Scanpix

Nepriklausomos elektros tiekimo bendrovės “Enefit” atstovų teigimu, elektros kainos mažėjo dėl geros hidrologinės situacijos Skandinavijos šalyse, žemos aplinkos taršos leidimų kainos ir vasarą sumažėjusio elektros energijos vartojimo.

“Šiltas, bet lietingas vidurvasaris lėmė mažesnes elektros kainas vartotojams, tačiau nuspėti tolimesnes tendencijas sudėtinga: iš vienos pusės, hidroeletrinėms vandenį gausiai tiekę sniegynai Skandinavijoje yra beveik ištirpę, todėl jose pagamintos elektros energijos kiekis, o kartu ir kaina, smarkiai priklausys nuo iškrisiančių kritulių. Kita vertus, optimistiškai nuteikia tai, kad prognozuojamas aukštas kritulių lygis ir žemas elektros energijos suvartojimas užtikrins pakankamą vandens lygį užtvankose. Dėl to elektros energijos kainos galėtų mažėti”, – aiškino “Enefit” generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Liepą Lietuvoje užfiksuotas vidutinės elektros kainos sumažėjimas taip pat buvo būdingas ir Estijoje bei Suomijoje – kainos šiose šalyse krito atitinkamai 9 ir 13 procentų. Tomis valandomis, kai elektros suvartojimas būdavo mažiausias, dėl sunkiai kontroliuojamos elektros energijos gamybos hidroelektrinėse elektros kaina nukrisdavo netgi žemiau 8,63 ct/kWh ribos. Tai lėmė, kad liepą vidutinė elektros energijos kaina Estijoje buvo 14,85 ct/kWh, o Suomijoje nukrito iki 14,57 ct/kWh.

Elektros pigimą praėjusį mėnesį lėmė ir aplinkos taršos leidimų kainos, kurios liepą buvo mažiausios per daugiau nei 2 metus – vos 41,40 lito už toną. Kainos mažėjo daugiausia dėl neaiškumo, susijusio su tolimesnėmis Europos ekonomikos augimo perspektyvomis ir Graikijos skolų krizės. Tuo tarpu akmens anglies kaina per mėnesį pakilo vos 0,8 proc. iki 304,99 litų už toną. Žaliavinės naftos kainos liepą taip pat šiek tiek augo – nuo 267 litų už barelį mėnesio pradžioje iki 279,95 lito už barelį mėnesio pabaigoje.

Sezoniniai svyravimai

L. Liutkevičius pastebi, kad elektros kainų svyravimai yra neišvengiami ir priklauso tiek nuo sezoninių, tiek nuo ekonominių ir politinių pokyčių, o tiekėjų konkurencija užtikrina geriausią kainą vartotojui. “Pirminiais skaičiavimais daugiau nei 10 tūkst. naujų verslo klientų Lietuvoje nuo 2012 m. sausio 1 d. taps laisvos elektros rinkos dalyviais. Praktika rodo, kad dalis nesuskubs pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, o elektros energiją ir toliau pirks iš visuomeninio-garantinio tiekėjo. Analizuodami pastaruosius metus matome, kad garantinio tiekėjo parduodamos elektros kaina vartotojui yra pastebimai didesnė nei vidutinė kaina, kurią moka aktyvūs laisvoje elektros rinkoje esantys vartotojai”, – pastebėjo L. Liutkevičius.

Elektros gamintojai taip pat ieško būdų, kurie leistų sumažinti kainas galutiniams vartotojams investuodami į pigią energiją gaminančių elektrinių statybą. Kitais metais Latvijoje, Valkoje, bus baigta statyti aplinkai draugiška “Enefit” kogeneracinė elektrinė, gaminsianti elektrą ir šilumos energiją. 10 milijonų eurų (34 mln. litų) kainuosianti jėgainė darbą pradės 2012 metais. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio “Enefit” motininės kompanijos, didžiausios Baltijos šalyse energetinės bendrovės “Eesti Energia” investicinis projektas už Estijos ribų, tačiau “Enefit” jau pradėjo ir kitų projektų vertinimą.

Pingant Rusijos dujoms, bendrovės “Lietuvos dujos” buitiniams vartotojams dujos nuo 2011 metų pradžios pigs 11-12 centų. Mažesnėms dujų kainoms pirmadienį pritarė Kainų komisija. Jos pirmininkė sako, kad dujų vartotojai sutaupys apie 6-7 procentus išlaidų.

Kintamoji kainos dalis vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 500 kubų, mažės 11 centų iki 2,04 lito už kubinį metrą, iki 20 tūkst. kubų – taip pat 11 centų iki 1,45 lito, o suvartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kubų – 12 centų iki 1,44 lito.

“Žinia yra tokia, kad vartotojai galės sutaupyti apie 6-7 procentus savo metinių ar mėnesio išlaidų per gamtinių dujų sąskaitą. Daugiau sutaupys vartotojai, kurie naudoja dujas šildymui, šiek tiek mažiau – tie vartotojai, kurie naudoja dujas maisto gaminimui”, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

D.Korsakaitė teigė, 2011-ųjų antrojoje pusėje dujų kainos priklausys nuo to, kaip keisis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu.

“Šiuo atveju svarbus momentas, kaip elgsis doleris su euru. Jeigu mes euro zonoje turėsime didelių problemų, tai bus nepalanku, jeigu problemos bus išspręstos, tai gal nebus neigiamų žinių”, – teigė komisijos pirmininkė.

“Lietuvos dujų” Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys sakė, kad Lietuvos vartotojai už dujas būtų mokėję mažiau nuo šių metų gegužės, jei Lietuva, įgyvendinama Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo reikalavimus, gamtinių dujų sektoriuje nebūtų pasirinkusi pagrindinį ES teisės reikalaujamą pertvarkos būdą – visiškai atskirti tiekimo, arba pardavimo veiklą nuo dujų perdavimo veiklos.

“Aš esu tuo tikras, kad mes jau būtume mokėję mažiau greičiausiai nuo gegužės mėnesio. Buitiniams vartotojams kaina galėtų būti 12-15 centų mažesnė”, – teigė jis.

Pastovioji kainos dalis mažės 5 ir 24 centais per mėnesį: mažiausiai dujų vartojantiems gyventojams – nuo 2 iki 1,95 lito, antrosios ir trečios grupėms vartotojams – nuo 14,05 iki 13,81 lito.

Paskutinį kartą dujų kainos gyventojams keitėsi nuo liepos 1 dienos. Didėjant importuojamų Rusijos dujų kainai ir stiprėjant JAV doleriui euro atžvilgiu tuomet gamtinių dujų kaina gyventojams vidutiniškai išaugo apie 19 procentų.

Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos vieneriems metams, o tarifai buitiniams vartotojams perskaičiuojami du kartus per metus.

“Lietuvos dujos” užima apie 40 proc. visos šalies dujų rinkos. Bendrovė gamtines dujas parduoda beveik visiems šalies buitiniams vartotojams.

“E.ON Ruhrgas International” priklauso 38,9 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, “Gazprom” – 37,1 proc., valstybei – 17,7 proc., o 6,3 proc. priklauso smulkiesiems investuotojams.