To dar nebuvo – naujaisiais 2014 metais už daugelį energetikos paslaugų Lietuvos gyventojai mokės mažiau.

Klaipėdiečiai Vytautas ir Milda įdėmiai seka dujų kainų pokyčius šalyje, nes gyvena nuosavame name, šildomame brangiomis dujomis. „Namo šildymui kartais tenka skirti beveik tiek pat, kiek ir mūsų banko paskolos įmokoms. Būna mėnesių, kai „prakūrename“ po 1000–1200 Lt“, – atsidūsta klaipėdiečiai.
Tad išgirdę žinią apie tai, kad pinga dujos, Vytautas ir Milda iš karto puolė skaičiuoti, kiek sutaupys. „Kol kas sunku prognozuoti, kokia bus likusi žiema ir pavasaris, bet netgi jei neišsipildys Europos sinoptikų prognozės apie mūsų laukiančius didžiulius šalčius, bent jau vieno mėnesio šildymui šiemet mes tikrai sutaupysime“, – skaičiuoja Vytautas.
Šie klaipėdiečiai taip pat suskaičiavo, kad per metus kokį šimtą litų sutaupys ir dėl atpigusių elektros tarifų. Na, o viena geriausių ateinančių metų naujienų jie vadina ekspertų prognozes, kad 2014-aisiais benzino kaina neturėtų viršyti vidutiniškai 4,5 Lt/l. „Daug važinėjame automobiliu, kontrabandinių degalų kaip kai kurie neperkame, todėl kai benzino kaina buvo pasiekusi penkių litų už litrą ribą, mūsų šeimos biudžetui tai atsiliepė labai skaudžiai. Tad pati geriausia žinia mums yra ta, kad benzino kaina ateinančiais metais išliks santykinai maža“, – tvirtina pašnekovai.
Pripažinkime – girdėti, kad kas nors pinga, mes tikrai nesame įpratę, o 2014 m. bent jau energetikos srityje tų gerų naujienų užderėjo kaip niekada daug. Bet ar tikrai tai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės nuopelnas?

