Atsikandę didelių aprangos, avalynės ir elektroninės technikos kainų Lietuvos parduotuvėse, vis daugiau tautiečių ne tik tempia namo lagaminus drabužių ir vaikiškų prekių grįždami iš atostogų užsienyje, bet ir kelis kartus pigiau apsiperka kitų šalių interneto parduotuvėse. Per metus užsienyje lietuviai išleidžia šimtus milijonų litų.

39 metų vilnietis Vytautas Valkūnas, turintis smulkų kopijavimo paslaugų verslą, jau metus laiko Lietuvos parduotuvėse perka tik maistą. Visos kitos prekės į jo namus atkeliauja iš Didžiosios Britanijos interneto parduotuvių. Nuo tada, kai prieš praėjusias Kalėdas visas dovanas artimiesiems supirko internetu ir apskaičiavo, kad išleido kelis kartus mažiau, nei būtų mokėjęs Lietuvoje, dviejų vaikų tėvas beveik kasdien prisėda prie kompiuterio panaršyti, kokių naudingų prekių siūloma ebay.com aukcione bei užsienio elektroninėse parduotuvėse.
„Kai remontavomės butą, internetu pirkome visą santechniką, šviestuvus, lemputes, kai kuriuos baldus. Taip pat perkame knygas, batus, drabužius, laikrodžius ir kitus aksesuarus. Turime mažų vaikų, tad iš užsienio parsisiunčiame ir vaikiškų drabužių, avalynės, žaislų. Perkame viską“, – vardija ponas Vytautas. Pirkimo užsienyje virusu užsikrėtė jau visa šeima: žmona įsigyja kosmetikos, o dešimtmetė dukra prisėda pasiieškoti madingų sportbačių ar kanceliarijos prekių.
Pagrindinė priežastis, kodėl šią vilniečių šeimą taip įtraukė virtualus apsipirkimas, – užsienio aukcionuose ir interneto parduotuvėse prekių galima susižvejoti net kelis kartus pigiau nei Lietuvoje. „Žmonai naujus „Ecco“ batus Lietuvoje reikėtų pirkti už 500–600 Lt, o ten įsigyjame už 80–100 Lt. Už vaikiškus lenkiškus batus Lietuvoje mokėčiau 200 Lt, o internetu galiu nupirkti „Ecco“ firmos už 50 Lt“, – atradimais dalijasi pašnekovas. Antra priežastis, skatinantis domėtis užsienio parduotuvėmis internete, – kur kas gausesnis prekių asortimentas. (…)

Vaikiškos prekės užsienyje – kelis kartus pigesnės

Tokių žmonių kaip ponas Vytautas Lietuvoje gausėja. Ypač dažnai lietuviai užsienyje perka vaikiškus drabužius – kelis kartus pigiau jų įsigyja tiek per atostogas kitose šalyse užsukę į „H&M“ ar „Primark“ parduotuves, tiek internetu.
Vilnietės Rasos Butkienės ketverių metukų dukra nuo galvos iki kojų aprengta drabužiais, pirktais užsienyje, daugiausia Didžiojoje Britanijoje – „Asda“, „Tesco“ prekybos tinkluose, „Next“ parduotuvėje, Belgijoje ir Austrijoje – „H&M“, Lenkijoje ir Švedijoje – „KappAhl“ parduotuvėje. Moteris skaičiuoja vaikiškiems drabužiams užsienyje išleidžianti du ar tris kartus mažiau pinigų, nei reikėtų skirti perkant Lietuvoje. Dar didesnis kainų skirtumas juntamas pataikius per išpardavimus. Kartą Škotijoje R.Butkienė po vieną du svarus pripirko vaikiškų džinsų ir kelnių, po svarą – pėdkelnių.
„Dažniausiai perkame per atostogas keliaudami, nes visuomet skiriu sau vieną dieną pirkiniams. Tiesa, mums pasisekė, nes anyta dirba užsienyje ir anūkei nieko negaili – nuo gražiausių suknelių iki įdomių vaikiškų aksesuarų“, – pasakoja R.Butkienė.
Tris vaikus auginanti vilnietė Lina Martinkevičienė per išpardavimus vaikiškų drabužių užsienio parduotuvėse priperka internetu – tuomet marškinėliai kainuoja vos vieną–tris eurus. „Lietuvoje tokių kainų nemačiau. Ir žieminių kombinezonų Lietuvoje senokai nepirkau. Geras žieminis kombinezonas (kelnės ir striukė) Lietuvoje kainuoja beveik 300 Lt, o pamedžiojus užsienio internetinėse parduotuvėse galima nusipirkti už 200 Lt, vasarą – net už 60 Lt“, – pasakoja L.Martinkevičienė.

