Ligoniams, kariams, nuteistiesiems, žmonėms, gyvenantiems socialinės globos įstaigose maitinti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama milijonai litų.

Vien tik laisvės atėmimo vietoms išlaikyti (personalo atlyginimams, nuteistųjų išlaikymui, pastatų priežiūrai, komunalinėms paslaugoms ir kt.) iš valstybės biudžeto 2012 m. buvo atseikėta 157,5 mln. Lt. Vienam nuteistajam per dieną maistui skiriama nuo 3,62 Lt iki 7,23 Lt, priklausomai nuo lyties ir ar žmogus kalėjime dirba, ar ne. Brangiausiai mokesčių mokėtojams atsieina karių maitinimas – nuo 15,91 Lt iki 26,14 Lt.
Vieno asmens, gyvenančio senelių, vaikų globos namuose ir turinčių negalią pensionuose, maitinimas kainuoja apie 10 Lt. Panaši suma skiriama ir ligonių maistui. Tiesa, kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pati sprendžia, kokią sumą gali išleisti vieno ligonio maitinimui. Pavyzdžiui, VU Santariškių klinikos perka maitinimo paslaugą, kurios kaina 10 Lt per dieną, LSMU Kauno klinikose maistui skiriama 6–7 Lt.
Beje, ligoninėse šios sumos nesikeičia daugelį metų, tad brangstant maisto produktams maitinimo paslaugų tiekėjai priversti taupyti. O taupo, kaip kas sugalvoja, tarkime, net sergantys vaikai ligoninėse gauna pieniškų dešrelių. Kauno klinikų gydytoja dietologė Rūta Rokaitė sako, kad nors maistingų medžiagų dešrelėse nėra, tačiau jos nėra ir draudžiamos.
Gulėję ligoninėse pastebi, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų racione trūksta vaisių. „Dažniausiai į valgiaraštį įtraukiami tik obuoliai, bet ne dėl to, kad taupoma. Bananai greitai genda, o citrusiniai vaisiai nemažai daliai žmonių, ypač vaikų, sukelia alergines reakcijas, pučia pilvą. Tad vaisiai keičiami daržovėmis“, – paaiškina R.Rokaitė.
Oficialiai skelbiama, kad visose valstybės išlaikomose įstaigose valgiaraščiai subalansuoti atsižvelgiant į tai, kiek būtina gauti per parą maistinių medžiagų ir kilokalorijų, o maisto daviniai per pastaruosius metus nemažėjo, tačiau vis dėlto produktai daug kur buvo keičiami pigesniais. Anot Kalėjimų departamento atstovės Audrės Mišeikienės, tam tikra dalis grikių, ryžių kruopų buvo pakeista perlinėmis, miežinėmis ir kvietinėmis, jautiena pakeista į paukštieną. O kariams, pasak plk. ltn. Sigito Mundrio, sumažėjo sauso maisto davinių. Jie keičiami karštu maistu.

Vasario pabaigoje Didžiosios Britanijos organizacija „Raspberry Pi Foundation“ pristatė kreditinės kortelės dydžio kompiuterį „Raspberry Pi“, kainuojantį tik apie 100 Lt. Šį įrenginį tereikia prijungti prie monitoriaus ar televizoriaus bei klaviatūros ir pelės – jo galios pakanka visiems paprasčiausiems darbams atlikti: naršyti internete, dirbti biuro programomis, programuoti, žiūrėti filmus, žaisti paprastus žaidimus.
Kūrėjai taip pat parengė apkarpytą kompiuterio variantą, kuris pasirodys antroje metų pusėje ir kainuos tik apie 70 Lt. Susidomėjimas šiais mažyliais toks didelis, kad per kelias valandas buvo išparduoti visi kompiuterio pristatymui pagaminti 10 tūkst. vienetų.
„Raspberry Pi“ kūrėjų komandos, kurią sudaro Kembridžo universiteto mokslininkai, vadovas Ebenas Uptonas mano, kad šis kompiuteris turėtų būti prieinamas daugeliui mokinių, – taip tikimasi vėl paskatinti vaikų susidomėjimą programavimu. Šis kompiuteris sudomino ir kelių besivystančių valstybių atstovus, toks prieinamas įrenginys padidintų IT išsilavinimo lygį tarp jų piliečių.
„Raspberry Pi“ kūrėjų iniciatyva gali tapti rimta konkurente kitai programai – „One Laptop Per Child“ (OLPC). Šie ypač patvarūs nešiojamieji kompiuteriai parduodami besivystančioms šalims, tačiau vienetas kainuoja apie 600 Lt. Iki šiandien yra parduota per 2 mln. OLPC įrenginių, o šiemet planuojama išleisti ypač ištvermingą planšetinį kompiuterį, skirtą vaikams, XO-3.