Kodėl krinta kainos, nors proveržio nematyti

Neseniai kalbėdamas apie savo vadovaujamo Ministrų kabineto pirmųjų metų darbus A.Butkevičius nepraleido progos pasigirti. Premjeras pabrėžė, kad dėl renovacijos ir savivaldybių perėjimo prie biokuro 2014 m. toliau pigs šildymas, taip pat gyventojai mokės mažiau už elektrą ir dujas. A.Butkevičius tai įvardijo kaip šios Vyriausybės pasiektą energetikos kainų lūžį.
Gyventojų išlaidos būstui šiemet iš tiesų bus mažesnės: lig šiol nuolat kilusios šildymo kainos pagaliau ėmė kristi, sumažėjo ir elektros, dujų buitiniams vartotojams tarifai, o ir degalų kaina, kaip prognozuojama, gali toliau mažėti ar bent jau išsilaikys 2013 m. pabaigos lygyje. Ir tai jau labai gerai, nes ankstesnės prognozės pranašavo, kad benzinas dabar visuomet kainuos ne mažiau kaip 5 Lt/l.
Bet kol premjeras giriasi, ekspertai didelių šios Vyriausybės nuopelnų ar tuo labiau proveržio energetikos srityje kol kas nemato. Priešingai, kainos gyventojams krinta ne dėl kokių nors atliktų reformų, o iš esmės dėl pasaulinių tendencijų ir kitų objektyvių priežasčių.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia nemanantis, kad šildymo kainų mažėjimas susijęs su perėjimu prie biokuro. Pagrindinė priežastis, pasak eksperto, labai paprasta – tiesiog Lietuva šiuo metu pigiau importuoja dujas. „Pastaruoju metu nafta pigo, o kartu gana svariai sustiprėjo euras. Tai reiškia, kad ir mūsų importuojami energetiniai ištekliai pinga. Dėl to šildymo kaina sumažėjo ne tik ten, kur naudojamas biokuras, bet ir ten, kur šildoma gamtinėmis dujomis“, – vertina N.Mačiulis.
Ekspertas pridūrė nesąs tikras, ar teisingas yra strateginis sprendimas savivaldybėse statyti brangius biokuro katilus. Visų pirma, pasak N.Mačiulio, tai reikalauja labai didelių investicijų, kurios turi atsipirkti, vadinasi, išlaidos privalo atsispindėti šilumos kainoje. Antra, biokurui gauti naudojami labai riboti žemės ištekliai, todėl neabejojama, kad ateityje biokuras stipriai brangs, – prielaidų brangti biokurui yra daug daugiau negu dujoms. Trečia, nepamirškime, kad naudojamo kuro rūšies kaina šilumos kainoje sudaro gana mažą dalį: kiek konkretaus daugiabučio namo gyventojai mokės už savo būsto šildymą, priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių.
Tarp svarbiausių – šilumos tiekimo sistemų efektyvumas (kiek energijos iššvaistoma, kol šiluma vamzdynais nukeliauja nuo katilinės iki daugiabučio), įvairūs gamybos ypatumai ir tai, ar šilumos ūkis nėra išnuomotas monopolininkui, nes tokiu atveju net ir naudojant pigesnį nei dujos biokurą už šilumą gyventojams tenka mokėti labai brangiai: tuose šilumos ūkiuose, kuriuose šeimininkauja monopolininkai, šilumos kilovatvalandės kaina paprastai būna didžiausia.
Na, o kai kalbama apie biokurą, kuris iš tiesų šiuo metu yra daug pigesnė žaliava šilumai gauti nei gamtinės dujos, labai svarbu tai, ar šilumos tiekėjas biokuro katilams pirkti gavo struktūrinių ES fondų paramą, ar negavo, nes jei negavo, reikėtų žinoti, kad investicijos atsipirks tik per 15–20 metų ir ši našta užguls vartotojų pečius. Vadinasi, šilumos kaina nemažės.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas prof. Vidmantas Jankauskas atkreipia dėmesį, kad kuro rūšių, naudojamų šilumai gaminti, struktūroje biokuras dar 2000 m. sudarė vos 2 proc., o šiandien – jau apie 30 proc. Tai rodo, kad pastaruoju metu biokatilinės šalyje sparčiai plito. „Bet plito nedideliuose miestuose, nes jiems buvo skirta parama. Ir dėl to pasidarė visiškai išvirkštinė situacija, negu turėtų būti pagal masto ekonomiją, – kuo didesnis miestas, tuo kaina turėtų būti mažesnė, bet taip buvo prieš dešimtmetį, o dabar yra atvirkščiai. Dabar Vilniuje ir Kaune kainos didžiausios, palyginti su kokiais nors Molėtais, Ignalina ar Utena, – paradoksą pastebi energetikos ekspertas. – Biokuro kaina pustrečio tris kartus mažesnė negu dujų, tad nėra abejonių, kad tai daug pigesnis kuras šildymui nei dujos, ir taip bus dar ilgai. Tačiau čia yra investicijų klausimas. Daugelis miestų susiderėjo ir gavo nemažą paramą iš struktūrinių fondų, todėl jiems ir išėjo iš tikrųjų nebrangu.“
„Aš jokio proveržio čia nematau, – antrina konservatorius, Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis. – Biokuras pigesnis, bet tai – tik viena medalio pusė. Išeina taip, kad mes europiniais pinigais kompensuojame dalį brangių investicijų į biokatilines, neišleidžiame šių lėšų kitur, kur taip pat labai jų reikia, o dabar sakome, kad šildymas atpigo. Todėl ir atpigo, kad europiniais pinigais už tai sumokėjome.“

Remiantis nauju „PwC“ ir Pasaulio banko grupės tyrimu, visame pasaulyje šalys įgyvendina skirtingas mokesčių reformas siekdamos pertvarkyti esamas sistemas taip, kad galėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp mokesčių pajamų didinimo ir verslo plėtros skatinimo.

