Apie 10 proc. visos prekybos tinklų apyvartos šalyje jau sudaro jų nuosavų prekės ženklų prekių pardavimas. Vien per pastaruosius metus pigiausių prekių pirkėjų padaugėjo 12 proc., itin padidėjo ir tokių prekių pasirinkimas.

Grūdų derlius šiemet rekordinis, bet miltai vis tiek brangs. Tačiau vienas pirmųjų šią nemalonią žinią pranešęs AB „Šiaulių grūdai“ generalinis direktorius Algimantas Marazas tikina, kad kainų kilimo nebepakeliantys pirkėjai gali drąsiai pereiti prie pigesnių miltų, nes jų kokybė visiškai nesiskirianti nuo kainuojančių gerokai brangiau. „Ar miltai kainuoja tris, ar beveik penkis litus, jų kokybė tokia pati. Ir pigiausi, ir brangesni miltai malami iš tų pačių grūdų“, – teigia A.Marazas.
Taigi nors 2 kg paką miltų šiandien parduotuvėje galima nusipirkti ir už 3,7, ir už 5 Lt, kai kurie gamintojai, tokie kaip A.Marazas, tvirtina, kad iš tikrųjų skiriasi tik jų pakuotė ir, žinoma, kaina, bet ne patys miltai.

Pigūs produktai: reikia žinoti, ką pirkti

O ar kuo nors skiriasi kiaušiniai, kurių 10 vnt. kaina, priklausanti nuo paukštyno, gali skirtis dviem litais? Prekybos tinkle „Maxima“ už mažiausią kainą parduodami M dydžio kiaušiniai pakuotėmis po 30 vnt. – jų kaina 11,69 Lt. Kiaušiniai pažymėti prekybos tinklo nuosavu prekės ženklu „Optima linija“, bet nurodytas ir gamintojas – Zujų paukštynas. Na, o to paties Zujų paukštyno identiški M dydžio kiaušiniai, bet jau firminėje ir mažesnėje pakuotėje (10 vnt.), kainuoja 5,59 Lt. Taigi vienas Zujų paukštyno kiaušinis gali kainuoti ir apie 39 centus, jei jis bus su „Optima linija“ ženklu, ir 56 centus, jei bus parduodamas kaip paukštyno produkcija.
Bet ir čia, kaip ir su miltais, ne kas kita, kaip tik rinkodaros gudrybės. Kaip pripažįsta Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, visuose paukštynuose vištos dedeklės laikomos ir lesinamos daugmaž vienodai, o net jei jų lesalas kuriame nors paukštyne ir geresnis, tai kiaušinių maistinei vertei tai mažai kuo atsiliepia. „Apskritai visi paukštynai privalo naudoti kokybiškus pašarus, dėl to abejonių nekyla, nes jei jie nebus kokybiški, tai gamintojas paprasčiausiai negaus norimo produktyvumo“, – pridūrė V.Tėvelis.
Na, o ar verta brangiau mokėti už paukštieną? Pasak asociacijos vadovo, jei broileris auginamas ne narve, o laisvesnėmis sąlygomis, be to, užauginamas ne per penkias šešias, kaip įprasta, o per devynias ar dešimt savaičių, tuomet tokia paukštiena tikrai bus šiek tiek kokybiškesnė. Bet tokios paukštienos galima įsigyti nebent iš ūkininkų ar turgeliuose, nes didieji paukštynai šitaip „nesiterlioja“. Kita vertus, V.Tėvelio teigimu, itin žymių skonio bei kokybės skirtumų ir tokiu atveju nebus. „Nei pigesni kiaušiniai, nei paukštiena tikrai nebus prastesni“, – apibendrina pašnekovas.
Patys gamintojai tik gana nenoromis pripažįsta, kad kai kurių maisto produktų kaina skiriasi smarkiai, o kokybė yra tokia pati. Tą galima pasakyti ir apie įvairias kruopas bei jų mišinius, cukrų, pieną, grietinę, sviestą, sultis ir kt.
