“Darbiečių” iniciatyva kitų metų vasarį surengti pirmalaikius Seimo rinkimus vakar buvo sužlugdyta per pusvalandį. Projektas, kurį savo parašais parėmė penkios dešimtys parlamentarų, atmestas be teisės jį tobulinti.

Eskaluoti pirmalaikių rinkimų idėją pradėta po skandalingai pasibaigusio balsavimo dėl apkaltos Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. Pastarajam išsaugojus mandatą, “darbiečiai”, apeliuodami į kolegų sąžinę ir prarastą pasitikėjimą, suskubo rinkti parašus dėl dabartinio Seimo išsivaikščiojimo. Kad toks nutarimas būtų priimtas, jį palaikyti turėtų 85 parlamentarai.

Vakarykščio balsavimo, kurį valdantieji vadino spektakliu, dūmų uždanga, populistiniu šou, rezultatai akivaizdžiai atskleidė, kad dėl savo ateities ateinančius dvejus metus seimūnai gali būti ramūs: už pirmalaikius rinkimus pasisakė 51, prieš – 50, susilaikė 17 politikų.

Per visus atkurtos nepriklausomybės metus pirmalaikiai rinkimai krašte buvo surengti tik kartą.

1992 metais Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui nusprendus pasileisti, tų pačių metų rudenį įvykę rinkimai buvo pergalingi tuometei Lietuvos demokratinei darbo partijai.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Ar čia Seimas, sprendžiantis valstybinės reikšmės reikalus, ar alaus baras, kuriame šurmuliuoja vadžias paleidusi kompanija? Taip vakar atrodė plenarinių posėdžių salė.

Vakar parlamentarai sprendė, ar Seimui nevertėtų išsiskirstyti ir paskelbti pirmalaikių rinkimų.

50 – „už”, 51 – „prieš”, 17 susilaikė – taip balsuota dėl opozicinių „darbiečių” pateikto Seimo nutarimo projekto. Antru balsavimu politikai šį dokumentą iš viso atmetė.

Apie būtinybę surengti pirmalaikius rinkimus garsiai imta kalbėti po skandalingo praėjusios savaitės balsavimo, kai Seimas atėmė mandatą iš Lino Karaliaus, bet paliko jį Aleksandrui Sacharukui, nors Konstitucinis teismas buvo pripažinęs, jog jie abu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Vakar prieš balsavimą politikai gerą pusvalandį postringavo apie „atsakomybę visuomenei ir valstybei”, „valstybės stabilumą”, „mėnulio fazes” ir iki soties prisišaipė vieni iš kitų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tildė kolegas lyg mažus vaikus, ragino „nerėkauti”, o politikams pasirengus kalbėti prie šoninių mikrofonų išrėžė: „Tai pradedame spektaklį.”

Tuo tarpu Vyriausybės valandos laukę premjeras Andrius Kubilius ir ministrai net nekreipė dėmesio į tai, kas vyko salėje, ir šnekučiavosi tarpusavyje, retkarčiais pašaipiai nusikvatodami opozicijos atstovams į akis.

Tai, kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja bus negailestingai numarinta, iš anksto buvo aišku ir šio sumanymo autoriams, ir juos aršiai kritikavusiems valdantiesiems.

Vieni opozicijos atstovai, pavyzdžiui, kai kurie „tvarkiečiai”, balsavo prieš nutarimo projektą, kiti susilaikė arba balsuojant nedalyvavo.

Tai tik patvirtino faktą, kad iš tiesų išsivaikščioti nenori niekas iš tautos išrinktųjų.

Net balsavusieji „už” tokie drąsūs buvo greičiausiai dėl to, kad žinojo, jog jų balsų bus per mažai, kad nutarimas būtų palaimintas. Juk tam reikėjo net 85 Seimo narių pritarimo.

Sugebės dirbti

* „Tas spektaklis brangiai kainuojantis, o naudos jokios”, – po balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų pareiškė Seimo pirmininkė I.Degutienė (nuotr.).

* Į klausimą, ar Seimas gali toliau dirbti, konservatorė atsakė: „Taip, tik reikia dirbti susitelkus.”

