BFL

Prieš  savaitę spėliojome, ar su Seimo nariu Petru Gražuliu siejama bendrovė „Judex“ po įmonės produkcijoje aptiktų  bakterijų spės “išsiplauti puodus”. Tuojau sužinosime, ar tikrai spėjo, nes jos laukia naujas patikrinimas.

Apie bakterijas, kurias koldūnuose aptiko nepriklausoma laboratorija, pirmosios sužinojo teisėsaugos institucijos. Šios raportavo VMVT, kuri pareikalavo iš rinkos atšaukti birželio 10 d. pagamintų koldūnų siuntą, tinkamą parduoti iki 2017 m. birželio 10 d.

Išbrokuoti koldūnai – dar vienas juodas įrašas „Judex“ dosjė, kuriame rugpjūčio 5 d. buvo įrašyta „stop“: VMVT laikinai sustabdė „Judex“ veiklą dėl iš teisėsaugos gautos informacijos apie bendrovės gaminiuose besiveisiančius užkratus.

Stabdant „Judex“ veiklą nekilo abejonių, jog  VMVT – Lietuvos institucija, mat kiek anksčiau buvo įtarta kitaip. Liepos pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus VMVT vadovui Jonui Miliui dėl prekybos poveikiu. Tada įtarta, kad VMVT ar jai pavaldžios įstaigos galėjo gauti informacijos iš Rusijos apie „Judex“ produkcijoje rastą listerijos bakteriją. Šį faktą VMVT neva nuslėpė ir nesiėmė veiksmų.

Pirmadienis buvo savaip sėkmingas VMVT vadovui J.Miliui. Rugpjūčio 8-ąją žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė išgyrė J.Milių bei jo vadovaujamą įstaigą ir apgailestavo, kad Seimo rinkimų metais politinės spekuliacijos bei nepamatuoti kaltinimai ima viršų ir pradeda kenkti tos įstaigos darbui. Taip sudėliojusi akcentus ir pareiškusi, kad neturi jokio teisinio pagrindo teikti premjerui siūlymą atleisti J.Milių iš pareigų, ministrė paragino VMVT vadovą „sprendimą priimti pačiam“. Tokia formuluotė tikrai nereiškia „atsistatydink pats“ – juk vadovas gali nuspręsti pasilikti.

Tokia formuluotė tikrai nereiškia „atsistatydink pats“ – juk vadovas gali nuspręsti pasilikti.

Pasitelkę palyginimą su maisto produktais, V.Baltraitienės pareiškimą galėtume interpretuoti taip: J.Milius – ne koldūnai, turi laisvą valią, todėl pats tegul ir sprendžia, juolab, kad ministrė, kitaip nei J.Milius koldūnų atžvilgiu, negali vadovo išimti iš apyvartos.

Premjeras Algirdas Butkevičius rugpjūčio 10 d. parodė įstatymų išmanymą ir pareikalavo iš prokuratūros greta žinių apie salmoneles bei listerijas pateikti daugiau informacijos apie patį J.Milių, nes kol kas premjeras neturi juridinio pagrindo atleisti VMVT vadovą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pasisakė: „Situaciją vertinu labai blogai, manau, kad jis turėjo trauktis seniai“. Galiausiai A.Butkevičius paskambino atostogaujančiam J.Miliui ir paragino atsistatydinti, tačiau aiškaus atsakymo neišgirdo.

Tas pirmadienis, kai V.Baltraitienė nusiplovė rankas dėl J.Miliaus, buvo palankus ir „Užkalnio“ koldūnams su mėsa bei rozmarinu. Juose, kaip ir „Mamos“ cepelinuose, rasta daug žarninių lazdelių, tačiau nei koldūnai, nei cepelinai nepašalinti iš prekybos.

Nežinia, kuo baigsis dar vienas patikrinimas – įmonė „Judex“ bus tikrinama jos gamybos patalpose aptikus žmogaus sveikatai nepavojingų entero bakterijų. Šios bakterijos –rodiklis, kad gamybos procesas ir patalpos yra nešvarios ir netinkamai dezinfekuojamos.

BFL nuotr.

Aušra LĖKA

Listerija – taip melodingai skambančio pavadinimo bakterijos užkratas – Seime. Ačiūdie, nei gydytojų, nei, dar blogiau, laidotuvininkų neprireikė – listerijas dezinfekuoti ėmėsi teisėsauga.