„To paties riebumo geriamasis pienas iš tikrųjų niekuo nesiskiria. Bet čia jau ne skonio ar dar ko nors, o patogumo klausimas: pigaus pieno niekada nebus tetrapako pakuotėje ar supilstyto į plastikinius butelius. Pigus pienas būna tik maišeliuose. Kokybė ir skonis tas pats, bet vartoti jau ne taip patogu“, – aiškina Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Vadovas pripažįsta, kad nėra skirtumo ir tarp vos pustrečio lito ir arti penkių litų kainuojančio to paties riebumo sviesto, labai panaši ir skirtingų gamintojų varškės kokybė, o pati pigiausia gali būti prastesnė nebent tuo, kad gali turėti šiek tiek daugiau drėgmės. Visa kita iš esmės nesiskiria – tik kaina bei pakuotė. Bet štai perkant, pavyzdžiui, pigesnį sūrį, pasak G.Bertašiaus, galima ir prašauti, nes pigesniems sūriams gaminti naudojami pigesni ingredientai, todėl šiek tiek nukenčia skonis ir kvapas, nors kokybė iš esmės lieka tokia pati.
Nepaisant to, parduotuvėje visada buvo ir bus tiek pigesnių ir ne tokių išvaizdžių, tiek brangesnių, bet kur kas patraukliau pateiktų tų pačių produktų. Ir jie visada turės savo pirkėją. Štai G.Bertašius nė nemėgina slėpti, kad gamintojai siūlydami brangesnius „brendinius“ produktus visų pirma parduoda emociją – suteikia pirkėjui malonumą pirkti gražiai pateiktą ir atitinkamai išreklamuotą produktą, o visa tai didina sąnaudas, už ką mes, visi vartotojai, ir sumokame.
Kita vertus, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Urbonavičius pabrėžia, kad nevienodos yra ir mažame miestelyje gyvenančio pensininko ar pasiturinčio sostinės verslininko galimybės, o jų pirkinių krepšelių net neįmanoma palyginti. „Galiu tik tvirtai pasakyti, kad yra tam tikros kategorijos, kurių pigesnių privačių ženklų prekių nuperkama gerokai daugiau. Tai prekių grupės, kurių pirkėjams nėra svarbus prekės ženklas: visų pirma cukrus, gyvūnų ėdalas ir priežiūros priemonės, kiaušiniai, pienas, kefyras, varškė, grietinė, sūdyta žuvis/silkė, aliejus ir pan. Bet pirkėjams prekės ženklai ypač svarbūs, kai kalbama apie visas asmens higienos prekių grupes, kūdikių maistą, šokolado produktus bei alkoholio kategorijas, – tarp parduodamų šių grupių produktų privatūs prekių ženklai beveik arba visai nepastebimi“, – komentuoja A.Urbonavičius.
Tai liudija lietuvių mokymąsi atsirinkti: jie pamažu perpranta, kad pirkdami pigiausią cukrų tikrai nenukentės, bet lygiai taip pat supranta, jog pigiausi ledai bus pagaminti ne iš pieno ar grietinėlės, o iš augalinių riebalų ir pieno miltelių. Todėl tie pirkėjai, kurie vertina kokybę, visada renkasi brangesnius ledus. Vis dėlto reikia pripažinti, kad vieni populiariausių šalyje yra būtent patys pigiausi ledai iš augalinių riebalų. Jų pagrindiniai pirkėjai yra šeimos, gaunančios mažiausias pajamas, bei vaikai, kurie ne visada turi pinigų brangesniems ledams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-40) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos įmonės, internetu parduodančios lėktuvų bilietus, po “Wizz Air” ir “Ryanair” starto Vilniaus oro uoste laukia pajamų kritimo – pigių skrydžių oro linijos tarpininkams neleidžia pelningai perpardavinėti bilietų, kuriuos galima įsigyti tik pačių skrydžių bendrovių tinklalapiuose.

Bendrovė “Interneto partneris” prognozuoja, kad pajamos Lietuvoje dėl pigių skrydžių bendrovių įsitvirtinimo šiemet, palyginti su 2010 metais, gali kristi 10-15 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jaučiame pigių skrydžių bendrovių įtaką, nes jos iš tradicinių bendrovių atims keleivius. Mes techniškai tiesiogiai parduoti “Ryanair” ar “Wizz Air” galime, tačiau šiuo metu to nedarome, nes nieko neuždirbame”, – sako įmonės direktorius dėsto Audrius Ramanauskas.

