Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2012 metais pirko ir pramogavo 46,8 mln. svečių – milijonu pirkėjų daugiau nei 2011 metais.

„Antrus metus iš eilės lankytojų skaičius „Akropoliuose“ didėjo milijonu. Tai rodo, kad pirkėjai vertina „Akropoliuose“ siūlomą prekių, pramogų ir paslaugų pasirinkimą, jų kokybę bei koncepciją miestas mieste, kai viską galima rasti po vienu stogu. Galvodami apie permainas visų pirma žiūrime iš pirkėjo pozicijų – ar jam patogu, ar jis ras tai, ko ieško. Todėl šiemet Vilniaus„Akropolyje“ sustiprinome prekių vaikams segmentą, buvo atidaryti dviejų naujų bankų skyriai, kurių vienas dirba jau nuo 8 val. ryto“, – sako bendrovės „Akropolis LT“, valdančios Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius“, Nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.

Pernai „Akropoliai“ toliau didino populiarių tarptautinių prekių ženklų pasiūlą – Vilniuje duris atvėrė „Aldo“, „Denim Dream“, „Guess“, „Adidas Kids“ ir dar daugiau nei 15 kitų naujų parduotuvių, Klaipėdoje – „Aldo“, „Mexx“, „Crem de la Crem“. Kauniečius pradžiugino „Akropolyje” duris atvėrusios pirmosios Kaune „Massimo Dutti“, „Aldo“, „Adidas“, „Jack&Jones“, „Gerry Weber“ ir „Timberland“ parduotuvės. Iš viso Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ 2012 metais atidaryta 80 naujų parduotuvių, restoranų ar paslaugų teikimo vietų.

„Daug žinomų parduotuvių – tokių kaip „Aprangos galerija“, „City“, „Body Shop“, „Salamander“, „Sportland“ iš esmės pertvarkė parduotuves, pristatė naujus prekių ženklus, naujas koncepcijas. Visos šios permainos, kaip rodo rezultatai, buvo teigiamai sutiktos pirkėjų “, – sako R.Jakubčionienė.

„Kauniečiams siūlėme įsigyti pasaulyje pripažintų prekės ženklų gaminius ir pasaulinės mados tendencijomis kvėpuojančias kolekcijas, – teigė Kauno „Akropolį“ valdančios bendrovės „ReSolution Property Management LT“ direktoriaus pavaduotoja Daiva Žvinytė. – Šiais metais ypatingą dėmesį skirsime paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimui”.

Didžiausia 2013 m. „Akropolio“ lankytojų laukianti naujiena – tai pirmosios Lietuvoje H&M tinklo parduotuvės, kurios bus atidarytos Vilniaus ir Klaipėdos “Akropoliuose”.

„H&M yra vienas pasaulinės prekybos drabužiais ir avalyne bei aksesuarais lyderių, tad šio tinklo parduotuvių atidarymas prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“, neabejojame, sulauks didžiulio pirkėjų susidomėjimo. Jau veikiančios parduotuvės šiais metais pirkėjams taip pat ruošia ne vieną naujovę, tad džiaugiamės, kad „Akropolio“ lankytojai mūsų prekybos ir pramogų centruose galės rasti visus populiariausius Europoje prekių ženklus“, – sako R.Jakubčionienė.

Bendrovė „Akropolis LT“ valdo Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos „Akropolius“. Kauno „Akropolį“, kuris 2008 m. buvo parduotas Vokietijos investiciniam fondui „Deka Immobilien GmbH“, valdo bendrovė „ReSolution Property Management LT“.

Prekybininkai laikrodžiais šiuos metus vadina laikrodžių rinkos pagyvėjimo metais. Pavyzdžiui, „Chronos“ salone vis daugiau nuperkama po 6, 8 ar net 17 tūkst. Lt kainuojančių laikrodžių. Salono vadovui Vidui Jankauskui pavyko parduoti laikrodžių net ir už 70 ar 80 tūkst. Lt. Tiesa, daugiausiai pirkėjų laikrodžiui paprastai skiria po 800–900 Lt. Žinoma, tai prabangių laikrodžių salono specifika. Tuo tarpu vidurinės klasės pirkėjai laikrodžius paprastai perka už 200–300 Lt.
Šiaip jau prekybininkai laikrodžių pirkėjus skirsto į keletą grupių. Vieni perka pigius, kiniškus, apie 20–50 Lt kainuojančius laikrodžius, kuriems sugedus vėl įsigyja naują, naudodami jį pagal pagrindinę paskirtį – tiesiog pažiūrėti, kiek yra valandų. Kita grupė – tai pirkėjai, kuriems laikrodis – neatsiejama įvaizdžio dalis, ir paprastai – tai garsių prekių ženklų, brangių laikrodžių savininkai. O trečiai kategorijai priskiriami žmonės, kuriems laikrodis siejasi su kokia nors ypatinga proga ir paprastai yra dovanotas.
Skirtingų laikrodžių prekybos salonų atstovų duomenimis, per pastaruosius trejus metus labiausiai – apie 15–20 proc. – smuko prekyba pigiais kiniškais laikrodžiais. Šiems laikrodžiams didžiausią smūgį sudavė mobilieji telefonai, laikrodžiai kompiuteriuose, automobiliuose ar buitinėje technikoje, nes dauguma žmonių tiesiog nebeturi poreikio turėti laikrodį. Dėl tos pačios priežasties apie 10 proc. sumenko ir 100–500 Lt kainuojančių laikrodžių pardavimas. Tačiau prabangių laikrodžių poreikis ne tik nesumenko, bet netgi didėja.