Šiais metais 14-oje šalių buvo smarkiai padidintas bendras mokesčių prievolių skaičius arba mokesčių suma, kurią turi sumokėti tiriama vidutinė įmonė, tuo tarpu kitose 14-oje šalių mokesčių našta buvo sumažinta. Tyrimas taip pat parodė, kad nuo tada, kai prieš devynerius metus buvo pradėtas šis tyrimas, įmonėms taikomas pelno mokestis sistemingai mažėja, o su darbo santykiais susiję mokesčiai išlieka pastovesni ir šiuo metu sudaro didžiąją mokesčių prievolių dalį.
Ataskaita „Paying Taxes 2014“ atskleidė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio iki 2013 m. birželio 32 šalys toliau ėmėsi priemonių, siekdamos palengvinti mokesčių mokėjimą. „PwC“ ir Pasaulio banko grupės 189-ių šalių mokesčių sistemų tyrimas parodė, kad jau trečius metus iš eilės dažniausiai įgyvendinamos mokesčių reformos yra susijusios su elektroninio mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo sistemų diegimu ar tobulinimu. 2012 m. mokesčių prievolių vykdymo našta (laikas, skiriamas mokesčių prievolėms įvykdyti, ir atliekamų mokėjimų skaičius) toliau mažėjo, bet mažėjimo tempas sulėtėjo.
Už mokesčių administravimą atsakingos institucijos visame pasaulyje imasi priemonių, siekdamos supaprastinti ir modernizuoti mokėjimų sistemas. Mokesčių mokėtojai 76-iose šalyse dabar gali užpildyti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos. Naujausiųjų technologijų naudojimas siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę reikšmingai padidina skaidrumą ir daugeliui mokesčių institucijų taip pat leidžia išplėsti mokesčių bazę, kas turi palankų makroekonominį poveikį.
Ataskaita parodė, kad vidutinio dydžio įmonės mokesčių prievolėms įvykdyti vidutiniškai atseikėja 43,1% nuo pelno, atlieka 26,7 mokėjimus ir sugaišta 268 valandas su mokesčiais susijusiems reikalavimams įvykdyti.
„PwC“ vadovaujančiosios partnerės Lietuvoje Kristinos Kriščiūnaitės teigimu: „Tendencijos tarptautinėje mokesčių aplinkoje, tokios kaip verslo globalizacija, stiprėjanti konkurencija tarp šalių dėl mokesčių pajamų ir didėjanti įmonių turto dalis, kurią sudaro nematerialusis turtas, kaip pavyzdžiui, prekės ženklai, programinė įranga ir pažangioji patirtis (angl. know-how), reikalauja keisti mokesčių sistemas visame pasaulyje, kad jos atitiktų šiuolaikinius poreikius.“
„Mokesčių sistemų pertvarkymas yra būtinas ir šis tyrimas atskleidė, kad svarbu skirti dėmesį ne tik įmonių pelno mokesčiui. Taip pat svarbu tinkamai nuspręsti, kas, kaip ir kokio dydžio mokesčiu bus apmokestinami“, – sako Andrew Packman, „PwC“ Mokesčių skaidrumo ir bendros mokesčių įmokų apimties tyrimų vadovas.
Lietuva „Paying Taxes 2014“ ataskaitoje

