Per 15 metų Seimo kanceliarijos biudžetas padidėjo net 82 proc. – beveik dvigubai daugiau nei kitų dviejų svarbiausių valstybės valdymo institucijų. Ministro pirmininko tarnybai skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto nuo 1995-ųjų padidėjo 46 proc., Prezidentūros kanceliarijai – 35,7 proc.

Priminsime, kad 2011 m. Seimo kanceliarijai planuojama skirti daugiau nei 82 mln. Lt, nors 1995 m. jai buvo atseikėta 45 mln. Lt. Nuo 1996-ųjų Seimo kanceliarijai išlaikyti skirta eilutė valstybės biudžete stabiliai ilgėjo, o labiausiai šoktelėjo į valdžią atėjus socialdemokratams: 2007 m. skirta 149 mln. Lt, o 2008 m. – 124,8 mln. Lt.

Kodėl Seimo kanceliarijai skirtos išlaidos taip išsipūtė, sunku paaiškinti net turint omenyje infliaciją ar kilusį darbo užmokestį. Juk tiek Ministro pirmininko tarnybos, tiek Prezidentūros kanceliarijos biudžetas didėjo gerokai mažiau.

“Jei būtų padaugėję Seimo narių, dar būtų galima pateisinti gerokai padidėjusias išlaidas. Rekonstrukcijų, kurios būtų susijusios su didelėmis investicijomis į pastatus, šiuo metu taip pat nevyksta”, – logiško paaiškinimo nerado ir Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.

Vis dėlto nors pačių Seimo narių nepadaugėjo, gerokai padidėjo jų padėjėjų korpusas. “Anksčiau Seimo narys turėjo vieną ar du padėjėjus, o dabar kelis. Manau, patarėjų ir padėjėjų turi turėti Seimo frakcijos, o jų ekspertinėmis žiniomis galėtų naudotis ir frakcijoms priklausantys Seimo nariai”, – komentuoja A.Krupavičius.

Šaltinis: Finansų ministerija

"Veido" archyvas

Dėl brangstančios jenos lėtėja Japonijos ekonomikos augimas ir mažėja eksporto apimtys

Valstybės visame pasaulyje viena per kitą ėmė silpninti nacionalines valiutas, šitaip siekdamos padidinti savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Japonijos premjeras Naoto Kanas patvirtino, kad šalies vyriausybė ekonomikai stiprinti papildomai iš biudžeto skirs apie 15 mlrd. JAV dol., nors vos prieš keletą savaičių buvo patvirtintas grandiozinis planas Japonijos rinką sustiprinti 72,2 mlrd. JAV dol. injekcija.

Paradoksas, bet svarbiausias šio dvigubo ekonomikos gaivinimo planas – kaip įmanoma labiau nusilpninti nacionalinę valiutą jeną. Bėda ta, kad šios valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu didėja ne dienomis, o valandomis, ir šiuo metu ji yra didžiausia per pastaruosius penkiolika metų.

Tai reiškia, kad brangsta japoniškos prekės, vadinasi, jų konkurencingumas pasaulyje mažėja, tad menksta ir svarbiausio Japonijos ekonomikos veiksnio – eksporto apimtys. Dėl to ir verslininkai patiria nuostolių, mat pardavę prekes užsienyje valiutą į jeną jie kasdien konvertuoja vis nepalankesniu kursu.

Štai vos prieš kelias dienas Japonijos centrinio banko atlikta šalies verslininkų apklausa parodė, kad jų pesimizmas didėja ir daugelis jau neabejoja, kad patirs nuostolių, mat netrukus eksporto apimtys ne tik nustos didėti, bet ir ims mažėti. Juk jau rugpjūtį dėl stiprios jenos Japonijos eksportas buvo mažiausias šiais metais ir, spėjama, toliau menko rugsėjį.

Beje, toks Japonijos jenos kursas neigiamai veikia ne tik šios šalies, bet ir visos Azijos rinkas, nes tarptautinė prekyba regione tarsi paralyžiuota. Nors Japonijos prekybos partnerėms galbūt naudinga savo prekes, kurios dabar sąlyginai pigesnės, palyginti su japoniškomis, parduoti svarbiausiai prekybos partnerei Japonijai, šios šalies vyriausybės pastangos susilpninti jeną reiškia, kad bet kurią akimirką jena gali atpigti, o užsienio verslininkai patirtų nuostolių.

Tad jie savo prekes verčiau siunčia į kitas mažiau rizikingas rinkas, tarkime, Kiniją, kurioje valiuta, nors ir turi potencialo stiprėti, bet yra pažabota kur kas sėkmingiau nei Japonijoje.

Beje, praėjusią savaitę Japonijoje pasigirdo raginimų nustoti dirbtinai riboti jenos vertę ir mėginti išgauti kuo daugiau naudos iš stiprios valiutos. Pavyzdžiui, galima kelti gyvenimo standartus, be to, tai esą puiki proga sukurti bendrą Azijos valiutą ir tuomet nekreipti dėmesio į tai, kad vos per mėnesį Japonijos eksportas į JAV susitraukė apie 6 proc.

Vis dėlto, Japonijos vyriausybės vertinimu, tokios šnekos – tik bandymas save nuraminti, mat akivaizdu, jog Japonijos ekonomikai itin sustiprėjusi jena turi vien neigiamą poveikį, kurį būtina kuo greičiau kad ir dirbtinai neutralizuoti.

Japonija – ne vienintelė

Nors Japonijos jena – labiausiai per metus sustiprėjusi pasaulio valiuta, ji toli gražu ne vienintelė, kurios vertę mėginama dirbtinai pažaboti. Ne be priežasties dirbtinai silpninti valiutas ėmėsi ir kitos šalys, tarkime, Pietų Korėja. Juanio kursą lyg už pavadžio prilaiko ir jau minėta Kinija, nors pasaulio bendruomenė ją spaudžia kaip tik kuo labiau stiprinti nacionalinę valiutą.

“Esame tarptautinio valiutų karo įkarštyje – nemažai valiutų silpninamos iš esmės”, – susidariusią padėtį apibendrina Brazilijos finansų ministras Guido Mantega. Pasak jo, iš privačių pokalbių su vyriausybių atstovais darosi akivaizdu, kad valiutų silpninimą pastaruoju metu šalys ėmė naudoti kaip priemonę eksportuojamai produkcijai atpiginti ir ekonomikai kilstelėti aukštyn.

Brazilijai tai kelia didelį nerimą, mat jos pačios valiuta nepaliaujamai stiprėja: Brazilijos realas per metus JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo apie 25 proc. ir buvo viena sparčiausiai stiprėjusių valiutų pasaulyje.