Naujausio politinio skandalo pagrindiniai herojai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius ir Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Petras Gražulis dievažijasi esantys ne­kalti. Parlamentaras įtaria politinį užsakymą iš viršaus ir tikina nieko bendra neturįs su šia istorija ir su šaldytus maisto pusfabrikačius gaminančia Kauno įmone „Judex“, kurios vadovai dėl tos nelemtos listerijos bakterijos galbūt bandė paveikti VMVT pareigūnus.

P.Gražulis sako norėjęs pa­dėti, o listerija jokių problemų sukelti negalėjusi, mat termiškai apdorotuose produktuose ji žū­va

P.Gražulis pripažįsta viena: su „Judex“ direktoriumi jis lankėsi pas VMVT vadovą, mat įmonei reikėjo patarimo. Tikina, kad ėjęs pas J.Milių ir su kitų įmonių atstovais. Bet nepamini nė vieno pa­vadinimo. Kam Seimo nariui vaikščioti už pa­ran­kės pas valstybės institucijos vadovus ir dar to­kio­mis aplinkybėmis, kai maisto produktus ga­mi­nanti įmonė turi problemų su žmogaus sveikatai pavojinga bakterija? P.Gražulis sako norėjęs pa­dėti, o listerija jokių problemų sukelti negalėjusi, mat termiškai apdorotuose produktuose ji žū­va.

P.Gražulis daug žino apie listerijas. Ar tik kaip šaldytų koldūnų, kurių, beje, neva pasigedo po kratų jo namuose, mėgėjas?

„Juteks“ biografijoje buvo, bet pražuvo

1996 m. disidentas, vienas iš Krikščionių de­mok­ratų partijos atkūrėjų, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys P.Gražulis kandidatuoja į Seimą. Kandidato autobiografijoje jis apie save rašo: „Atkūrus nepriklausomybę įsteigė spaustuvę „Juteks“, kurioje ir dirba.“ Anuomet žurnalistams jis dar minėjęs, kad yra ir šios įmonės generalinis direktorius, bet po to tai neigė.

Šiandieninėje P.Gražulio biografijoje oficialiame parlamento tinklalapyje apie „Juteks“  – nė žodžio, nors iš dainos žodžių neišmesi – čia pat galima rasti ir 1996 m. anketas, kur tokia politiko darbovietė nurodyta. Tačiau P.Gražulis „Veidui“ dar kartą pakartojo: „Ne kartą sakiau, kad tai buvo klaida, nes telefonu diktavau biografiją.“ Paskui vietoj „Juteks“ jis nurodydavo buvęs vienas iš bendrovės „Ordo” steigėjų, jai vadovavęs.

Tiesa, dabar į skandalą patekusi įmonė – 1995 m. įregistruota „Judex“, o ne „Juteks“. Gal tai tik pa­našūs žodžiai? Bet tokiu atveju būtų koks ne­įtikėtinas atsitiktinumas, kaip būtent panašiai skam­bančio pavadinimo įmonėje staiga įsidarbino ir tuometė P.Gražulio žmona, ir brolis, vėliau ir sūnus.

„Nors P.Gražulis viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje niekada nenurodė galimo konflikto dėl sąsajų su „Judex”, jo sąsajos su šia įmone buvo vieša paslaptis“

Nuo 1996 m., kai P.Gražulis renkamas Seimo nariu, reguliariai vis išlįsdavo koks skandalas, su­sijęs su „Judex“ (šaldytų maisto produktų įmo­ne ir spaustuve). „Nors P.Gražulis viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje niekada nenurodė galimo konflikto dėl sąsajų su „Judex”, jo sąsajos su šia įmone buvo vieša paslaptis“, – „Vei­dui“ sako buvęs ilgametis Seimo etikos ir procedūrų ko­misijos pirmininkas Algimantas Salama­kinas. P.Gra­žulis nurodydavo kitus „galimus“ konfliktus. Citata iš jo 2013 m.deklaracijos: „Kurą perku degalinėje „Neste“ (kadangi giminė labai plati, kas nors iš artimų giminaičių gali dirbti šiuose prekybos tinkluose). Maistą perku prekybos tinkle „Iki“ (kadangi giminė labai plati, kas nors iš artimų giminaičių gali dirbti šiame prekybos tinkle). Drabužius perku prekybos tinkle „Apranga“ (kadangi giminė labai plati, kas nors iš artimų giminaičių gali dirbti šiame prekybos tinkle).“