Parsisiunčia net majonezo ar aliejaus

Daugelis specializuotų užsienio interneto parduotuvių ar prekybos tinklų, turinčių elektronines parduotuves, prekių į Lietuvą nesiunčia arba siuntimas būna per brangus. Tad iš pradžių tokias paslaugas interneto svetainėse siūlė užsienyje gyvenantys emigrantai, o šiuo metu Lietuvoje viena po kitos kuriasi įmonės, siūlančios tarpininkavimo paslaugas: užsisakius prekę internetu galima nurodyti šio tarpininko adresą Didžiojoje Britanijoje, kuriuo pristatyta prekė netrukus bus atgabenta į Lietuvą.
Šiandien tokios įmonės turi jau tūkstančius klientų. Mažiau nei prieš metus Alytuje įkurtos interneto svetainės buyuk.lt sumanytojas Mantas Rogulis tvirtino, kad lietuvių susidomėjimas šia paslauga smarkiai didėja – įmonė jau turi tūkstantį registruotų klientų, du prekių atsiėmimo punktus Vilniuje ir vieną Kaune. 25 metų M.Rogulis šią verslo idėją išrutuliojo iš asmeninės patirties. „Mano dėdė gyvena Anglijoje, tad pamatę, kad ten viskas kainuoja daug pigiau, iš pradžių pradėjome siųstis prekes sau, vėliau ėmė prašyti draugai, todėl nusprendėme, kad galime ir pagelbėti žmonėms, ir užsidirbti“, – pasakoja M.Rogulis.
Klientų srautais nesiskundžia ir kitos panašios įmonės: dvejus metus dirbanti pirkanglijoje.lt svetainė turi 2 tūkst. registruotų vartotojų, šią paslaugą atsiradus pageidavimų taip pat pradėjo teikti keleivių vežimo bendrovė Plungėje „Travelmart“.

Kas mėnesį iškeliauja dešimtys milijonų litų

Didėjantis užsienyje perkančių gyventojų ratas – bloga žinia Lietuvos rinkai, prarandančiai milijonus litų. Vien atsiskaitydami SEB banko kortelėmis lietuviai Lenkijos ir Didžiosios Britanijos interneto parduotuvėse vidutiniškai išleidžia 8,5 mln. Lt per mėnesį.
Rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta apklausa atskleidė, kad net 12 proc. Lietuvos gyventojų reguliariai vyksta apsipirkti į Lenkiją, o dėl šių kelionių per mėnesį iš Lietuvos iškeliauja iki 49 mln. Lt.
Tad kodėl užsienio parduotuvėse galima pirkti pigiau nei Lietuvos? Paprašyti paaiškinti šią anomaliją, avalynės, drabužių bei kitų prekių pardavėjai Lietuvoje dažniausiai baksnoja į mažą rinką – esą Lietuvos tiekėjai nesugeba užsisakyti tiek prekių, kad gautų tokių nuolaidų, kokių gauna, pavyzdžiui, Londono prekybos milžinai. Susidaro užburtas ratas: dėl to, kad kainos Lietuvoje didelės, rinka dar labiau traukiasi, nes vis daugiau lietuvių ne tik parsiveža prekių iš užsienio, bet ir pradeda pirkti internetu.
Kitos didesnių kainų Lietuvoje priežastys – didesnis PVM nei kai kuriose kitose šalyse, maža konkurencija (pavyzdžiui, „Aprangos“ grupė valdo apie 40 proc. viso aprangos ir tekstilės pardavimo) ir dideli antkainiai. M.Rogulis mano, kad Lietuvoje drabužių, parfumerijos prekių antkainiai siekia 200–300 proc. Alytuje atidaręs jaunimo laisvalaikio drabužių parduotuvę, M.Rogulis tvirtina prisidedantis 100 proc. antkainį iš Didžiosios Britanijos parsisiųstoms prekėms ir vis tiek tie patys drabužiai jo parduotuvėje kainuoja apie 50 proc. pigiau negu kitose šalies parduotuvėse.
„Yra žaidėjų, nusistatančių santykinai nedidelius antkainius, yra ir dirbančių su 200–300 proc. marža – ypač avalynės sektoriuje, nes jis labai sezoniškas, nėra daug žaidėjų, be to, žmonių suvokimas apie batus priklauso nuo kainos. Jei gatvėje paklaustume moters, kiek turėtų kainuoti geri žieminiai batai, ši atsakytų, kad 600–800 Lt. Jei pirkėjas tuo įsitikinęs – kam mažinti kainą“, – komentuoja vadybos konsultacijų bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Tarptautiniai pervedimai eurais atliekami taip pat greitai ir nebrangiai, kaip ir vietiniai – tokia galimybė Europos Sąjungoje atsiras nuo 2012 metų sukūrus bendrą mokėjimu sistemą.

