapusiška ir subalansuota mityba, poilsis, buvimas gryname ore, maisto papildai ir vitaminai bei profilaktinis nosies plovimas jūros vandeniu grįžus iš visuomeninių vietų.

Kosulį svarbu pažinti
Dėl slogos į gydytojus kreipiasi retas žmogus, o dėl kito peršalimo simptomo – kosulio ateina konsultuotis gerokai daugiau ligonių. Pirmiausia svarbu atskirti, ar kosulys yra sausas, ar drėgnas su atsikosėjimu ir kokiu metu jis „kabina“ labiau: judant, kalbant, valgant, esant ramybės būsenai. Vieno visuomet tinkančio vaisto nuo kosulio nėra, kiekvienam kosulio tipui reikalingi kitokie vaistai, todėl tiksli diagnozė itin svarbi. Ko labiausiai reikia pacientui, geriausiai gali rekomenduoti patyręs gydytojas, įvertinęs klinikinius ir laboratorinius duomenis.
Sergant virusine infekcija kosulys iš pradžių paprastai būna sausas ir dirginantis. Tuo laikotarpiu labiau tinka vartoti kosulį slopinančius vaistus, kad kosulys mažiau vargintų. Po kelių dienų kosulys pasidaro gleivingas, žmogus pradeda atsikosėti ir tuomet reikalingi gleives skystinantys vaistai. Tarkime, vaisto „Flavamed“ pagrindinė veiklioji medžiaga yra ambroksolio hidrochloridas, priklausantis stiprių gleives skystinančių vaistų kategorijai. Jis greitai ir efektyviai skystina tirštas gleives ir užtikrina lengvesnį gleivių iškosėjimą, gerina bronchų gleivinės apsaugą nuo pakartotinių infekcijų. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei kosulys nerimsta, skrepliai tampa gelsvai žalsvi, klampūs, vargina silpnumas ir prakaitavimas, ligonis karščiuoja.

Tik pajutus pirmuosius slogos požymius – peršėjimą, deginimą nosyje, kutenimą ryklėje, čiaudulį ir nosies užgulimą, reikia imtis priemonių jai suvaldyti

Žmonės visas virusų sukeltas kvėpavimo takų ligas mėgsta vadinti gripu. Nors peršalimo ligų simptomai atrodo panašūs, iš tiesų ligos skiriasi, mat jas sukelia skirtingi mikroorganizmai, todėl ir gydymo priemonės bei galimos komplikacijos nesutampa.

Šiųmetis rugsėjis atnešė sergamumo gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis bangą. Sergamumas šiomis ligomis pamažu ėmė didėti antrąją rugsėjo savaitę ir yra didesnis nei pernai rugsėjį. O kai lyginame šių bei praėjusių metų rugsėjo mėnesio rezultatus su dar ankstesniais metais, aiškėja, kad tokio didelio sergamumo gripu bei kvėpavimo takų infekcijomis iki tol nebuvo. Panašus kaip dabar sergamumo lygis Lietuvoje anksčiau būdavo pastebimas tik lapkritį, gruodį ar sausį.

Manoma, kad minėtos ligos greičiau nei įprasta plinta todėl, kad tarp mūsų “tebevaikšto” pandeminis gripas, vadinamas A(H1N1). Stebima ir kitų gripo atmainų. Tiesa, epideminio lygio sergamumas gripu nepasiekė, mat gripo epidemija skelbiama, kai dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų. Šiuo metu vidutiniškai Lietuvoje minėtomis ligomis serga 40 žmonių iš 10 tūkst. gyventojų, Kauno apskrityje šis skaičius siekia 60.
Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išskirtinė: gripu ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis dažniau sergama ir kitose Europos šalyse.

Šiuo metu Lietuvoje gripas bei ūmios kvėpavimo takų infekcijos labiausiai plinta tarp jaunų žmonių: moksleivių, vaikų. Nepasakyčiau, kad šiųmetis gripas mažiau agresyvus ar kad žmonės prie jo labiau prisitaikę: gripas mėgsta išprovokuoti lėtines ligas ir, kiek teko kalbėtis su pediatrais, jų eiga esti sunkesnė.

Patartina saugotis

Gripo ypač turi saugotis sergantieji lėtinėmis ligomis, taip pat tie, kurių silpnas imunitetas arba kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus. Gripo komplikacijų gali kilti ir seniems, ir jauniems. Pirmiausia gali nukentėti tas organas, kurio lėtine liga sergama, todėl gripas gali baigtis ir mirtimi.

Gripas – rimta liga, todėl nereikia į jį numoti ranka: susirgus būtina laikytis lovos režimo ir tinkamai gydytis.

Sukelia epidemijas ir pandemijas

Gripą sukelia influenza virusas, kaip ir daugelis jo “giminaičių”, sugebantis greit mutuoti, todėl pasirengti gripo epidemijoms gana sunku. Iki šiol nesutariama dėl vakcinos nuo gripo veiksmingumo, mat žmogų paskiepijus nuo vienos gripo viruso atmainos, jis gali užsikrėsti kita. Persirgus gripu imunitetas susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo žmogus buvo užsikrėtęs.

"Veido" archyvas

Gripo epidemijos gali kartotis kas dvejus metus ar šiek tiek rečiau, tačiau pavienių susirgimų pasitaiko kasmet. O štai pandemijos, kokia buvo pernai, kyla kartą kas keliasdešimt metų ir per keletą metų, pandeminiu gripu persirgus didžiajai daliai gyventojų bei įgijus imunitetą, nurimsta.

