Lietuvoje vėl pamažu kaista atmosfera dėl dvigubos pilietybės, kuri daugelyje ES šalių nekelia jokių diskusijų. Belieka tikėtis, kad jau kitais metais šis klausimas ir mūsų šalyje bus išspręstas visiems laikams.

Kitais metais rinkdami šalies prezidentą dabartiniai Lietuvos piliečiai tikriausiai galės nuspręsti, ar kone dvigubai padidinti savo gretas, mat Seimas planuoja pateikti siūlymą kartu su 2014 m. prezidento rinkimais surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Šis klausimas Lietuvoje netyla jau daugybę metų, mat pora milijonų lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių užsienyje, vis prie jo sugrįžta ir, bandydami pačius įvairiausius lobistinius kelius, mėgina rasti būdų, kaip būti bent kelių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiais.
Ne paslaptis, kad daugiausiai šiuo klausimu “dirba” į JAV ir kitas šalis po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo išvykę, tų šalių pilietybę priėmę ir automatiškai lietuviškosios netekę tautiečiai. Kitiems tai neaktualu, mat pagal dabartinį Pilietybės įstatymą dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo.
Kuo pasibaigtų toks referendumas, kuriame dabar pilietybės neturintiems, bet lietuviais save tebelaikantiems žmonėms būtų numatyta galimybė vėl būti Lietuvos piliečiais, neprarandant ir šalies, kurioje jie šiuo metu gyvena, pilietybės?
Reprezentatyvi apklausa, kurią kovo pabaigoje atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai”, rodo, kad 55 proc. žmonių pritaria, kad reikėtų priimti Konstitucijos pataisas ir leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Manančiųjų priešingai yra 26 proc., o dar maždaug penktadalis šiuo klausimu neturi nuomonės.

Už ir prieš pasaulyje

Dviguba pilietybė savo šalininkų ir priešininkų turi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, dvigubos pilietybės kritikai aiškina, kad tai nelojalumas kilmės valstybei. Esą pilietybė yra privilegija, todėl jei būtų leidžiama dviguba pilietybė, nacionalinės pilietybės reikšmė sumenktų.
Dviguba pilietybė kritikuojama ir dėl piliečio civilinių, politinių bei socialinių teisių (pavyzdžiui, sveikatos apsauga, galimybė balsuoti), mat nebeaišku, kurioje valstybėje žmogus gali tomis teisėmis naudotis. Dviguba pilietybė neigiamai vertinama ir manančiųjų, kad taip gali būti vengiama mokesčių mokėjimo ar karinės prievolės.
Tačiau šie argumentai – teisingi tik iš dalies. Nors dviguba pilietybė iš tiesų kelia šiek tiek painiavos ir apkrauna įvairias tarnybas papildomais rūpesčiais, tarptautinė teisė numato, kaip išvengti piktnaudžiavimo atvejų.
Pavyzdžiui, siūloma, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę, visomis visateisio piliečio teisėmis, dalyvaujant tiek ekonominiame, tiek politiniame, tiek kultūriniame gyvenime, gali naudotis tik toje šalyje, kurioje nuolatos gyvena.
Na, o Europos Tarybos 1997 m. Strasbūre priimtoje Europos konvencijoje dėl pilietybės siūloma, kad asmenys, turintys dviejų ar daugiau valstybių pilietybę, karo tarnybos prievolę irgi vykdo tik toje šalyje, kurios teritorijoje nuolat gyvena.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvoje pamažu rimsta Londono vasaros olimpiados aistros: sportininkai pagerbti, Vyriausybės premijų čekiai išdalyti, pažadais, kad netrukus turėsime ir naujų baseinų, ir kitos sporto bazės bus aptvarkytos, irgi sočiai pasižarstyta. Tad savo nuostabiomis pergalėmis mus džiuginę ir daug prakaito dėl jų išlieję sportininkai pagaliau gali ramiai atsikvėpti.
Bet kai kurių sportininkų, kurių laimėjimai taip pat žada Lietuvai ne mažiau įspūdingas pergales, gyvenime ramybe šiandien nė nedvelkia. Pavyzdžiui, daugkartinis Lietuvos šokių ant ledo čempionas Deividas Stagniūnas su savo amerikiete partnere pasaulio čempionate Kanadoje po kelių mėnesių kovos dėl kelialapio į 2014 metų Sočio olimpines žaidynes ir greičiausiai jį iškovos – dar tik antrus metus kartu dirbanti čiuožėjų pora jau spėjo pasiekti stulbinamų rezultatų ir šiuo metu užima 15 vietą pasaulio šokių ant ledo reitinguose tarp 117 porų, bet į olimpiadą vykti ir po įspūdingų Margaritos Drobiazko bei Povilo Vanago laimėjimų joje vėl priminti Lietuvos vardo, deja, negalės.
Negalės todėl, kad D.Stagniūno partnerė Isabella Tobias yra amerikietė, o gauti Lietuvos pilietybę ji, atrodo, neturi jokių šansų. Mat po 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka, LR pilietybė nebuvo suteikta nė vienam sportininkui. Taigi kol dauguma šalių lengva ranka dalija pilietybę užsienio sportininkams ir taip gerina savo sportinius pasiekimus, Lietuva vaizduoja principingą ir vien su savo sportininkais pasirengusią verstis valstybę.
Lietuva tikrai nėra ta šalis, kuri gali sau leisti geresnį sportininką tiesiog nusipirkti, kaip kad Rusija neseniai nusiviliojo mūsų penkiakovininkę Donatą Rimšaitę, – paprasčiausiai neturime iš ko. Bet nenumatydami visiškai jokių išimčių, kurias taikant kai kuriems užsienio sportininkams galėtų būti suteikta Lietuvos pilietybė, pripažinkime, vis dėlto perlenkiame lazdą.
Ar būtų tapę kam nors blogiau, jei Lietuvos pilietybė būtų buvusi suteikta amerikietei krepšininkei Katie Douglas? Arba kad ją būtų gavusi ankstesnė čiuožėjo partnerė, taip pat amerikietė Katherine Copely? Tuomet D.Stagniūnas, jau turėdamas šansą atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse, sulaukė skaudaus antausio – K.Copely Lietuvos pilietybės negavo. Dabar geriausias Lietuvos čiuožėjas baiminasi, kad istorija gali pasikartoti ir su dabartine jo partnere I.Tobias, nors ši intensyviai mokosi lietuvių kalbos ir rudenį per susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite, jei jį pavyks surengti, jau tikisi prabilti lietuviškai. Ką jau kalbėti apie tai, kad būtent amerikietės tėvai moka už čiuožėjų treniruotes su vienu geriausių pasaulio trenerių Igoriu Špilbandu po 10 tūkst. dolerių per mėnesį.
Kaip sako Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė, planuojamame susitikime su šalies vadove jie mėgins aptarti galimybes I.Tobias gauti Lietuvos pilietybę. „Galbūt prezidentės požiūris bus pasikeitęs. Baisu net pagalvoti, kad Lietuva po tokių gražių plaukikės Rūtos Meilutytės ir kitų sportininkų pergalių galėtų užkirsti mūsų čiuožėjams kelią jau į antrą olimpiadą. Juk jie jau tiek metų svetur treniruojasi, tiek ilgai šito siekia. Neturėčiau tam jokio pateisinimo“, – neseniai „Veidui“ sakė L.Vanagienė.
Lygiavertės partnerės Lietuvoje D.Stagniūnas neranda, nėra kur jam čia ir treniruotis – pasak L.Vanagienės, Lietuvoje nėra ne tik baseinų, bet ir nekomercinių čiuožyklų. Ir kas čia tokio siaubingo atsitiktų, jei Lietuva vis dėlto leistų šiai porai dalyvauti olimpiadoje kaip jos atstovams?
Kartais atrodo, kad mes stengiamės būti labai teisingi ir principingi ne tada, kai to labiausiai reikia.