* Pirmalaikių rinkimų siūlytojams I.Degutienė pasiūlė elgtis garbingai: „Turite pretenzijų šiai daugumai – galima puikiai veikti civilizuotu būdu: yra apkaltos kelias, nepasitikėjimo Vyriausybe kelias.”

Valdantieji bijo

Vytautas Gapšys

Darbo partijos frakcijos seniūnas

„Šiandien Seimas yra atsidūręs politinėje krizėje. Nors kiekvienas jos priežastis ir mastą suvokia skirtingai, aš tai suvokiu kaip pasitikėjimo krizę.

Šiandien parlamentu nepasitiki beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Ar tai nėra pagrindinis ženklas, kad toks Seimas dirbti negali?

Ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma, turėjusi kovoti su iššūkiais, pati tapo iššūkiu Lietuvai.

Bet konservatoriai, įsikibę į savo postus, bijo akistatos su tauta. Bijo, nes jaučia, kad jų valdymo laikas nenumaldomai trumpėja, o konservatorių era, kuri taps juoduoju puslapiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, greitai artėja prie pabaigos.”

„Lietuvos žinios“ rašo:

Opozicijos pastangas surengti pirmalaikius rinkimus parašais parėmė trys valdantieji – Jungtinės frakcijos atstovai “prisikėliečiai” Arūnas ir Inga Valinskai bei liberalas Vytautas Grubliauskas. Vakar A.Valinskas savo parašo neišsižadėjo ir balsavo už rinkimų iniciatyvą, I.Valinskienė balsavime nedalyvavo, o V.Grubliauskas susilaikė. Taip pasielgė dar keli valdančiųjų atstovai – konservatoriai Saulius Stoma, Gintaras Songaila, Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas, Jungtinės frakcijos nariai Dainius Budrys, parlamento naujokas Andrius Burba, Arūnė Stirblytė, liberalai Arminas Lydeka ir Dalia Teišerskytė.

Nutarimo projektą pristatęs Darbo partijos (DP) frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pabrėžė, kad pasitikėjimo krizę išgyvenantis parlamentas neturi kito pasirinkimo. “Tikiu, kad tik Lietuvos piliečiai šiandien gali atsakyti į esminį klausimą – koks Seimas turi dirbti ateityje”, – sakė jis.

Tuo metu valdantiesiems rūpėjo išsiaiškinti vieną klausimą – kodėl rinkimų idėją parašais palaikiusių parlamentarų skaičius labai panašus į nepritarusiųjų A.Sacharuko apkaltai. “Ar tai nėra paprasčiausias būdas nusiplauti tą negarbę ir pamėginti įtikinti tautą, kad jūs esate labai populiarūs?” – klausė Jungtinės frakcijos atstovas Artūras Melianas. “Tokia jūsų iniciatyva yra ciniškumo viršūnė”, – pareiškė konservatorius Algis Kazulėnas.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ragino kolegas nebijoti prarasti šiltų vietų ir rinktis atsinaujinimo kelią. “Kviečiu visus nebūti kaip tas šuo, kuris sėdi ant šieno kupetos ir nei pats ėda, nei kitiems duoda, o tik loja ir kandžiojasi”, – ragino jis. “Darbietė” Virginija Baltraitienė pasipiktinusi klausė, iš kur valdantieji žino, kaip ir kas balsavo per slaptą balsavimą dėl apkaltos. Dėl to ji kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

“Pradedame spektaklį”, – mestelėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kai Seimui atmetus nutarimo projektą pamatė prie mikrofonų suskubusius replikuotojus.

Seimo pirmininkė DP frakcijos inicijuotą balsavimą pavadino veidmainišku elgesiu, neteikiančiu garbės parlamentarams. Esą jei opozicija turi priekaištų valdančiajai daugumai, ji gali “eiti civilizuotu keliu” – reikšti nepasitikėjimą Vyriausybe arba rengti apkaltą.

Premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, žlugusi pirmaeilių rinkimų iniciatyva vargiai pagerino opozicijos įvaizdį. “Linksmai atrodė pati iniciatyva. Mano įsitikinimu, daugelis Seimo narių, žiūrinčių atsakingai į savo darbą Seime, nuoširdžiai išreiškė pasipiktinimą tokiomis iniciatyvos, nes akivaizdžiai buvo matyti, kad jos ėmėsi tie, kurie patys balsavo prieš apkaltą”, – balsavimo rezultatus įvertino A.Kubilius.