REUTERS

Automobilio įsigijimas lietuviams atrodo kaip įprastas ir kasdienis procesas – dalis jį perka su niekuo nepasitarę ar nesibaimindami į apžiūrą vežasi reikalingą grynųjų pinigų sumą. Įdomu, kad gerokai daugiau vyrų (30 proc.) įsigijo automobilį be jokių konsultacijų, skirtingai negu moterys (2 proc.).

Tai parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt liepą inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 900 respondentų. Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo teigimu, jei lietuviai ne taip patikliai įsigytų automobilius, dažniau galėtų džiaugtis gerais pirkiniais.

„Moterys, mažiau išmanydamos apie automobilius, perka juos daug atsargiau ir, kaip parodė apklausos rezultatai, rečiau nusivilia pirkiniu. 6 proc. moterų nurodė, kad automobilio pirkėjas nutylėjo tikrąją automobilio būklę ir gedimus. Tuo tarpu transporto defektų nepastebėjo kas dešimtas vyras“, – pastebi automobilių rinkos ekspertas.

Su automobilius išmanančiais bičiuliais pirkdami automobilį konsultavosi 43 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir 50 proc. moterų, su artimiausiais žmonėmis tarėsi tik 13 proc. vyrų ir net 32 proc. moterų. Vyrai pasitikėjimą turimomis žiniomis parodo ir dažniau įsigydami automobilį be bandomojo važiavimo (11 proc.) negu moterys (4 proc.).

Apžiūrėti automobilio – su reikalinga grynųjų suma

Beveik kas penktas apklausos dalyvis (18 proc.) nurodė, kad į susitikimą su automobilio pardavėju, kur bus apžiūrima transporto priemonė, vežasi reikalingą grynųjų pinigų sumą. Vyrai ne tokie atsargūs kaip moterys – 23 proc. jų pasiima reikalingą sumą, o moterų – tik 14 proc.

Užstatui reikalingus pinigus vežasi beveik trečdalis (32 proc.) apklausos dalyvių, o 28 proc. apžiūrėti automobilio vyksta su banko kortele, tad prireikus galėtų juos išsigryninti.

„Visos sumos tikrai neverta vežtis su savimi – tai tiesiog nesaugu. Pakanka turėti užstatą, nes visada galėsite su pardavėju į banką nuvažiuoti kartu. Daugiau nei ketvirtadalis apklausos dalyvių taip pat nurodė, kad jiems nėra svarbus susitikimo laikas ir vieta, nes pagrindinis tikslas – apžiūrėti automobilį. Žinoma, patartume automobilį apžiūrėti šviesiu paros metu, nes būtent tada geriausiai matosi kėbulo pažeidimai, taip pat saugiausia susitikti viešoje vietoje.“, – atkreipia dėmesį Autoplius.lt vystymo vadovas.

Dar vienas pirkėjų patiklumą įrodantis faktas, susijęs su automobilio kaina. Jei naudoto automobilio kaina yra 30 proc. mažesnė negu rinkos vidurkis, 24 proc. vyrų ir net 35 proc. moterų tai vertina teigiamai ir jiems tai nekelia įtarimo – jie mano, kad tai puiki galimybė nusipirkti automobilį pigiau. Žemesnę už rinkos vidurkį automobilio kainą kaip įspėjimą, kad automobilis techniškai netvarkingas, vertina 14 proc. apklausos dalyvių (moterų – tik 9 proc.).

Pasak V. Daukšo, jei automobilis parduodamas 30 ar net 40 proc. pigiau už rinkos vidurkį, tai reiškia, kad transporto priemonė turi paslėptų problemų arba tai bandymas išvilioti pinigus iš patiklių pirkėjų.