Lietuva vaizduoja principingą ir vien su savo sportininkais pasirengusią verstis valstybę.

Penkiakovininkės Donatos Rimšaitės skandalas parodė, kad net ir tokios galingos valstybės kaip Rusija kyla į nuožmią kovą dėl geriausių sportininkų. Tuo tarpu Lietuva elgiasi visiškai priešingai: nuo 2004 m. Lietuvos pilietybė nebuvo suteikta nė vienam užsienio sportininkui.

Rusai nenuleidžia rankų: didžioji kaimynė nė nežada susitaikyti su lietuvių sprendimu neleisti Rusijos pilietybę priėmusiai D.Rimšaitei dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Praėjusią savaitę aukšti Rusijos sporto pareigūnai žarstėsi kaltinimais, esą lietuviai jau buvo sutikę paleisti penkiakovininkę mainais į tai, kad Rusija pasitrauks iš kovos dėl galimybės rengti olimpinę vyrų krepšinio atranką, bet galiausiai ėmė juos ir apmovė. „Spjovė į mus kaip pigūs turgaus spekuliantai“, – praeitą savaitę siuto Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viačeslavas Aminovas. Be to, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) sulaukė kaltinimų reikalavus kyšio už D.Rimšaitę. Lietuviai  tai neigia, tuo tarpu rusai dabar tariasi su teisininkais, ką daryti toliau.
Jei įvykiai būtų susiklostę kitaip, tikėtina, kad D.Rimšaitė ir geriausia dabartinė Lietuvos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė būtų buvusios didžiausios konkurentės Londono olimpiadoje, nes sportininkės yra labai panašaus lygio. Juk kodėl Rusija taip aršiai stojo į kovą dėl D.Rimšaitės: nes turėti šią sportininkę – tai jau kone užtikrintas olimpinis medalis. Visai tikėtinas būtų netgi toks scenarijus: D.Rimšaitė iškovoja auksą, L.Asadauskaitė – sidabrą, abi lietuvės stoja ant nugalėtojų pakylos, o tuomet iškilmingai sugrojamas Rusijos valstybinis himnas. Nejauki situacija. Tad LTOK Generalinė asamblėja taip prabalsavo, kad šitokio scenarijaus išvengtų.