„Vilniaus diena“ informuoja:

Šiam kriziniam Seimui užteko vos dvejų metų, kad nuveiktų tiek, jog likusius dvejus metus galėtų ir nebedirbti.

Pasiekęs pusiaukelę 2008–2012 m. šaukimo Seimas prisidirbo tiek, kad vargu ar kas nors jį perspjaus. Šis Seimas tapo pirmasis, savo pirmininku išsirinkęs jokios politinės patirties neturintį pramogų verslo veikėją, kurio karjerą greitai užbaigė įtarimai palaikius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovu. Šis Seimas taip pat tapo pirmasis, apkaltos būdu pašalinusiu iš savo gretų parlamentarą Liną Karalių. Taip pat šis Seimas nepajėgė iš tautos atstovybės išvaryti šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio kito parlamentaro Aleksandro Sacharuko.

Šitas Seimas įsimins tuo, kad stipri valdančioji dauguma gana greitai tapo valdančiąja mažuma, o dabar vėl baigia išaugti iki daugumos. Šiam Seimui atrodo normalu net nesvarstyti vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės atsistatydinimo pareiškimo ir prievarta palikti ją dirbti. Pagaliau šis Seimas, vos apšilęs kojas, per vieną naktį taip sudarkė mokesčių sistemą, kad iki šiol nespėjo užkamšyti visų joje išmuštų skylių. Tikras, nepralenkiamas precedentais Seimas.

Anot „Vilniaus dienos“, „simboliška, kad būtent per Seimo mediumą buvo įregistruotas nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Opozicinės Darbo partijos frakcijos iniciatyva įregistruotame nutarimo projekte siūloma paleisti šį Seimą ir pirmalaikius rinkimus rengti vasario 13 d. Labai gera iniciatyva, bet dar geresnis Darbo partijos viešųjų ryšių žingsnis, nes ši politinė jėga nemažai prisidėjo prie to, kad pritrūktų balsų išvaryti A.Sacharuką iš Seimo.“

Siūlydama priešlaikinius rinkimus Darbo partijos frakcija žaidžia nepralaimimą žaidimą – bando įtikti visiškai neįgaliu Seimu nusivylusiai visuomenei ir kartu žino, kad gali nesiieškoti naujų darbo vietų, nes daugumos parlamentarų noras patogiai, sočiai, nepersidirbant gyventi įveiks tikras ar tariamas moralines kančias ar sąžinės priekaištus dėl nepadarytų darbų, neištaisytų klaidų ar neteisingų sprendimų.

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją parėmė tik 50 parlamentarų, taigi net ne visi opozicinių frakcijų nariai. Iš valdančiųjų savo parašus padėjo tik trys. Pagal Konstituciją pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai – 85 – Seimo narių.

Vargu, ar šiandien, kai nutarimo projektas bus pateiktas Seimui, tokių bus daugiau nei 50. Valdantieji, ypač liberalios koalicijos partijos, puikiai suvokia, kad priešlaikiniai rinkimai jiems reikštų postų praradimą, todėl darys viską, kad vardan tos Lietuvos valdytų ir likusius dvejus metus. Opozicinės partijos irgi puikiai supranta, kuo rizikuoja. Kitų metų biudžetas dar nepatvirtintas, šalies ekonomikos būklė – sudėtinga, o įpykusių ir nusivylusių rinkėjų nuotaikos – neprognozuojamos.

Šiandien jie per rinkimus į Seimą tarsi labiausiai remtų opoziciją – socialdemokratus, Darbo partiją bei partiją Tvarka ir teisingumas, o po mėnesio, žiūrėk, ims ir persigalvos. Be to, priešlaikiniai rinkimai reiškia, kad nemažai opozicijai priklausančių parlamentarų gali ir nebesugrįžti į parlamento rūmus, todėl dauguma jų neturi jokio noro rizikuoti.

Nedelsiant po nesėkmingo bandymo surengti apkaltą Aleksandrui Sacharukui nuskambėję reikalavimai paleisti Seimą leidžia įtarti, kad opozicija sąmoningai sužlugdė balsavimą, tikėdamasi sukurti pretekstą rengti pirmalaikius rinkimus.