Pasak jo, “greitai.lt”, dirbanti 8 užsienio šalyse, plės veiklą valstybėse, kuriose pigių skrydžių bendrovių įtaka mažesnė nei pas mus, o daugiau dėmesio bus skiriama Estijai ir Bulgarijai.

“Mūsų sistema pritaikyta prekybai įprastais bilietais ir atėjus pigių skrydžių bendrovėms pajusime nuosmukį”, – sakė “Baltic Clipper” “avia.lt” projektų vadovas Žilvinas Raudys.

“Avia.lt” šiuo metu prekiauja “Ryanair” bilietais, tačiau pardavimai palyginti maži, “Wizz Air” skrydžiai nesiūlomi. Bendrovė taip pat galvoja apie plėtrą kitose šalyse.

Kai pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” Kaune įkūrė savo bazę Centrinei Europai, didžiausią naudą pajuto Kauno miestas – čia turistų netrūksta net snieguotą ir žvarbią žiemą.

“Viso miesto lūkesčiai buvo patenkinti su kaupu. Neabejojau, kad atėjus “Ryanair” bus efektas, bet kad toks staigus, greitas ir tokio masto – net neįsivaizdavau”, – prisipažįsta Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas.
Priminsime, kad “Ryanair” nusprendus kurti bazę Kaune, nuo gegužės gerokai padaugėjo tiesioginių skrydžių krypčių į kitus Europos miestus, o laikinojoje sostinėje pilni “Ryanair” lėktuvai tūpė su turistais iš užsienio. Tarp atradusiųjų Kauną šių pigių oro linijų dėka – daugiausiai suomių, kurie tiesiog užplūdo brangiausius miesto viešbučius. Kauno verslininkų džiaugsmui, net keturių žvaigždučių viešbučių užimtumas vasarą pasiekė 80 proc., o tokių turistų srautų verslininkai nė neprisimena.
Dėl “Ryanair” skrydžių Kauno oro uoste aptarnautų keleivių šiemet padaugėjo 70 proc. – iki 787 tūkst., o Kauno turizmo informacijos centras turizmo sezono metu (nuo kovo iki rugpjūčio) sulaukė 80 proc. daugiau turistų paklausimų. Net šią snieguotą žiemą turistų Kaune netrūksta: nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos Kauno turizmo departamentas gavo 45 tūkst. paklausimų, o pernai – 31 tūkst.
“Praėjusią savaitę apskambinome penkis ekonominės klasės viešbučius, kuriuose kambarys kainuoja 100–150 Lt per parą, ir tik penktame viešbutyje radome, kur apgyvendinti žmones. Mes ir patenkinti, ir nelabai, kai pirmadienio vakarą negalima gauti staliuko kavinėje Kauno senamiestyje. O ir apie kavines vos spėjame dėti informaciją į interneto puslapį, nes atidaromos vis naujos”, – vaizdžiai besikeičiančio miesto padėtį atskleidžia Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius. Jis priduria, kad šiemet atidaryti trys naktiniai klubai ir apie dešimt naujų kavinių.
Kauno miestas jau dabar ruošiasi ateinančių metų iššūkiui – kitąmet mieste vyks tarptautinės “Hanza dienos” ir Europos krepšinio čempionatas, todėl laukiama dar didesnio turistų antplūdžio. Ir nors “Ryanair” paskelbė nutraukiantis skrydžius į Vokietiją, A.Šliupas tikina, kad “Ryanair” tikslas kitąmet – išlaikyti tokį pat skrydžių intensyvumą kaip ir šiemet.