Sportininkai Lietuvos pilietybės nebegauna

Žinoma, tai tik viena medalio pusė. Kitomis aplinkybėmis Lietuva gal ir būtų paleidusi D.Rimšaitę, tačiau pati sportininkė taip pasišiukšlino (2010 m. oficialiai nepranešusi išvyko iš Lietuvos, ištekėjo už ruso, ėmė atstovauti šiai šaliai varžybose ir priėmė Rusijos pilietybę, nors buvo įsipareigojusi atstovauti Lietuvai 2012-ųjų olimpinėse žaidynėse), kad kitokio sprendimo ji ir negalėjo tikėtis. LTOK vadovai nepatikėjo D.Rimšaite, kad ši į Rusiją pabėgo dėl meilės, ir įtaria, kad rusai vieną geriausių Lietuvos penkiakovininkių paprasčiausiai nusipirko.
„Bet susigrąžinti iš D.Rimšaitės jai sumokėtos valstybinės stipendijos mes nesieksime“, – patikino Kūno kultūros ir sporto departamento gen.direktorius Klemensas Rimšelis. Žinia, beveik prieš metus Lietuvoje įvesta nauja tvarka, pagal kurią į užsienį pasukę sportininkai nuo šiol privalo grąžinti dalį valstybės į juos investuotų lėšų – konkrečiai jiems išmokėtas valstybines stipendijas. „Pagal dabartines sutartis, tokį sportininką, sugrįžusį į Lietuvą aplankyti artimųjų, pasitiktų policija ir antstolis bei primintų, kad jis nėra atsiskaitęs su valstybe. Su D.Rimšaite pasirašytoje sutartyje sportininko įsipareigojimai dar nebuvo taip griežtai apibrėžti“, – komentavo K.Rimšelis.
Taigi Lietuva su sportininkais linkusi elgtis griežtai. Kartais gal ir per griežtai. Ir čia galima kalbėti ne tik apie D.Rimšaitę, kuri pati, kaip bebūtų gaila jos žlungančios sportinės karjeros, visoje šioje istorijoje elgėsi ne itin garbingai.
Lietuva šiandien yra jau iš tų retesnių Europos ir pasaulio valstybių, kurios yra tarsi atsiribojusios nuo visą sporto rinką persmelkiančios komercijos. Ir viena tų valstybių, kurios suteikia mažiausiai pilietybių užsienio sportininkams. Tiksliau, po 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka, LR pilietybė nebuvo suteikta nė vienam sportininkui.
Kitaip tariant, dauguma šalių šiandien gana lengvai dalija pilietybes užsienio sportininkams, kad tik pagerintų savo sportinių pasiekimų statistiką, o Lietuva užėmė visiškai priešingą poziciją.

Medalių nesivaikome

Tad tokių atvejų, kad lietuviai patys atsiviliotų į šalį talentingą sportininką ir duotų pilietybę, kaip ir nėra. Nebent, kaip tais retais atvejais iki 2004 m., sportininkas buvo glaudžiai susijęs su Lietuva, ilgai čia gyveno, turėjo lietuviškų šaknų ir pan. „Kad mes net ir tokių sąlygų neturime – tarkime, kokius mes plaukikams galėtume pasiūlyti baseinus?“ – teigia Lietuvos plaukimo federacijos gen.sekretorius Gintautas Bartkus. Tai – tiesa. Kita vertus, kur kas dažniau pasitaiko, kad kai kurių užsienio šalių sportininkai patys pasisiūlo atstovauti Lietuvai, o kartais taip susiklosto aplinkybės, kad kurioje nors srityje mums nepavyksta išsiugdyti aukštesnio lygio sportininko savo pačių jėgomis. Pavyzdžiui, garsiausias šalies čiuožėjas Povilas Vanagas Lietuvoje nerado sau lygios partnerės, todėl ėmė čiuožti su ruse Margarita Drobiazko, kuri iš pradžių buvo ištekėjusi už jo draugo, kad tik gautų Lietuvos pilietybę ir galėtų atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Dabar panašioje padėtyje atsidūrė čiuožėjas Deividas Stagniūnas – jam lygios lietuvės čiuožėjos nėra, todėl jis negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Žinia, prieš kelerius metus Lietuvos pilietybės prašiusi buvusi jo partnerė amerikietė Katherine Copely, vėliau dėl traumų apskritai palikusi sportą, pilietybės negavo. Dabar D.Stagniūnas sėkmingai dalyvauja varžybose su kita amerikiete Isabella Tobias ir panašu, kad turi šansų iškovoti kelialapį į 2014-ųjų Sočio žiemos olimpiadą. Nors Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė sako sunkiai galinti patikėti, jog Lietuva galėtų antrąkart užkirsti sau kelią į olimpiadą, I.Tobias pilietybės greičiausiai irgi negaus.
Negavo Lietuvos pilietybės ir amerikietė krepšininkė Katie Douglas, nors moterų krepšinyje, skirtingai nei vyrų, aukšto lygio žaidėjų turime ne per daugiausiai.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionė Ispanija kasmet natūralizuoja bent po keletą sportininkų įvairiose sporto šakose. Štai pernai čempionate Lietuvoje aukso medaliu pasipuošė iš Kongo kilęs žaidėjas Serge Ibaka, Ispanijos pilietybę gavęs tiesiog čempionato išvakarėse.
O tokios šalys kaip, tarkime, Kataras, apskritai vieną po kito perka sportininkus įvairiose srityse, kad tik nedingtų iš pasaulinio sporto pasiekimų žemėlapio. Ypač daug natūralizuotų sportininkų yra futbole, todėl, kaip sako Lietuvos krepšinio federacijos atstovas Dalius Matvejevas, jau pasitaiko ir tokių kuriozinių situacijų, kai žaidžiant kokiam nors Anglijos klubui po aikštę tik koks vienas anglas tebėgioja.
„Tai jau sporto išsigimimas. Sportininkų pirkimas viena ar kita forma kelia ne mažesnę grėsmę nei dopingo vartojimas, – tvirtina LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas. – Galima sakyti, kad mes konservatyvūs, tačiau norime išlaikyti tikrąją sporto dvasią, kad būtų kovojama už savo šalį, savo vėliavą, savo himną. O jei toliau tęsis sporto komercializacija, esu tikras, kad ilgainiui iškils toks pat pavojus, kaip ir 776 m. prieš mūsų erą, kai buvo pradėtos rengti olimpinės žaidynės ir po kurio laiko jos žlugo.“
A.Raslanas iš esmės paaiškino, kodėl Lietuva tokia griežta pilietybės suteikimo sportininkams atžvilgiu.
Taigi lietuviai pasauliui demonstruoja, kad tikrosios sporto vertybės mums svarbiau už medalių kiekį. „Valstybė turi gauti tiek medalių, kiek jos valstybės piliečiai nusipelno gauti, ir jų visada užtenka“, – tikina Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas K.Rimšelis.
Visa tai puiku, tik kartais, mėgindami elgtis labai teisingai, imame ir perlenkiame lazdą. O sporte taip nutinka ne taip jau retai.

