Kinas – vienas dažniausių žmonių pomėgių, suvienijantis skirtingo amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir vietovės žmones. Įprotis žiūrėti filmus tamsioje kino salėje seniai pakeitė formą ir apima ne tik televiziją ar vaizdo įrašus, bet ir kompiuterius, mobiliuosius telefonus.

Tačiau nedažnai susimąstoma, kad tokia kasdiene pramoga tapusi industrija reikalauja milžiniškų investicijų ir dažnai neatneša kūrėjams lauktų pajamų. Apie tai, kokią žalą tam daro nelegalių kopijų gamyba ir piratavimas, kalbėjosi klasterio „Clear Digital Worl“ surengtos konferencijos „Lietuvos kino atgimimas. Jo kūrėjų patirtis kovojant su neteisėtu platinimu“ dalyviai.

„Kino filmą sudėtinga sukurti, tačiau dar sudėtingiau iš jo uždirbti, ir prie to daugiausia prisideda kino piratai. Filmas „Redirected“, kurio prodiuseris buvau, uždirbo 5 mln. litų ir yra vienas sėkmingiausių nacionalinės kino industrijos produktų, tačiau, nors platinimo teises pardavėme šešiasdešimtyje pasaulio šalių, kaimyninės Rusijos kino ekranų filmas taip ir neišvydo, nors buvo ganėtinai populiarus. Dar kuriant distribucijos planą šio filmo kopija atsidūrė internete su rusiškais subtitrais, tad, žinant šalies specifiką, nuspręsta nerizikuoti, taip, žinoma, nuskriaudžiant sąžiningus žiūrovus, kurie tikėjosi filmą išvysti įprastu legaliu būdu“, – pasakoja aktorius ir prodiuseris Donatas Šimukauskas.

Specialistai yra apskaičiavę, kad kiekviename versle būna vidutiniškai 5 proc. praradimų, kurie patiriami dėl neteisėtos veiklos. Meno ir pramogų industrija yra stabiliai auganti ir sukuria maždaug dviejų trilijonų JAV dolerių vertės produkciją, tad tie 5 proc. tampa milijardiniais nuostoliais.

Kino kritikas Marijus Kulvietis išskiria ir specifiškesnę problematiką. „Šiuolaikinis kinas yra paremtas efektais ir naujausiomis technologijomis, tad jo gyvavimo laikas labai trumpas. Jei filmas nesugeba susirinkti reikiamų pajamų per pirmuosius metus, tikėtis to vėliau beveik nėra galimybių. Dėl piratavimo ir noro filmus žiūrėti bene visur ir visada, tikėtina, kad kinas išsivystys į dvi atskiras grupes, kurios šiuo metu dar neegzistuoja: kino teatras bus prabangi pramoga, bilietas kainuos kaip aukšto lygio teatro ar miuziklo spektaklio, o žiūrovai mėgausis aukšto lygio garso ir vaizdo efektais. Negalintys ir nenorintys mokėti už filmus bus priversti tenkintis žemos kokybės, galbūt telefonu filmuotais videofilmais, kurie bus laisvai prieinami internete, – tokia, atrodo, yra natūrali kino evoliucija iš dabartinės situacijos“, – apibendrina M.Kulvietis.

Su piratavimu kovojančio klasterio „Clear Digital World“ (CDW) rinkodaros vadovas Romanas Matulis pabrėžia švietimo svarbą kovoje su kino piratais. Pasak jo, klasteris aktyviai dirba, siekdamas atstovauti kūrėjų interesams, taip pat pasiūlyti ir vartotojų lūkesčius atitinkančių kūrinių. „CDW susikūrė šiam tikslui – norime šviesti vartotojus, dalintis patirtimi su kūrėjais bei platintojais ir galiausiai pasiūlyti jų interesus atitinkančią platformą, kuri suteiktų vartotojams teisėtą prieigą prie kūrinių“, – mintimis dalijasi R.Matulis.

D.Šimukauskas pritaria švietimo skatinimui, nes ir pats savo veikloje yra susidūręs su akivaizdžiu neišprusimu, kai filmuojama kino teatro salėje, dalinamasi nuorodomis į nelegalius įrašus socialinėje erdvėje, to net neslepiant nuo kūrėjų. „Todėl esame vieni efektyviausiai ir aktyviausiai veikiančių prieš kino piratus – tikime, kad vieną dieną žmonės suvoks, jog tokia jų veikla yra neteisėta ir daro nuostolių kūrėjams“, – drąsiai teigia D.Šimukauskas.

UAB „Clear Digital World“ (CDW) šiuo metu vykdo projektą UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.

Elektroninės apsaugos sistemos ir antivirusinių programų kūrėjai skelbia dramatiškai didėjančius kenksmingų programų, laiškų ir virusų skaičius, tačiau skirtingose visuomenės grupėse ir institucijose bendro suvokimo, kas yra saugumas skaitmeninėje erdvėje, nėra.

Tuo tarpu programišiai ir internetiniai vagys sparčiai tobulėja, o juos sugauti ar nuo jų apsisaugoti darosi vis sudėtingiau. Apie naujausius iššūkius valstybės ir kiekvieno žmogaus kibernetiniam saugumui kalbėjo klasterio „Clear Digital World“ organizuotos konferencijos „Duomenų saugumas – faktai ir iliuzijos“ dalyviai.

Giedrius Meškauskas, TEO specialiųjų paslaugų vadovas, pristatė šiuo metu aktualiausias kibernetines problemas, su kuriomis susiduria verslas, valstybės institucijos ir privatūs asmenys: „Prognozuojama, kad iki 2020 m. pasaulyje egzistuos net 30 milijardų prietaisų, turinčių interneto prieigą: tai bus ne tik automobiliai ar signalizacijos sistemos, bet ir šaldytuvai, laikrodžiai, skrudintuvai. Žinoma, jie bus užprogramuoti konkrečioms funkcijoms atlikti, tačiau programišiams internetu perimti įrenginių valdymą – įveikiamas darbas. Vadinasi, visai greitai stebėsime virtualias atakas prieš gyvybės palaikymo aparatus ar bankus, kurias vykdys piktavalių valdomi mūsų buities prietaisai. Didelę žalą darys srauto užėmimas, galintis sutrikdyti interneto svetainės ar prietaiso veikimą nuo kelių minučių iki ištisų mėnesių“, – pasakoja G.Meškauskas.

Analitikai pripažįsta, kad greit nebus tikslinga išskirti kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių, – įsilaužimų tiek į vienus, tiek į kitus skaičiai vienodėja. Retenybe buvusių mobiliųjų telefonų kenksmingų programėlių kiekis per metus padidėja šimtais kartų ir pernai pasiekė beveik 20 milijonų. Beveik visų jų tikslas yra vagystė: pinigų, kai įsilaužiama į bankus, generuojami skambučiai, žinutės padidinto tarifo numeriais, arba duomenų, kai pasisavinami prisijungimo vardai, slaptažodžiai, kontaktai, kuriuos vėliau galima panaudoti rinkodaros tikslams arba siekiant užvaldyti bankus, socialinius tinklus ir kitas sistemas.

Su piratavimu kovojančio klasterio „Clear Digital World“ (CDW) koordinatorius Rimgaudas Kalvaitis pabrėžia kiekvieno įrenginių naudotojo atsakomybę saugotis. „Yra daugybė pikta linkinčių žmonių, kurie siųs trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, siekdami išgauti iš jūsų informaciją arba užkrėsdami jūsų prietaisą. Nė vienas mūsų neturėtų manyti esąs nuošalyje, nes internetinė erdvė tėra dar viena mūsų visų bendravimo aplinka. Programišiai ieško joje silpnųjų vietų, kad vėliau galėtų tuo pasinaudoti savo tikslams. IT švietimas ir apsauginių programų naudojimas yra būtinas kiekvienam interneto vartotojui, antraip, patys to nežinodami, galime ne tik skaudžiai nukentėti, bet ir tapti nusikaltėlių bendrininkais. Internetas mums suteikia labai daug galimybių, bet kartu ir atsakomybės bei pareigų“, – tikina R. Kalvaitis.

G.Meškauskas atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma duomenų vagysčių atliekama per socialinę inžineriją, kuri remiasi žmogaus polinkiu pasitikėti. „Dažnai pasitikima gaunamais laiškais, pranešančiais apie saugumo grėsmes, laimėtas loterijas, kitų žmonių prašymais paspausti nuorodą ar įdiegti programėlę. O tuomet elektroniniams nusikaltėliams atviros durys įsilaužti į jūsų kompiuterį, užvaldyti mobilųjį telefoną ar, gavus prisijungimo duomenis, atlikti norimas bankines operacijas. Viena šių taktikų – apsimetimas kitu asmeniu: socialiniuose tinkluose žmonės pateikia kaip niekada daug asmeninės informacijos, tad apsimetėliai labai lengvai gali įtikinti aplinkinius savo naująja tapatybe“, – neskelbti asmeninės informacijos internete ragina TEO specialistas.

UAB „Clear Digital World“ (CDW) šiuo metu vykdo projektą UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.

Internetas sparčiai keičia pasaulį: vis daugiau paslaugų perkeliama į virtualią erdvę, o procesai, apie kuriuos iki šiol nė nesapnavome, tampa neatskiriama mūsų dienotvarkės dalimi: mokslininkai skaičiuoja, kad net 60 proc. šiandieninių vaikų dirbs darbo vietose, kurios šiuo metu net neegzistuoja.

Kaip prisitaikyti tokioje aplinkoje? Į šį klausimą atsakymų rasti dar nepavyko, tačiau pirmus didžiuosius nuostolius patyrė intelektinės nuosavybės teisių turėtojai ir kūrėjai – daugelį metų kurti jų darbai kone per sekundę gali būti gaunami nemokamai. Ir tai yra tik viena iš daugybės problemų interneto erdvėje.

„Lietuva pasaulyje savo vardą garsina kaip greičiausio interneto šalis, tačiau kita šio medalio pusė – kaip šią technologiją panaudojame, – klasterio „Clear Digital World“ (CDW) surengtoje konferencijoje apie šiuolaikinių technologijų įtaką visuomenei svarstė INFOBALT Europos reikalų specialistė Vilma Misiukonienė. – Šis lietuvių pasiekimas lemia nuolatinį norą viską turėti tuoj pat: jei nėra galimybės tam tikros paslaugos ar kūrinio gauti legaliai arba tai yra per brangu ir nepatogu gauti, žmonės įsigyja nelegalią kopiją.“

