Bilietus į jūrų keltus perkant prieš mėnesį ar du, galima nemažai sutaupyti. Pasirodo, keltų operatorė bendrovė “DFDS Lisco” šiemet pradėjo taikyti šiek tiek kitokią kainodaros sistemą, pagal kurią bilieto kainą lemia tiek jo įsigijimo data, tiek kelte likusių neparduotų vietų skaičius. Perkant bilietus prieš mėnesį ir daugiau, galimos net 50 proc. nuolaidos. “Todėl iš anksto planuojantiems žmonėms kelionė keltu į Kylį tampa pigesnė nei autobusu”, – tvirtina bendrovės “DFDS Lisco” atstovas Vaidas Klumbys.

Nors keleivių srautai į Karlshamną ir Kylį dabar panašūs, jų gausėjimo tendenciją bendrovės specialistai šįmet stebi Kylio linijoje. Įtakos tam galėjo turėti konkurentų bendrovės “Ave Line” pasitraukimas iš linijos Liepoja–Travemiundė ir danų kompanijos DFDS nebevykdomi reisai iš Rygos į Liubeką. O “DFDS Lisco” šįmet atsisakė linijos Baltijskas–Zasnicas, todėl keltai iš Klaipėdos į šį Vokietijos uostą, klaipėdiečių po senovei tebevadinamą Mukranu, pradėjo plaukioti dažniau.

Dabar savaitei į Turkiją galima nulėkti vos už 550 Lt, o į Kretą už 600 Lt – tokių nuolaidų kelionių organizatoriai lietuviams dar niekada nesiūlė. “Vis dar jaučiame išsiveržusio Islandijos ugnikalnio padarinius: daug žmonių nesiryžta keliauti gegužę”, – paaiškina “Novaturo” atstovas Tomas Mikalonis.

Tačiau kelionių organizatoriai tikisi, kad greitai rinka atsigaus, nes birželio keliones klientai jau perka už neakcinę kainą. Be to, stebima ir kelionių rinkos stabilizacija: pirmąjį šių metų ketvirtį “Novaturas” pardavė 50 proc. daugiau kelionių nei pernai tuo pat metu, o “Tez tour” – penktadaliu. “Tez tour” tikina artimiausiems dviem mėnesiams pardavęs net pusę kelionių pasiūlymų, o į Egiptą ir Turkiją užsakęs net papildomų vietų.

Šie metai išryškino dar vieną tendenciją: susidarė dvi keliautojų grupės – iš anksto keliones planuoja ir gerus viešbučius renkasi turtingesni žmonės, o kita grupė laukia paskutinės minutės, kai kelionė gali atpigti ir trečdaliu. Tačiau vidutinė perkamų kelionių kaina vis dar išlieka didelė – 1700–2200 Lt vienam asmeniui. Organizatoriai teigia, kad lietuviai dažniau renkasi geresnius viešbučius, o “Oasis tour” šiemet iš viso atsisakė siūlyti trijų žvaigždučių viešbučius.

Populiariausia kelionių kryptis šiemet išlieka Turkija. “Dar mažiausiai dešimt metų ji neturės konkurentų – pigu ir geras aptarnavimas”, – tikina kelionių agentūros “700.lt” vadybininkas Edvardas Ostrachas. Antroje vietoje pagal populiarumą tarp keliautojų yra Kreta bei Ispanijos kurortai. Vis daugiau žmonių dėl priimtinos kainos renkasi ir Bulgariją, o jaunimas traukia į Ibisą Ispanijoje, garsėjančią naktiniais klubais.

Lietuvoje pastaraisiais metais keliautojų dienoraščių tinklalapių vis daugėja. “Veidas” keliautojų pasiteiravo, kurie jų atrodo patikimiausi ir patogiausi.

Debiutantai retina senbuvių gerbėjų gretas

Bene daugiausiai komplimentų sulaukė pernai rugpjūtį pasirodęs naujas tinklalapis MyTrips.lt – paprasta, aiškios struktūros ir, nesunku pastebėti, besiplečianti internetinė keliautojų bendruomenė. Tinklalapio lankytojai čia dalijasi naudinga informacija apie keliones, o kūrėjai stengiasi kasdien pasiūlyti bent po vieną naują straipsnį apie įdomias pasaulio vietas. MyTrips.lt, kitaip nei daugelis panašių tinklalapių, siekia išlikti keliautojų zona ir nespausdina naujienų agentūrų pateikiamos informacijos ar komercinių straipsnių. Tinklalapis orientuojasi į originalius keliautojų pasakojimus, tačiau, tenka pastebėti, į jį savo rašinius perkelia vis daugiau keliautojų, tad kartais susidaro įspūdis, kad MyTrips.lt dubliuoja kitur spausdintus įspūdžius.