Tačiau P.Gražulis nuo pat karjeros Seime pradžios turėjo problemų dėl viešų ir privačių interesų derinimo, susijusių ne su šiais tinklais. „Ju­dex“ spaustuvei be konkurso (jis nebuvo būtinas, nes sandorio suma neviršijo 25 tūkst. litų) atiteko teisė spausdinti Seimo stenogramas. Iš­aiš­kė­jus šiam faktui P.Gražulis pradėjo neigti turįs ry­šių su „Judex“, nors, kaip rašė „Lietuvos ži­nios“, į žurnalistų rankas buvo pa­tekusios jo se­nosios vizitinės kortelės, kurios liudijo, kad dabartinis Sei­mo narys vadovavo šiai bendrovei. O, pasak „Lietuvos ži­nių“, P.Gra­žuliui, dar esant Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu nuo Krikš­čionių demokratų partijos iš „Judex“ fakso apa­rato bu­vo siunčiami šios partijos Kauno sky­riaus pareiškimai, „Judex“ spausdindavo šios partijos reklaminius plakatus.

2006 m. išlindo, kad P.Gražulis, leisdamas sa­vo informacinį laikraštį, naudojosi „Judex“ spaustuvės paslaugomis. Seimo etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą, ar naudodamasis spaustuvės, kur dirba jo žmona, paslaugomis, jis nepažeidė etikos. Bet etikos sargai nutarė, kad ribos neperžengtos.

Seimo etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą, ar naudodamasis spaustuvės, kur dirba jo žmona, paslaugomis, jis nepažeidė etikos

Prieš 2008 m. Seimo rinkimus – naujas skandalas, šįsyk Gargžduose, kur P.Gražulis, jau kaip „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas, kandidatavo vienmandatėje apygardoje. „Respub­lika“ at­sklei­­­dė, kad naujas laikraštis „Klaipė­dos rajono sa­­vaitė“ įvairiais saitais susijęs su P.Gražuliu. Nau­jąjį laikraštį leido vėl toji pati „Judex“, o re­daktoriavo visuomeninė P.Gra­žulio padėjėja Eu­genija Selskienė. Maža to, P.Gražulis, nors iš pradžių bandė apsimesti mažai ką žinąs apie naują Gargžduose atsiradusį laikraštį, prispaustas „Respublikos“  pas­kui prisiminė, kad „šiek tiek“ pa­dėjo: politikui priklausančiose patalpose įsikurs laikraščio redakcija, o mainais jam bus su­teik­ta teisė pademonstruoti rašymo gebėjimus.

A.Salamakinas prisimena, kad tų istorijų būta daugybės, pavyzdžiui, P.Gražulis skyrė didelių investicijų patalpoms, įtarta, „Judex“ veiklai. Bet ir vėl išsigynė, sakė, kad pirko sau asmeniškai.

2001 m. buvo kilę įtarimų, ar jis nepažeidė Vie­šųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje įs­tatymo, kai inicijavo Žemės ūkio ekonominių san­tykių valstybinio reguliavimo įstatymo pataisas, siūlydamas nustatyti maksimalius maisto pro­duktų prekinius antkainius. Darant prielaidą, kad politikas susijęs su šios srities įmone, naudos gautų ir jis, ir joje dirbantys jo šeimos nariai. P.Gra­žulis neneigė, kad „Judex“ kasininke dirba jo tuometė žmo­na Raminta, bet neįžvelgė čia ko­kio intereso sau. O „Judex“ akcininką Sigitą Ma­čiulį jis „Lietuvos žinioms“ pavadino „visiškai svetimu žmogumi“, nors dabar pripažįsta, kad jie geri draugai nuo sovietmečio laikų.

Verslininkai taip pat neslėpė, kad „Judex“ praktiškai kontroliuoja P.Gražulis, nors oficialiai įmonės akcijų nevaldo

Verslininkai taip pat neslėpė, kad „Judex“ praktiškai kontroliuoja P.Gražulis, nors oficialiai įmonės akcijų nevaldo. 2007 m. „Kauno die­na“ rašė, kaip buvusiame Kauno mėsos kom­­binate įsi­kūrusios įmonės kovoja dėl įvažos.