Bėdų dėl valiutų esama ir Šiaurės Amerikoje. Štai Kanados užsienio prekyba dėl netikėtai sustiprėjusio Kanados dolerio rugpjūtį smuko pirmą kartą nuo 1983-iųjų, mat kanadietiškos prekės prarado konkurencingumą JAV, kuriose rugsėjį dolerio vertė buvo žemiausia per pastaruosius šešis mėnesius.

Europoje dėl valiutos labiausiai nerimauja Šveicarija, mat Šveicarijos franko vertė dolerio atžvilgiu yra pati didžiausia istorijoje. Vadinasi, Šveicarija nebegali pasiūlyti nei pigiausių banko paslaugų, nei prekių bent pakenčiamomis kainomis, tad vyriausybė jau suka galvą, ar nederėtų šios valiutos vertės irgi pamėginti dirbtinai sumažinti.

Prieš pradedant statyti Valdovų rūmus įrodinėta, kad jie kainuos apie 120 mln. Lt, tačiau dabar Seimo Audito komiteto nariai prognozuoja, jog galiausiai šie rūmai skurdžiai mūsų valstybei atsieis net 550 mln. Lt. Taigi nors iki šiol išleisti 367 mln. Lt atrodo paranormali suma, pasirodo, tai ne pabaiga. Pabaiga bus, kai išlaidos iš pradžių numatytąsias viršys keturis kartus. Taip taupančios tautos akyse ne tik milijonas, bet ir dešimtys milijonų litų virsta nereikšminga suma.

Kadangi kultūros ministras Arūnas Gelūnas nenori paskelbti, kas už tai atsakingi, tai pabandysime atlikti mes. Taigi daugiausiai už tai atsakingi a.a. buvęs premjeras Algirdas Brazauskas, buvę kultūros ministrai (Roma Dovydėnienė (Žakaitienė), Vladimiras Prudnikovas ir Jonas Jučas), iš dalies buvę finansų ministrai, taip pat Vilniaus pilių direkcija (direktorius Vytautas Povilaitis), Viešųjų pirkimų tarnyba (buvęs jos vadovas Rimgaudas Stanislovas Vaičiulis), Panevėžio statybos trestas ir jo vadovas Dalius Gesevičius, VšĮ Pilių tyrimo centras, Projektavimo ir restauravimo institutas.

Prioritetiniai, bet abejotini

"Veido" archyvas

Valdovų rūmai tapo ne tik valstybės simboliu, bet ir pinigų švaistymo simboliu

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, “Veido” paklausta, kuriose srityse, atsižvelgiant į pastarojo meto auditus, valstybės pinigų iššvaistyta daugiausiai, atsakė, kad lyderių yra net keliolika.

“Pradėkime vardyti nuo valstybės investicijų programos (VIP) lėšų naudojimo, – pasiūlė valstybės kontrolierė. – Mūsų įsitikinimu, investicijoms skiriamos lėšos tikrai gali ir turi būti naudojamos daug efektyviau. Reikėtų griežtinti investicinių projektų atranką, kad lėšos būtų skiriamos visų pirma tiems projektams, kurie gali duoti didžiausios ekonominės naudos ir gausinti valstybės turtą”.

Deja, Valstybės kontrolei neatrodo, kad finansuojami tik prioritetiniai, kokybiškai parengti ir valstybei ekonominės ar socialinės naudos žadantys investiciniai projektai. Paprastai tariant, į VIP patenka nemažai abejotinos reikšmės projektų. O juk kasmet VIP skiriama apie 16 proc. valstybės biudžeto lėšų, pernai tai sudarė apie 3,5 mlrd. Lt.

Ką apie tokį valstybės investicijų programos lėšų naudojimą galėtų pasakyti Finansų ministerija? Jos atstovė Giedrė Balčytytė “Veidą” patikino, kad praėjusiais metais pinigų iš VIP gavo tik europinėmis lėšomis finansuojami projektai, prie kurių neišvengiamai su savo lėšų dalimi turi prisidėti ir valstybė. Tokio pat požiūrio laikomasi ir sudarant kitų metų nacionalinį biudžetą. Išimtys padaromos kai kuriems mažiems projektams, tokiems kaip, pavyzdžiui, signalizacijos įrengimas senelių namuose. O atsakomybę dėl investicinių projektų esą turėtų prisiimti tos institucijos, kurios juos rengia.

Projektai iš akies

Generalinė prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstatymo, tad tikėtina, kad po metų ar dar ilgesnio laiko pateiks daugelį atsakymų, o kartu ir kaltinimų. Beje, Valdovų rūmų projektas – irgi vienas iš prioritetinių, nors su tuo sutiktų ne visi mokesčių mokėtojai.

"Veido" archyvas

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pastebi, kad Lietuvoje pinigai dažnai skirstomi “iš akies”, neatsižvelgiant į projektų svarbą

Čia derėtų pastebėti, kad vyraujantis įsitikinimas, esą valstybė gaili pinigų kultūrai, nėra visai teisingas. Valstybė ir savivaldybės daliniam kultūros projektų finansavimui yra skyrusios šimtus milijonų litų. Bet auditoriams pasigilinus, kas už juos nuveikta, ne vieną sykį paaiškėdavo, kad lauktos naudos šie pinigai nedavė ar rezultatų apskritai nėra.

G.Švedienės tikinimu, pinigai būdavo “skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą, negavus išsamaus projekto aprašymo, nežinant bendros projekto vertės, galimų kitų projekto dalyvių ir jų indėlio, o kartais iš viso nepateikus jokio projekto”. Taip atsitiko dėl to, kad Lietuva neturėjo kultūros plėtros strategijos, o teisės aktuose buvo neapibrėžti bendrieji kultūros finansavimo principai. Ar dabar, kai kultūrai vadovauja vienas kultūros strategijos autorių, galime būti ramūs, kad panašūs žaidimai projektais nesikartos?

Jėgainės spąstai

Tiesa, tokios statybos, kaip Valdovų rūmų, gali nublankti, įsibėgėjus naujos atominės elektrinės epopėjai. Kol kas valstybės pinigus siurbia Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektai. Auditoriai yra konstatavę, kad trejus metus vėluojama įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą. Dėl to jų kaina jau padidėjo vidutiniškai du kartus. Kainą negailestingai kėlė brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad už didelę dalį darbų rangovui buvo mokama iš anksto, net jų nepradėjus, todėl gautas lėšas jis galėjo naudoti savo reikmėms. Kadangi specialios saugyklos nebuvo laiku įrengtos, papildomų išlaidų pareikalaus ir branduolinio kuro saugojimas uždarytoje elektrinėje. G.Švedienė pabrėžė, kad didžiąją dalį elektrinei uždaryti reikalingų lėšų administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Bet pagal sutartį jis neprisiima atsakomybės už tinkamą lėšų panaudojimą. Tad Vyriausybė ir atsakingos institucijos neturi visų svertų, reikalingų elektrinės uždarymo procesui paspartinti ir šiam tikslui skiriamų lėšų naudojimui kontroliuoti.