Tinklalapis turi aktyvų “Facebook” gerbėjų klubą ir pirmą lietuvišką “Facebook” kelionių žemėlapį, vadinamąją aplikaciją. Čia galima sužymėti, kur nariai buvo nukeliavę, kur nori nuvykti, taip pat susirasti kelionės draugų ir sužinoti daugiau informacijos apie juos dominančias šalis.

“Mintis sukurti MyTrips.lt kilo dėl to, kad pajutome tinklalapių, į kuriuos užsukęs galėtum gauti tikrai vertingos nekomercinės informacijos apie keliones, trūkumą”, – pasakoja MyTrips.lt, priklausančio keliems kelionių entuziastams, komandos narė Aušra.

Dar viena debiutantė – pernai spalį keliautojus ėmusi burti KelioniuManija.lt. Čia pateikiama susisteminta duomenų bazė apie daugiau nei šimto pasaulio šalių lankytinas vietas. “Keliautojų tinklalapiuose rasdavau nemažai pasakojimų – kai kurie jų išsamūs, bet dauguma apsiriboja emocine informacija, pavyzdžiui, kokie blogi Lenkijos keliai, kaip smagu buvo po ilgo dienos žygio palapinėje žaisti kortomis ir gurkšnoti vietinį alutį ir pan. Kadangi pati mėgstu keliauti savarankiškai, visada ieškau labai konkrečios informacijos ir praktinių patarimų. Tai ir paskatino sukurti tokį tinklalapį, kuriame planuojant kelionę į konkrečią šalį be ilgų klaidžiojimų interneto platybėse būtų galima rasti ir susistemintos informacijos, ir profesionalių autorių pasakojimų, ir keliautojų atsiliepimų bei emocijų”, – pasakoja KelioniuManija.lt idėjos autorė Daiva Zaveckienė.

Tinklalapį Klajoklis.lt keliautojai randa už ką ir pagirti, ir papeikti. Jame daug naudingos informacijos keliautojams, bet trūksta susisteminimo, atgyvenęs dizainas. O Bonjour.lt gana aiškus išdėstymas, daug informacijos – nuo viešbučių sąrašų iki orų prognozių ar kelionių pasiūlymų.

“Tinklalapio Klajoklis.lt išorė gali išgąsdinti, bet panaršęs tikrai atrandi naudingų dalykų, o Bonjour.lt – atvirkščiai, iš pirmo žvilgsnio atrodo populiarus ir turiningas, bet greitai supranti, kad turinys vis dar skystokas”, – toks yra Valdo Lopetos, patyrusio keliautojo ir viešųjų ryšių specialisto, vertinimas.

Nuoširdžiausi – pavienių keliautojų tinklalapiai

Daugiau kaip keturiasdešimt šalių išmaišiusiam V.Lopetai labiausiai patinka asmeniški, gal net vienai kelionei perteikti sukurti tinklalapiai, tokie kaip Dvieseazijoje.blogspot.com, 100dienu.lt, Kainorisidalintis.blogspot.com, Travel.blogas.lt. “Kai bandoma kurti tinklalapį, į kurį dedama ir įvairi turizmo rinkos informacija, tai jau virsta verslu”, – pastebi Valdas.

Valdo ir Žydronės Crossroad.lt galima rasti viską – nuo maršruto iki kelionės smulkmenų ir be jokios iš kitų šaltinių perspausdintos informacijos. Tai tiesiog idealus gidas besirengiantiesiems į Lotynų Ameriką, po kurią pora keliavo penkiolika mėnesių.

“Kokiame indėnų kaimelyje Peru ieškodavome greičiausiai veikiančio interneto ir rašydavome”, – prisimena Valdas. Jis turi idėjų iš kelionių aprašymų portalo Crossroad.lt padaryti ne tik tokių aprašymų, bet ir patarimų tinklalapį. “Rašydamas apie kurią nors šalį ne visada spėji paminėti, kaip reikia kalbėtis su taksistais ar autobusų vairuotojais, kur geriau pirkti suvenyrus ir panašiai. Norėtume tinklalapį padaryti pragmatiškesnį, įtraukti daugiau žmonių, kurie galėtų pasidalyti patirtimi, kaip jie keliauja be dolerio kišenėje, tik su trimis apelsinais”, – planais dalijasi V.Lopeta.