„Seimo na­rys P.Gražulis mums jau seniai yra pareiškęs, kad kelias į teritoriją, kurioje dirba 14 įmonių, bus uždarytas ir mes juo naudotis negalėsime“, – piktinosi konsultacinės ir inovacinės įmonės savininkas Karolis Galinis. Verslininkai anuomet ti­ki­n­o, kad derybose dėl kelio bendrovei „Judex“ atstovaudavo P.Gra­žulis, o kiti bendrovės darbuotojai teigdavo svarbių klausimų negalintys spręsti nesuderinę su politiku.

Tiesa, etikos sargai P.Gražulį kur kas dažniau svarstė dėl greičio viršijimo ar egocentriško elgesio, bet, prisimena A.Salamakinas, kasmet kas iš kolegų Seimo narių jį skųsdavo, kad nedeklaruoja, jų manymu, akivaizdžių ryšių su „Judex“. Bet P.Gražulis vis išsigindavo.

Seimo narys – ant koldūnų?

Šiandien stilizuotas P.Gražulio atvaizdas – net ant „Judex“ koldūnų. Užrašas „Už Lietuvą, vy­rai!“ atkartoja parlamentaro šūksnius, kai jį, ne­pa­klususį gėjų parade tvarką prižiūrėjusiems po­licininkams, šie net penkiese bandė nutempti nuo marširuojančių seksualinių mažumų.

Tačiau „Judex“ direktorius Rimantas Kičas, paklaustas delfi.lt, samprotavo, kad herojus ant koldūnų pakelio gal nelabai primena P.Gražu­lio, o toks šūkis parinktas, kad „kiekvienas žmo­gus šiek tiek pamąstytų apie tai, kad Lietuva yra mūsų valstybė.“

Vis kartojantis nieko bendra neturįs su „Ju­dex“  P.Gražulis, jo teigimu, jau kokius de­šimt me­tų iš šios bendrovės nuomojasi automobilį ir de­galus, apmokėdamas iš Seimo nariui skirtų kanceliarinių lėšų.

P.Gražulis, jo teigimu, jau kokius de­šimt me­tų iš šios bendrovės nuomojasi automobilį ir de­galus, apmokėdamas iš Seimo nariui skirtų kanceliarinių lėšų

P.Gražulio ir „Judex“ sąsajų grandinę papildo tai, kad į savo sekretores-padėjėjas Seime P.Gra­žulis pasirinkęs „Judex“ komercijos direktorę ir su šia bendrove susijusio VšĮ Kauno leidybos ir po­­ligrafijos centro direktorę Patriciją Pachomo­vai­­tę.

Kaip ji, pagal išsilavinimą – trenerė, sugeba tuo pačiu metu atlikti trejas pareigas, iš kurių dvejas Kaune, trečias – Vilniuje? „Yra darbščių žmonių, blogai dirbtų – atleisčiau. Ji dažnai atvažiuoja ir į Vilnių, bet dabar internetas, kompiuteriai – toks amžius, kad gali dirbti iš namų“, – „Veidui“ aiškino P.Gražulis.

Be to, kiekvienas Seimo narys gauna lėšų trims padėjėjų etatams, o P.Gražulis turi dvi. Tad kiekvienai ten­ka po pusantro etato.

„Mano trys etatinės sekretorės-padėjėjos dirba visą darbo dieną ir daugiau niekur kitur. Nesuprantu, kaip gali spėti dirbti per tris darbus, nebent kokia vunderkindė“,  – samprotauja parlamentaras A.Salamakinas.

Šiandien „Judex“ vienintelis akcininkas S.Ma­čiu­lis taip pat pripažįsta ne tik tai, kad su P.Gra­žu­lio šeima draugauja nuo senų laikų, bet ir tai, kad prireikus politikas įmonei padėdavo. „Jeigu aš turiu kažkokių draugų ir man reikia konsultacijų, reikia padėti, tai jis nekvailas žmo­gus, ir anais laikais turėjęs ryšių ir Bal­ta­ru­sijoje, ir Uk­rai­noje, ir visur kitur“, – BNS sakė S.Mačiulis. Ar dabar irgi kreipiasi į jį, jei­gu reikia kokios pagalbos? „Jeigu butelio at­kimš­ti nesugebu, tai ir kreipiuosi“, – pareiškė „Judex“ savininkas.