Kiek sportininkų yra gavę Lietuvos pilietybę

Laikotarpis nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1998 m. vasario 25 d. (prezidentas Algirdas M.Brazauskas)
8
Laikotarpis nuo 1998 m. vasario 26 d. iki 2003 m. vasario 25 d. (prezidentas Valdas Adamkus, I kadencija)
8
Laikotarpis nuo 2003 m. vasario 26 d. iki 2004 m. balandžio 6 d. (prezidentas Rolandas Paksas)
4
Laikotarpis nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 12 d. (prezidentas V.Adamkus, II kadencija)
Pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam sportininkui.
Laikotarpis nuo 2009 m. liepos 12 d. iki dabar (prezidentė Dalia Grybauskaitė)
Pilietybės išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam sportininkui.
Šaltinis: Prezidentūra

Pilietybės reikalų komisijos pirmininkės Indrės Pukanaitytės komentaras

Pilietybė – kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas. Konstitucinis Teismas (KT) 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime, taip pat ir 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime, aiškindamas Konstituciją, suformulavo pagrindines nuostatas, kurių turi būti laikomasi teikiant LR pilietybę išimties tvarka. KT 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, jog asmuo, prašantis suteikti LR pilietybę išimties tvarka, turi turėti nuopelnų Lietuvos valstybei. Nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių. Be to, Lietuvos pilietybės siekiantis užsienio valstybės pilietis turi būti ne tik nusipelnęs Lietuvos valstybei, bet ir susijęs su Lietuva nuolatiniais faktiniais ryšiais, integravęsis į visuomenę. Pažymėtina, kad 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Pilietybės įstatymo nuostatą, kuri leido suteikti LR pilietybę išimties tvarka, kai tai sietina su viešuoju interesu ar šalies vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai.

Tiesiausias kelias į pilietybę – santuoka

Ispanų tenisininkas Danielis Lencina Ribesas 2003 m. Lietuvos pilietybę gavo tik todėl, kad jau porą metų buvo susituokęs su lietuve tenisininke Gabriele Masiliūnaite. Taigi jo sportiniai pasiekimai buvo antraplanis dalykas, nors D.Lencina Ribesas iš karto ėmė atstovauti Lietuvai varžybose ir tapo vienu pajėgiausių šalies tenisininkų. Sportininkas pripažįsta, kad pasiekti tą patį jo gimtojoje Ispanijoje būtų buvę  sunkiau. Tačiau jo atveju santuoka nebuvo fiktyvi ir tapo pagrindine priežastimi, atvedusia sportininką į Lietuvą. „Suteikdama pilietybę sportininkui šalis gauna gerą galimybę sustiprinti savo sportines pajėgas“, – sako D.Lencina Ribesas. Šiandien tenisininkas, kuriam neseniai sukako 35-eri, dirba treneriu, su lietuve augina dukterį ir savo namais laiko kelias šalis: Ispaniją, Vokietiją bei Lietuvą.

57 Seimo nariams balsavus už, 10 – prieš, 40 susilaikius Seimas pritarė pasiūlymui, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”.

Pasiūlymą patekęs Ž.Šilgalis argumentavo, kad tokia pataisa sudarytų galimybę tarptautinėse sporto varžybose Lietuvai atstovauti ne lietuvių kilmės sportininkams. Šiuo metu įstatymas pilietybę išimties tvarka leidžia suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

“Tokiu būdu talentingi sportininkai turėtų galimybę atstovauti Lietuvai, kaip yra daugelyje Europos šalių, o šalis turėtų dideles galimybes atstovauti įvairiose olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose”, – sakė parlamentaras, pridūręs, kad “valstybės įvaizdžiui tai būtų didelis pliusas”.