Šių metų „Paying Taxes 2014“ ataskaitoje Lietuva bendrame reitinge lyginant su pernai metais iš 60-os vietos pakilo į 56-ąją. Nors nagrinėjamu laikotarpiu mokestinių įmokų skaičius ir laikas sugaištamas mokestinėms prievolėms atlikti nepasikeitė, tačiau bendras mokesčių tarifo rodiklis sumažėjo 0,6 procentinio punkto palyginti su praėjusiais metais, kas leido Lietuvai pakilti aukštyn.
Teigiamos įtakos tiriamos vidutinės įmonės mokesčių kaštams turėjo nekilnojamojo turto mokesčio tarifo sumažinimas Vilniuje nagrinėjamu laikotarpiu nuo 0,9% iki 0,8% bei ribos, nuo kurios subjektas turi registruotis PVM mokėtoju padidinimas nuo 100 tūkst. Lt iki 155 tūkst. Lt.
Iš Baltijos valstybių net 18-a pozicijų į viršų (į 32-ą vietą) pakilo Estija, praėjusiais metais užėmusi 50-ąją vietą. Latvija taip pat pagerino savo reitingą pakildama iš 52-os į 49-ąją vietą. Lietuva mokesčių sistemos palankumu lenkia tokias Europos valstybes kaip Austrija, Belgija, Vokietija ir Portugalija. Tuo tarpu Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Italija ir Lenkija net nepatenka į pirmąjį reitingo šimtuką.
„Be jau minėtų mokesčių tarifų sumažinimų, Lietuvai pakilti Paying Taxes 2014 reitinge leido ir išankstinių įpareigojančių VMI išaiškinimų bei išankstinių susitarimų su VMI dėl kainodaros įvedimas į Lietuvos mokesčių sistemą. Šiuo metu Lietuva vis dar atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, kurios dėl palankesnės mokesčių aplinkos atrodo patraukliau. Vyriausybė turėtų imtis ryžtingesnių priemonių siekdama, kad Lietuva išliktu konkurencinga savo regione.“ – teigia Kristina Kriščiūnaitė. „Lietuva turėtų ir toliau analizuoti, kokios yra mokesčių vystymosi tendencijos, ir tobulinti savo mokesčių sistemą.“
Bendras vidutinei įmonei tenkantis mokesčių tarifas Lietuvoje yra 43,1 proc., t.y. toks pats, kaip pasaulio vidurkis, tačiau didesnis už ES ir ELPA  regiono vidurkį (42,6 proc.). Iš kaimyninių valstybių Lietuvą pagal bendrą mokesčių tarifą lenkia Latvija, kurioje šis tarifas tesiekia 35,9 proc., tuo tarpu Estijoje bendras mokesčių tarifas yra didesnis nei Lietuvoje – 49,4 proc.
„Siekiant toliau vystyti Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų jurisdikcijos strategiją, būtų galima sumažinti darbo jėgai tenkančių mokesčių dalį įvedant SoDros įmokų „lubas“ ir taip padidinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, įdarbinantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus.“ – teigia „PwC“ vadovaujančioji partnerė Lietuvoje Kristina Kriščiūnaitė.
Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje mokesčių deklaravimui ir sumokėjimui vidutinei įmonei reikia mažiau laiko (175 val.) nei vidutiniškai Europoje (179 val.) ir pasaulyje (268 val.). Latvijoje tam sugaištama ženkliai daugiau laiko (264 val.), o Estijoje mažiau – tik 81 val.
Lyginant mokestinių įmokų skaičių, Lietuvoje jis siekia 11, t.y. mažesnis nei Europos regiono vidurkį (13,1), tačiau didesnis nei Latvijoje ir Estijoje (7).
Didžiausią mažų ir vidutinių įmonių mokamų mokesčių dalį, pagal „Paying Taxes 2013“ ataskaitą sudaro darbo jėgai tenkantys mokesčiai (35,2 proc.). Darbo jėgai tenkančių mokesčių administravimui taip pat tenka ir didžiausia dalis laiko, skirto mokesčių atitikimui užtikrinti – 85 val.
Pasak Kristinos Kriščiūnaitės: „Lyginant su kitomis valstybėmis Lietuvos mokesčių sistema turi labai patrauklių ir konkurencingų mokesčių taisyklių ir lengvatų, pavyzdžiui, lengvata investicijoms ir lengvata mokslinei ir eksperimentinei plėtrai, toliau tobulinama elektroninio deklaravimo sistema. Siekiant išlaikyti gerą Lietuvos vertinimą, Lietuvos Vyriausybei reikėtų susilaikyti nuo verslui palankių mokestinių taisyklių (pavyzdžiui, lankstus mokestinių nuostolių perkėlimas) naikinimo.“
Ataskaitoje „Paying Taxes 2014“  įvertinti visi privalomieji mokesčiai ir įmokos, kuriuos tiriamu laikotarpiu per metus turėjo sumokėti vidutinio dydžio įmonė. Įvertinti tokie mokesčiai ir įmokos: pelno mokestis, darbdavio mokamos įmokos į socialinio draudimo fondą ir kiti su darbo santykiais susiję mokesčiai, turto mokesčiai, nuosavybės perleidimo mokesčiai, dividendų mokestis, kapitalo prieaugio pajamų mokestis, finansinių sandorių mokestis, atliekų surinkimo mokesčiai, transporto priemonių ir kelių mokesčiai bei kiti smulkūs mokesčiai ir rinkliavos.
Daugiau informacijos apie ataskaitą galite rasti čia: www.pwc.com/payingtaxes.
Ataskaita „Paying Taxes”  yra Pasaulio banko grupės ataskaitos „Doing Business“ dalis. Daugiau informacijos apie „Doing Business“ ataskaitą galite rasti čia: www.doingbusiness.org

Nemokamai pasitikrinti partnerių mokumą verslo valdymo sistemoje „EuroSkaita“ pasiūliusi bendrovė „Prototechnika“ skaičiuoja, kad per dvejus metus užklausų skaičius padidėjo 70 procentų. Sistemos vartotojai jau įprato iš pradžių patikrinti mokumą ir tik vėliau parduoti prekes ar paslaugas be išankstinio apmokėjimo.