Štai kad ir toks paprastas patarimas: jei norite pasinaudoti “Lonely planet” patarimu apsistoti kokiame nors viešbutyje, prie knygoje nurodytos kainos iš karto galite pridėti apie 20 proc., nes autoritetingų leidėjų rekomenduoti objektai kaipmat pritraukia daugiau turistų. Jei norite pigesnio varianto, verčiau paieškokite kito viešbučio aplink rekomenduotąjį. Jie dažniausiai būna pigesni, nors ne ką prastesni.

Kitas prisiekęs keliautojas – turizmo ir viešbučių administravimą studijuojantis Rimvydas Širvinskas, geriau žinomas kaip Makalius. Pirmieji jo kelionių aprašymai skelbti tinklalapyje Supermama.lt. “Gal skamba juokingai, bet kol kas nesu radęs nė vieno forumo, kuriame būtų pateikta išsamesnė informacija apie keliones, nei čia”, – savo tinklalapyje pastebi R.Širvinskas.

Tačiau prisikaupus nemažai įspūdžių ir sulaukus tokio populiarumo, kai pasakojimas apie Siciliją, kuris buvo skaitytas daugiau nei 66 tūkst. kartų, keliautojas sukūrė savo Makalius.lt.

Pavyzdžiui, turistų, keliautojų ir nuotykių ieškotojų klubas Xgenomas.lt, remiantis Top.stats.lt statistika, net patenka tarp populiariausių kelionių informacijos tinklalapių.

Kiekybė aukštyn, kokybė – žemyn

Vis dėlto didėjanti keliautojų tinklalapių kiekybė toli gražu negarantuoja kokybės, netgi atvirkščiai. “Lietuvos tinklalapiuose prasidėjo masinė grafomanija. Nebesinori spraustis ir paskęsti tarp tokių naivių aprašymų, kaip važiavom, gėrėm, pamatėm ar nepamatėm – absoliučiai nenaudingos informacijos, įdomios gal keliems draugams. Jei būčiau tinklalapių administratorius, nebijočiau pasitelkęs reitingavimo sistemą valyti beviltiškus rašinukus”, – pastebi vis mažiau apie keliones rašantis Nomadas, nors jo kelionių aprašymus skaitant, kaip taikliai apibūdino vienas internautas, “nosyje – kvapai, akyse – vaizdai, širdyje – jaudulys”.

Pernai arogantiškai tikėję, kad pasaulinė ekonomikos krizė aplenks dievų pėdsakus menančias jų saulės nutviekstas salas, šiemet graikai turistams iš anksto siūlo nuolaidas. Jau dabar žinoma, kad šis vasaros sezonas Graikijoje bus maždaug 10 proc. pigesnis.

Pavėlavusi visais metais, šiemet Graikija gali tapti viena iš nedaugelio atpigsiančių vasaros sezono atostogų krypčių. Pernai negailestingai sutrypta kur kas geriau turizmo rinką perpratusių kaimynų kipriečių ir turkų, Graikija prarado mažiausiai 10 proc. turistų, negana to, ir likusius prisiviliojo tik desperatiškomis pastangomis, jau pačiame sezono įkarštyje stipriai mušdama viešbučių kainas ir pigindama kitas paslaugas.

Pasibaigus praėjusių metų vasaros sezonui buvo įvertinta, kad kelionės į Graikiją atpigo maždaug 20 proc., dar bent 10–15 proc. jų kaina turėtų mažėti ir šiemet, nepaisant ką tik Graikijoje padidėjusių mokesčių. Priešingu atveju ši šalis nesusigrąžins geidžiamiausių savo turistų segmento – britų ir vokiečių, kurie ir šiemet entuziastingai perka jiems nuostabiai pigias keliones su penkių žvaigždučių viešbučiais į Turkiją. Pavyzdžiui, į Kretą keliaujančių vokiečių per 2009-uosius sumažėjo beveik trečdaliu ir Graikija iš antros populiariausios atostogų krypties tapo tik penkta, užleisdama vietą Ispanijai, Italijai, Turkijai ir JAV.