Sekė ir analizavo “Ryanair” veiklą

“Ryanair” duodamą naudą matome akivaizdžiai, tačiau visos įdėtos pastangos prisikviečiant “Ryanair” liko nematomos. Prie Kauno oro uosto direktoriaus vairo 2007 m. pabaigoje stojusiam jaunam ir ambicingam vadovui A.Šliupui buvo iškeltas tikslas, atsižvelgiant į ES lėšomis modernizuotą Kauno oro uosto infrastruktūrą, praplėstą keleivių terminalą, didinti keleivių srautus ir siekti, kad veikla taptų pelninga.
Kadangi “Ryanair” iš Kauno oro uosto skraidė jau nuo 2005 m., nuspręsta orientuotis į pigių skrydžių avialinijas, tad A.Šliupas kartu su pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadove Jūrate Baltrušaityte daugiau nei metus viliojo “Ryanair” tvirčiau įsikurti Kaune. A.Šliupas tvirtina, kad 2008 m. derybos buvo vedamos ir su kitomis pigių skrydžių bendrovėmis, tačiau “Ryanair” jau žinojo Lietuvos rinką ir oro uostą, tad reikėjo sudaryti aplinką, palankią sandoriui įvykti.
“Tam pasitarnavo susiklosčiusi situacija – krizė ir atsivėrusi niša po “FlyLAL” bankroto bei “AirBaltic” sprendimo pasitraukti iš Lietuvos ir visą veiklą sukoncentruoti Rygos oro uoste. Sąlygas “Ryanair” ateiti sudarė ir kasdienis komunikavimas su jais bei asmeninis dėmesys”, – prisimena A.Šliupas.
Kauno oro uosto direktorius stebėjo ir analizavo “Ryanair” veiklą Europoje, nepamiršdavo pasveikinti su pasiektomis pergalėmis ir nuolat priminti apie save. Stebėdami “Ryanair” žingsnius, Kauno oro uosto vadovai greitai perprato ir “Ryanair” strategiją ieškoti tinkamų vietų bazėms steigti bei laiku išsiaiškino, kad 2010 m. “Ryanair” gaus tam tikrą kiekį naujų orlaivių tiesiai iš gamyklos. Vadinasi, derėtis dėl bazės steigimo yra reali galimybė.
“Kita vertus, turėjome įrodyti, kad esame pajėgūs aptarnauti šią skrydžių bendrovę ir turime tinkamą infrastruktūrą. O turbūt didžiausias darbas buvo sužadinti jų interesą. Kasdienis darbas, informacijos teikimas apie galimybes, apie rinkos potencialą lėmė tai, kad jie patikėjo mumis”, – pasakoja A.Šliupas.
Lūžio tašku Kauno oro uosto vadovas vadina 2009-ųjų vasarą, kai “Ryanair” iš tikrųjų pradėjo svarstyti Kauno pasiūlymą ir aiškiai išdėstė savo reikalavimus bei poziciją – tiek dėl finansinių, tiek dėl operacinių klausimų. 2009 m. rudenį prasidėjo derybos. “Tada mes ėmėmės veiksmų. Vertinome, ar įmanoma įgyvendinti jų reikalavimus, ar galime sau leisti jų reikalavimus dėl oro uosto mokesčių. Tačiau “Ryanair” iki tol turėjo 39 bazes Europoje, ir mes vadovavomės principu – jei tai gali padaryti 39 oro uostai, tą galime padaryti ir mes”, – sako A.Šliupas.
Jis pabrėžia, kad oro uosto padarytos nuolaidos dėl mokesčių kompensuotos per pajamas: gerokai padaugėjus keleivių, bendros Kauno oro uosto pajamos šiemet per 10 mėn. padidėjo apie 30 proc.

Stabilumo garantas – įsteigta bazė

Steigti bazę “Ryanair” bendrovę kvietė ir Rygos oro uostas. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad Kaunui pavyko nukonkuruoti Rygą dėl kelių priežasčių. “Kauno tarptautinis oro uostas turėjo tinkamą infrastruktūrą, kuriai plėtoti buvo skirta daug ES lėšų. Antra, pasitarnavo lanksti kainodara ir patrauklūs oro mokesčiai, o trečia – Kaunas, priešingai nei Ryga, neturėjo bazinės oro linijų bendrovės”, – priežastis analizuoja ministras.
Tiesa, pigių skrydžių bendrovės kritikuojamos dėl nepastovumo – nutraukti kryptis jos gali labai greitai. Štai neseniai “Ryanair” nutraukė skrydžius į Vokietiją dėl oro uostuose įvedamo mokesčio už keleivius. Tačiau A.Šliupas ramina, kad Lietuvai taip neatsitiks. “Ryanair” neatsitiktinai renkasi oro uostus, kuriuose steigia bazę. Prioritetinis dėmesys skiriamas tų bazių plėtrai, nes bazės įsteigimas – gana didelė investicija ir pačiai oro bendrovei. Kauno oro uostui bazė yra tam tikras garantas, kad “Ryanair” neišeis. Toks ir buvo strateginis siekis”, – apibendrino A.Šliupas.