Misterija apie listeriją

P.Gražulis pripažįsta: nors su „Judex“ neturi nieko bendra, su jos direktoriumi Rimu Kiču pas VMVT vadovą J.Milių važiavęs. Prieš porą metų, kai ES paskelbė sankcijas Rusijai, o Rusija už­drau­dė pieno, mėsos produktus, šaldyti pro­duk­tai nepateko į tą sąrašą.

Tačiau Rusija pradėjo rei­­kalauti įvairiausių tyrimų ir vis rasdavo kaž­ko­kį pažeidimą. „Judex“ koldūnuose rado liste­riją

Tačiau Rusija pradėjo rei­­kalauti įvairiausių tyrimų ir vis rasdavo kaž­ko­kį pažeidimą. „Judex“ koldūnuose rado liste­riją. Ką tokiu atveju daryti, nulėkė konsultuotis su J.Mi­­liumi. Bet šis nepaguodė – nelabai ką pa­da­rysi, nes tokia politika. Eksportas į Rusiją nu­trū­kęs.

VMVT specialistai aiškina, kad dėl į nusilpusio žmogaus organizmą patekusių listerijos bakterijų gali atsirasti apsinuodijimo požymių, tačiau tinkamai išvirtame ar iškeptame maiste jos žūva per keletą sekundžių. Pagal ES standartus šaldytuose pusgaminiuose listerijų koncentracija net neturi būti tiriama, o JAV ir Rusija taiko griežtesnius reikalavimus. Lietuvoje kasmet registruojama po 5–8 listeriozės atvejus, šiemet registruoti trys, du iš jų baigėsi mirtimi.

P.Gražulis tikina esąs tikras, kad listerijos bak­terijos negalėjo pakenkti koldūnų mėgėjams, nes juk jų šaldytų niekas nevalgo

P.Gražulis tikina esąs tikras, kad listerijos bak­terijos negalėjo pakenkti koldūnų mėgėjams, nes juk jų šaldytų niekas nevalgo.  O „Judex“ rūpinosi iš draugiškumo, „Judex spauda“ dirba jo žmo­na (dabar – jau buvusi, Gražuliai išsiskyrė 2013 m.), sūnus, politikas seniai pažįsta ir „Ju­dex“ savinin­ką.

Seimo narys tikina esąs toks jautrus ne tik šios įmonės problemoms, rūpinasi ir kitomis, ir pas J.Milių su jomis einantis. Tik negalįs paminėti nors kokio pavyzdžio. O visa isterija dėl listerijos – tai politinė akcija, bandymas su juo susidoroti. Artėjant Seimo rinkimams Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vykdo užsakymą iš aukščiau, mano P.Gražulis ir duoda nuorodą į Prezidentę, kuriai negaili kritikos.

„P.Gražulis nei medikas, nei veterinaras – konsultuotis pas VMVT ekspertus turėjo eiti tie, kurie gamina problemų sulaukusią produkciją“, – mano buvęs Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas ir priduria, kad Seimo narys turi nusišalinti nuo su juo susijusios įmonės problemų sprendimo.

Kodėl kiti Seimo nariai deklaruoja ryšius su viena ar kita įmone, o P.Gražulis – ne, nors tokie ryšiai – vieša paslaptis

A.Salamakinas sako lig šiol negalintis suprasti, kodėl kiti Seimo nariai deklaruoja ryšius su viena ar kita įmone, o P.Gražulis – ne, nors tokie ryšiai – vieša paslaptis. „Gal norėjo, kad atrodytų, jog jis – neturtingas žmogus, iš liaudies“, – spėlioja A.Salamakinas.

Bet juk, kaip tikina P.Gražulis, jis neturi nieko bendra su „Judex“. Ir jokios oficialios institucijos neįrodė kitaip. Vadinasi, P.Gražulis ir „Judex“ jau ilgiau nei du dešimtmečius vis susieina kaip jūroje laivai – kažkokie  atsitiktinumai, o ne reguliarūs viešų ir privačių interesų susikirtimai. Visiškai nieko bendra, ar ne?

Listerija susiejo P.Gražulį, „Judex“ ir VMVT vadovą J.Milių

Liepos 28 d. atliktos kratos Seimo nario P.Gražulio darbo ir gyvenamojoje vietoje, taip pat VMVT vadovo J.Miliaus darbo vietoje,  Kauno bendrovėje „Judex“.