Ž.Šilgalio pasiūlymas parlamento salėje sulaukė ir rasistinio pobūdžio pastabų. “Nesupykit, bet aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai”, – replikavo Egidijus Klumbys.

Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo, jog pasisakymas – rasistinio pobūdžio. “Tai jau toks rasistinis pasisakymas. Nelabai gerai. Bet balsuojam”, – sakė I.Degutienė.

Po balsavimo pasisakiusi Vilija Aleknaitė Abramikienė tvirtino, jog parlamento vadovė turėjo sureaguoti griežčiau.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija, kurią jos kritikai sako esant antikonstitucine, Seime svarstoma jau antrus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Seimas vakar priėmė porą metų svarstytą naują Pilietybės įstatymą. Vos ne paskutiniu momentu jis dar buvo papildytas galimybe išimties tvarka suteikti mūsų šalies pilietybę Lietuvai atstovauti norintiems užsienio sportininkams, mokslo, kultūros atstovams.

Iki šiol išimties tvarka Lietuvos pilietybę buvo leidžiama suteikti ne už būsimus, o tik už jau esamus nuopelnus mūsų valstybei. Todėl nauja šios teisinės normos redakcija kėlė daug ginčų.

Bet tai – tik detalė smarkiai išplėstoje galimybių turėti dvigubą pilietybę mozaikoje.

Dabar įstatymas leidžia turėti dvigubą pilietybę visiems iš Lietuvos išvykusiems ir ES ar NATO šalies piliečiais tapusiems asmenims bei jų palikuonims.

Tokią teisę gauna ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, taip pat kitos šalies pilietybę pagal gimimo vietą automatiškai įgiję ar su užsieniečiais susituokę žmonės.

Beveik prieš porą metų Pilietybės įstatymo pataisas pateikusi tuomečio prezidento V.Adamkaus sudaryta darbo grupė dvigubą pilietybę siūlė įteisinti gerokai retesniais atvejais – tik asmenims, išvykusiems į užsienį iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną.

Šia teise daugiausia būtų galėję naudotis iki sovietinės okupacijos 1944 metais iš Lietuvos išvykę lietuvių kilmės asmenys ir jų palikuonys. Bet net ir dėl tokio dvigubos pilietybės teisės išplėtimo buvo susitarta tiktai po smarkių išeivijos organizacijų atstovų ir teisės specialistų ginčų.

Mat 2006 metais Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, o šios nuostatos neatitinkančios normos buvo paskelbtos nekonstitucinėmis.

Tokiu būdu KT pasisakė prieš anksčiau įvairiomis įstatymų pataisomis išplėstą teisę išimties tvarka turėti dvigubą pilietybę.

Griežtėjančiam požiūriui į dvigubą pilietybę įtakos turėjo ir iš prezidento posto pašalinto R.Pakso apkalta. Buvo pripažinta, kad išimties tvarka suteikdamas Lietuvos pilietybę Rusijos piliečiui J.Borisovui buvęs šalies vadovas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio įvykio ir ypač KT sprendimo Lietuvos pilietybės suteikimas kitų šalių piliečiams buvo beveik visiškai sustabdytas.

Jos negavo net Lietuvai varžybose norėjusios atstovauti žinomos sportininkės iš JAV, nors anksčiau mūsų šalies pilietybė buvo suteikta gausiam būriui Rusijos muzikų ir verslininkų.

Netgi lietuvių išeivijos atstovams, nesuskubusiems pasirūpinti Lietuvos pasais, liautasi tokius dokumentus išdavinėti, nors anksčiau jiems labai lengvai išimties tvarka buvo suteikiama mūsų šalies pilietybė.

Kas pasikeitė, kad dabar Seimas nusprendė suteikti dvigubos pilietybės teisę daugumai iš Lietuvos išvykusių ir kitų šalių piliečiais tapusių žmonių?

Kodėl numota ranka į teisės specialistų perspėjimus, kad toks įstatymas prieštarauja šalies Konstitucijai?

Akivaizdu, kad labiau lėmė ne teisiniai, o politiniai argumentai. Politikai tiesiog norėjo įsiteikti emigrantams. O kai emigracija įgijo milžinišką mastą, jų balsas vis svarbesnis.

Juk už dvigubą pilietybę pasisako net tie iš Lietuvos išvykę žmonės, kurie kitos šalies piliečiais dar netapo, bet norėtų tokios teisės sau ar savo vaikams.

Todėl Seimas ir priėmė emigrantams patinkantį labai plačiai dvigubą pilietybę įteisinantį įstatymą, bet kartu tarsi nusiplovė rankas, nes ketina iš karto kreiptis į KT dėl išaiškinimo, ar jis atitinka Konstituciją.

Konstitucijos 12 straipsnyje, kurį galima pakeisti tik referendumu, pasakyta, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”.

Tiesa, naujo Pilietybės įstatymo šalininkai aiškina, kad Konstitucijos teiginys „atskiri atvejai” nereiškia, kad tai turi būti reti atvejai.

Bet tokį požiūrį kategoriškai atmeta 2006 metų KT išaiškinimas, kad dviguba pilietybė gali būti tik reta išimtis.