Servisuose tikrina nedaugelis

34 proc. apklausos dalyvių nurodė blogiau nei vidutiniškai žinantys, kaip patikrinti, ar automobilio pardavėjas yra jo savininkas. Savo žinias, kaip patikrinti, ar automobilis buvo patekęs į avariją, liaudiškai tariant „daužtas“, blogiau nei vidutiniškai vertina 32 proc. apklausos dalyvių. 59 proc. prieš pirkdami automobilį, servise neatlieka jo apžiūros.

V. Daukšas atkeipia dėmesį, kad apžiūrėdami automobilį, pirkėjai patikrintų jo būklę. „Geriausia investuoti nedidelę sumą (apie 100 litų) ir nuvažiuoti į nepriklausomą autoservisą bei patikrinti perkamo automobilio būklę. Taip pat reikėtų patikrinti, ar automobilis neturi teisinių apribojimų ir priklauso parduodančiam asmeniui“, – teigia V. Daukšas.

Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (52 proc.) nurodė, kad automobilį įsigijo ar planuoja įsigyti klasifikuotų automobilių skelbimų portaluose, automobilių turguose – 22 proc., kreipsis pas draugus, pažįstamus – 14 proc., naujų automobilių salone ar užsisakys iš užsienio – po 5 proc.

Apklausos rezultatai parodė, kad daugelis automobilių pirkėjų nežino, kur rasti reikalingos informacijos apie automobilio įsigijimą. Siekdama, kad automobilių pirkėjai nebūtų apgaudinėjami, Autoplius.lt komanda portale pateikia patarimus apie saugų automobilio įsigijimą ir transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių šablonus.

AFP

Lietuvos automobilių rinką pastaruoju metu stipriai išjudinęs ir parduodamų automobilių kainas kilstelėjęs verslininkų iš Rytų šalių anšlagas baigėsi. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus didesniems muitų mokesčiams į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, lengviau gali atsikvėpti automobilio ieškantys lietuviai – lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenys rodo, kad kainos liepos pradžioje mažėjo.

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo, remiantis naujaisiais duomenimis, jau pirmosiomis liepos dienomis portale parduotų automobilių vidutinė kaina lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu smuktelėjo nuo 2 iki 8 proc., o labiausiai atpigo 6 – 10 metų automobiliai.

„Žinoma, konstatuoti stabilų kainų sumažėjimą dar anksti, tačiau akivaizdu, kad dabar įsigyti automobilį yra palankesnė situacija negu praėjusį ketvirtį. Šis kainų kritimas gali būti trumpalaikis reiškinys, tad nereikėtų nustebti, jei kainos vėl pasieks II ketvirčio lygį“, – ketvirtinio lengvųjų automobilių rinkos apžvalgos leidinio Autoplius.lt ,,Barometras“ pristatymo metu prognozavo V. Daukšas.

Remiantis Autoplius.lt ,,Barometro“ duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje antrąjį ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2010 m. ketvirčiu, buvo padidėjusi beveik 9 proc. (nuo 10,5 iki 11,4 tūkst. litų).

Itin įspūdingai šių metų antrąjį ketvirtį buvo šoktelėjęs ir tranzitinių automobilių skaičius, kuris pasiekė 42,7 tūkst., t.y. 144,5 proc. daugiau negu 2010 m. antrąjį ketvirtį.

„Išaugusį pirkėjų iš Rytų šalių susidomėjimą patvirtina ir apsilankymų mūsų portale tatistika – per antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apsilankymų iš Baltarusijos padaugėjo 80 proc., iš Rusijos – 73 proc., o iš Kazachstano – net 330 proc., o jau pirmosiomis liepos mėnesio dienomis apsilankymų skaičius iš minėtų šalių gerokai sumažėjo“, – pastebi V. Daukšas.

Automobilių rinka toliau bunda

V. Daukšo teigimu, neskaičiuojant užsieniečių aktyvumo ir jų nupirktų automobilių, naudotų automobilių rinka antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo gyvybinga ir antrąjį ketvirtį iš eilės „bunda“ iš du metus trukusio sąstingio.

Anrąjį šių metų ketvirtį šalyje iš viso įvyko 108 tūkst. automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių, o tai yra beveik ketvirtadaliu (23,8 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Labiausiai (55,1 proc.), lyginant su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo naujai įvežtų automobilių skaičius, kuris pasiekė 39,5 tūkst. Mūsų šalyje įregistruotų automobilių, t.y. perpardavimo, sandorių užfiksuota 56,7 tūkst. (7,3 proc. daugiau nei 2010 m. antrąjį ketvirtį).