Neįgyvendintos auditorių rekomendacijos

Regis, valstybė tiesiog apaugusi brangiais projektais, kurie niekaip neduoda laukiamo efekto. Vienas jų – sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų pertvarka. Per praėjusius ketverius metus vien iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jai buvo skirta beveik 204 mln. Lt, tačiau auditoriai nustatė, kad daugelis planuotų rezultatų tebėra nepasiekti. Paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamai planuojamos, liko neįvertinta, kokių paslaugų ir kiek reikės šalies gyventojams, kurios gydymo įstaigos ir kaip tas paslaugas teiks, kad ištekliai būtų naudojami ir taupiai, ir veiksmingai.

G.Švedienė priminė, kad dar 2002-aisiais Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai buvo rekomendavusi nustatyti minimalius įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimus, tačiau rekomendacijos iki šiol neįgyvendintos.

“Įvertinę sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai per praėjusius ketverius metus skirtų 1,1 mlrd. Lt panaudojimą, konstatavome, kad šias lėšas buvo galima naudoti kur kas rezultatyviau: finansuojant sveikatos priežiūros įstaigų investicinius projektus buvo neužtikrintas projektų tęstinumas, stigo ilgalaikės valstybės investicijų politikos į šiuos objektus, investicijos skirtos neatsižvelgus į paslaugų poreikį regionuose, nebuvo aiškių investicinių projektų atrankos ir vertinimo kriterijų”, – kritikuoja valstybės kontrolierė.

Žinoma, iš dabartinio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, į šias pareigas paskirto pavasarį, atsakomybės reikalauti dar būtų anksti, o visi buvę ministrai jau seniai nusiplovė rankas. Tad milijonai nubėgo kaip į smėlį.

Papeikimas – ir tiek

Vis dėlto negalima sakyti, kad dėl neatsakingo darbo niekas nepajuto nė mažiausios atsakomybės. Praėjusiais metais buvo priimti 35 valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimai dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn buvo įpareigota patraukti 43 valstybės pareigūnus ar tarnautojus.

Štai buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas pareigas paliko būtent po Valstybės kontrolės išvadų. Bet Operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas už 1,8 mln. Lt išmokėtų priedų, o ką jau kalbėti apie teatro rekonstrukcijos peripetijas, kurias narsto prokuratūra, atsipirko papeikimu. Tik papeikimą gavo ir Jaunimo teatro direktorius Algirdas Latėnas, kai auditoriai teatre atrado viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

Priminsime, kad vien naujų baldų kainos kai kada vidutines viršijo iki devynių kartų.

Vis dėlto auditoriai dirbo ne veltui: pernai į valstybės biudžetą grąžinta per 850 tūkst. Lt, atstatyta turto, kurio vertė – 22 mln. Lt, o į savivaldybių biudžetus grąžinta 374 tūkst. Lt. Vien šiemet keturios savivaldybės įpareigotos grąžinti beveik 6 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų. Svarbi ir prevencinė valstybinio audito nauda.

Valstybės kontrolierė “Veidui” tvirtino, kad įvardyti visą švaistūnų padarytą žalą biudžetui sunku, nes ji gali būti matuojama ne vien finansine išraiška: “Neefektyviai panaudotas milijonas nėra tik vieno milijono litų žala valstybei.

Jis taip pat nesukuria tų darbo vietų, kurios galėjo būti sukurtos, nepritraukia investicijų. Mano manymu, prarastos progos ir laiku neišnaudotos galimybės didinti valstybės ir jos žmonių turtą – štai kur didžiausi nuostoliai valstybei”.

“Rinkos dalyvių lūkesčiai po truputį keičiasi į gerąją pusę – į Lietuvos ekonomikos ateitį žvelgiama šiek tiek šviesesnėmis spalvomis. Tačiau Lietuvos ekonomiką ir toliau kamuos įsisenėjusios problemos: šešėlinė ekonomika ir nedarbas”, – Laisvosios rinkos instituto (LLRI) naujausias Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas apibendrina LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Tyrimo duomenimis, 2010 m. Lietuvos BVP augs 1,3 proc., o 2011-aisiais rinkos dalyviai prognozuoja 2,8 proc. BVP augimą. Tačiau nedidelis ekonomikos atsigavimas kitąmet dar neturės pakankamai reikšmingos įtakos nedarbo lygiui. Nedarbas išliks viena opiausių ekonomikos problemų ir 2011 m. sieks apie 15,5 proc.

Nors šešėlinės ekonomikos plėtra kitąmet turėtų sustoti, tačiau jos dalis BVP liks rekordiškai didelė – kaip ir šiemet, sieks apie 27 proc.

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, pastaruoju metu mažėjęs darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos 2011 m. ims po truputį didėti. Vidutinis neto darbo užmokestis turėtų padidėti apie 3 proc., o disponuojamos namų ūkių pajamos – apie 7 proc. Rinkos dalyviai taip pat prognozuoja didėsiantį namų ūkių taupymą ir išlaidas ilgalaikio vartojimo prekėms. Namų ūkių disponuojamų pajamų gausėjimas gali tapti atsigaunančios vidaus rinkos priežastimi, tačiau vidaus rinką neigiamai veikia pastaruoju metu smarkiai padidėjusi emigracija, dėl kurios mažėja namų ūkių, o kartu ir vartojimo prekių paklausa.

Rinkos dalyvių prognozėmis, ateityje gerės ne tik namų ūkių, bet ir įmonių finansinė padėtis. 2009 m. į rekordiškai žemą lygį nukritęs įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža didės ir šiemet, ir kitąmet. Prognozuojama, kad 2011 m. įmonių nuosavybės grąža sieks 6,8 proc., o pelningumas – 4,6 proc.

Šis LLRI tyrimas jau dvidešimt šeštas. Apklausoje dalyvauti kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių specialistai. Tyrimo dalyviai neskirstomi pagal atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus. Respondentai prašomi nurodyti ne atstovaujamos įmonės ar šakos rodiklius, bet bendras šalies realijas atitinkančias reikšmes, remdamiesi visa jiems prieinama informacija. Šis tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų pusmetį ten išleido 986,4 mln. litų – 19,6 proc. daugiau nei 2009-ųjų sausio-birželio mėnesiais.

Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai per šešis šių metų mėnesius išleido 140,8 mln. litų, arba 2,5 proc. daugiau nei atitinkamu metu 2009-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Į užsienį palyginamuoju laikotarpiu išvykusiųjų padaugėjo 7,6 proc. iki 541,5 tūkst. žmonių, kelionių skaičius padidėjo 11,3 proc. iki 632,4 tūkst., iš jų 103,8 tūkst. (1,7 proc. mažiau) sudarė iš turizmo paslaugų įmonių įsigytos kelionės.

Pirmąjį šių metų pusmetį poilsį ar atostogas, kaip pagrindinį kelionės tikslą, nurodė 76,2 proc. išvykusių Lietuvos turistų, kiti vyko verslo ar profesiniais interesais. Į užsienio keliones atostogauti ir ilsėtis šiemet vyko 7,2 proc. daugiau Lietuvos gyventojų, o kelionių verslo reikalais skaičius padidėjo 27 procentais.

Lietuvos gyventojai, išvykę į užsienį poilsiauti ir atostogauti, per šešis šių metų mėnesius išleido 735 mln. litų, o į užsienį vykę verslo reikalais – 251,4 mln. litų, arba atitinkamai 15,2 proc. ir 34,3 proc. daugiau nei sausį-birželį pernai.

Per pirmąjį pusmetį kelionėje į užsienį Lietuvos turistas vidutiniškai išleido 1,6 tūkst. litų, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,7 nakvynės (pernai per tą patį laikotarpį kelionės išlaidos sudarė 1,5 tūkst. litų, o vidutinė kelionės trukmė – 6,5 nakvynės).

49 proc. šiemet į užsienį išvykusių turistų per kelionę buvo apsistoję pas gimines, draugus ar privačiame sektoriuje, o 44 proc. – viešbučiuose ir moteliuose. 54 proc. į užsienio keliones išvykusių turistų sudarė vyrai, 46 proc. – moterys.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia vykta į Baltarusiją (83,4 tūkst., arba 13,2 proc. visų Lietuvos turistų kelionių), Lenkiją (64,7 tūkst., arba 10,2 proc.), Latviją (62,5 tūkst., arba 9,9 proc.), Vokietiją (58,6 tūkst., arba 9,3 proc.), Rusiją (51,6 tūkst., arba 8,2 proc.) ir Jungtinę Karalystę (43,8 tūkst., arba 6,9 proc.).

Vietinių turistų kelionių su viena ir daugiau nakvynių pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 2,4 proc. iki 1,04 mln., o vienadienių kelionių – 18,4 proc. iki 5,226 milijono.

Pirmąjį šių metų pusmetį vieno turisto kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,2 nakvynės, vienos kelionės metu turistas išleido vidutiniškai 135 litus (Pirmąjį 2009-ųjų pusmetį – 129 litus).

Mažiausiai pinigų turistai išleido vykdami į savo sodą ar sodybą bei lankyti draugų ir giminių – atitinkamai 85 ir 95 litus, o daugiausia – vykdami sveikatingumo tikslais ir apsipirkti – atitinkamai 281 ir 278 litus.

50 proc. vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą, mažiausia – keliavo apsipirkti (1 proc.) ir sveikatingumo tikslais (3 proc.). Atostogas ir poilsį, kaip pagrindinį kelionės tikslą, nurodė 22 proc., verslo ir profesinius interesus – 12 proc., savo sodo ar sodybos lankymą – 7 proc., kitus tikslus – 5 proc. vietinių turistų.

Kelionės metu 54 proc. vietinių turistų apsistojo pas gimines ir draugus, 21 proc. – viešbučiuose ar poilsio namuose, 7 proc. – savo sodo namelyje ar sodyboje, 3 proc. – sveikatinimo įstaigose, 15 proc. – kitur.

Populiariausias kelionės transportas buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 84 proc. turistų. Autobusu keliavo 13 proc., traukiniu – 3 proc. vietinių turistų.

Dažniau vietiniai turistai lankėsi Vilniaus (18 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 16 proc.), Alytaus (13 proc.), Utenos ir Šiaulių (po 10 proc.) apskrityse, o rečiau – Panevėžio (6 proc.), Marijampolės ir Telšių (po 4 proc.), Tauragės (3 proc.) apskrityse.

Po ekskursijos atkuriamuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė sakė, kad rūmus baigti statyti ir įrengti muziejų reikės dar apie 200 mln. litų.

“Sako, kad reikės dar apie 30 mln., bet aš galvoju, kad dar reikės tikrai apie porą šimtų milijonų užbaigti. Patys matėte -kad galėtų normaliai vykti ekspozicija, kad Lietuvos piliečiai ir užsienio svečiai galėtų pasigrožėti tuo objektu”, – trečiadienį po Valdovų rūmų statybvietės apžiūros žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Statybininkai ir projektuotojai nedrįsta pasakyti, kiek reikėtų lėšų visam projektui baigti ir kada visi rūmai galėtų atverti duris lankytojams. Anot jų, pirmajam etapui baigti, tai yra maždaug pusei visų patalpų, reikėtų apie 32 mln. litų.

Trečiadienį nuvykę į Vilniaus centre atkuriamus Valdovų rūmus Seimo Audito komiteto nariai, remdamiesi Valstybės kontrolės (VK) išvadomis, aiškinosi, kodėl per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

VK teigimu, šio projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų. Auditoriai surinktą medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai.

“Turime suprasti, kad vykstant statybų pakilimui, statybų rinkos augimui keičiasi kainos. Pirmiausia keičiasi darbo užmokesčio ir medžiagų kainos. Įsivaizduokite, sutartis sudaroma 2000 metais, o statyba vykdoma iki šių laikų – dešimt metų. Per tuos dešimt metų įvyko daug įvairių pokyčių ir svarbiausia – kad visos kainos augo, augo ir darbo užmokestis, dėl to ir išaugo statybos kaina”, – trečiadienį žurnalistams sakė Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Anot jo, trejus metus bendrovės statybininkai Valdovų rūmuose dirbo nuostolingai.

“Tai mūsų labdara Valdovų rūmų statybai”, – sakė jis.

Buvęs Vilniaus Pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas Audito komiteto nariams teigė, kad projekto vertė paskaičiuota 2008 metų kainomis, kai jos buvo vienos didžiausių. Pasak jo, jeigu dabar jos būtų perskaičiuotos, 50 mln. litų suma sumažėtų.

S.Andrašiūnas tvirtino, kad visus jų pirkimus prižiūrėjo Viešųjų pirkimų komisijos ekspertas. Be to, 2002 metais ir vėliau Valdovų rūmų statybą tikrino Valstybės kontrolė. “Tada viskas buvo tvarkoje. O dabar – jau nebe tvarkoje”, – sakė jis.

Projektuotojai priminė, kad bestatant rūmus bei atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis – jų gerokai padaugėjo.

Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.

VK teigimu, projektavimo kaina išaugo 10 mln. litų – nuo 6,1 iki 16,3 mln. litų. Be to, 2000 metais pasirašytoje sutartyje išvis nebuvo nustatyta konkreti projektavimo darbų kaina ir terminai. Todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos, pabrėžė auditoriai.

Projektavimo ir restauravimo instituto atstovas Algirdas Steponavičius aiškino, kad projektavimo darbai visuomet skaičiuojami nuo viso projekto kainos.

“Padaugėjo darbų. Pastatas mažiausiai 25 proc. padidėjo nuo pirminio varianto. Be to, nebuvo įtraukta interjero projektavimo, istorinių elementų projektavimo”, – vardijo projektuotojas.

Jis pabrėžė, kad Valdovų rūmuose dirbusių projektuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis nei kituose objektuose.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005 metais už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. litų.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pritarė Valstybės kontrolės pozicijai.

“Restauraciniai įkainiai galėjo būti daugiausia taikomi tai projekto daliai, kur tikrai atliekami paveldosauginiai darbai pagal paveldosaugines technoligijas – galbūt mūro konservavimas, restauravimas, langų restauravimas. Tai tų fragmentų restauravimas, kurie išlikę autentiški ir kurie konservuojami restauruojami”, – sakė ji.

D.Varnaitės teigimu, taikius naujos statybos koeficientus statybos darbai būtų gerokai atpigę.

Tuo metu statybininkai ir buvęs Vilniaus pilies direkcijos vadovas nesutiko, sakydami, kad kai kurie naujos statybos darbai buvo tokie sudėtingi, jog turėtų būti vertinami kaip restauravimo darbai.

“Dengiant stogą vario skarda nėra net naujos statybos įkainių, tik restauraciniai”, – tvirtino Panevėžio statybos tresto įmonės “Vilniaus papėdė” direktorius Aloyzas Bertašius.

S.Andrašiūno teigimu, visuose kultūros paveldo objektuose visi darbai traktuojami kaip restauraciniai.

Valstybės kontrolierių pažymoje taip pat rašoma, kad pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą buvo įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.

“Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų”, – teigė Valstybės kontrolė.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.

Auditoriai pažymėjo, kad dėl neužbaigtų statybų dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

LDK valdovų rūmų statytojai ir projektuotojai aiškino, kad nesusikalbėjimas su Valstybės kontrole pirmiausia įvyko dėl to, kad auditoriai esą neteisingai traktuoja patį projektą. Jų teigimu, Valdovų rūmai yra atkuriami, o ne atstatomi, kaip teigia auditoriai.

Pasak architekto Audroniaus Katiliaus, supainiojus terminus sudėtingas Valdovų rūmų atkūrimo procesas “asociatyviai priartinamas prie eilinės, pavyzdžiui, administracinio pastato ar nemažos gamyklos statybos ar rekonstrukcijos”.

“Labai gaila, kad labai gražią idėją, kad Lietuva turėjo valdovus, Valdovų rūmus, mes tradiciškai lietuviškai apauginam didžiuliais skandalais, – po Seimo Audito komiteto posėdžio Valdovų rūmuose sakė L.Graužinienė. (…) Ieškosime kaltų kartu su prokuratūra, lauksime jų tyrimų, bet taip pat žiūrėsime, kad tie darbai vyktų labai atsakingai pagal visus reikalavimus.”

Ji teigė, kad vertindama iš auditorės pozicijų, nesuprantanti, kodėl taip smarkiai pabrango rūmų statyba.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba antradienį nusprendė kreiptis į Seimą ir Vyriausybę su prašymu kitąmet visuomeniniam transliuotojui skirti daugiau lėšų nei 2010 metais.

Taryba perspėjo, kad priešingu atveju grėsmė gali kilti kai kurioms nacionalinio transliuotojo programoms, pavyzdžiui, “Klasika” ar “Opus 3″.

Pareiškime, kurį Taryba priėmė vienbalsiai, prašoma, kad kitąmet LRT būtų skirta bent 43 mln. litų – 8 mln. litų daugiau nei planuojama.

“Pareiškimu tiesiog išreiškėme mūsų poziciją apie iki šiol iš Finansų ministerijos gautą pasiūlymą kitų metų biudžetą palikti kaip 2010 metais. Šiemetinis biudžetas yra kritęs į maždaug 1999 metų lygį. Kadangi daugumą valdžios institucijų susimažinę yra iki 2006 metų, mes galvojame, kad tas išskirtinis mažinimas LRT neturėtų būti taikomas ir bent jau kitų metų biudžete turėtų būti grįžtama į 2006 metų lygį”, – BNS po posėdžio sakė LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Priimtą dokumentą, kuris posėdžio metu buvo vadinamas LRT “politine valia”, trečiadienį planuojama pateikti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Pareiškimas taip adresuojamas Finansų ir Kultūros ministerijoms, parlamentiniams Biudžeto ir finansų bei Informacinės visuomenės plėtros komitetams.

“Šita spaudos konferencija skirta visuomenei, žmonėms paaiškinti, kad toliau skiriant tokį finansavimą Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje”, – praėjusią savaitę gąsdino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tačiau ministrė prašovė pro šalį. Ir mažiausiai dukart.

Pirma, ministrė parodė prastą Lietuvos ekonominės padėties suvokimą, ką jai priminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius. “Jūs man pasakykite, kuriai sričiai netrūksta pinigų – aš būsiu labai nustebęs”, – replikavo ministras pirmininkas. O prezidentė diagnozavo dar tiksliau: “Jeigu nesugebame vykdyti savo įsipareigojimų, nesugebame mokėti žmonėms visų socialinių pašalpų, užšaldėme arba sumažinome pensijas ir žadame vėl pradėti mokėti tik nuo 2014 metų, tuomet jokios pretenzijos jokios srities finansavimą didinti yra nekorektiškos”.

Antra, ministrė R.Juknevičienė pasirodė ir kaip prastai suvokianti tarptautinį kontekstą. Taip, Lietuvai iki NATO valstybės narių įsipareigojimo siekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. BVP, labai toli – dabar šis rodiklis yra 0,9 proc. Tačiau, kaip paskelbta prieš kelias savaites, gynybos biudžetus dabar ne didina, o mažina praktiškai visos NATO šalys. Kaip pranešė AFP, Vokietija planuoja atsisakyti privalomos karinės tarnybos ir sutaupyti apie milijardą eurų per artimiausius ketverius metus. Prancūzija siekia sumažinti savo biudžetą gynybai apie 3,5 mlrd. eurų iki 2013 m. Jungtinėje Karalystėje šios srities išlaidas planuojama mažinti maždaug dešimtadaliu.

Mažinančios išlaidas gynybai paskelbė ir JAV. Pentagonas per artimiausius penkerius metus pasiryžęs sutaupyti daugiau kaip 100  mlrd. dol., mažindamas generolų skaičių armijoje, taip pat per artimiausius trejus metus kasmet dešimtadaliu bus karpomas  gynybos departamento fondas.

Visame pasaulyje vyrauja tendencijos prispaudus krizei smarkiau nei kitas karpyti biudžeto išlaidas gynybai, nes, kaip pastebi ekspertai, tai negresia socialiniais sprogimais. Kita vertus, šis taupymas turi ir pažangiąją pusę: priverstos mažinti gynybai skiriamas išlaidas, ES šalys ieško galimybių kooperuotis bendriems gynybiniams projektams. Štai bendradarbiavimo galimybių ieško neseniai sudaryta Vokietijos ir Prancūzijos darbo grupė, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos dvišalė komisija. Ekspertai tikisi, kad taip ES šalių gynyba ne tik ris mažiau mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir taps efektyvesnė.

Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, trečdaliu per daug mokytojų, gydytojų, taip pat lovų ligoninėse. Mokėdami palyginti nedidelius mokesčius turime labai išpūstą, užtat skurdų viešųjų paslaugų sektorių.

Prie Seimo dėl sumažintų motinystės išmokų piketuojančias jaunąsias Lietuvos pilietes iš tiesų galima būtų pavadinti ne rūpestingomis, o priešingai – labai neatsakingomis mamomis. Mat jos reikalauja, kad valstybė skolintųsi, – juk nėra kito būdo šiuo metu užkimšti prarajai, valstybės biudžete žiojinčiai dėl disbalanso tarp surenkamų pajamų ir privalomų išlaidų. Skolinamės dabar, o skolas atidavinėti teks dar ir tiems mažyliams, savo mamų dabar nešiojamiems po protesto mitingus.

Visiška ekonominė nenuovoka būdinga didžiajai daliai Lietuvos gyventojų. Visi esame linkę reikalauti kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės valstybės paslaugų ligoninėse ir mokyklose, tačiau kartu kiekvienas reikalaujame mokesčių lengvatų ir išimčių. Kalti visada tie patys – biurokratai, esą suryjantys kone visą biudžetą, kurio paskui nebelieka pensijoms ir poliklinikoms.

Iš tiesų didžioji dalis Lietuvos biudžeto išlaidų tenka pensijoms ir socialinėms išmokoms, toliau rikiuojasi švietimas ir sveikatos apsauga. Net jei šiandien uždarytume visas ministerijas ir įstaigas, išlaidų našta valstybei ne ką palengvėtų: valstybės tarnautojų atlyginimams šiemet bus išleista 1,2 mlrd. Lt, o vien valstybės skolai aptarnauti prireiks 1,6 mlrd. Lt – telieka griebtis už širdies, bandant suskaičiuoti, kiek mums kainuos dabartinis skolinimasis, kai po penkmečio Lietuva pradės išpirkinėti dabar platinamas obligacijas.

Bet valdininkai ar, tiksliau, jiems vadovaujantys politikai ir yra kalti dėl Lietuvą gramzdinančios padėties: žadėtų švietimo ir sveikatos apsaugos reformų mes vis dar nesulaukėme.

Jau seniai ne tik Pasaulio banko, ES ekspertams, bet ir mums patiems aišku, kad turime per daug ligoninių ir mokyklų, tačiau pokyčių – jokių. Štai lovų ligoninėse per visus 2009 m. Lietuvoje sumažėjo 203 (nuo 27,3 tūkst.), gydytojų – vos 175 (nuo 13,4 tūkst.). Pradinių klasių mokinių per dešimtmetį nuo 2000 m. Lietuvoje sumažėjo 40 proc., o jų mokytojų skaičius išliko beveik nepakitęs – dėl to esame lyderiai Europoje pagal mažiausią pradinukų skaičių klasėje, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją lenkdami du kartus.

Turtingos valstybės užmojai

Baltijos šalių ekonomiką jau daug metų analizuojantis “Danske Bank” vyresnysis analitikas Larsas Christensenas pabrėžia, kad Lietuvos viešųjų paslaugų sektorius yra neadekvačiai didelis, palyginti su valstybės ekonomine galia. “Per biudžetą perskirstomo BVP dydžiu esate vieni paskutinių ES, o pagal mokytojų, gydytojų, policininkų skaičių – vieni pirmųjų. Nelogiškos proporcijos”, – pabrėžia jis.

Rezultatas akivaizdus: turime brangiai kainuojančias, pernelyg daug žmonių įdarbinusias švietimo, mokslo ir viešosios tvarkos palaikymo sistemas, kurių valstybė neišgali tinkamai finansuoti, todėl jų teikiamų paslaugų kokybė prasta.

Danų ekonomistas ragina lietuvius susimąstyti, ar juos pačius tenkina tokia padėtis, kai už sveikatos apsaugos, švietimo paslaugas jie moka mokesčius, bet dažnai dar neša vokelį su pinigais gydytojui ar samdo privatų korepetitorių savo vaikams. “Rimtų, esminių reformų būtinybė Lietuvos viešajame sektoriuje labiau nei akivaizdi”, – tikina analitikas.

Pasaulio bankas praėjusiais metais Lietuvai pasiuntė labai aiškią žinią – valstybė nepajėgi išlaikyti tokio dydžio viešųjų paslaugų sektoriaus, iki kokio jis yra išaugęs Lietuvoje. Konstatuota, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios užtikrinti vidurinio lavinimo Lietuvoje efektyvumą, yra per didelis mokytojų skaičius, pernelyg mažos klasės ir per didelė pedagogų atlyginimams tenkanti švietimo biudžeto dalis. Taip pat suskaičiuota, kad Lietuvoje ligoninių ir gyventojų skaičiaus santykis, kai šimtui tūkstančių gyventojų tenka penkios ligoninės, yra dvigubai didesnis nei vidutiniškai ES, didelė dalis ligoninių – per mažos, kad teiktų visas įprastas sveikatos priežiūros paslaugas, ir pernelyg mažai pacientų gydoma ambulatoriškai.

Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas mano, kad geriausia išeitis neturtingai Lietuvai būtų į viešųjų paslaugų teikimo sferą įsileisti kuo daugiau privataus sektoriaus. “Akivaizdu, kad valstybė fiziškai nepajėgi teikti tokio kiekio ir lygio paslaugų, kiek šiuo metu yra prisiėmusi. Todėl ten, kur sėkmingai gali veikti privati sistema, valstybės galėtų likti gerokai mažiau. Švietimas ir sveikatos apsauga tikrai yra tokios sritys”, – neabejoja ekspertas.

Privačios bendrovės efektyviau valdo lėšas, yra pajėgios daugiau investuoti į mokymo bei gydymo priemones.
L.Christensenas taip pat mano, kad tolesnis viešųjų paslaugų privatizavimas būtų teisingas kelias Lietuvai.

“Nesuprantu, kodėl jūsų Vyriausybė taip nori valdyti tuos procesus, kuriuos sėkmingai gali prižiūrėti privatus sektorius. Visoje Europoje pilna gerų pavyzdžių apie gerai funkcionuojančias privačias poliklinikas, ligonines, mokyklas. Piliečiai dažnai net nepatiria skirtumo – mokinio ir ligonio krepšelius juk ir toliau finansuoja valstybė, tačiau privatus sektorius visuomet dirba efektyviau ir gali pasiūlyti geresnės kokybės paslaugas”, – aiškina ekspertas.

Ekonomistas abejoja, kad lietuviams būtų priimtinas kitas, skandinaviškas variantas: mokėti daugiau mokesčių ir taip surinkti daugiau lėšų geresniam viešojo sektoriau finansavimui. “Tačiau dabar pas jus iš viso keista sistema. Viešasis sektorius tokio dydžio lyg turtingiausiose Europos valstybėse, o lėšų jam finansuoti neturite”, – rėžia pašnekovas.

Per didelis ir Seimas

Lietuvoje netrukus bus imtasi iniciatyvos dėl Seimo narių skaičių turinčios sumažinti Konstitucijos pataisos. Šios iniciatyvos autorius Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas skaičiuoja, kad nuo 1992 m., kai buvo įteisintas 141 nario Seimo dydis, gyventojų Lietuvoje smarkiai sumažėjo, todėl atėjo laikas sumažinti ir parlamentą. “Tada vienam Seimo nariui teko 26 tūkst. rinkėjų – dabar jau tik 22–23 tūkst.”, – sako jis. Skaičiuojama, kad dabartinę demografinę padėtį atitiktų maždaug 123 parlamentarų Seimas.

Dabartinę padėtį teisininkas laiko absurdiška: per keliolika metų Seimo biudžetas padidėjo du kartus, parlamentarų darbo sąlygos pagerėjo šviesmečiu – dabar kiekvienas jų turi po kelis patarėjus, valdiškus automobilius, o komunikacijos priemonės nuo vieno laidinio telefono Seimo nario biure evoliucionavo iki visų įmanomų moderniausių technologijų. “O štai darbo sumažėjo mažiausiai dešimtadaliu – bet niekas dėl to galvos nesuka”, – stebisi judėjimo vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad darbo krūvio trūkumą akivaizdžiai jaučia ir patys Seimo nariai. “Pagrindiniu jų darbu tampa ilgos ir varginančios dainų bei šokių repeticijos – o kaip kitaip išsikrauti žmonėms, kai jie neturi pakankamai darbinės veiklos?” – ironizuoja visuomenininkas.
Taigi JDJ visų pirma kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas jos inicijuoti Konstitucijos keitimo procesą. Jei prezidentė tokios iniciatyvos nesiimtų, būtų renkami gyventojų parašai – jų reikėtų surinkti mažiausiai 50 tūkst.

Restoranų klientai, kuriems pritrūksta pinigų atsiskaityti, jau gali gauti greitąjį kreditą netgi nepakilę nuo stalo. Ir dėl to nebūtina lįsti į internetą, skambinti telefonu ar siųsti trumpąją žinutę. Užtenka užpildyti specialų blanką ir su asmenybę patvirtinančiu dokumentu įteikti padavėjui. Netrukus naujasis klientas sulauks kredito bendrovės konsultanto skambučio. Jis patikslins paraiškos teikėjo duomenis, ir, jei klientas atitinka nustatytus mokumo vertinimo kriterijus, pinigai nedelsiant bus pervesti į jo banko sąskaitą.

“Naujas greitosios paskolos suteikimo būdas yra saugesnis ir bendrovei, ir klientui, nes restorano darbuotojas patikrina asmens dokumentą, o bendrovės konsultantai – nurodytą informaciją, todėl tikimybė, kad paskolą paims kitas asmuo, sumažėja”, – sako bendrovės, pasiūliusios naują paslaugą, “SMScredit.lt” generalinis direktorius Gediminas Velička.

Nauja paslauga galima pasinaudoti 39-uose “Katpėdėlės”, “Charlie Pizza”, “Carskoje Selo”, “Mambo” ir “Bravarija” restoranuose, esančiuose dešimtyje šalies miestų.

Nors restorane galima pasiskolinti nuo 5 iki 1 tūkst. Lt, 80 proc. klientų skolinasi po 500 Lt. Skolinantis pirmąkart mėnesiui, palūkanos neskaičiuojamos.

Vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje antrąjį ketvirtį padidėjo 1,5 proc. (privačiame 1,1 proc.). Apie tai praėjusią savaitę pranešė Statistikos departamentas, tą patvirtina ir oficialiai valstybės institucijų tinklalapiuose skelbiami atlyginimai. Bet įdomu, ar už geresnius darbo rezultatus valstybės tarnautojai nusipelno materialinio paskatinimo?

“Teoriškai tarnautojams už nepriekaištingą pareigų atlikimą ir pavyzdingą tarnybą, labai gerai ar gerai įvertinus jų tarnybinę veiklą, gali būti skiriama atlyginimo dydžio vienkartinė piniginė išmoka. Tokia išmoka gali būti skiriama kartą per metus. Tačiau sunkmečiu jokios panašios skatinimo priemonės nėra naudojamos, tad 2009 ir 2010 metais šios išmokos mokėtos nebuvo”, – Vyriausybės politiką aiškina Ministro pirmininko tarnybos Visuomenės informavimo departamento direktorė Lina Karsokaitė.

Tačiau priedų, tik kitaip įformintų, sistema Vyriausybėje vis dėlto tebeegzistuoja. Štai ministro pirmininko atstovė spaudai Jarda Paukštienė neslepia tebegaunanti 20 proc. pareiginės algos dydžio priedą, kurį Andrius Kubilius kadencijos pradžioje skyrė savo politinio pasitikėjimo darbuotojams.

O štai Ūkio ministerija atvirai deklaruoja, kad pinigus moka ar bent jau siekia tai daryti pagal darbo rezultatus, o ne pagal pareiginius aprašus. Nuo pernai spalio 1 d. ši ministerija pertvarkė struktūrą, įsteigė Projektinio valdymo skyrių ir dukart per metus įvertina darbuotojų darbo rezultatus – nuo to priklauso ir jų atlyginimas.

“Metų pabaigoje, kaip ir priklauso pagal Valstybės tarnybos įstatymą, atlikome eilinį vertinimą. Tačiau bandėme vertinti ne tik pagal pareigybės aprašymą, bet ir pagal žmonių aktyvumo prizmę. Pavyzdžiui, labai gerai įvertinti apie 20 darbuotojų, o penkiems, atvirkščiai, pareikšta priekaištų, pasiūlyta sumažinti klasę. Kai kurie jų jau nebedirba ministerijoje”, – pasakoja Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.

Šie pirmūnai gavo aukštesnę klasę, kai kurie perkelti į aukštesnes pareigas, o tai suteikia ir didesnę kategoriją. Dabar Ūkio ministerijoje vyksta įstatymu neprivalomas neeilinis darbuotojų vertinimas. Iki rugpjūčio pabaigos kiekvienas darbuotojas pagal nustatytą formą pirmiausia turi įsivertinti pats save – kiek dalyvauja projektiniame darbe, kiek papildomų darbų atliko, o po to jis bus vertinamas tiesioginio vadovo, ministro ir viceministro.

Galimybe perimti Ūkio ministerijos projektinio valdymo bei darbo apmokėjimo pagal rezultatus patirtį aktyviai domisi ir Ministro pirmininko tarnyba, kitos ministerijos – Krašto apsaugos, Teisingumo, Susisiekimo.

Pagal dabar galiojančius įstatymus bendrai sudėtos visos priemokos neturi viršyti 70 proc. pareigybinės  valstybės tarnautojo algos.

"Veido" archyvas

Paradoksalu, bet brangiausiai įvertinti prekių ženklai dabar priklauso pigių maisto prekių pardavėjams ir nebrangių gėrimų gamintojams.

Sunku patikėti, bet Didžiosios depresijos metais gimusio Samo Waltono verslas aukštumas pasiekė per kitą depresiją – atėjus dabartiniam sunkmečiui. Nors JAV legenda jis laikomas jau daugelį metų, tačiau aukščiausio įvertinimo sulaukė tik dabar, tai yra po mirties.

Apie S.Waltoną parašytos keturios knygos. Jo vardu pavadintas Arkanzaso universiteto verslo koledžas. Jis įtrauktas į daugiausiai pasiekusių amerikiečių garbės sąrašą.

Kad taip išgarsės ir praturtės, Samas nusprendė pats. 1962-aisiais Walnut gatvėje Rodžerso mieste, kuris yra Arkanzaso valstijoje, jis atidarė nedidelę maisto parduotuvėlę. Pavadino ją “Wal” – gal savo, gal gatvės garbei.

Visiems draugams, pažįstamiems ir šeimos nariams jis pareiškė, kad jo verslas bus visos Amerikos pasididžiavimas.

Kad parduotuvėlėje bus prekiaujama tik JAV išaugintais ar pagamintais ir, svarbiausia, už mažiausią kainą parduodamais, taigi ir visiems prieinamais, maisto produktais.

Ilgai laukti neteko. Per porą mėnesių ambicingasis S.Waltono versliukas taip įsisuko, kad Samas išdrįso atidaryti dar porą parduotuvių. Paskui dar. Ir dar. Po dešimties metų “Wal-Mart” jau vadinosi korporacija, o jos akcijomis buvo pradėta prekiauti Niujorko akcijų biržoje.

Išsipildė ir Samo pranašystės dėl to, kad “Wal-Mart” padės amerikiečiams taupyti. Pernai kompanijos “Global Insight” atlikta studija parodė, kad kiekviena “Wal-Mart” tinkle nuolat perkanti šeima per metus maistui sutaupo po 2,5 tūkst. JAV dol. Priminsime, kad S.Waltonas keturiasdešimt metų kartojo: svarbiausia – maža kaina.

Vadovaudamasis šiuo šūkiu jis sukūrė didžiausią mažmeninės prekybos kompaniją pasaulyje bei antrą pagal dydį pasaulio korporaciją. O šiemet “Wal-Mart” prekės ženklas Didžiosios Britanijos agentūros “Brand Finance” buvo įvertintas kaip pats brangiausias pasaulyje. Jei dabar jau mirusio Samo šeimos nariai sumanytų parduoti šį vardą, už jį galėtų tikėtis ne mažiau kaip 41,4 mlrd. JAV dol.

Šiuo požiūriu “Wal-Mart” aplenkė net “Google”, atsidūrusią antroje brangiausių prekių ženklų sąrašo vietoje. Skirtumas tas, kad “Google” įkūrėjai jokių grandiozinių planų nekūrė ir nei pasaulinės šlovės, nei milijardų nesitikėjo. Du Stanfordo universiteto studentai Larry Page’as ir Sergejus Brinas paprasčiausiai atliko technologinius bandymus ir galiausiai priartėjo prie to, kas dabar vadinama didžiausia pasaulio paieškos sistema. Paskatinti sėkmės, vieno draugo garaže 1998-aisiais vaikinai įkūrė kompaniją “Google”, kurios vardas siejamas su žodžiu “Googol”. Taip vadinamas skaičius, sudarytas iš vieno ir šimto nulių ir, sumanytojų nuomone, atspindi kompanijos misiją – sutvarkyti pasaulio informaciją ir padaryti ją laisvai prieinamą bei vartojamą.

Žinoma, vartojimas šiuo atveju yra visai kitoks nei trečioje vietoje tarp brangiausių prekių ženklų likusios “Coca-Colos”. Šį gėrimą, gaminamą pagal itin įslaptintą receptą, kasdien geria milijonai amerikiečių, europiečių ir Azijos gyventojų. Jų vartojimo įpročiai kompanijai per metus padeda susikrauti 7,5 mlrd. JAV dol. apyvartą.

Tad nieko nuostabaus, kad “Coca-Cola” prekės ženklas šiuo metu vertinamas 34,8 mlrd. JAV dol. ir lenkia net anksčiau daugelį metų pirmavusius IBM, “Microsoft” ar “Nokia”.

Vertė kyla

Įdomu tai, kad populiariausi prekių ženklai kasmet vis brangsta. To priežastis – jie tampa vis žinomesni, įgauna didesnį vartotojų pasitikėjimą, kurį lemia vis dažniau vykdoma labdaringa ir socialiai atsakinga veikla, o tai ir yra vieni svarbesnių prekių ženklų vertinimo kriterijų.

“Brand Finance” duomenimis, bendra 500 brangiausių prekių ženklų vertė per metus padidėjo 26 proc. – iki 2,8 trln. JAV dolerių.

Labiausiai šiemet kilo finansinių paslaugų kompanijų prekių ženklų vertė. Greičiausiai dėl to, kad po visiško nusivylimo žmonės ir vėl ima pasitikėti bankais, o šie neriasi iš kailio, įgyvendindami įvairiausius tiesiogiai su veikla nesusijusius projektus. Ne veltui bendra bankų prekių ženklų vertė per metus šoktelėjo 129 mlrd. JAV dol.

Tiesa, ne visi prekių ženklai gali pasigirti kylančia verte. Juos pinigais vertinantys specialistai atkreipia dėmesį, kad šiemet dramatiškai smuko oro bendrovių prekių ženklų vertė. Prastai sekasi ir vadinamiesiems prabangos prekių ženklams. “Recesijos laikotarpiu pigių prekių sektoriuje dirbančios kompanijos savo vertę pasididino, o prabangių prekių gamintojai patyrė nesėkmę”, – tvirtina “Brand Finance” vadovas Davidas Haighas.