Vakariečių atostogų judėjimo kryptis atvirkščiai proporcinga Lietuvai tenkantiems pasiūlymams – tuo metu, kai jie plūsta į Turkiją, keldami šios šalies paslaugų kainas, mums pinga Graikija, ieškanti turistų kitose šalyse.

Pigesni šių metų pasiūlymai

“Sudėtinga Graikijos ekonominė padėtis mums naudinga”, – tvirtina kelionių organizatoriaus “Novaturas” rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis. Iš partnerių Graikijoje jau gautos viešbučių kainos vidutiniškai 10 proc. mažesnės nei pernai. Maždaug tokio dydžio nuolaidos visai kelionei gali tikėtis ir keliautojai. “Suksimės kaip galėdami, tarsimės ir su vežėjais, ir su graikais paslaugų pardavėjais – norime į Graikiją išvežti ne mažiau turistų, nei pernai”, – atskleidžia pašnekovas.

Tačiau tai padaryti gali būti nelengva, nes Turkija, Ispanija ir kitos panašios šalys taip pat stengiasi iš paskutiniųjų ir taiko itin lanksčią kainodarą. Be to, pernai, suvilioti gerų kainų, Turkijoje jau apsilankė daugybė turistų iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, o garsas apie ypač gerą turkų paslaugų lygį šiose šalyse jau sklinda iš lūpų į lūpas. Skelbiama, kad šiuo metu, nors iki sezono pradžios dar liko daugiau nei mėnuo, parduota iki 40 proc. išankstinių kelionių į Turkiją.
“Britams ir vokiečiams patraukus į Turkiją, galima prognozuoti kainų kilimą šioje šalyje, užtat Graikijoje mums nuo to bus tik geriau: mažiau turistų – daugiau dėmesio, mažesnės kainos”, – prognozuoja T.Mikalonis.

Kitas mūsų pašnekovas bendrovės “Star Team Group” vadovas Martynas Laivys mano, kad šiųmetį graikų lankstumą lemia ne tiek sudėtinga šalies viešųjų finansų padėtis, kiek bendras pasaulio ekonomikos sąstingis.

“Tik tiek, kad graikai atsibudo per vėlai – pernai jie dar nesiteikė siūlyti jokių nuolaidų, sakė – mūsų salos nuostabios, oras tobulas, kur jūs geriau rasite”, – prisimena jis.

Panika kilo tik įsibėgėjus sezonui – ir taip dėl ekonominių sunkumų sumenkusį turistų srautą iš graikų paveržė Turkija ir Kipras, numatę, kad konkurencinė kova aplink Viduržemio jūrą bus nuožmi kaip niekados, ir jau sezono planavimo išvakarėse kelionių organizatoriams pasiūlę solidžias nuolaidas.

O Graikija susizgribo tik išvydusi pustuščius savo viešbučius. Tik tuomet graikai suvokė savo klaidą ir iš karto ėmė siūlyti net 50 proc. dydžio nuolaidas. M.Laivio skaičiavimu, viso to rezultatas – pernykštis vasaros sezonas Graikijoje buvo maždaug penktadaliu pigesnis, palyginti su ankstesniais metais.

“Manau,  graikų bėdos nesibaigs dar ir šiemet. Išankstinių rezervacijų pradžia kol kas palankesnė Turkijai”, – pastebi pašnekovas.

Krizė – problema, bet išsprendžiama

Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacijos prezidentas Georgias Macukatovas ką tik grįžo iš Graikijos ir tvirtina ypatingo liūdesio dėl šalies finansinių sunkumų tautiečių veiduose nepastebėjęs. “Tik jau nemanykite, kad šiemet prie baro pajūryje jus aptarnaus rūškanas graikas – kur jūs tokį esate matę? Aišku, mes atvira tauta, paburbėsime ant savo nevykusios vyriausybės, bet pokalbį visada užbaigsime laiko patikrinta išmintimi: “Šiandien blogai tam, kad rytoj suprastume, kaip yra gerai”, – tikina Lietuvoje gyvenantis graikas.

Lietuvos ambasadorius Graikijoje Artūras Žurauskas pastebi, kad turizmo srityje besidarbuojantys graikai ypač neramiai laukia naujojo gegužę prasidėsiančio ir iki spalio truksiančio vasaros sezono. Pernykščiai nuostoliai privertė sumažinti paslaugų kainas, bet ar to pakaks – dar neaišku, nes tik dabar įsibėgėja išankstinės rezervacijos procesas.
“Užjaučiu graikų turizmo planuotojus – mokesčiai ką tik pakelti, o kainų didinti jie negali, nes ir taip jau pralaimi konkurencinę kainos ir kokybės santykio kovą Turkijai”, – dėsto ambasadorius.