„Tikėtina, kad Lietuvoje registruotų automobilių sandorių ir toliau daugės, nes vyraujant optimistinėms šalies ekonomikos prognozėms, žmonės daugiau dėmesio skiria ne tik pirmo būtinumo prekių įsigijimui, tačiau ir transporto priemonių keitimui į naujesnes bei patogesnes. Dėl tos pačios priežasties galima tikėtis ir naujai į šalį įvežamų automobilių sandorių padidėjimo“, – prognozuoja V. Daukšas.

Iš Lietuvos išvežtų automobilių lyginant šių ir praėjusių metų antruosius ketvirčius adaugėjo 15,4 proc. – iki 8,2 tūkst., naujų automobilių sandorių skaičius paaugo 94,3 proc. – iki 3,7 tūkst.

Autoplius.lt vystymo vadovas atkreipia dėmesį, kad naujų automobilių pardavimai vis dar gerokai (50,6 proc.) atsilieka nuo 2008 m. rodiklių, tačiau verslui atsigaunant ir gerėjant automobilių finansavimo sąlygoms, pardavimai taip pat turėtų ūgtelti.

Naujų ir naudotų automobilių sandorių vertė šių metų antrąjį ketvirtį buvo 1,44 mlrd. litų (0,26 mlrd. litų daugiau negu pirmąjį ketvirtį), o Autoplius.lt portale buvo pardavinėta automobilių už daugiau nei 2,08 mlrd. litų.

Populiariausi – naudoti vokiški ir nauji japoniški

Antrąjį ketvirtį daugiausiai (33,6 proc.) buvo parduota 11-15 m. amžiaus automobilių. Vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius – 14,4 m.

„Reikėtų išskirti, kad buvo perkama beveik 3 proc. daugiau naujesnių, iki 10 metų, ir 3 proc. mažiau senesnių nei 16 metų amžiaus automobilių. Jei ši tendencija tęsis, Lietuvos automobilių parkas pagaliau pradės jaunėti“, – prognozuoja V. Daukšas.

Tuo tarpu naudotų automobilių pirkėjų skonis šalyje nesikeičia – tarp dažniausiai parduotų automobilių 8 iš 10 yra pagaminti Vokietijoje, o daugiausiai parduota „Volkswagen Passat“, kurių vidutinis amžius – 15,2 m.

Naujų automobilių pirkėjų dėmesio daugiausiai sulaukė „Nissan Qashqai“, antroje vietoje – „Nissan Juke“, o trečioje – „Volkswagen Golf“.

Barometras II ketvirtis

BFL

Pirkėjų elgsenos tyrimą atlikusios rinkos tyrimų bendrovės “GfK CR Baltic” Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius sako, kad tyrimas atskleidė įvairiopą Lietuvos pirkėjo paveikslą.

“Lietuvos pirkėjas – vidutinis europietis arba sumanus išlaidautojas, – teigia A. Norkevičius. – Tyrimas parodė, kad Lietuvos pirkėjų tipai atitinka Europos šalių segmentų vidurkius, o bendra segmentų struktūra artimiausia Prancūzijai.”

Trečdalį Lietuvos pirkėjų (29 proc.) sudaro segmentas “Aš” pirkėjas. Tai toks pirkėjas, kuris nėra labai jautrus kainai, bet impulsyvus ir mėgstantis naujoves. Tokie pirkėjai plaukia priešakyje visų “srovių”. Lietuvoje tai pats didžiausias segmentas, o 60 proc. šio tipo pirkėjų sudaro vyrai. Jame dominuoja pirkėjai iki 29 metų amžiaus (37 proc.).

“Segmentui “Aš” pirkėjas priklausantys lietuviai ieško naujovių, visuomet nori nusipirkti rinkoje naują produktą, – pasakoja A. Norkevičius. – Be to, jam patinka leisti laiką parduotuvėje, ieškoti prekių, kurių vieta nuolat keičiama, jis perka paruoštą maistą ir reaguoja į rinkodaros priemones prekybos vietose, bet jo nevilioja akcijos.

Kitas vyraujantis pirkėjų tipas Lietuvoje – “taupus” pirkėjas (26 proc. visų pirkėjų). Tai pirkėjas, kuris jautrus kainai, yra sąmoningas ir saikingas. Lietuvoje šį segmentą sudaro vyresnio amžiaus žmonės – 61 proc., vyresni nei 40-ies.