Įtariama, kad VMVT galėjo gauti informacijos iš užsienio apie „Judex“ produkcijoje rastą žmonių sveikatai pavojingos listerijos bakterijos užkratą, tačiau šį faktą nuslėpė ir, įtariama, nesiėmė veiksmų. Kad įmonė išvengtų nuobaudų, jos vadovai, įtariama, galėjo siekti papirkti atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius jiems daryti poveikį. STT tyrime įtarimai piktnaudžiavus tarnyba pateikti J.Miliui. Įtarimai pareikšti dar penkiems asmenims.  P.Gražulio statusas – specialusis liudytojas.

Kratų dieną P.Gražulis buvo išvykęs į Ukrainą. Seimo valdybos leidimo kelionei jis neprašęs. Grįžęs į Vilnių rugpjūčio 1 d., jis pareiškė po kratos savo darbo kabinete pasigedęs kompiuterio, 9 tūkst. eurų, priklijuotų prie rašomojo stalo stalčiaus dugno, ir „Judex“ koldūnų.

Iškviestas į Generalinę prokuratūrą P.Gražulis duoti parodymus atsisakė, motyvuodamas, kad tyrimas – su politiniu pamušalu.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

"Scanpix" nuotr.

“Veido” diskusija: Ar reikėtų drausti reorganizuoti partiją, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas?

TAIP

Arvydas Anušauskas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Palaikau siūlymą, kad partijoms, kurioms jau pradėti ikiteisminiai tyrimai, būtų uždrausta reorganizuotis ir taip išvengti atsakomybės. Vis dėlto nieko keista ir tai, kad buvo atmestas Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymas partijoms ir bėdų su teisėsaugos institucijomis turinčioms organizacijoms uždrausti reorganizuotis ir taip išvengti atsakomybės.

Šiandien bent dvi valdančiosios partijos iki alkūnių įklimpusios į įvairius skandalus ir tikėtis, kad jos savo balsais palaikys įstatymo, kuris joms gali pakenkti, projektą, beprasmiška. Balsavimo baigtis buvo nulemta dar prieš jam prasidedant.

Jei kalbėtume apie Vakarų patirtį, neteko girdėti, kad partijoms būtų pareikšti įtarimai ir jos įstatymo tvarka naikinamos dėl lyderių padarytų nusikaltimų. Toje pačioje Italijoje, kai prasidėjo gana skandalingos korupcijos bylos, pačios partijos mėgino skalbti mundurą. Jos keitė pavadinimus, mėgino taip atsiriboti nuo skandalingų bylų, tačiau tai nepadėjo. Daliai politinių judėjimų teko pasitraukti iš politinės arenos. Teisinių priemonių, kad susikompromitavę judėjimai trauktųsi, tiesiog nereikėjo.

Bent dvi valdančiosios partijos iki alkūnių įklimpusios į įvairius skandalus ir tikėtis, kad jos savo balsais palaikys įstatymo, kuris joms gali pakenkti, projektą, beprasmiška.

Vis dėlto tai, kas vyko Vakaruose ir pas mus, buvo skirtingi dalykai. Ten korupcija buvo kaltinami atskiri politikai, kurie dirbo savo asmeninei naudai. Lietuvoje pinigai buvo imami būtent partijų, kaip organizacijų, naudai, o pačius politinius judėjimus jų lyderiai valdė taip pat kaip asmenines uždarąsias akcines bendroves.

Jei kalbėtume apie ateitį, net jei Prezidentė pataisys šį įstatymo projektą ir grąžins jį Seimui, šią kadenciją teisės aktas vargu ar bus priimtas. Artėja rinkimai, ir parlamentarai priiminės tik antraeilius įstatymus.

NE

Petras Gražulis

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas

Aš prieš tokias Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikto įstatymo pataisas, nes dėl vieno ar kelių žmonių prasižengimų nukentėtų organizacija, kurioje tūkstančiai niekuo dėtų narių. Tai gali būti panaudota ir kaip įrankis kovojant su konkurentais.

Negalime sulyginti politinio judėjimo, kuriame tūkstančiai žmonių, ir paprastos uždarosios akcinės bendrovės, turinčios tik kelis akcininkus. Be to, pastarieji, priešingai nei politiniai lyderiai, dažnai tiesiogiai dalyvauja įmonės veikloje.