Kaip basliu per galvą trenkti – taip būtų galima apibūdinti daugumos Seimo narių būseną, kai praėjusį ketvirtadienį po pietų suskaičiavus balsus dėl apkaltos šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems “krikščionims” Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui paaiškėjo, kad kito darbo teks ieškotis tik pastarajam. Už apkaltą L.Karaliui balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 16, dar 13 parlamentarų susilaikė, o 12 sugadino biuletenius. Tuo tarpu apkaltą A.Sacharukui parėmė tik 80 Seimo narių, prieš buvo 24, dar 13 susilaikė ir 13 sugadino biuletenius. Kadangi dėl Seimo nario apkaltos reikia surinkti mažiausiai 85 balsus, A.Sacharukas, Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs savo, kaip Seimo nario, priesaiką, lieka parlamentaru.

Nubaudė mažiau kaltą

Situacija absurdiška, nes A.Sachrukas su L.Karaliumi Konstituciją laužė ir Seimo nario priesaiką pamynė tarpusavyje bendrininkaudami – vienas per Seimo sesiją bastėsi po Pietryčių Aziją, o kitas už jį balsavo specialiai tam palikta balsavimo kortele. Jei iš šios melagių ir sukčių porelės kuris nors ir buvo vertas pasigailėjimo, tai nebent L.Karalius. Jis viso labo iškeitė darbą į pramogas, o Seimo balsavimo rezultatus klastojo A.Sacharukas.

Be to, A.Sacharukas akivaizdžiai nė truputėlio neatgailavo dėl savo poelgio ir, užuot bent demonstratyviai atsiprašęs rinkėjų ir kolegų Seime, ėmėsi agresyvios gynybos. Bandė įrodyti, kad jo bausti negalima, nes ir kiti Seimo nariai yra balsavę už savo draugus, kad apkalta – tai tik supykusio buvusio bendražygio Arūno Valinsko kerštas, kad prieš jį surezgė sąmokslą premjeras Andrius Kubilius, jo patarėjas Virgis Valentinavičius ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tam buvo pasitelkti ir slapta daryti garso įrašai, ir iš politinio konteksto ištrauktos SMS žinutės.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek garso įrašuose girdimų pokalbių nuotrupų dalyviai, tiek SMS autoriai kategoriškai paneigė bet kokias galimas sąsajas su apkaltos procesu, telieka daryti išvadą, jog A.Sacharukas klastojo ne tik Seimo balsavimo rezultatus, bet ir savo gynybos įrodymus. Tai detalė, iškalbingai bylojanti apie kai kurių, tegu ir buvusių, teisėsaugos pareigūnų moralę.

Sukčiaukite, meluokite – mes irgi tokie

Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Balsavimo dėl apkaltos A.Sacharukui rezultatą galima perskaityti taip: šiame Seime yra 24 sukčiai, 13 melagių ir 13 šiaip sąžinę bei padorumą praradusių parlamentarų. Tai blogoji žinia. Bet yra ir geroji – vis dėlto dauguma Seimo, net 80 parlamentarų, yra padorūs, Konstituciją ir įstatymus gerbiantys žmonės. Visa bėda, kad ant kaktos jiems neparašyta, kuris yra koks. Nors nesunku numanyti, kad tarp valdančiųjų Seimo narių padorių yra nepalyginti daugiau, nei tarp tų, kurie sėdi opozicijoje. Bent jau todėl, kad L.Karaliaus ir A.Sacharuko pašalinimas iš Seimo valdantiesiems turėjo būti naudingas – vietoje jų atėję du A.Valinsko partijos nariai būtų sustiprinę jų gretas ir vėl grąžinę formalią daugumą. Dabar, nors vietoje L.Karaliaus Seimo nariu tapsiantis 32 metų teisininkas Andrius Burba ir prisidės prie koalicijos, valdantieji turės tik 70 balsų – vienu mažiau, nei reikia daugumai.