“Verslo žinios” rašo, kad šių pokyčių greitį Lietuvoje lems konkurencijos tarp bankų laipsnis, o visą šių pokyčių naudą Lietuva pajus tik įstojusi į euro zoną.

Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento Mokėjimo sistemų politikos skyriaus viršininkas Deivis Stankevičius teigė, kad bendra mokėjimų erdvė SEPA (Single Euro Payments Area) pati savaime nesumažins klientams pervedimų kainos. Tai tik prielaida, kad bankų konkurencija išaugs ir dėl to pervedimai taps pigesni.

Dabar Lietuvos bankas už vietinį pervedimą Lietuvoje ima 21 centą, o komerciniai bankai už tokį pervedimą internetu nuskaičiuoja 1,20 lito, už popierinį – 3-4 litus.

Šiuo metu beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai apdoroja SEPA kredito pervedimus. Visi jie sudaro galimybes gauti SEPA kredito pervedimus, o galimybę juos inicijuoti turi SEB bankas, “Swedbank” ir “Nordea Bank Finland PLC” Lietuvos skyrius. Kituose bankuose galimybė inicijuoti tokius pervedimus turėtų atsirasti šiemet.

SEPA tiesioginio debeto operacijas šiuo metu gali apdoroti SEB bankas ir “UniCredit Bank” Lietuvos skyrius.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Manyčiau, kad Lietuva galėtų pasiskolinti maždaug 1-2 proc. punkto mažesnėmis palūkanomis nei šiemet. Dar pigesnio skolinimosi tikėtis neverta, nes bendras palūkanų lygis dėl PIGS (Portugalija, Airija, Graikija, Ispanija) šalių problemų yra pakilęs. Labiausiai tikėtina, kad bus skolinamasi eurais, nes būtent eurais denominuotas obligacijas teks išpirkti 2012 metais. Beje, ir kitąmet valstybei bankams teks grąžinti neviešai eurais pasiskolintas lėšas”, – teigė “Danske” banko vyresnysis dileris Karolis Indrulėnas.

“Swedbank Markets” finansų makleris Mantas Nekrašas sako, kad realiausia, jei Vyriausybė kitąmet leistų vieną visiškai naują obligacijų emisiją ir tiesiog papildytų kitą, leistą anksčiau. Mat tokiu atveju dviejų palyginti nedidelių emisijų platinimas būtų ir brangus malonumas valstybei, ir nelabai patrauklu stambesniems investuotojams.

“Tai, kad 2011 metais numatoma skolintis mažesnę pinigų sumą, atspindi pagerėjusią Vyriausybės nuomonę dėl biudžeto surinkimo. Galima būtų skolintis ir dar mažiau, tačiau Vyriausybė, besiruošdama 2012 metų emisijos išpirkimui, nori pasiskolinti anksčiau ir turėti pinigus kišenėje, nes šiais laikais finansų rinkos sunkiai prognozuojamos”, – sako M.Nekrašas.

Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 metais numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų – beveik perpus (arba 5,7 mlrd. litų mažiau) nei numatoma šiais metais ir 7,7 mlrd. litų mažiau nei 2009-aisiais. Numatoma, kad valstybės skola 2011 metų pabaigoje gali sudaryti apie 40,3 proc. prognozuojamo BVP.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, maždaug trečdalį minėtos sumos (tai sudarytų apie 2 mlrd. litų), siekiant palaikyti likvidumą vidaus rinkoje, kitąmet numatoma skolintis šalies viduje, o likusius du trečdalius (apie 4 mlrd. litų) – tarptautinėse rinkose.

“Nenorime, kad vienintelis Lietuvoje veikiančių bankų verslo klientas būtų Vyriausybė. Jie turėtų ieškoti galimybių skolinti ir verslui, ir namų ūkiams”, – sako ji.

Finansų ministrė sako, kad šiemet, realiausia, į tarptautines finansų rinkas bus beldžiamasi du kartus – pavasarį ir rudenį, tačiau kokia valiuta galėtų būti skolinamasi, ji neužsimena.

Lietuvai kitąmet dar nereikės pradėti išpirkti anksčiau leistų obligacijų emisijų, tačiau jau 2012 metais prasidės išpirkimo “maratonas”: kasmet iki pat 2018 metų teks išpirkti anksčiau tarptautinėse rinkose leistas emisijas. Vien 2012 metais reikės grąžinti 2002 metais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją.

Šiemet Lietuva tarptautinėse finansų rinkose skolinosi du kartus: vasarį, kai buvo išplatinta 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) nominalios vertės obligacijų emisija, ir rugsėjį, kai pasiskolinta 0,75 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. litų). Abiem atvejais skolintasi JAV doleriais, o metų palūkanos (iki rizikos draudimo) siekė atitinkamai 7,38 proc. ir 5,13