"Veido" archyvas

“Kam eiti į kino teatrą ir pirkti brangius bilietus, jei už 10 Lt internete galima pasižiūrėti 30 kokybiškų, naujausių ir net lietuviškai įgarsintų filmų”, – turėdamas omenyje vieną lietuvišką piratinių filmų svetainę, svarsto devyniolikmetis Marius N.

Jis išvardija bent 15 lietuviškų interneto svetainių (keletą paminėsime: filmai.in, manokinas.lt, filmupasaulis.net, linkomanija.net, 3dfilmai.lt, lzd.lt, baltracker.net ir kt.), kuriose už simbolinį mokestį, o kartais ir visai nemokamai galima žiūrėti piratinius filmus ar jų parsisiųsti. “Ir niekas už tai nebaudžia – tik grasina”, – dėsto pareigūnų nė kiek nebijantis jaunuolis.

Nebijo jų ir tokių svetainių kūrėjai bei savininkai. Taigi nieko keista, kad Lietuvoje jomis naudojasi jau per pusę milijono vartotojų, per dieną iš jų į asmeninius kompiuterius parsisiunčiama po keliolika tūkstančių nelegalių filmų kopijų, tačiau teisėtvarkininkai tik skėsčioja rankomis: nors tokios svetainės reguliariai uždaromos, konfiskuojami serveriai, o savininkai baudžiami piniginėmis baudomis, šis verslas toliau klesti.

“Sulaukiame vis daugiau skundų, ir ne tik iš autorių, kurių teisės pažeidžiamos, bet ir iš sąmoningų piliečių. Tačiau Lietuvoje veikiančių piratinių filmų svetainių serveriai išbarstyti po visą pasaulį, jų galima rasti ne tik Švedijoje, bet ir Seišeliuose, todėl susekti juos labai sudėtinga”, – aiškina LANVA pirmininkas Vytas Simanavičius. O jei ir pasiseka juos pričiupti, piratai paprastai turi dar dvi tris konfiskuoto serverio kopijas ir vėl sėkmingai tęsia nelegalią veiklą, kraudamiesi pinigus iš vogtų prekių.

Štai pernai gruodį Policijos departamentas uždarė ir pinigine bauda nubaudė torrent.lt svetainę. Vasario mėnesį toks pat likimas ištiko svetainę filmai.in. Tačiau šiuo metu jos vėl veikia, ir teisėtvarkininkams belieka vėl po visą pasaulį ieškoti jų pėdsakų.

Daugiau nei pusė visos šiuo metu Lietuvoje naudojamos programinės įrangos yra nelegali. Lygia greta Lietuvoje išplitę ir piratiniai muzikos įrašai bei filmai.

Ir tai ne vienintelė blogybė bei mūsų šalies necivilizuotumo įrodymas. Pasak Antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) advokato Andriaus Iškausko, taip pat didelė problema yra tai, kad autoriai retai kreipiasi į teismus dėl pažeistų autorių teisių, o teismų praktikoje kol kas nėra precedento, kad atsakomybė už piratavimą tektų ne tik piratinės įrangos ar produkcijos vartotojams, bet ir tarpininkams – interneto teikėjams ar puslapių valdytojams.
Šiuo metu teisme kaip tik nagrinėjamas “Microsoft” ieškinys prieš keitimosi informacija svetainę “Linkomanija” ir jos savininką. “Jei byla pasieks Aukščiausiąjį Teismą ir šis nutars, kad svetainė turi prisiimti atsakomybę už piratavimą, tai taps tvirtu precedentu tiriant panašias bylas ateityje”, – viliasi advokatas.

LANVA duomenimis, 2009 m. dėl pažeistų autorių teisių Lietuvoje buvo iškeltos 34 bylos. Autorių teisių turėtojams buvo priteista 70 tūkst. Lt žalos atlyginimo, o kompensacijos vidutiniškai svyravo tarp 500 Lt civilinėse ir 3 tūkst. Lt baudžiamosiose bylose.