Be to, patrauklumo šaliai tikrai neprideda dabar nuolat kylantys streikai dėl sugriežtėjusios vyriausybės išlaidų mažinimo politikos. Vien visuotinių transporto darbuotojų streikų per pastarąjį mėnesį Graikijoje buvo surengti trys.
“Atostogas planuojančiam vakariečiui gali kilti visiškai pagrįsta abejonė – kas jį nuskraidins į atokų atostogų rojų kokioje nors saloje, jei transportininkai nuolat streikuoja”,– pastebi Lietuvos diplomatas.

Tačiau Graikijos vyriausybė, regis, supranta turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikai. Dabar skubiai rengiamas priemonių planas, kaip pagelbėti po pernykščio pajamų smukimo penktadaliu dar neatsigavusiam turizmo sektoriui. Ketinama refinansuoti jų skolas, tariamasi su bankais dėl jų grąžinimo atidėjimo.

Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos atstovas Baltijos šalims Loukas Mitropoulas žada, kad graikų tautos ir vyriausybės tarpusavio įtampos turistai nepajus. “Mes tikrai nerizikuosime bandyti turistų kantrybės ir nepaversime jų mūsų ginčų įkaitais – juk iš jų gyvename”, – tvirtina jis.

Turizmo organizacijos atstovas pasakoja, kad šį sezoną Graikijoje pradės veikti aštuoniolika naujų vietinio susisiekimo oro uostų – pasiekiamos taps net ir atokiausios salos. “Kam jums vykti į turistų sausakimšą Rodo salą – geriau pasiekite mažiau populiarią, bet ne mažiau žavingą salą ir atostogaukite ten trečdaliu pigiau”, – vilioja L.Mitropoulas.

Ant prekystalio – salos

Prasiskolinusi Graikija galėtų pasilengvinti savo rūpesčių naštą, parduodama bent dalį iš gausybės ją juosiančių salų. Toks įtakingų Vokietijos politikų pasiūlymas užgavo graikų nacionalinį išdidumą, bet nekilnojamojo turto ekspertai, žvelgdami į Graikiją skalaujančias jūras, mato puikią rinką.

Britų dienraštis “The Times” suskaičiavo, kad Graikijai priklauso 3054 salos ir tik 87 iš jų jau yra apgyvendintos. Dauguma šių salų vis dar yra valstybės nuosavybė, o tai palengvintų jų pardavimo procesą. Tiesa, didžioji dalis šių žemės lopinėlių jūroje – visiškas užkampis, neturintis nei geriamojo vandens išteklių, nei elektros generatorių.

Ekspertų vertinimu, nedidukę maždaug 100 ha salelę Graikija galėtų mėginti parduoti už kokius 2 mln. eurų. Aišku, čia tik kainos dugnas – kai kurių žinomesnių ir infrastruktūrą jau susikūrusių salų kaina gali būti šimtus kartų didesnė. Pavyzdžiui, turtingoji paveldėtoja Athina Onassis savo šeimai priklausančią Skorpios salą pardavinėja už 300 mln. eurų.

Hamburge dirbantis nekilnojamojo turto brokeris Farhadas Vladi nuo 1975 m. yra pardavęs jau per du tūkstančius salų visame pasaulyje. Šiuo metu klientams jis siūlo 5 Graikijos salas. 10 ha bevardį žemės lopinėlį jis pardavinėja už 1,2 mln. eurų. Gerokai didesnė Trinity sala įvertinta jau 18 mln. eurų, už kuriuos įsigysite ne tik nuosavą paplūdimį, bet ir keturių miegamųjų namelį, privačią bažnyčią ir net stebėjimo bokštą, be to, čia iš gretimos salos pumpuojamas geriamasis vanduo.Atokių salų paklausa ypač padidėjo po rugsėjo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV, po kurių pasaulio turtingieji puolė ieškoti saugaus užkampio jūrų platybėse. Pastarųjų metų ekonominis sąstingis pristabdė naujų egzotiškų pirkinių paieškas, bet, kaip tikina “The Times”, Europos pašonėje pabirusios Viduržemio jūros regiono salelės gali tapti puikiu jauku atsigaunančios rinkos dalyviams.