Gripas yra užkrečiama liga, todėl žmonių susibūrimo vietose – viešajame transporte, darbo kolektyvuose, prekybos ir ugdymo įstaigose įsiviešpatauja labai greit. Pakanka susidurti su sergančiu gripu asmeniu, ir netrukus (dažniausiai po 2–5 dienų) galite pajusti pirmuosius šios klastingos ligos simptomus. Gripo, kaip ir kitais virusais, užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo, be to, nuo įvairių aplinkos daiktų (durų ir langų rankenų, laiptų turėklų, lifto mygtukų, indų ir kitų daiktų, prie kurių lietėsi gripu sergantis žmogus). Todėl būtina ne tik vengti kosinčių ir čiaudinčių asmenų draugijos, bet ir dažnai plautis rankas.

Peršalo ar gripuoja?

Žmonės dažnai visas panašiais požymiais pasireiškiančias kvėpavimo takų ligas vadina vienodai. Vieni visada sako susirgę “peršalimu”, kiti teigia pasigavę gripą. Verta prisiminti: jei jūsų liga prasidėjo kosuliu ir čiauduliu, tai greičiausiai ne gripas. Varvanti nosis nėra gripo požymis, nors vėliau, ligai įsismarkavus, gali prisidėti  ir sloga.

Gripo sukėlėjai, priešingai nei peršalimo ligas sukeliantys virusai, gali išplisti į plaučius, smegenis, inkstus, širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Žmonės dažnai neįvertina gripo pavojingumo ir mėgina ligą pravaikščioti. Jie ne tik pasitarnauja infekcijos plitimui, bet ir rizikuoja sulaukti rimtų komplikacijų. Ypač gripas pavojingas vaikams, senyviems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema silpna.

Gripo simptomai

Liga prasideda netikėtai: staiga pakyla aukšta temperatūra (gali būti aukštesnė nei 39 laipsnių), pasireiškia viso kūno silpnumas, krečia šaltis, skauda galvą, sąnarius ir raumenis. Žmonės jaučiasi taip, tarsi jiems kažkas laužytų kaulus.

Parausta akys, žmogus ima kosėti (čiaudėti pradedama vėliau arba iš viso nesloguojama). Kartais gripas pasireiškia neįprastais simptomais: žmogų gali pykinti, jis gali vemti, viduriuoti ar, pakilus ypač aukštai temperatūrai, net pradėti kliedėti. Sloguoti ir “šlapiai” kosėti pradėdama tik maždaug trečią ligos dieną. Maždaug tiek dienų laikosi aukšta temperatūra. (Jei sergant gripu po pirmosios temperatūros bangos ji vėl staiga pakyla, tai gali reikšti, kad prisidėjo antrinė bakterinė infekcija, prasidėjo komplikacijos).

Sergant gripu organizmas stipriai apnuodijamas, virusas pažeidžia kvėpavimo takus.

Kaip gydytis

Šis klastingas virusas pakenkia kvėpavimo takų epitelį, pažeidžia smulkiųjų kraujagyslių sieneles, gali pažeisti nervų sistemą, o patekęs į kraują apnuodija visą organizmą. Dėl to gali pradėti trikti širdies ir kitų organų bei sistemų darbas.

Jei po savaitės gydymo ir tariamo pasveikimo pajuntate staigų atkrytį, galima įtarti prasidėjus komplikacijas. Pavyzdžiui, ligonis gali susirgti virusinės ar bakterinės kilmės plaučių uždegimu, sinusitu, ausų uždegimu, net širdies raumens, smegenų uždegimu. Todėl labai svarbu susirgus laikytis režimo ir tinkamai bei laiku gydytis.

Susirgus virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, tarp jų ir gripu, nereikia skubėti vartoti antibiotikų. Jie virusų neveikia, šių medikamentų gali prireikti tik gydant antrines bakterines infekcijas. Kas kita, jei silpnas imunitetas: tokiems žmonėms gydytojai gali skirti profilaktinį gydymą antibakteriniais vaistais, kad išvengtų bakterinių gripo komplikacijų. Tik jūsų gydytojas gali nuspręsti, ar reikia antivirusinių vaistų. Beje, jie efektyviausi ligos pradžioje.

Kaip padėti savo organizmui

Nepaisydami to, sergate gripu ar kitomis vadinamosiomis peršalimo ligomis, gerkite daug skysčių – atsiskiedus kraujui, sumažėja virusų išskiriamų toksinų koncentracija. Nesistenkite mažinti žemesnės nei 38,5 laipsnio temperatūros, nes ligų sukėlėjai “sudega” tik esant aukštai temperatūrai. Taip pat reikėtų gerti vitamino C.

Labai naudingi papildai su rausvažiedėmis ežiuolėmis (jos stiprina imunitetą); baltojo gluosnio žieve (mažina skausmą bei karščiavimą); apskritalapėmis saulašarėmis (lengvina atsikosėjimą); siauralapių gysločių lapais (pasižymi antimikrobiniu ir raminamuoju poveikiu); eukaliptų lapais (stiprina imuninę sistemą).

Naudingi ir papildai, į kurių sudėtį, be ežiuolių ir kitų gydomosiomis savybėmis pasižyminčių augalų, įeina vitaminas C, cinkas, selenas. Taip pat naudingos čiobrelių arbatos (lengvina atsikosėjimą, pasižymi antimikrobiniu veikimu).