Be to, Prezidentės siūlymas nėra civilizuotas sprendimas, nes partija yra organizacija, ne gyvas organizmas, kuris gali nusikalsti ar suklysti. Remdamiesi šia logika turėtume uždrausti ir Katalikų bažnyčią, nes istorijoje buvo momentų, kai ji elgėsi netinkamai. Netgi dabar pasitaiko, kad kriminalinius nusikaltimus padaro kunigai.

Žiūrint iš kitos pusės, taip pat nesuprantu selektyvumo. Pavyzdžiui, nors teisėsaugos institucijos turėjo pretenzijų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iždininkui, niekas nekalbėjo apie šios organizacijos panaikinimą ar nubaudimą. Jiems nereikėjo ir reorganizacijos.

Toliau sekant šia Prezidentės logika, jei nusikalsta valstybės tarnautojas, reikia iš karto uždaryti tą įstaigą, kurioje jis dirbo.

Vakaruose taip pat nėra tokių teisės aktų. Niekas nekalbėjo apie politinių partijų naikinimą, kai prokurorai dėl įtarimų korupcija iškėlė bylas Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, Italijos premjerui Silvio Berlusconi. Tada nebuvo siūloma naikinti jų vadovaujamų partijų.

Toliau sekant šia Prezidentės logika, jei nusikalsta valstybės tarnautojas, reikia iš karto uždaryti tą įstaigą, kurioje jis dirbo.

Aš pats galvoju parengti įstatymo projektą ir pateikti Seimui, kad jei kuris nors Seimo narys pripažįstamas padaręs nusikaltimą, parlamentas paleidžiamas ir valdžią perima Prezidentė D.Grybauskaitė. Galbūt skamba drastiškai, tačiau kartais manau, kad gyvename nevisiškai teisinėje valstybėje.

Baudas už homoseksualumo propagavimą siekiantis numatyti parlamentaras Petras Gražulis prašo Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių vadovų paramos.

P.Gražulis antradienį pranešė, kad kartu su grupe parlamentarų kreipėsi į katalikų, rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir kitų konfesijų vadovus laišku, kuriuo prašoma viešai paraginti Seimo narius pritarti projektui dėl administracinės atsakomybės už homoseksualių santykių propagavimą.

P.Gražulio teigimu, siūlomo projekto nuostatos atitinka bažnyčių vadovų išsakytą bendrą poziciją, jog “santuokos pagrindu sukurta šeima yra bažnyčios ir valstybės pamatas”.

“Tik santuoka grindžiamoje šeimoje yra terpė, kurioje žmogus gali būti oriai pradėtas, gimti, bręsti ir tobulėti. Tačiau šiai šeimos misijai šiandien trukdo klaidingas laisvės suvokimas, leidžiantis santuoka grįstai šeimai prilyginti kitas “sąjungas”, bendrą sugyvenimą ar partnerystę”, – išplatintame pranešime cituojamas P.Gražulis.

Užtarėjų valstybės institucijose “tvarkiečio” P.Gražulio siūlymas įtvirtinti administracinę atsakomybę už viešą homoseksualių santykių propagavimą neranda.

Vyriausybė pateikė išvadą, kad projekto nuostatos prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek Europos Sąjungos teisės aktams.

Europos teisės departamentas konstatavo, kad projekto nuostatos suponuoja tai, jog “akivaizdžiai turėtų būti vertintina kaip nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principo pažeidimas”.

Seimas po pateikimo yra pritaręs P.Gražulio inicijuotoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektui, kuriuo numatoma “už viešą homoseksualių santykių propagavimą” bausti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda. Dėl įstatymo projekto priėmimo dar nebalsuota.

Parlamentaras aiškino, jog jo teikiamos pataisos tikslas – įtvirtinti, jog “už teisingos ir darnios visuomenės vertybių viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė”.

Reaguodamas į P.Gražulio iniciatyvą Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria tiesiogiai paragino Lietuvos Seimą nepriimti įstatymo, numatančio baudas už homoseksualių santykių propagavimą, o prezidentei siūlė jį vetuoti, jei bus priimtas.

Seimo narys Petras Gražulis siūlo, kad už viešą homoseksualių santykių propagavimą būtų baudžiama nuo dviejų tūkstančių iki dešimt tūkstančių litų.

Seimas nutarė pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 16 d.

Anot P. Gražulio, šiuo projektu siekiama įtvirtinti, jog už teisingos ir darnios visuomenės vertybių viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė.