FNTT informavo, kad suderino savo veiksmus su Generaline prokuratūra ir praėjus septyniems mėnesiams nuo Kultūros ministerijos kreipimosi į teisėsaugą pagaliau sutvarkė visus “finansinius galus” dėl vieno VEKS projekto. Todėl priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pranešimus dėl galimo 1 391 820,47 lito iššvaistymo bei dėl garsaus “Europos menų mokyklos” projekto “Art-o-thlon” išlaidų pateisinimo. Žinia, buvusiam kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui už tai, kad jis drįso viešai kreiptis į FNTT dėl stambaus masto pinigų plovimo per programą VEKS, kainavo postą.

 

 

Chronologija

2010 m. gegužę kultūros ministras Remigijus Vilkaitis kreipėsi į FNTT. 2010 m. rugsėjo 22 d. EKSPERTAI.EU kreipėsi į FNTT vadovą su tokio turinio laišku: “Žiniasklaida skelbė (visas straipsnis Valstybės kontrolė: kultūros įstaigos turi išmokti skaičiuoti pinigus), kad “Valstybės kontrolei atliekant Kultūros ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą už 2009 metus buvo vertinama ir programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ministerija negavo ataskaitų apie 30-ies programos projektų, kuriems finansuoti buvo skirta 9,6 mln. Lt, įvykdymą. Ministerija ėmėsi priemonių, kad projektų vykdytojai pagrįstų lėšų panaudojimą arba jas grąžintų. Be to, ministerija informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie galimą turto iššvaistymą VšĮ VEKS, kuri įgyvendino 4,5 mln. Lt vertės projektą „Europos menų mokykla“. Klausimas – ar FNTT tikrai atlieka kokį nors tyrimą dėl galimo turto iššvaistymo VšĮ VEKS, kuri įgyvendino 4,5 mln. Lt vertės projektą „Europos menų mokykla“? Jei taip, gal jau yra kokie nors tyrimo rezultatai ar bent žinoma kada galima tikėtis tyrimo pabaigos?”

2010 m. rugsėjo 23 d. FNTT atsiuntė atsakymą: “Laba diena, atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) šių metų gegužės mėnesį gavo Kultūros ministerijos raštą dėl galimo 1 391 820 litų iššvaistymo bei lėšų, nepanaudotų įgyvendinant 2009 metais nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų ciklą „Europos menų mokykla“, grąžinimo. FNTT tikrina Kultūros ministerijos pateiktus duomenis ir tik baigusi patikrinimą galės priimti procesinį sprendimą.” 2010 m. gruodžio 13 d. EKSPERTAI.EU vėl kreipėsi į FNTT su tuo pačiu klausimu – “ar jau FNTT patikrino Kultūros ministerijos pateiktus duomenis ir priėmė procesinį sprendimą dėl galimo 1 milijono 391 tūkst. 820 litų iššvaistymo bei lėšų, nepanaudotų įgyvendinant 2009 metais nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų ciklą „Europos menų mokykla“, grąžinimo? Jei tokį procesinį sprendimą FNTT priėmė, tai koks tas sprendimas?” 2010 m. gruodžio 17 d. FNTT atsakymas: “Į Jus dominantį klausimą atsakyti galima bus tuomet, kai bus priimtas procesinis sprendimas. Šiuo metu toks sprendimas dar nėra priimtas.” 2010 m. gruodžio 20 d. FNTT atsiuntė dar vieną atsakymą į tą patį klausimą kuriame informavo, kad tą pačią dar gruodžio 17 d. FNTT spėjo priimti procesinį sprendimą: “Pranešame Jums, kad šių metų gruodžio 17 d., suderinusi su Generaline prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba priėmė motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pranešimus dėl galimo 1 391 820,47 lito išvaistymo bei dėl „Europos menų mokyklos“ projekto „Art-o-thlon“ 80 000 litų išlaidų pateisinimo, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad „Europos menų mokyklos“ finansavimo programos lėšos nebuvo išvaistytos, nes programos įgyvendinimo metu pasikeitė projekto sąmata ir ją patikslinus Europos Komisijos įnašas tapo didesnis, atitinkamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įnašas sumažėjo. Europos Komisija pritarė šiam sprendimui ir 2010 m. rugsėjo 20 d. pervedė lėšas į viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ sąskaitą. 2010 m. gruodžio 8 d. viešoji įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ pateikė pranešimą, kad 2010 m. spalio 25 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu nutarta atsiskaityti su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal „Europos menų mokyklos“ finansavimo programą, t. y. apmokėti 1 391 820,42 lito skolą. Visa suma 2010 m. lapkričio 18 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu įtraukta į viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ likvidavimo sąmatą, be to, nutarta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai grąžinti 1 200 000 litų, kas padaryta 2010 m. lapkričio 22 d. Patikslinimo metu nustatyta, kad Vilniaus dailės akademijoje teikiant projekto „Art-o-thlon“ įgyvendinimui būtinas paslaugas, 80 000 litų išlaidos pateisintos dokumentais, suteikiant paslaugas buvo vadovautasi 2008 metais patvirtintais projekto dalyvių apgyvendinimo ir trumpalaikės nuomos įkainiais.“

Buvusiam kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui už tai, kad jis drįso viešai kreiptis į FNTT dėl stambaus masto pinigų plovimo per programą VEKS, teko paaukoti postą. O FNTT buvusio ministro pastatyta į nepatogią padėtį, net septynis mėnesius intensyviai svarsčiusi ar reikia pradėti, ar nereikia pradėti ikiteisminio tyrimo, galiausiai, suderinusi su Generaline prokuratūra, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą radusi įspūdingą formuluotę – “nes programos įgyvendinimo metu pasikeitė projekto sąmata ir ją patikslinus Europos Komisijos įnašas tapo didesnis, atitinkamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įnašas sumažėjo”… Kokia paprasta priežastis ar ne? Ir kaip čia žmonėms vis neaišku? Atsiranda nesusipratėlių, kurie vis ieško kaltų ir niekaip negali įsisąmoninti, kad šioje valstybėje kitaip gyventi neįmanoma. Stebint situaciją, neabejotinai reikėtų pakoreguoti mokyklų mokymų programas (o gal jos jau ir pakoreguotos), nes viešai deklaruojamos vertybės, šioje šalyje jau senokai nuseno. Ir visus romanus bei neatitinkančias šios valstybės ideologijos knygas reikia deginti viešai aikštėse, nes valstybės valdytojams pernelyg sunku jau darosi viską kontroliuoti. Taigi – motyvuotas procesinis sprendimas priimtas, “ponai prisiekusieji”, – “Vsio zakonna”. Galima teigti, kad pasitikėjimas teisėsauga atkurtas, ko taip geidė Lietuvos Prezidentė. Ore tvyro glamūras ir visuotinė Kalėdinė palaima. Gyvename ten kur gyvename, o jei nepatinka – visi oro uostai ir geležinkeliai atviri. Iki pasimatymų Tėvynėje.

 

Nevok dešros iš žmogaus – sėsi, vok milijonus iš valstybės – pagirs ES komisija ir FNTT neras įkalčių

 

Kaip žinome iš EKSPERTAI. EU pranešimo, FNTT informavo, kad „…suderino savo veiksmus su Generaline prokuratūra ir praėjus septyniems mėnesiams nuo Kultūros ministerijos kreipimosi į teisėsaugą pagaliau sutvarkė visus “finansinius galus” dėl vieno VEKS projekto“.

Be abejo, mąstančiam ir besidominčiam piliečiui šia tema yra įdomu – kokius ir kieno galus jie tvarkė, kad išmąstė priimti nutarimą ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pranešimą dėl galimo 1 391 820,47 lito iššvaistymo bei dėl garsaus “Europos menų mokyklos” projekto “Art-o-thlon” išlaidų pateisinimo. Kaip žinome, po septynių mėnesių nepaliaujamo triūso, t.y. svarstymo, reikia pradėti ar nereikia pradėti ikiteisminio tyrimo, galiausiai, suderinusi su Generaline prokuratūra, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą radusi įspūdingą formuluotę: “nes programos įgyvendinimo metu pasikeitė projekto sąmata ir ją patikslinus Europos Komisijos įnašas tapo didesnis“. FNTT išvada ir priimtas sprendimas yra tikrai genealus, tačiau kyla pagrįstas klausimas: kokiais faktais ir kokiais dokumentais remiantis prieita prie šios absurdiškos išvados, jei yra žinomi ir oficialiuose raštuose užfiksuoti faktai, kurie verčia daryti kitas išvadas.

 

Juridinė dalis

Sutarties tarp LR Kultūros ministerijos ir Všį „VEKS- 2009“direktoriaus R.Kvietkausko , 2009-05-20, Nr. St 22-32, 2.1.1 punktas: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. ĮV-195 1.3 punktu, iš dalies finansuoti šios sutarties 1.1 punkte nurodytą projektą ir skirti šiam tikslui, atsižvelgiant į pateiktą sąmatą prie sutarties, kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis, 4.467.137 (keturis milijonus keturis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis ) litus…“

Pateikta sąmata, kuri, kaip pažymima, yra neatskiriama šios sutarties dalis, taip pat nei didesnė, nei mažesnė, o lygi 4.467.137 litų. Šioje vietoje suaugusiam žmogui turinčiam juridinį įšsilavinimą klausimų kaip ir neturėtų kilti. Na, o iškilus neaiškumams galima juk paklausti pas LR Kultūros ministro patarėją Rolandą Kvietkauską. Tačiau suprantamas nepatogumas: buvęs VEKSO direktorius, kuris pasirašė sutartį dabar yra asmuo, kuris rūpinasi paties vadovaujamos įmonės uždarymu. Kitaip kalbant, pats skolinosi dabar pats sau turi grąžinti. Ar būna taip gyvenime?

 

Sąmatų tikslinimas

Projekto „Europos menų mokykla“ sąmata iki ministro A.Gelūno paskyrimo nebuvo patvirtinta,

kas yra minima 2010-03-29 rašte Nr. S2-815. Be to LR Kultūros ministerijos komisijos posėdyje 2010-03-20 buvo nutarta ( tekstas sutrumpintas):

„1. Кomisija konstatavo, kad projekto vykdytojas nesilaikė sutartyje patvirtintos sąmatos ir nepateikė ataskaitos apie projekto vykdymo rezultatus ir ataskaitos apie faktinį lėšų panaudojimą…

Projekto vykdytojas Kultūros ministerijai nedelsiant pateiktų išsamų paaiškinimą dėl Europos Komisijos lėšų, kurias planuoja gauti ir kurias planuoja grąžinti LR Kultūros ministerijai.

4. Кomisija nerekomenduos tikslinti sąmatą prie 2009-05-20 dienos sutarties Nr. 22-32 ir svarstys rekomenduoti kultūros ministrui pradėti sankcijų taikymą projekto vykdytojui tinkamai neatsiskaičius už projektui skirtas lėšas.“

 

Dėl to LR Kultūros ministras R.Vilkaitis 2010-04-13 pasirašė raštą Nr.S2-948, kuriame konstatuojama :

„VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” 2010-04-06 rašte Nr.3-67 (1.13) Kultūros ministerijai, pažymima, kad remiantis 2009-05-20 sutartimi, sudarytoje tarp LR Kultūros ministerijos ir Všį “VEKS-2009“, Kultūros ministerijos finansavimas projektų ciklui „Europos menų mokykla“ sudaro 4.467.137 Lt. Kadangi ši suma ir buvo pervesta Všį „VEKS-2009“, Kultūros ministerija pažymi, kad savo įsipareigojimus įvykdė.

Tačiau UAB „Audifina“ audito ataskaitoje, 2010-02-28 pateiktoje Europos komisijos švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui, nurodyta, kad LR Kultūros ministerijos skirtos lėšos sudaro -890.673,23 Еur, t.y. 3.075.316,53 Lt. Todėl susidaro 1.391.820,47 Lt mažesnė suma, lyginant su šiam projektui faktiškai skirta suma iš LR Kultūros ministerijos pusės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikalaujame kuo greičiau grąžinti minėtą sumą. Priešingu atveju, siekdami atstatyti valstybės biudžetui padarytą žalą, būsime priversti išieškoti minėtą sumą teismine tvarka.“

 

Tai tiek buvo juridinės pusės. Dabar norėčiau pateikti įdomiausią dalį – finansinę, kuri bus dar aiškesnė.

 

Finansinė dalis

2000-03-12 dieną Všį „VEKS-2009” Kultūros ministerijai pateiktoje paraiškoje dėl projektų ciklo “Europos menų Mokykla”dalinio finansavimo LR biudžeto lėšomis nurodė, kad:

visas projektų ciklo biudžetas sudarys 8.762.521 Lt; LR Kultūros ministerijos finansuojama dalis – 4.463.137 Lt (tokia suma ir buvo pervesta); Europos komisijos planuojama dalis – 5.179.200 Lt.

Kaip ir per daug gaunasi 4.463.137 + 5.179.200 = 9.642.337 Lt.

Tačiau Europos komisija 2009 metais finansuoja tik 70%, t.y. – 3.625.440 Lt.

 

O dabar palyginkim su audito ataskaita, pateikta Europos komisijai :

 

 

	Pagal sutartį, Lt	Faktiškai (audito ataskaitoje), Lt
Visas projektų ciklo biudžetas	8.662.484,77	7.647.916,40
LR Kultūros ministerijos finansuojama dalis	3.483.287,10	3.075.316,50
Europos komisijos planuojama dalis	5.179.200,00	4.572.599,87

 

 

Ir kas tai yra? LR Kultūros ministerija perveda sumą, numatytą sutartyje – 4.463.137 Lt, bet audito

аtaskaitoje kažkodėl figuruoja – 3.075.316,50. Jei tai būtų pirmakursio buhalterio darbas būtų gal

ir normalu, bet tai yra atestuotų auditorių ataskaita, gal kompetencijos stoka, o gal..?

 

Išvados arba pamąstymai

Cituoju: „…programos įgyvendinimo metu pasikeitė projekto sąmata ir ją patikslinus Europos Komisijos įnašas tapo didesnis“.

Kas tai pasakė, lai parodo kas pasikeitė ir kur pasikeitė. Melas ir daugiau nieko. Faktinės išlaidos sumažėjo, bet kažkodėl finansavimas taip pat parodytas mažesnis ir ne kieno kito, o LR Kultūros ministerijos sąskaita.

Cituoju: “Likviduojama viešoji įstaiga “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ (VEKS) baigia apmokėti įsiskolinimus kreditoriams, dar laukiama apie 1,3 mln. litų išlaidoms padengti iš Europos Sąjungos (ES)“. Anot VEKS likvidatorės Jolantos Lukošienės, „didžiausia skola – 1,3 mln. litų – yra už Kultūros ministerijos finansuotą vieną iš didžiausių programos VEKS projektų “Europos menų mokykla”. Šio projekto išlaidas turėtų apmokėti ES, tačiau pinigų kol kas nesulaukiama, ir neaišku, kokią dalį ES padengs…“

Įdomu, kaip čia nesulaukia, jei Europos komisija jau 2009 sumokėjo avansą. Tačiau LR Kultūros ministerija taip ir nesulaukia skolos padengimo. Jau kam kam, bet likvidatorei tokius dalykus žinoti reikia.

Cituoju: „…Taip pat kol kas nenuspręsta, kaip iš ES gautus pinigus pasidalins VEKS dalininkai – ministerija bei sostinės savivaldybė“. Gerbiama likvidatore, pasiskaitykit dalininkų susirinkimų protokolus ir p. R. Kvietkausko raštą G5-586 10-04-27, kuriame konstatuojama: „…Taip pat EK buvo informuota apie šiuo metu esantį faktinį valstybės indėlį – 4.467.137 lt., ir kad gautas kompensavimas bus gražintas Kultūros ministerijai.“

Gal likvidavimo laikotarpiu atsirado dokumentai tvirtinantys, kad nenuspręsta kaip iš ES gautus

pinigus pasidalins VEKS dalininkai? O tai būtų visai lietuviška, kadangi p.R.Kvietkauskas, buvęs VEKS-o direktorius ir vadovavęs įmonei, kuri neteisėtai išnaudojo (o gal pasisavino) LR Kultūros ministerijos – Valstybės biudžeto lėšas šiandien yra p.A.Gelūno, LR Kultūros ministro, patarėjas ir dalyvauja likviduojant savo paties vadovautą įmonę. Tur būt nebūtų niekam keista, jei dar būtų ir ministerijos paskatintas už gerą darbą VEKS-e.

 

Pabaiga

Ikiteisminį tyrimą kuravusi prokurorė S. Malinauskienė ne kartą vienareikšmiškai leido suprasti, kad iš esmės joks rimtas tyrimas iki šiol nevykdomas. Užsiimama (jei užsiimama) pavieniais elementais, bet nedrįstama net paliesti sisteminių dalykų, naiviai tikintis, kad viskas nebaudžiamai nueis užmarštin.

 

Vilius Matijošius

Internetui skiriamo reklamos biudžeto dalis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų valstybių. Pasak specialistų, rinką iškreipia didžiųjų reklamos užsakovų investicijos į televiziją, rašo “Verslo žinios”.

“Per pastaruosius dvejus metus santykis tarp interneto skvarbos ir investicijų į reklamą internete Lietuvoje pagerėjo, tačiau atotrūkis vis dar lieka ryškus”, – teigė interneto reklamos bendrovės “Addvisors” direktorė Skaistė Knyzaitė.

Tyrimų bendrovės “TNS LT” duomenimis, Lietuvoje interneto reklamai 2010 metais išleista 8 proc. viso reklamos biudžeto šalyje.

“Nėra priežasčių, kodėl turėtų dominuoti reklama televizijoje. Neabejotina, jog tai lemia užsakovų inercija”, – komentuoja S.Knyzaitė.

Pasak žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūros “VRS grupė” vadovo Evaldo Dargužo, internetą renkasi įmonės, reklamai skiriančios mažai lėšų – iki 50 tūkst. litų, o didieji reklamos užsakovai šios reklamos formos vis dar privengia.

“Televizijos kampaniją gali suplanuoti turėdamas 80 tūkst. litų. Tokią sumą turinčios bendrovės dažniausiai kitų sprendimų neieško”, – pažymėjo E.Dargužas.

Tyrimų bendrovės “TNS LT” duomenimis, 2010 metais reklamai televizijoje buvo skirta 153 mln. litų, o reklamai internete – 25 mln. litų.

“Plika akimi matyti, kad internete yra daugiau reklamos pinigų, nei rodo TNS skaičiai. Tiesiog visas investicijas suskaičiuoti yra labai sudėtinga”, – teigė žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūros MPG vadovas Tomas Markūnas.

“Addvisors” duomenimis, Lietuvoje reklamjuostėms išleidžiama 67 proc. interneto reklamos pinigų, paieškos sistemoms – apie 10 proc.. Reklamai socialiniuose tinkluose – apie 2,6 procento.

Balandį Kauno miesto savivaldybės biudžetą sekėsi pildyti netgi su kaupu: gauta 10,1 tūkst. Lt pajamų ir dotacijų daugiau nei pagal vasarį patvirtintą metinį planą. Tiesa, balandį biudžetą pasiekė gerokai daugiau dotacijų, palyginti su mėnesiui planuotu kiekiu, – iš viso 114,6 proc.

Galima teigti, kad balandis Kauno miesto piniginei buvo neblogas mėnuo, bet 4 mėnesių biudžeto planui įvykdyti vis dėlto pritrūko 20,78 mln. mokesčių, pajamų ir sandorių lėšų. O priskaičiavus visas dotacijas, kurių nuo metų pradžios gauta 109,8 proc. planuoto kiekio, – 9 mln. Lt daugiau, nei tikėtasi, vis tiek trūksta 11,72 mln.

Tiesa, derėtų atsižvelgti į tai, kad vien per sausį Kauno miesto savivaldybės biudžete atsirado 13,34 mln. litų deficitas. Anot savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, tokia situacija nėra reta. Nes prieš sausį, metų pabaigoje, stengiamasi likviduoti senus įsiskolinimus ir skubama sumokėti mokesčius.

Žinant, kokia “minusinė” Kauno miesto biudžetui buvo metų pradžia, galima teigti, jog ankstesnį atsilikimą biudžeto pildytojai laipsniškai mažina, nes planas vykdomas vis geriau.

Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis tobulinama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinė bazė. Šiuos įstatymo pakeitimus parėmė 104 Seimo nariai, 1 parlamentaras susilaikė.

Tikimasi, kad priimtos pataisos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Priimtomis pataisomis nutarta panaikinti galiojančią išimtį notarams ar asmenims, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatams ar advokatų padėjėjams, antstoliams ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintiems asmenims.

Įstatymo pakeitimais taip pat nutarta įtvirtinti pareigą finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, gavus informacijos, kad klientas ketina atlikti įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, apie tai nedelsiant informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatams ar advokatų padėjėjams – Lietuvos advokatūrą.

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant įgyvendinti Europos Tarybos Ekspertų komiteto rekomendacijas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu.

Vilniaus šviesoforų sistemą prižiūrinti, šiuo metu restruktūrizuojama bendrovė “Urbico” vėl atsidūrė ant prarajos krašto. Įmonės atstovai teigia, kad, nesulaukus banko malonės, jiems gali tekti atsisveikinti su šviesoforų sistema, penktadienį rašo “Vilniaus diena”.

“Pakliuvome į itin nepavydėtiną padėtį, kai dėl “Susisiekimo paslaugų” didelio vėlavimo atsiskaityti už įgyvendintą projektą reikalavimo teisės į gaunamas iš šios įmonės pajamas buvo perduotos bankui “Nordea”, ir negalime gauti pajamų savo reikmėms, – teigė “Urbico” vadovas Raimundas Mickūnas.

Jo teigimu, įmonė daro viską, kad šviesoforai Vilniuje būtų prižiūrėti.

“Balandį išgyvensime, bet jo pabaigoje turėsiu nueiti į banką ir klausti, kas laukia toliau. Kol bankas mums neduos pinigų, toliau veiklos vykdyti negalėsime ir ieškosime kokio nors kito sprendimo. Galbūt turėsime garbingai pasakyti “atsiprašome” ir pasitraukti”, – sakė jis.

Jis teigė tikintis, jog su banku pavyks rasti kompromisą.

“Žinoma, jei bankas laikysis kietos pozicijos, gegužę ar birželį turėsime mirti. Bet anokia čia bėda – šiais laikais mirštančių daug”, – ironizavo R.Mickūnas.

Tuo tarpu “Nordea Bank Lietuvos” komunikacijos vadovo Vaidoto Cucėno nuomone, teigti, kad “Urbico” tolesnė veikla priklauso nuo mūsų banko malonės, yra absurdiška, nes iš esmės “Nordea”, kaip vieno didžiausių įmonės kreditorių, pastangomis dar 2010 metais buvo pritarta įmonės restruktūrizavimo planui, nors bankas galėjo įmonei kelti bankroto bylą.

“Dabartinis “Urbico” elgesys tik dar kartą parodo, kad bankui ištiesus pagalbos ranką, apsukrios įmonės ją tiesiog nukanda ir reikalauja antros. “Urbico” tai puikiai suvokia, tačiau ir toliau bet kokia kaina stengiasi gauti tai, kas teisėtai jiems nepriklauso, ir žaidžia dvigubus žaidimus: užuot stengusis pasiekti restruktūrizavimo plane pažadėtus veiklos rezultatus, mėginama įvairiais metodais paspausti banką nurašyti įmonės skolas”, – teigė banko atstovas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė (LLRI) Rūta Vainienė iniciatyvose apriboti atsiskaitymus grynaisiais įžvelgia nemažai pavojų. Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių atsiskaito popieriniais banknotais ir monetomis visiškai teisėtai.

“Galbūt jie taip daro, nes nepasitiki bankais, gal paslaugos jiems per brangios, o gal jiems taip patogiau. Kaime iš viso tik grynas pinigas pripažįstamas. Pasakykite močiutei, kad įrašas sąskaitoje tolygus popieriniam litui, kurį ji gali pačiupinėti, ir išgirsite atsakymą, kad jai vis tiek taip patogiau”, – “Lietuvos žinioms” sakė R.Vainienė.

LLRI prezidentei keisti pasirodė ir viešai išsakomi teiginiai, kad XXI amžiuje grynieji pinigai yra atgyvena, kurios reikia kuo greičiau atsisakyti. “Gal tuomet ir centrinį banką, kuris spausdina popierinius pinigus, panaikinkime”, – tikino R.Vainienė.

Dirbtinai mažinant atsiskaitymus grynaisiais, R. Vainienės nuomone, gali kilti ir makroekonominių pavojų, pirmiausia – infliacijos.

R.Vainienei pavojingas atrodo ir bankų galios didėjimas.

Tačiau LLRI prezidentė atmetė prielaidą, kad Vyriausybė siekia paremti bankus. Jos nuomone, valdžia tiesiog įvarė save į kampą, užsibrėžusi tikslą ištraukti milijardą litų iš šešėlio ir dabar karštligiškai ieško būdų jį įgyvendinti.

Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas sako, kad tarp grynųjų pinigų naudojimo paplitimo ir šešėlinės ekonomikos esąs tiesioginis ryšys.

Pasak jo, neseniai VISA atliktas tyrimas Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje parodė, kad elektroninių mokėjimo priemonių dalies padidinimas 15 proc. leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką nuo 5,7 iki 8,6 procento.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje ketinama įpareigoti Finansų ministeriją, Lietuvos banką ir kitas institucijas parengti sprendimus.

Tarp siūlymų – grynųjų pinigų sandorių apribojimai tarp juridinių asmenų, didesnė anksčiau baustų įmonių kontrolė, griežtesnė atsiskaitymų grynaisiais pinigais pas notarus priežiūra, ir privalomas deklaravimas, kai įmonė iš kliento grynaisiais pinigais gauna didesnį užmokestį.

Finansų ministerija šiuo metu derasi su Europos investicijų banku (EIB) dėl galimybės perkelti daugiabučių atnaujinimui skirtas lėšas į komercinį banką Lietuvoje, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Tačiau koks tai galėtų būti bankas, kol kas neatskleidžiama. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009 metų rugsėjį į EIB sąskaitą buvo pervesta 515,8 mln. litų – 438,5 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų ir 77,3 mln. litų bendrojo finansavimo lėšų.

Finansų ministras Rolandas Kriščiūnas viliasi, jog sutartis su EIB dėl lėšų perkėlimo bus pasirašyta balandį.

“Noriu pabrėžti, jog EIB buvo pasirinktas kaip saugiausias variantas Lietuvai. Kai kalbame apie pajamas, pelną, nederėtų pamiršti rizikos. 2009-ieji nebuvo ramiausi ekonominiai metai, todėl rinkomės AAA reitingą turinčią saugiausią finansinę instituciją. Tokių Lietuvoje nėra. Dabar padėtis pasikeitė, todėl ir svarstome naujas galimybes”, – teigė viceministras.

Jis atmeta Seimo narių priekaištus esą EIB paslaugos yra brangios ir pabrėžia, jog EIB nemokama už tai, kad lėšos guli banko sąskaitoje.

Be to, viceministras sako, jog ir perkėlus lėšas į komercinį banką, kur bus didesnės palūkanos, jos vis tiek nepadengs išlaidų, susijusių su fondo valdymu.

Anot jo, komercinį banką rinksis ministerija. Viceministro teigimu, kol kas per anksti kalbėti, ar bus skelbiamas konkursas, ar vykdoma apklausa.

Renovacijai skirtas lėšas kontroliuoja ir valdo specialus “Jessica” fondas.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį vėl svarsto, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tikimasi, kad tai padės mažinti šešėlinę ekonomiką.

Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. “Swedbank” analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.).

Mažinti grynųjų pinigų naudojimą Vyriausybei siūlo užsienio investuotojai. Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas šį mėnesį teigė, jog legalius atsiskaitymo grynaisiais atvejus reikia mažinti “iki minimumo”.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius žiniasklaidai yra teigęs, kad atsiskaitymų grynaisiais mažinimas galėtų atpiginti bankines paslaugas, tačiau kovoje su šešėliu, pasak jo, tai – ne pirmoji priemonė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad grynųjų pinigų žala yra žymiai didesnė nei nauda, tačiau šią problemą reiktų spręsti globaliai – litus, pasak jo, šešėlyje greitai galėtų pakeisti eurai. Jo skaičiavimais, Lietuvoje “šešėlinės” ekonomikos apimtis siekia 22-23 mlrd. litų.

1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais – jais buvo galima atsiskaityti ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų per dieną. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.

Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafio (Muamaro Kadafio) sūnus trečiadienį pareiškė, kad “tam juokdariui” Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) teks “grąžinti mūsų pinigus”, kuriuos jis panaudojo savo pergalingai 2007 metų prezidento rinkimų kampanijai finansuoti.

Interviu “Euronews” Libijos lyderio sūnus Seifas al-Islamas (Seifas al Islamas) sakė, kad “mes turime visus įrodymus ir esame pasiruošę viską atskleisti”.

Tuo tarpu M.Kadhafi ištikimos pajėgos toliau spaudė Prancūzijos teisėtais šalies atstovais pripažintos opozicijos karius šalies rytuose.

“Sarkozy pirmiausia turi grąžinti pinigus, kuriuos paėmė iš Libijos savo rinkiminei kampanijai finansuoti”, – sakė M.Kadhafi sūnus, kai jo buvo paklausta apie Prancūziją, kuri drauge su Didžiąją Britanija siūlo į konfliktą įsikišti užsienio kariuomenei.

“Mes ją finansavome, turime visus įrodymus ir esame pasiruošę viską atskleisti. Pirmiausia mes norime, kad tas juokdarys sugrąžintų pinigus Libijos žmonėms, – sakė jis. – Jam buvo suteikta pagalba, kad jis galėtų jiems padėti. Tačiau jis mus nuvylė. Tegul grąžina mūsų pinigus. Turime visus bankų rekvizitus ir pervedimo operacijų dokumentus ir greitai viską paviešinsime”.

Prancūzijos prezidentūra atsisakė komentuoti šį pareiškimą.

Libijos valstybinė naujienų agentūra “Jana” neseniai pranešė, kad netrukus bus atskleista “didelė paslaptis”, kuri nulems N.Sarkozy žlugimą.

Antradienį M.Kadhafi sakė, kad jo “gerasis draugas” N.Sarkozy “išprotėjo”.

“Jis yra mano draugas, bet manau, kad jis išprotėjo. Jis serga psichologine liga”, – sakė M.Kadhafi interviu Vokietijos televizijos kanalui RTL.

“Taip kalba jam artimi žmonės. Jo patarėjai sako, kad jis kenčia dėl psichologinės ligos”, – pridūrė jis

Skandinavijos bankai ir toliau atsiimant pinigus iš savo padalinių Lietuvoje krizės pradžioje prasidėjęs skandinavų pinigų atoslūgis ekonomikai atsigaunant ne tiktai neslūgsta, bet ir greitėja.

Per Baltiją iškeliauja ir už anksčiau išduotas paskolas sugrįžusios lėšos, ir indėliai, rašo “Lietuvos rytas”.

Bankai teigia nerandantys, kam būtų galima saugiai paskolinti pinigų Lietuvoje.

“Niekas neskuba skolintis: investicinius projektus verslininkai yra nugrūdę į stalčius. Bankai pinigų turi, bet negali jų tinkamai įdarbinti. Jei pinigai guli nepaskolinti, jie nuostolingi. Juos tenka investuoti į vertybinius popierius arba grąžinti skolas”, – sakė “Swedbank” kapitalo rinkų padalinio Lietuvos vadovas Tomas Andrejauskas.

Jo žiniomis, prasidėjus krizei užjūrio bankai savo padaliniams Lietuvoje pinigus skolino už gerokai didesnes palūkanas nei anksčiau.

Nepriklausomas analitikas Stasys Jakeliūnas svarsto, kad pinigai iš Lietuvos iškeliauja dėl itin sugriežtėjusių bankų reikalavimų skolintojams.

Nuo 2008-ųjų pabaigos iki šių metų sausio Lietuvos komerciniuose bankuose iš euro zonai nepriklausančiose šalyse įsikūrusių savininkų pervestų pinigų sumažėjo 13 mlrd. litų – daugiau nei perpus.

Pernai tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad nuo 2008 iki 2010 metų pradžios ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, išleido apie 70 mln. litų.

Didžiausiomis išlaidautojomis įvardytos Ūkio, Finansų, Susisiekimo, Energetikos ir Aplinkos ministerijos, penktadienį rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Auditoriams pagrūmojus, kad ministerijos vėjais leidžia pinigus už darbus, kuriuos turėtų atlikti valstybės tarnautojai, išlaidos buvo staiga sumažintos.

Ministerijos neskaičiuoja, kiek studijoms, tyrimams, konsultacijoms ir teisinėms paslaugoms pirkti išleido jų kontroliuojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos, o čia sumos – kur kas didesnės.

Viena iš Susisiekimo ministerijos valdomų bendrovių “Lietuvos geležinkeliai” per devynis praėjusių metų mėnesius išleido 3 mln. litų, o 2009-aisiais – 5,8 mln. litų.

Dvi iš 35 Ūkio ministerijai pavaldžių viešųjų įstaigų “Eksportuojančioji Lietuva” ir “Investuok Lietuvoje” teisininkams ir konsultacijoms pernai išleido per 1,5 mln. litų.

Už pusantrų metų Lietuvą būsimos atominės elektrinės projekte konsultavusiam Didžiosios Britanijos investicijų bankui “N M Rothschild & Sons” už paslaugas sumokėta 1,5 mln. eurų (beveik 5,2 mln. litų). Tiesa, nė vienos ministerijos paslaugų pirkimo sąrašuose šių konsultacijų nėra.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, o samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažniausia Aplinkos, Ūkio ir Energetikos ministerijose.

Pagal neaiškius principus formuojamos darbo grupės įstatymų projektams rengti, nes nėra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos į tokias grupes atrenkami verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir kiti asmenys.

Ne visada taupiai ir rezultatyviai perkami tyrimai. Jų pirkimas ne koordinuojamas, todėl neišnaudojamos visos galimybės pasinaudoti jau nupirktų tyrimų rezultatais. Tyrimus perkančios institucijos ne visada pagrįstai juos įvardija moksliniais tyrimais ir netaiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Auditorių nuomone, valstybės institucijos neretai nesant būtinybei samdo advokatus atstovauti jų interesams teismuose. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra per trejus metus už teisines paslaugas sumokėjo 322 tūkst. litų. Auditorių skaičiavimu, už tas lėšas papildomai įsteigus dar dvi teisininkų pareigybes, būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, be to, būtų kaupiama funkcijoms atlikti reikalinga patirtis.

Valstybės kontrolė, išanalizavusi valdžios sektoriaus sutartis su konsultantais, taip pat konstatavo, kad piktnaudžiaujama mokslinių tyrimų vardu, nes užsakant juos ne reikia skelbti viešojo konkurso – pakanka sudaryti sutarti su paslaugos teikėju ir ją patvirtinti abi šalis tenkinančia kaina

Vasario 27-ąją vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai valstybės biudžetui atsieis 2 mln. brangiau nei vykę prieš ketverius metus.

2007-aisiais savivaldos rinkimams išleista per 15 mln. litų, šiemet skirta -17 mln. litų, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Į šią sąmatą telpa ir daugiau kaip pusė milijono litų, skirtų vasario 13-ąją Marijampolės apygardoje vyksiantiems naujo Seimo nario rinkimams surengti.

Praėjusių metų rudenį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prašė Finansų ministerijos savivaldos rinkimams numatyti 26 mln. litų, tačiau ši patarė gyventi taupiau.

Didžioji dalis -10,4 mln. litų – iš rinkimams skirtų lėšų bus skirta rinkimų komisijoms. Vien atlyginimams 16 tūkst. komisijose dirbančių asmenų išmokėti prireiks 7,4 mln. litų.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad taupant lėšas teko kiek sumažinti komisijų narių algas bei pačių komisijų skaičių. Kai kur trumpinamas jų darbo laikas, gerokai apkarpyta rinkėjų pavėžėjimo programa.

“Daugelis savivaldybių planuoja skirti transportą tik miškingiausiose vietovėse gyvenantiems rinkėjams arba ten, kur atstumai iš tiesų labai dideli”, – sakė Z.Vaigauskas.

Pirmą kartą per šiuos rinkimus VRK privalės organizuoti visų į savivaldą kandidatavusių asmenų finansinių išlaidų nepriklausomą auditą. Anksčiau tokį patikrinimą vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija.

VRK turės konkurso būdu parinkti nepriklausomas audito kompanijas, kurios atliks kandidatų finansinės veiklos patikrinimą. Tam komisija prašė papildomai skirti 4 mln. litų, tačiau negavo.

VRK neskirs nė lito kandidatų agitacinėms laidoms per komercinius radijo bei televizijos kanalus apmokėti, anksčiau tam buvo planuojama 3 mln. litų. 1,2 mln. litų VRK skyrė ir rinkimų apylinkėms aprūpinti kompiuteriais.