„Skolų prevencijos“ funkcija „EuroSkaitos“ vartotojai naudojasi nuo 2010 m. Čia pateikiama skolų išieškojimo ir prevencijos paslaugų bendrovės „Gelvora“ sistemos www.infodebt.lt informacija bei išvada, ar dominanti įmonė yra rizikinga. Vartotojai taip pat gali palikti savo komentarą ar pažymėti, kad įmonė vėluoja atsiskaityti už prekes ar paslaugas.
2012 m. birželį-sausį informacijos apie dominančias įmones ieškojo 790 „EuroSkaita“ vartotojų, kai atitinkamu laikotarpiu 2010 m. užklausas pateikė 464 „EuroSkaita“ vartotojai.
Rūtos Stanevičienės, „Gelvoros“ Ekonominės informacijos valdymo skyriaus vadovės, teigimu, skolų prevencija aktuali visų sričių didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms: „Tai gali būti ūkininkus tikrinančios agrotechnika prekiaujančios įmonės, taip pat ir vaistines tikrinančios farmacijos bendrovės. Taip pat dažnai funkciją naudoja kuru didmena prekiaujančios bendrovės, kurios tikrina kreditines kuro korteles užsisakančias įmones. Funkcija praverčia visose srityse, kur atsiskaitymas gali būti atidėtas.“
Pasak Kęstučio Skukausko, „Prototechnikos“ direktoriaus plėtrai, sistemos www.infodebt.lt pateikiama informacija padeda „EuroSkaitos“ vartotojams tiksliau įvertinti sandorių riziką ir dar efektyviau valdyti finansus.
„Šia paslauga naudotis paprasta. Vartotojui nereikia išeiti iš „EuroSkaitos“ lango – užklausą jis gali pateikti ir vertinimą gauti paspaudęs mygtuką „Skolų prevencija“. Paslauga nemokamai teikiama visiems naujesnes „EuroSkaita“ versijas turintiems klientams, jų šiuo metu yra daugiau kaip 800“, – sako K. Skukauskas.

Lietuvos gyventojai laisvalaikiui šiemet skiria dar mažiau pinigų nei pernai. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, gyventojų vartojimo išlaidų krepšelyje išlaidos poilsiui ir kultūrai šiemet sudaro 5,5 proc. Pernai laisvalaikiui lietuviai skyrė 6 proc. visų išlaidų, 2009 m. – 6,7 proc. Sumažinti laisvalaikiui skirtų pinigų dalį lietuviai tikriausiai buvo priversti dėl to, kad per metus padidėjo išlaidos būstui išlaikyti (12,4 proc. visų išlaidų), transportui (12 proc. visų išlaidų), sveikatos priežiūrai (6,5 proc.).

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais renginių organizatoriai ir maitinimo sektoriaus atstovai teigia, kad lietuviai sau ima leisti šiek tiek daugiau nei 2009–2010 metais – ypač sostinėje. Renginių organizavimo “Seven Live” generalinis direktorius Juras Vėželis tvirtina, kad rinka stabilizavosi, pajamos nebekrinta. “Štai į Kylie Minogue koncertą buvo išpirkti visi bilietai. Matyti, kad jei pasiūlomas geras šou, žmonės labai nori į jį nueiti ir pinigų negaili”, – komentuoja J.Vėželis.

Restoranų tinklo “Katpėdėlė” generalinis direktorius Gediminas Balnis papildo, kad vartotojai drąsiau eina ir į restoranus bei kavines. “Šiokį tokį atsigavimą rodo ir statistika – sausį restoranų apyvarta pakilo 7,5 proc. Esu linkęs manyti, kad Vilniuje šie skaičiai dar didesni. Kita vertus, išryškėjo tendencija, kad vartojimui didelės įtakos turi šildymas. Seniau geriausias mėnuo maitinimo sektoriuje būdavo gruodis, bet šildymo kainos pakoregavo situaciją, dabar rugpjūtis yra geresnis nei gruodis. Tai parodo, koks jautrus yra vartojimas”, – pabrėžia G.Balnis.

“Eurostat” duomenys rodo, kad lietuviai poilsiui ir kultūrai išleidžia bene mažiausiai Europoje. Vidutinis europietis laisvalaikiui skiria apie 10 proc. visų savo išlaidų – dvigubai daugiau nei lietuvis. Daugiausiai laisvalaikiui išleidžia britai (14,7 proc. visų išlaidų), norvegai (14,4 proc.), islandai (13,1 proc.), austrai ir danai (po 12,7 proc.). Mažiau už lietuvius poilsiui ir kultūrai lėšų skiria tik graikai (5 proc.) ir rumunai (4,9 proc.).