“Taupus” pirkėjas lygina kilogramo kainas, perka su pirkinių sąrašu, nes neretai jo ir suplanuotos lėšos pirkiniams ribotos. Be to, jis nesielgs spontaniškai, jo neveiks jokie specialūs rinkodaros veiksmai prekybos vietose.

“Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, būti “taupiam” yra labiau būtinybė nei laisvai pasirenkama pozicija ar pirkimo stilius. Lemiami veiksniai šiuo atveju yra nedarbas ar išėjimas į pensiją, labai apribojantys perkamąją galią ir verčiantys ypatingą dėmesį skirti pirkimo išlaidų biudžeto kontrolei, – teigia A. Norkevičius.

Jaunieji pirkėjai dažniau priklauso “nerūpestingųjų” segmentui. Šio tipo pirkėjų Lietuvoje yra 18 proc. Toks pirkėjas orientuotas į prekės ženklą ir kokybę, bet kaina jam nėra pats svarbiausias veiksnys perkant. Panašią dalį – 17 proc. – sudaro vadinamieji “rutininiai” pirkėjai, kurie pirkimą laiko būtinybe, o ne malonumu, ir jie yra ištikimi išbandytiems prekių ženklams ir vienai (“mėgstamiausiai”) parduotuvei.

Mažiausią dalį Lietuvos pirkėjų – 10 proc. – sudaro “bandos instinkto genami” pirkėjai, kurie yra smalsūs, sekantys reklamas, o pirkimu tenkina savo socialinius poreikius – buvimo tarp žmonių ir bendravimo. 60 proc. visų “bandos instinkto genamų” parduotuvių lankytojų sudaro moterys.

Dalis pirkėjų visiškai nenaudoja pirkinių sąrašo. Jie į prekybos centrą ateina ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laiko. Dalis sprendimų priimami čia pat.

“Tyrimai rodo, kad 70 proc. sprendimų padaroma parduotuvėje, todėl pirkėjams nereikia pirkinių sąrašo, – pasakoja A. Norkevičius. – Todėl dalis vartotojų parduotuvėje tampa tiesiog pirkėjais, kuriuos veikia prekybos vietos aplinka, prekių išdėstymas ir reklama prekybos vietose, kiti ieško naujų, dar nematytų produktų, treti tiesiog maloniai leidžia laiką parduotuvėse ir kaip prekės patenka į jų pirkinių krepšį, paaiškinti negali”, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės vadovas.

Maskvoje vykstančioje parodoje “Prodexpo 2011″ dalyvaujanti įmonių grupė “Alita” labai netrukus pradės tiekti į Maskvą naują produktą – gazuotą degtinę.

“Jau pasirašėme sutartį su stambiu Rusijos importuotoju. Belieka surasti gerų platintojų, kurie pardavinės mūsų produkciją įvairiuose regionuose”,- “Lietuvos rytui” sakė “Alitos” pardavimų vadybininkas Mantas Krugelis.

Anot dienraščio, “Alitai” Rusijoje gali pasisekti, nes šalyje nuo seno įprasta degtinę maišyti su šampanu ir vadinti šį kokteilį “Baltoji meška”.

Bendrovė “Pieno žvaigždės” Rusijoje 15 metų platina savo produktus su prekės ženklu “Svalia”. Įmonės komercijos direktorius Eugenijus Budreika planuoja, kad šįmet pardavimas Rusijoje išaugs ne mažiau kaip 10 proc, nors už kiekvieną įvežtą produkcijos kilogramą bendrovė moka apie eurą muito ir kitų mokesčių.

Mėsos perdirbimo bendrovė “Biovela Group” į parodą Maskvoje atvyko tik antrą kartą ir pirmą dieną sėdo prie derybų stalo su Maskvos, Sankt Peterburgo ir Jekaterinburgo atstovais.

“Anksčiau į Rusiją tiekėme tik šviežią mėsą, o dabar norime pardavinėti gatavą produkciją -vytintą mėsą, įvairias dešras. Mes sėkmingai jas parduodame Europoje, todėl tikimės rasti pirkėjų ir Rusijoje. Viliamės kas mėnesį tiekti ne mažiau kaip vilkiką produkcijos – apie 20 tonų. Toks pasiūlymas būtų įdomus ir dideliems prekybos tinklams”, – sakė “Biovela Group” generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.

Alaus gamybos bendrovė “Švyturys-Utenos alus” įsitvirtino Rusijos rinkoje ir spartina apsukas. Per 2010 metus eksportas į šią šalį išaugo daugiau nei 5 proc, palyginti su 2009-aisiais, o į “mažąją Rusiją” – Kaliningrado sritį – maždaug trečdaliu.