Indijos automobilių gamintojai “Tata Motors” sukūrus pigiausią pasaulyje automobilį “Nano”, buvo tikimasi didžiulio populiarumo, tačiau pastaruoju metu pardavimai nepateisina lūkesčių.

Prieš trejus metus, pristatydamas automobilį, “Tata” vadovas Ratanas Tata kalbėjo apie “naują Indijos žmonių transportavimo formą”, tačiau prieš mėnesį pardavimai smuko 85 proc. iki 509 automobilių.

Nors “Nano” kaina tesiekia 2,5 tūkst. JAV dolerių, kitiems mažų automobilių gamintojams sekasi geriau.

Kito pigaus, tačiau dukart brangesnio už “Nano”, automobilio “Alto”, kurį gamina Japonijos “Maruti Suzuki”, lapkritį buvo parduota 33 tūkst. vienetų.

Pastaruoju metu “Nano” įvaizdžiui pakenkė pranešimai apie gaisrus, tačiau bendrovės atstovas tvirtina, jog tai yra “saugus automobilis”.

Lietuvoje dyzelinas turėtų išlikti vienas pigiausių tarp Vidurio ir Vakarų Europos valstybių ir tuomet, kai nuo 2011 metų sausio 1 dienos Lietuvoje akcizų tarifas dyzeliui bus padidintas 10 proc. iki 1043 litų už 1 tūkst. litrų.

“Gerai, kad akcizų tarifai nebuvo pakelti dar labiau. Lietuvoje dyzelino kainos išliks konkurencingos ir po šio pakėlimo, nes akcizus šiai degalų rūšiai nuo kitų metų didina ir Lenkija su Estija”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius.

Vežėjų asociacijos “Linava” laikinasis generalinis sekretorius transporto politikai Algirdas Baranauskas prognozuoja, kad dyzelino kainos degalinėse po pakėlimo išaugs 7-12 centų. Degalų sąnaudos sudaro 40 proc. vežėjų sąnaudų, todėl dyzelinui pabrangus 12 centų (4 proc.) vežėjų sąnaudos turėtų išaugti apie 1,5 procento.

“Pakėlus dyzelino mokesčius, transportavimo kainos paprastai kyla po truputį, nes įmonės su vežėjais dirba pagal ilgalaikes sutartis”, – teigė A.Baranauskas. Anot “Linavos” atstovų, skaudžiausiai šį pokytį pajus vidaus rinkoje dirbantys vežėjai, kurie sudaro apie dešimtadalį visų šalies kelių transportininkų.

2009 metais mokesčiai dyzelinui buvo padidinti gerokai daugiau nei jie bus pakelti nuo 2011-ųjų pradžios, tačiau vėliau valdžia grąžino iki drastiško pakėlimo galiojusius dyzelino mokesčius. Aukštų akcizų laikotarpiu Lenkijoje dyzelinas buvo vidutiniškai 12 centų pigesnis nei Lietuvoje. Prie kainų skirtumo prisidėjo ir tuometinis zloto nuvertėjimas lito atžvilgiu.

Dabar dyzelino akcizai Lietuvoje atitinka mažiausius leidžiamus, o benzino akcizai mažiausius leidžiamus viršija 21 procentu.

“Benzino rinka, priešingai nei dyzelino, traukiasi, tačiau Finansų ministerija nesileidžia į kalbas dėl akcizo benzinui mažinimo”, – sakė L.Vosylius.