Sunku patikėti, kad KT persvarstytų ankstesnį savo sprendimą ir, paskelbęs, jog atskiri atvejai gali būti ne reta išimtis, o labai dažni, neįžvelgtų naujo Pilietybės įstatymo prieštaravimo Konstitucijai.

Todėl galima prognozuoti, kad jei įstatymo ir nepanorės vetuoti prezidentė D.Grybauskaitė, jį nekonstituciniu pripažins KT.

Toks politikų žaidimas su Konstitucija anaiptol nėra nekaltas. Tai gali sustiprinti visuomenėje teisinį nihilizmą, skatinti neigiamą požiūrį į teisę ir teisininkus kaip neva trukdančius tikrajam teisingumui.

Negalima numoti ranka ir į tai, kad dėl milžiniškos emigracijos dvigubos pilietybės problema visuomenei tampa vis svarbesnė.

Rimti atrodo argumentai, kad, įteisinus dvigubą pilietybę, būtų daugiau galimybių sustiprinti išeivių ryšius su tėvyne.

Kita vertus, netuščiai skamba ir kritikų perspėjimai, kad dviguba pilietybė įteisina dviejų rūšių piliečius – vieni prisiima ir pareigas savo valstybei, o kiti, įsikūrę svetur, naudotųsi tik piliečio teisėmis.

Aišku, reikia ieškoti teisinio kelio, kaip būtų galima spręsti šią problemą. Bet vargu ar vakar Seimo priimtas naujas Pilietybės įstatymas ją jau išsprendžia

„Lietuvos žinios“ praneša:

Seimas pagaliau priėmė naująjį Pilietybės įstatymą ir dabar su nerimu lauks prezidentės parašo. Po penkių mėnesių Lietuvoje turėtų įsigalioti naujas Pilietybės įstatymas. Dėl jo nuostatų, ypač dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo, diskusijos mūsų krašte ir svetur virė ketverius metus. Vakar Seimas pagaliau palaimino ketvirtąjį įstatymo projekto variantą: “už” balsavo 88, “prieš” – 8, susilaikė 25 parlamentarai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo narių pastangas vakar komentavo miglotai. Ji pareiškė mananti, kad dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo tauta turėtų pareikšti savo nuomonę per referendumą. Pasirašyti ar vetuoti įstatymą, prezidentė ketina apsispręsti gavusi “dokumentų paketą”. Sulaukęs D.Grybauskaitės sprendimo Seimas spręs, ar yra būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Galutinis balsavimas dėl projekto vakar Seime vyko audringai, nevengiant aštresnių posakių. Žilvino Šilgalio siūlymas leisti išimties tvarka suteikti pilietybę Lietuvai tarptautinėse varžybose atstovauti ketinantiems ne lietuvių kilmės sportininkams išprovokavo “tvarkietį” Egidijų Klumbį. “Nesupykit, bet nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Noriu, kad ten žaistų lietuviai”, – rėžė jis. Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo kolegą dėl netoleruotinų rasistinių kalbų.

Naujasis įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka galės būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”. Dabar pilietybę išimties tvarka leidžiama suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

Prieš įstatymą vakar balsavo trys socialdemokratai – Vytenis Andriukaitis, Mindaugas Bastys ir Algirdas Sysas, du “tvarkiečiai” – E.Klumbys ir Julius Veselka, du “darbiečiai” – Kęstutis Daukšys ir Mečislovas Zasčiurinskas bei konservatorė Aurelija Stancikienė.

“Mus apribojo ankstesnis voliuntaristinis KT sprendimas. Prieš ketverius metus dinastiniai sovietinės teisės tradicijų tęsėjai, tokie kaip buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, savo antipilietinę nuostatą įpiršo mums kaip konstitucinę normą. Ta antikonstitucinė diversija padarė didžiulę ilgalaikę žalą”, – pabrėžė Saulius Stoma, ragindamas pagaliau priimti įstatymą. “Šio įstatymo laukia visa globali Lietuva”, – teigė konservatorius Paulius Saudargas ir priminė, jog už Lietuvos ribų gyvena iki 1,5 mln. tautiečių.

“Būsiu senamadiškas, bet manau, kad dviem ponams tarnauti niekaip neišeina. Arba tu esi Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba Airijos”, – nepritarimo motyvus dėstė K.Daukšys. Jam antrino socialdemokratas V.Andriukaitis, įsitikinęs, jog įstatymas – diskriminacinis. Tuo metu jo frakcijos kolega Juozas Olekas ragino balsuoti “už” vien dėl to, kad dabartinės valdžios į užsienį išvarytiems žmonėms “liktų nors koks ryšys ir galimybė sugrįžti”.

“Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje, jei išlįs kokių nors trūkumų, galima bus jį pataisyti”, – vakar LŽ sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Ji mano, kad šis Seimas pagal savo galimybes palaimino optimalų įstatymo variantą. R.Narušienė viliasi, jog prezidentė jį pasirašys. “Mes apie tai su prezidente anksčiau kalbėjome. Ji sakė, kad remia tokį variantą”, – teigė PLB pirmininkė. R.Narušienė įsitikinusi, kad kreiptis į KT dėl įstatymo nėra jokio reikalo, nes Seimas priėmė politinį, o ne teisinį sprendimą.