Apžvelgdamas technologijų rykštės priežastis, su piratavimu kovojančio klasterio „Clear Digital World“ koordinatorius Rimgaudas Kalvaitis pabrėžia adekvačios teisinės bazės trūkumą: „Nors techniškai viskas reglamentuota, teisiškai vis dar palikta daugybė spragų. Štai gatvėje, net ir labai norėdamas, praeivis neturės teisės įsilaužti į svetimą automobilį, už tai jam grės teisinė atsakomybė, tačiau intelektinės nuosavybės sferoje visi svertai vartotojo pusėje – vis dar ginamas jo interesas naudotis viena ar kita paslauga nemokamai, pažeidžiant nuosavybės teisę. Tai mažų mažiausiai lygybės principo pažeidimas.“

Bendrovės „Microsoft Lietuva“ atstovas Martynas Bieliūnas konferencijoje piratavimą išskyrė kaip vieną veiksnių, stabdančių progresą, mat Lietuva yra maža rinka, o piratavimo mastai – gana dideli. Šios priežastys lemia tai, kad didelės kompanijos, teikiančios novatoriškas paslaugas, dažnai Lietuvą aplenkia, nes atėjimas į šią rinką reikštų didelę riziką ir mažai perspektyvų. Vis dėlto gerų ženklų esama. „Pastebime, kad lietuviai vis daugiau perka legalios programinės įrangos – didėjantys atlyginimai skatina susimąstyti apie piratinių kopijų saugumo grėsmes bei gaištamą laiką jų kodams „nulaužti“. Be to, pastaruosius porą metų matome lūžį ir visuomenėje: piratauti nebėra šaunumo požymis, žmonės tai stengiasi slėpti ir dažniau giriasi įsigiję originalų produktą. Tuo skiriamės nuo mažiau turtingų Rytų Europos šalių, kuriose nelegalių produktų naudojimas vis dar yra socialinio pripažinimo dalis“, – sako M. Bieliūnas.

Apžvelgdama Leuveno universiteto Regioninės ekonominės politikos centro tyrimą, V.Misiukonienė atkreipia dėmesį ir į kitas problemas šalies elektroninėje erdvėje: „Interneto, daug kur net šviesolaidinio, prieigą Lietuva suteikė didelei daliai gyventojų, tačiau skverbtis – tai yra realiai internetu besinaudojančiųjų skaičius – yra gana maža. Kita vertus, kritikuotinas ir viešųjų e. paslaugų teikimas, čia valstybės pastangos mažesnės: Europoje atsiliekame pagal sveikatos paslaugų skaitmenizaciją bei žmogiškųjų išteklių, gebančių dirbti su naujomis technologijomis, skaičių.“

Ekonomikos srityje pirmaujančios šalys įrodė, kad žinios ir informacija yra XXI a. variklis, skatinantis valstybių vystymąsi. Nustatyta, kad viena darbo vieta aukštųjų technologijų srityje automatiškai sukuria 4,3 vietos kitose srityse. Tai, pasak specialistės, rodo, kad ir Lietuva turėtų gerokai daugiau investuoti į procesų, institucijų skaitmenizaciją.

UAB „Clear Digital World“ (CDW) šiuo metu vykdo projektą UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 euro, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.

„Business Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Skelbiami duomenys rodo, kad kas antras kompiuterio turėtojas Lietuvoje naudojasi nelegalia programine įranga. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai parsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 m. Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

Tam, kad šie rodikliai ir piratavimo lygis šalyje pasikeistų, 2011 m. įkurtas klasteris „Clear Digital World“ (CDW), kurio veikloje šiuo metu aktyviai dalyvauja 15 narių.

„Įkurdami klasterį siekėme ne atlikti policininko vaidmenį ir vaikytis pažeidėjus, bet bendromis pastangomis sukurti technologijas ir sprendimus, galinčius užkirsti kelią neteisėtam intelektinės nuosavybės naudojimui skaitmeninėje erdvėje. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų, kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeninis kūrinių pardavimas nė iš tolo nekompensuoja patiriamų nuostolių. Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas“, – sako klasterio „Clear Digital World“, ieškančio optimalių piratavimo problemos sprendimų, rinkodaros vadovas Romanas Matulis.

Pasak jo, negerėjanti situacija ir toliau neigiamai veikia ne tik intelektinės produkcijos kūrėjus, bet ir kiekvieną vartotoją tiesiogiai: dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. CDW klasterio tikslas – šviesti visuomenę ir pratinti žmones nepiratauti, suteikiant jiems galimybę norimą skaitmeninį turinį gauti teisėtai ir priimtinomis sąlygomis. Tačiau šiuo metu alternatyva nelegaliam filmų platinimui nėra pakankamai išplėtota – Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol šis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 proc. apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai, pasak R.Matulio, labai santykiniai, nes žmonės nėra linkę atvirai kalbėti šia tema: „Kita vertus, galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja, tad praktinio poreikio piratauti nebelieka. Visuomenės sąmoningumas, nors ir labai iš lėto, didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimų“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausia leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodo, kad tai būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

CDW šiuo metu vykdo projektą „UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas“ (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.

Kaip pranešė bendrovės „Penki kontinentai“ atstovai, š. m. liepos 12 dieną įmonė užfiksavo itin suaktyvėjusią DDoS (angl. Distributed Denial of Service) ataką, nukreiptą prieš kompanijos klientus.

Tokių atakų metu į serverį siunčiamas didelis kiekis užklausų. Programišiai tikisi, kad serveris su tokiu duomenų srautu nesusidoros, įprastos užklausos tuo metu nebus priimamos ir taip bus sutrikdytas sklandus kasdienis darbas.

Įmonės Tinklo operacijų centro vadovo Tomo Okmano teigimu, toks DDoS atakų suaktyvėjimas fiksuotas pirmą kartą, o stebimos tendencijos rodo, kad atakos ir toliau nuolat stiprėja.

„Mūsų „Skynet“ tinklas nuolat atakuojamas kibernetinių nusikaltėlių iš skirtingų pasaulio šalių. Pastaruosius tris mėnesius juntame itin suaktyvėjusius jų veiksmus. Paskutinė ataka užfiksuota visai neseniai – liepos 12 dieną. Garantuoti klientams 100 proc. apsaugos beveik neįmanoma, todėl būtinas didesnis valstybės dėmesys šiai problemai. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybą ar Nacionalinį elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinį, tačiau nesame tikri, kad šiuo metu jie pajėgūs mums pagelbėti“, – sako T. Okmanas.

Nors didelės apimties DDoS ataką surengti gana paprasta ir ji vykdoma iš užkrėstų kompiuterių bet kurioje pasaulio vietoje, apsauga nuo tokių veiksmų kainuoja itin brangiai.

„Apsauga nuo DDoS atakų – be galo daug laiko ir investicijų reikalaujantis darbas. Iš dalies mums pavyko apsaugoti savo klientus, nes nuolat investuojame į šią sritį. Turime daug sertifikuotų specialistų, kurie žino, ką daryti iškilus panašiai problemai, naudojame itin modernią „Cisco Systems“ įrangą. Nors šioje kovoje mūsų specialistai tarsi kareiviai, o jų turimi sertifikatai – tarsi antpečiai, garantuoti šimtaprocentinę sėkmę vienai bendrovei per didelė finansinė našta, todėl būtina valstybės pagalba“, – sako T. Okmanas.

Tai, kad kibernetinio saugumo padėtis Lietuvoje nėra patenkinama, pripažįsta dauguma IT specialistų. Tą įrodė ir šį pavasarį kibernetinių nusikaltėlių sukelta ataka prieš vieną didžiausių naujienų portalų. Tai privertė į susiklosčiusią situaciją dėmesį atkreipti ir valdžios atstovus: birželį įsteigta kibernetinio saugumo konsultacinė taryba, o Vidaus reikalų ministerijai iki spalio 1 dienos pavesta parengti Kibernetinio saugumo įstatymo projektą. Ar šie veiksmai garantuos bendrovėms apsaugą nuo kibernetinių nusikaltėlių, parodys laikas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pasaulyje nelegaliai buvo parsisiųsta 405 mln. albumų ir singlų, parodė monitoringo kompanijos “Musicmetric” atliktas tyrimas. Daugiausiai piratų gyvena JAV – amerikiečiai parsisiuntė net 96,8 mln. albumų ir singlų, Didžiojoje Britanijoje – 43,3 mln., Italijoje – 33 mln. Į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką taip pat patenka Kanada, Brazilija, Australija, Ispanija, Indija ir Prancūzija.
Tiesa, pastaruoju metu įvairiose šalyse kova su nelegaliu filmų ir muzikos parsisiuntimu internete stiprėja – teisėsauga bando uždaryti dokumentų ir failų dalijimosi tinklalapius, tarp jų ir didžiausią “Pirate Bay”. Tačiau “Musicmetric” tyrimas rodo, kad tokia kova rezultatų neduoda.
“Pirmą kartą turime įrodymų, kad “Pirate Bay” blokavimas turėjo mažai įtakos failų parsisiuntimui”, – teigia “Musicmetric” vadovas Gregory Meadas. Jo nuomone, piratavimo lygis mažės tik didėjant galimybėms už nedidelį mokestį muzikos kūrinius ar filmus iš interneto parsisiųsti legaliai.
“Pavyzdžiui, piratavimo lygis mažėja Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur tokių paslaugų daugėja, bet didėja Brazilijoje, kur tokių paslaugų pasiūla yra maža”, – komentuoja G.Mead.

Daugiausiai nelegalios muzikos parsisiunčiančios šalys

Šalis    Parsisiuntimų skaičius, mln.
1. JAV     96,8
2. Didžioji Britanija    43,3
3. Italija    33,2
4. Kanada    23,9
5. Brazilija    19,6
6. Australija    19,1
7. Ispanija    10,3
8. Indija    8,9
Šaltinis: “Musicmetric”

Lietuviai – vieni didžiausių piratų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje nelegalią kompiuterinę programinę įrangą diegiasi net 54 proc. apklaustųjų, kai ES vidurkis – 33 proc. Tokius duomenis atskleidė naujausias Verslo programinės įrangos aljanso tyrimas.
Lietuvoje pirataujančių vartotojų nemažėja jau ketverius metus, o vien pernai lietuvių naudotos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekė 44 mln. dolerių.
Piratavimo lygis aukštas visoje Rytų Europoje: nelegalią kompiuterinę įrangą siunčiasi 64 proc. rumunų, 63 proc. bulgarų, 54 proc. latvių, 53 proc. lenkų. Piratų tautos vardo nusipelno ir pietiečiai graikai (61 proc.) bei italai (48 proc.). Vakarų Europoje šis rodiklis svyruoja nuo 23 proc. Austrijoje iki 37 proc. Prancūzijoje.
Beje, kai kuriose pasaulio šalyse piratavimo lygis viršija 90 proc.: nelegalią programinę įrangą diegiasi 91 proc. gruzinų ir 92 proc. Zimbabvės gyventojų.
Verslo programinės įrangos aljanso tyrimas atskleidė, kad tipinis programinės įrangos piratas – jaunas vyras, gyvenantis kylančios rinkos šalyje. Pirataujantys interneto vartotojai iš tokių šalių instaliuoja keturis kartus daugiau nelegalių programų negu piratai, gyvenantys subrendusios rinkos šalyse. Įdomu, kad aktyviai piratauja ir verslo sprendimų priėmėjai: palyginti su kitais piratais, net dvigubai daugiau jų teigė, kad perka programinę įrangą vienam biuro kompiuteriui, bet instaliuoja ir kituose.
Tyrimas parodė, kad dėl didžiulių kompiuterinės programinės įrangos piratavimo mastų ES įmonės vien 2011 m. prarado 10,6 mlrd. eurų pajamų.

Muzikinių įrašų parduotuvės Vilniuje jau išnyko, o jomis greitai paseks ir filmų nuomos punktai. Specializuotų muzikos įrašų parduotuvių sostinėje nebeliko, kai bankrutavo „Bomba“ ir iš jai priklausiusių patalpų turėjo išsikelti specializuotos „Muzikos bombos“ parduotuvės.

Šią sritį nukonkuravo internetas ir galimybė legaliai ar nelegaliai parsisiųsti muziką.
„Specializuotų muzikos parduotuvių Vilniuje visiškai nebėra. Mažėjant paklausai per daug sudėtinga išlaikyti tokią parduotuvę. Kai turi kompiuterį, nebereikia turėti laikmenos spintoje“, – svarsto muzikos leidyba užsiimančios bendrovės  „Prioro“ įrašų grupės pirkimo ir gamybos direktorius Robertas Stukas.
Anot jo, muzikos įrašų leidėjai prieš keletą metų surado alternatyvą, kuri kompensuoja išnykusį pardavimo per specializuotas muzikos parduotuves kanalą – tai prekybos centrų muzikos skyriai. Be to, muzikos įrašų skyrelius atidaro knygynai, vaikų žaislų parduotuvės.
Praėjusią savaitę duris užvėrė ir priešpaskutinis sostinėje likęs filmų nuomos punktas „Laukimas“ Žirmūnuose, o paskutinysis kovoje su interneto piratais balandžio 1 d. kris legendinis „Eliksyras“, garsėjęs kaip vieta, kur gali rasti ir klasikų perlų, ir tikrų kino retenybių.

2011 m. kibernetiniai nusikaltimai paprastiems vartotojams ir verslui pridarė beveik 400 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Deja, dauguma virtualioje erdvėje veikiančių nusikaltėlių lieka nesučiupti, o jų nusikaltimai kasdien tobulėja.

388 mlrd. dolerių – tiek nuostolių, IT saugumo bendrovės „Symantec“ atlikto tyrimo „Norton Cybercrime Report 2011“ duomenimis, per metus pridaro kibernetiniai nusikaltimai bei jų padarinių šalinimas. Tarkim, nelegalios prekybos narkotikais apyvarta visame pasaulyje sudaro apie 411 mlrd. dolerių, tad kibernetiniai nusikaltimai išties tampa patrauklia šešėline veikla. Minėto tyrimo duomenimis, iš viso pasaulyje bent kartą per metus su tokios rūšies nusikaltimais susidūria net 431 mln. žmonių. Rengiant šią studiją buvo apklausta daugiau nei 19 tūkst. internautų 24 pasaulio valstybėse.
Iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai gali pasirodyti neįtikėtinai dideli, o tyrimą atlikusi bendrovė – suinteresuota išpūsti problemos mastą. Deja, iš tiesų padėtis yra dar niūresnė, mat beveik neįmanoma įvertinti kibernetinių nusikaltėlių pridaromos žalos, kurią patiria verslas, – dauguma įmonių linkusios nuslėpti informaciją apie įsilaužimą į jų duomenų bazes, duomenų ar lėšų vagystę bei kitus virtualius nusikaltimus jų atžvilgiu. Juk tokia informacija gali stipriai apgadinti įmonės reputaciją, sumažinti akcijų kainą ar net atbaidyti būsimus klientus.
Savo ruožtu kibernetiniai nusikaltėliai vis labiau organizuojasi, tobulina metodus ir konkuruoja tarpusavyje, o iš to gimsta vis sunkiau sugaunamos ir daugiau žalos pridarančios šešėlinės struktūros. Be to, kibernetiniai nusikaltėliai atrado dar pelningesnę nusikaltimų sritį nei pinigų pasisavinimas iš privačių asmenų – tai pramoninis šnipinėjimas ir intelektinės nuosavybės vagystės. Tokiais atvejais nusikaltimų vykdytojai (dažniausiai iš Rusijos bei Kinijos) stengiasi, kad apie šias vagystes apvogtos bendrovės sužinotų kuo vėliau. „Kibernetiniai nusikaltėliai per pastaruosius metus tapo labiau organizuoti, be to, vis dažniau orientuojasi į ilgalaikę naudą: nusikaltimams ruošiamasi iš anksto, kruopščiai parenkamos aukos, o strategiją rengia patyrę IT specialistai“, – taip dabartinę padėtį apibūdina Scottas Borgas, nepriklausomo tyrimų instituto „U.S. Cyber Consequences Unit“ vadovas.
Nors praėjusį dešimtmetį per pasaulį praūžė keliolika garsių kibernetinių nusikaltimų, tik pastaraisiais metais šešėlinės struktūros pradėjo ypač aktyviai domėtis virtualioje erdvėje esančiomis galimybėmis, o su nusikaltėliais kovojančios institucijos – suvokti grėsmės mastą. Tačiau, matyt, nepakankamai, nes ir 2011 metai pažymėti keliais itin garsiai nuskambėjusiais virtualiais nusikaltimais, kurių rengėjai nesugauti, o nuostoliai milžiniški. Sparčiu žingsniu į mūsų namus besiveržiančios IT naujovės atveria naujų galimybių ir virtualiems nusikaltimams.

Nuo įsilaužėlių neapsaugotas net Pentagonas
Bene daugiausiai atgarsio šiais metais sulaukė balandį įvykęs „Sony“ žaidimų serverių „PlayStation Network“ užpuolimas. Per įsilaužimą pavogta 77 mln. registruotų vartotojų asmeninė informacija, taip pat ir 12 mln. vartotojų kreditinių kortelių duomenys. Japonų elektronikos milžinė apie vagystę pranešė tik praėjus kelioms dienoms, dėl to „Sony“ vadovams teko teisintis net JAV Senate, o jos akcijų vertė skandalo metu buvo nukritusi iki nematytų žemumų – iš viso „Sony“ savo nuostolius įvertino daugiau nei 170 mln. dolerių. Manoma, kad išpuolį įvykdė pastaruoju metu išgarsėjusi anarchistinė įsilaužėlių grupuotė „Anonymous“.
Jos atstovų teigimu, šis užpuolimas buvo kerštas už tai, kad japonų bendrovė į teismą padavė 21 metų programišių George’ą Hotzą dėl bandymų „nulaužti“ žaidimų konsolę „PlayStation“, kad šia galima būtų žaisti nupiratautus žaidimus. „Anonymous“ simboliu yra tapusi kino filme „V – tai vendeta“ naudota kaukė, simbolizuojanti anoniminius kovotojus dėl informacijos laisvės.
Priminsime, jog aktyvesnę veiklą „Anonymous“ pradėjo 2008 m., kai paskelbė kibernetinį karą prieš Scientologijos bažnyčią, o labiausiai išpopuliarėjo savo išpuoliais prieš tokias bendroves, kaip „Visa“, „Mastercard“, „Paypal“ bei „Amazon“ dėl to, kad šios atsisakė suteikti paslaugas skandalingajai „WikiLeaks“ svetainei.
„Sony“ nebuvo vienintelė programišių auka šiais metais – gegužę užpultas bankas „Citibank“ ir iš jo pavogta apie 360 tūkst. kortelių savininkų duomenų, taip pat įsilaužta į Niujorko vertybinių popierių biržą koordinuojančią bendrovę „Nasdaq OMX Group Inc.“.
Deja, nuo virtualių įsilaužėlių kenčia net ir tos įmonės ar organizacijos, kurios turėtų kovoti su kibernetiniais nusikaltimais. Liepos mėnesį Pentagonas pripažino, kad buvo įsilaužta į JAV gynybos departamento serverius ir iš ten pavogta 24 tūkst. slaptų failų, kuriuose buvo informacija apie raketų taikymosi sistemas bei nepilotuojamus lėktuvus. Gegužę taip pat užpulta žymi karinių technologijų bendrovė „Lockheed Martin“, kuri 2008 m. į savo veiklą įtraukė ir kibernetinio saugumo technologijų kūrimą.
Vienas didžiausių akibrokštų – virtuali vagystė iš elektroninio saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „HBGary Inc.“. Iš jos pašto dėžutės programišiai sėkmingai pavogė apie 60 tūkst. elektroninių laiškų ir paskelbė juos viešoje svetainėje. Ši konfidenciali korespondencija parodė, kad su virtualioje erdvėje veikiančiais nusikaltėliais iš Kinijos per pastaruosius metus susidūrė daugybė bendrovių – paieškos milžinė „Google“, mokslinių technologijų kompanija „DuPont Inc.“, vaistų ir kosmetikos prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ ir net tokia didžiulė korporacija, kaip „General Electric Co.“. „Tačiau bendrovės verčiau dorojasi su žala pačios, o informacijos apie užpuolimus neskelbia ir apsimeta, kad nieko neįvyko“, – taip įvykius komentavo senatorius Sheldonas Whitehouse’as, 2010 m. vadovavęs komitetui, atsakingam už kibernetinį saugumą JAV.
Tą patvirtina ir tai, kad daugumos minėtų bendrovių atstovai atsisakė komentuoti bet kokius su įsilaužimais susijusius faktus. Beje, iš paskelbtų dokumentų matyti, kad su kibernetiniais nusikaltėliais kovojančios bendrovės ne visada naudojasi legaliomis priemonėmis. Pavyzdžiui, iš „HBGary Inc.“ korespondencijos aiškėja, kad bendrovės specialistai ketino taikyti dezinformacines priemones prieš svetainę „WikiLeaks“.

Kibernetiniu nusikaltėliu gali tapti kiekvienas
Interneto skverbtis ypač stipriai skatina nusikaltėlius imtis savo veiklos virtualioje erdvėje. O savo nešvariems darbams jie dažniausiai naudoja paprastų namų vartotojų kompiuterius. Elektroninio saugumo priemones kuriančios bendrovės „Damballa Inc.“ duomenimis, apie penktadalį visų pasaulio namų vartotojų bei 7 proc. įmonių kompiuterių yra užkrėsta vadinamaisiais botais – specialiais virusais, kurie nedaro jokios pastebimos žalos, todėl yra sunkiai sugaunami. Tačiau šių virusų kūrėjai bet kada gali perimti kompiuterio valdymą ir liepti jam atlikti nelegalius veiksmus, pavyzdžiui, siuntinėti nepageidaujamus elektroninius laiškus – „spamą“.
Šitokių kompiuterių-zombių tinklai dažniausiai naudojami DDoS atakoms, kai vienu metu prie puolamos svetainės bando prisijungti tūkstančiai kompiuterių ir tinklalapis „nulūžta“. Šis principas buvo taikomas 2007 m. puolant Estijos vyriausybės tinklalapius. Vartotojai, kurių kompiuteriai naudojami tokioms atakoms, dažniausiai apie tai net nesužino.
Kova su botų tinklais, vadinamaisiais botnetais, vyksta nuolatos. Štai šiais metais FTB nukenksmino Rusijos kibernetinių nusikaltėlių sukurtą tinklą „Coreflood“, į kurį vien JAV buvo sujungta net 1,8 mln. kompiuterių. O štai bendrovės „Microsoft“ kovos su skaitmeniniais nusikaltimais skyrius išjungė kitą botnetą „Rustock“, į kurį sujungti kompiuteriai siuntinėjo „spamą“ – apie 30 mlrd. nepageidaujamų laiškų per dieną. Nors abu tinklai nukenksminti, tačiau jų kūrėjai nesugaunami, mat jie dažniausiai bazuojasi BRIC šalyse (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), kuriose yra senos nusikalstamumo tradicijos bei pakankamas kompiuterinio išsilavinimo lygis.
Deja, kaip ir kitose nusikalstamos veiklos srityse, iš rikiuotės išvedus kelis tinklus, į jų vietą stoja nauji, o kibernetiniai nusikaltėliai imasi net visiškai įžūlių priemonių. Pavyzdžiui, vieno didžiausių užkrėstų kompiuterių tinklų TDSS kūrėjai įsigudrino nuomoti savo sukurtą botnetą kaip įprastą debesų kompiuterijos paslaugą. Bet kas, norintis internete naršyti anonimiškai, už šimtą dolerių per mėnesį gali išsinuomoti svetimų kompiuterių IP adresus.
Šiurpu pagalvoti, kas laukia artimiausioje ateityje – juk informacinių technologijų naujovės vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę. Remiantis „Norton Cybercrime Report 2011“, šiandien apie 10 proc. išmaniųjų telefonų savininkų yra susidūrę su kibernetiniais nusikaltimais šioje platformoje.
Socialiniai tinklai taip pat jau atsidūrė nusikaltėlių taikiklyje – saugumo bendrovės „SophosLabs“ atliktame tyrime pabrėžiama, kad apie 40 proc. šių tinklų dalyvių bent kartą yra susidūrę su kenksmingomis programomis ar bandymais apgauti.

Tyrimų instituto „U.S.Cyber Consequences Unit“ vadovas Scottas Borgas: „Dauguma IT saugumo bendrovių siūlo vakarykštes apsaugos priemones nuo vakarykščių grėsmių.“

Stambiausi JAV interneto tiekėjai sutarė su muzikos ir kino kompanijomis dėl kovos su interneto piratais priemonių.

Susitarimas neoficialiai pavadintas „Šeši smūgiai“ (angl. Six Strikes). Jame numatoma, jog tiekėjas privalo išsiųsti piratavimu kaltinamam asmeniui iki šešių perspėjimų. Kuo daugiau tokių perspėjimų gaus naudotojas, tuo griežtesnė bus jam pritaikyta bausmė.

Atsakomybę išaiškinti nusikaltėlių tapatybes prisiima kino ir muzikos kompanijos. Jei joms pavyks nustatyti, jog vienas ar kitas IP adresas priklauso nelegaliai veiklai, jos apie tai praneš tiekėjui. Vėliau pastarasis pagal IP nustato naudotojo tapatybę ir išsiunčia jam perspėjimą. Jei naudotojas nenutraukia piratinės veiklos, perspėjimas siunčiamas dar kartą.

Kuomet perspėjimų skaičius perkopia 4, tiekėjas turi teisę apriboti naudotojui interneto spartą arba automatiškai nukreipti jį į puslapį, kuriame informuojama apie padarytą nusikaltimą. Kaip suvaržomi tokie nusikaltėliai, savo nuožiūra sprendžia pats tiekėjas.

Pabrėžiama, jog asmeniniai tiekėjo turimi naudotojų duomenys liks paslaptyje tol, kol jų nepareikalaus teismas.

Susitarimą pasirašė AT&T, „Verizon“, „Comcast“, „Cablevision“ ir „Time Warner Cable“.

Holivudo režisieriaus Jameso Camerono (Džeimso Kamerono) sukurtas mokslinės fantastikos filmas “Įsikūnijimas” (Avatar), uždirbęs rekordinę 2,7 mlrd. dolerių sumą, šiemet buvo labiausiai pamėgtas piratų – internautai neteisėtai parsisiuntė bent 16,6 mln. jo kopijų, praneša tinklalapis TorrentFreak.com.

Antroje vietoje liko komedija paaugliams “Ateini čia arba gausi į dūdą!” (Kick-Ass), kuri buvo “pasisavinta” bent 11,4 mln. kartų.

Trečiąją ir ketvirtąją vietas pelnė filmai su Holivudo žvaigžde Leonardo DiCaprio (Leonardu DiKaprijumi) – “Pradžia” (Inception) ir “Kuždesių sala” (Shutter Island).

Keli tūkstančiai Somalio banditėlių tapo viena didžiausių grėsmių pasaulyje, bet kovoti su ja nepakanka nei valios, nei lėšų.

Mažiau nei prieš dešimtmetį pasaulis trynė rankomis: piratai anuomet pavojingiausiuose Malakos ir Singapūro sąsiauriuose visiškai sudoroti ir apie juos jau galima rašyti tik pasakų knygelėse.

Tačiau tada niekas neįtarė, kad visai netrukus kitoje vietoje ir jau visai kiti piratai taps viena didžiausių grėsmių pasaulyje, o kova su jais bus ir sudėtingesnė, ir daug sunkiau laimima. Jei laimima iš viso. Nors iki šios dienos per trejus metus kovai su Somalio piratais pasaulyje išleista mažiausiai 14 mlrd. JAV dolerių, jokių rezultatų nematyti.

Juolab kad piratai – ne pavieniai banditėliai. Šiandien tai gerai organizuotos grupuotės, ištisi piratų karteliai, dosniai finansuojami “investuotojų”. Dabartiniai piratai neplaukia valtelėmis ir nesišvaisto peiliais. Jie naudojasi šiuolaikiškiausiomis navigacijos priemonėmis, apie užpuolamus laivus jau iš anksto būna surinkę visą informaciją, o jų ginkluotė nenusileidžia turtingiausių šalių karių amunicijai.

Somalis vadinamas tikru piratų rojumi dar ir dėl to, kad turi ilgiausią pakrantę visoje Afrikoje, o pro šalį kasmet praplaukia puikus masalas – maždaug po 20 tūkst. krovininių laivų.

Beje, piratai nesibaimina net teisinių priemonių. Tarkime, iš pernai sulaikytų 650 banditų net 460 buvo paleisti į laisvę, mat Šiaurės Afrikos šalys, kurių piliečiai jie yra, atsisako juos išduoti kitoms valstybėms (tokį sutikimą yra davę tik Seišeliai ir Kenija).

O praėjusią savaitę formalumų įkaite tapo ir JTO: dėl teisinių niuansų jos organizuojamą kovos su piratais programą “Navfor” vetavo Didžioji Britanija.

Tikslai įvairūs

Ko siekia šie plėšikai, lyg ir nekyla klausimų, – pasipelnyti. Manoma, kad piratavimas yra vienas pelningiausių nelegalių verslų. Skaičiuojama, kad kiekvienas aktyviai (ir sėkmingai) plėšikaujantis piratas per mėnesį gali užsidirbti apie 6 tūkst. JAV dolerių – dešimt kartų daugiau, nei siekia metinis Somalio BVP vienam gyventojui. O tai sąlyginai tas pats, kas amerikiečiui per mėnesį užsidirbti pusę milijono dolerių ar lietuviui – 280 tūkst. Lt.

Pats pelningiausias “verslas” – vertingi laivais gabenami kroviniai: nafta, metalai, grūdai. “Foreign Policy” duomenimis, iš 980 pernai įvykdytų laivų atakų 527 atvejais buvo pagrobtas laivais gabenamas krovinys.

Kartais piratai jau iš anksto turi užsakovų, kuriems už tam tikrą mokestį perduoda grobį. Kai kada laimikį būna priversti realizuoti patys. Paradoksas, tačiau Afrikoje vyksta netgi nelegalūs aukcionai, kuriuose viešai prekiaujama piratų pagrobtomis prekėmis.

Kitas piratų pasipelnymo šaltinis – išpirkos už užpultų įgulų narius. Statistika skelbia, kad vien prie Somalio krantų pernai buvo pagrobti 867 jūreiviai.

Tiesa, paprastai valstybės laikosi principo neskelbti, kokias išpirkas sumoka piratams, ir labai dažnai apskritai neigia, jog piratai mainais už įkaitų gyvybę gavo pinigų, tačiau akivaizdu, kad piratai kartais labiau linkę pagrobti penkis lietuvius, nei visą laivu gabenamą šaldytą žuvį, kaip nutiko pernai rugpjūtį užpuolus laivą “Saturnas”.

Neretai įkaitų paėmimas būna suplanuotas iš anksto. Klaipėdos universiteto Laivybos katedros vadovas Vytautas Paulauskas įsitikinęs, kad pagrobimai nevykdomi dėl sportinio intereso, paprastai pagrobėjai renka informaciją apie šalis, kurių piliečiai plaukia laivais, ir iš jos sprendžia, kokios išpirkos gali tikėtis.

Daugiausiai nerimo kelia tai, kad piratus finansuoja nusikalstamos ir netgi teroristinės organizacijos. JAV ekspertai kelia versiją, kad tokios organizacijos kaip “Al Qaeda” pastaruoju metu verčiasi labai sunkiai, tad joms piratai labai parankūs: neatmetama, kad kai kurie piratai dirba už tam tikrą sutartinį mokestį, kurį jiems moka užsakovai, o visas pagrobtas prekes atiduoda jiems.

Be to, baiminamasi, kad piratavimas apskritai tampa nauja terorizmo rūšimi: gerai finansuojami, puikiai apginkluojami, stipriai motyvuoti ir jokių skrupulų neturintys piratai baugina, gąsdina, reketuoja ir žudo kaip didžiulė ir sunkiai įveikiama teroristinė mašina.

O jėgos jai nugalėti ar bent pažaboti kol kas nėra. Ligšiolinė kova su piratais buvo labai primityvi ir neveiksminga.