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. “Vertindamas tuos pokyčius, kurie Lietuvoje įvyko per 20 metų, taip pat po 2006 metų KT išaiškinimo, manau, kad įstatymas Konstitucijai neprieštarauja”, – LŽ tvirtino jis.

Daugiausia iečių svarstant Pilietybės įstatymo projektą sulaužyta dėl 7 straipsnio, apibrėžiančio dvigubą pilietybę.

Prieš ketverius metus KT išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama tik išimtiniais atvejais. Vakar priimtas įstatymas numato devynis atvejus, kai kitos valstybės pilietybę turintys asmenys gali gauti ir Lietuvos pilietybę.

Tai – išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, taip pat išvažiavusieji po šios datos ir įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galės turėti ir asmenys, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gavo gimdami ar sudarydami santuoką, Lietuvos piliečių įvaikinti asmenys bei Lietuvos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių ir dėl to įgijęs kitą pilietybę.

Oponentai teigia, jog dvigubos pilietybės nuostata traktuojama per plačiai, todėl įstatymas pažeidžia Konstituciją

„Vakaro žinios“ informuoja:

Seimas priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leis kitų šalių piliečiams daug lengviau, nei iki šiol, gauti ir Lietuvos pilietybę. Manoma, kad dėl šios naujovės Lietuvos piliečių gali padaugėti maždaug milijonu, nors dalis jų seniai į mūsų šalį nebuvo nė kojos įkėlę.

Seimas vakar balsų dauguma (88 balsavus “už”, 8 “prieš”, 25 susilaikius) priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Jei prezidentė įstatymo nevetuos, nuo kitų metų balandžio Lietuvos pilietybę galės gauti ne tik iki 1990-ųjų kovo 11-osios išvykusieji iš šalies, kaip buvo numatyta pirminiame projekto variante, bet ir po to. Tačiau galimybę turės ne visi, o tik tie, kurie turi NATO ar ES šalių pilietybę.

Dėl šitos nuostatos ir dėl per didelio galimybių suteikti dvigubą pilietybę išplėtojimo žadama kreiptis į Konstitucinį Teismą.

“Prie dabartinių tendencijų turėsime tokią situaciją, kai Lietuvos reikalai bus sprendžiami ne Lietuvoje, ir tai yra labai negera tendencija. Pagal šitą įstatymo projektą, kuris virs įstatymu, lietuvių tauta, gyvenanti užsienyje, bus suskaldyta į dvi dalis: “geriečius”, kurie gyvena NATO ir ES šalyse (…), ir “blogiečius”, kurie gyvena kitose šalyse”, – vardijo parlamentaras Egidijus Klumbys.

Be to, Lietuvos piliečiais galės tapti ir visi lietuviškų šaknų turintys su mūsų šalimi besiribojančių valstybių piliečiai. Numatyta ir daugiau naujovių.

Pavyzdžiui, Lietuvos pilietybę išimties tvarka iki šiol galėdavo gauti ir asmenys, net neturintys lietuviškų šaknų ir Lietuvoje negyvenantys, tačiau ypač nusipelnę mūsų šaliai. Nuo balandžio pilietybę bus galima gauti ir tik už būsimus nuopelnus sporto, mokslo, ekonomikos, kultūros, meno srityse. Ši pataisa sukurta specialiai tam, kad įvairiose sporto šakose Lietuvai galėtų atstovauti kitų valstybių sportininkai, prieš tai įgiję Lietuvos pilietybę.

“Kai kalbama apie sportą, galima vertinti rezultatus ir prognozuoti būsimus nuopelnus”, – tvirtino pataisos autorius seimūnas Žilvinas Šilgalis.

Tuo tarpu E.Klumbys pareiškė nenorintis, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinių pagrindą sudarytų juodaodžiai.

Seimūnas Rimantas Smetona, nors ir balsavo už įstatymą, akcentavo: nenormalu, kad Lietuvos valdžią rinks dar daugiau žmonių, kurie su Lietuva turi mažai bendro. Todėl jis registruos pataisą, kuri tik nuolat mūsų šalyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams leis spręsti, kas turi valdyti Lietuvą.

Prieš įstatymą pasisakė net garsus globalininkas Vytenis Andriukaitis. Anot jo, nenormalu, kad, pavyzdžiui, Lietuvos pilietybė suteikiama JAV piliečiui, mat esą norint gauti pastarosios pilietybę reikia prisiekti ir atsisakyti lojalumo bet kokiai kitai valstybei.

VŽ Trigrašis

Gali būti, kad nuo kito balandžio naujasis Pilietybės įstatymas neįsigalios, mat prezidentė Dalia Grybauskaitė jį tikriausiai vetuos. Anot šalies vadovės, dėl dvigubos pilietybės turėtų būti sprendžiama referendumu. Tačiau Seimas pats nusprendė už tautą.

Išpopuliarės dviponystė

Kęstutis DAUKŠYS – Seimo narys:

Dviem ponams tarnauti neišeina – arba tu lieki Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba esi Airijos pilietis ir gini jos interesus. Juk negali vienu metu atstovauti dviem valstybėms. Kitas blogas dalykas naujame įstatyme – diskriminacija. Kuo blogesni lietuviai, gyvenantys Brazilijoje ar Ukrainoje, už tuos, kurie gyvena Latvijoje ar JAV? Jie niekuo nesiskiria. Bet vieni galės turėti Lietuvos pilietybę, o kiti – ne. Dvigubą pilietybę galima suteikti tik itin išimtiniais atvejais – taip, kaip buvo iki šiol.

Lietuvos pilietybę 2008-aisiais gavo 310 užsieniečių – mažiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo naujausi ES statistikos tarnybos “Eurostat” duomenys.

Lietuvos pilietybę, lyginant su kitų šalių pilietybėmis, mažiausiai žmonių gavo absoliučiais skaičiais, o pagal santykinį rodiklį – pilietybę tūkstančiui gyventojų – mažiau gavusiųjų buvo tik Lenkijos pilietybę.

Didžiąją Lietuvos pilietybę gavusių asmenų dalį (48 proc.) užpernai sudarė anksčiau pilietybės neturėję žmonės. Trečdalis naujų Lietuvos piliečių (33,5 proc.) 2008-aisiais buvo Rusijos, 5,5 proc. – buvę Ukrainos piliečiai.

Iš 1000 nuolat šalyje gyvenančių užsieniečių pilietybę gavo 7.

2007 metais Lietuvos pilietybė buvo suteikta 370 užsieniečių.

Daugiausiai naujų piliečių 1 tūkst. šalies gyventojų 2008-aisiais teko Švedijoje (3,3), Liuksemburge (2,5), Prancūzijoje, Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje (po 2,1).

Kurios nors ES valstybės-narės pilietybę 2008-aisiais gavo 11 tūkst. mažiau asmenų nei 2007 metais. Užpernai ES šalių piliečiais tapo 696 tūkst. asmenų, kurių 64 tūkst. buvo Maroko pilietybę turėjusių asmenų, 50 tūkst. – buvusių Turkijos piliečių.

ES piliečiais užpernai taip pat tapo 27 tūkst. Ekvadoro, 23 tūkst. Alžyro, 20 tūkst. Irako pilietybę turėjusių asmenų.

Iš ES pilietybę gavusių asmenų 8 proc. sudarė buvę kitos ES šalies piliečiai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą pagrindinė iškylanti dilema – kaip suderinti prigimtinę ir konstitucinę teisę.

“Turime dvi problemas: kad mūsų tautiečiai iš tiesų pagal prigimtinę teisę turėtų turėti pilietybę, kita vertus, mes turime referendumu priimtą Konstituciją, taigi suderinti teisę, kuri yra Konstitucijoje, ir prigimtinę lietuvio teisę turėti pilietybę šiandien ir yra sunkiausias uždavinys”, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė, sveikindama darbą pradedančią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.

Pirmadienį parlamento rūmuose Vilniuje darbą pradėjo bendra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, nagrinėsianti lietuvių grąžinimo į tėvynę, tautinio identiteto, lietuvių kalbos išsaugojimo, užsienio lietuvių stažuočių Lietuvoje problemas. Komisija ketina aptarti ir tai, kaip įgyvendinamos prieš metus komisijos priimtos rezoliucijos, kurių viena yra pareikštas nepritarimas griežtam dvigubos pilietybės ribojimui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė piktinosi, jog parlamente nebuvo atsižvelgta į ankstesnę komisijos rezoliuciją. “Vadinasi, ta rezoliucija niekinė”, – sakė išeivijos atstovė, kuri taip pat tvirtino nesuprantanti, kodėl kitos šalys randa galimybių savo piliečiams užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, tuo tarpu Lietuvoje esą “slepiamasi už Konstitucijos”.

“Jei Lietuvoj nėra ekspertų konstitucinei teisei, laikas jų surasti užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė tvirtino, jog užtikrinti galimybę į dvigubą pilietybę yra gyvybiškai svarbu, nes iš žmogaus, jos žodžiais, atėmus pilietybę, į gimtą šalį jis tikrai nebegrįš.

“Jeigu emigrantai neturės Lietuvos pilietybės, jūs neturėsit draugų užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pilietybės klausimas šiuo metu sprendžiamas Seime, svarstant naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Prezidentūros pateikta Pilietybės įstatymo nauja redakcija dvigubą pilietybę leidžia tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų išvykusieji gyventi į užsienį dvigubos pilietybės turėti negalėtų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

Konservatoriai siūlo, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11 dienos, o taip pat lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems etninėse Lietuvių žemėse pasienio regionuose. Seimo posėdžių sekretoriate pateikta siūlymų dar labiau plėsti galimybę dvigubai pilietybei – leisti Lietuvos pilietybę išlaikyti ir ne tik ES bei NATO šalių pilietybę, bet ir pavyzdžiui, Šveicarijos pilietybę, įgijusiems lietuviams.

Kadangi kyla klausimų, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su pakeistu projektu teiks ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad “išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”. Kadangi ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu, yra siūlymų kituose Konstitucijos straipsniuose įtvirtinti galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę net gavus kitos šalies pilietybę.

Prezidentūros pateiktas pirminis įstatymo variantas numato, kad po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, susituokus su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgijus antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.

Ši įstatymo redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremtų Lietuvos piliečių palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtino, jog