Nori pirmalaikių rinkimų

Yra rimtas pagrindas įtarti, jog apkalta A.Sacharukui žlugo ne todėl, kad jis sugebėjo suminkštinti dalies kolegų širdis, o todėl, kad opozicinės partijos iš anksto susimokė galutinai sugriauti šio Seimo autoritetą, paversti jį, anot socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus, “dumblu” ir taip sukurti pretekstą rengti pirmalaikius rinkimus. Juk vargu ar atsitiktinai po balsavimo, regis, prieš apkaltą balsavusi Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė nedelsdama pareiškė: “Visi dabar jaučiamės blogai, tad balsuokime ir pasileiskime, kad kartu su savivaldybių rinkimais būtų galima surengti ir Seimo rinkimus”.

Netrukus prie pirmalaikių rinkimų reikalaujančiųjų choro prisidėjo ir socialdemokratas A.Butkevičius, apie tai, kad jų frakcija savo parašais paremtų pirmalaikių rinkimų idėją, paskelbė “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ir netgi valdančiajai daugumai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos lyderis A.Valinskas. Pastarasis netgi sutinka nedalyvauti rinkimuose, kad tik šis Seimas pasileistų.

Opozicijos išskaičiavimas paprastas: visų apklausų duomenimis, šiuo metu rinkėjų palankumas socialdemokratams, Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijų atstovams didelis kaip niekada. Tad ir momentas imti valdžią pats parankiausias, nes po dvejų metų, jeigu ekonomika atsigaus (o ji akivaizdžiai atsigauna), valdančiųjų konservatorių populiarumas bus daug didesnis (jie netgi dabar surinktų apie 8 proc. balsų). Bet kadangi jokio kito būdo, nei savanoriškas Seimo pasileidimas, surengti pirmalaikius rinkimus nėra, tai reikia galutinai sutapatinti Seimą su sukčiais ir melagiais, o paskui veidmainiškai reikalauti “apsivalymo” per naujus rinkimus.

Tik vargu ar šis planas pavyks, nes konservatoriai jo neparems, o be jų balsų Seimo paleisti neįmanoma. “Tikimybė, kad bus surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, yra nulinė, – “Veidui” patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Jeigu absoliuti dauguma Seimo narių – net aštuoniasdešimt – pasirodė esantys principingi ir gerbiantys Konstituciją, vadinasi, Seimui nėra pagrindo imtis saviplakos. Tiems iš opozicijos, kurie reikalauja paleisti Seimą, galiu rekomenduoti paleisti save pačius, nes akivaizdu, kad būtent opozicinės frakcijos balsavo prieš apkaltą. Nereikia aiškinti, esą dalyvaujant Seimo darbe priesaiką sulaužiusiam A.Sacharukui priimami įstatymai bus neteisėti. Konstitucinio Teismo sprendimas paskelbtas prieš dvi savaites, per tą laiką vyko trys Seimo posėdžiai, Konstitucijos pažeidėjai dalyvavo balsavimuose ir niekam tai neužkliuvo. Tai kas pasikeitė dabar? Niekas. Su Konstituciniu Teismu dėl tolesnių veiksmų gal ir reikėtų pasikonsultuoti, bet tai galima padaryti ramiai ir be emocijų, nes nieko dramatiško neįvyko”.

Opozicinių Seimo frakcijų siūlymas kitų metų pradžioje surengti pirmalaikius Seimo rinkimus žlugo vos pradėjus jį svarstyti.

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo nepritarė Seimo nutarimo projektui dėl pirmalaikių rinkimų surengimo. Už projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 50, 17 susilaikė.

Šis siūlymas atmestas galutinai, parlamentarai nutarė, kad jo neverta net tobulinti.

Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų pateikęs opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys tvirtino, kad pasitikėjimas Seimu atsidūrė dugne, apklausos rodo, kad juo nepasitiki 90 proc. piliečių.

“Turime atstatyti pasitikėjimą Seimu”, – sakė jis ir pridūrė, kad nauji rinkimai – geriausias būdas pasitikrinti piliečių požiūrį.

Iniciatyvos priešininkai pareiškė, kad dabartinio Seimo paleidimą inicijuoja tie, kurie esą balsavo prieš apkaltą Seimo nariams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui.

“Jūsų iniciatyva dėl pirmalaikių Seimo rinkimų yra ciniškumo viršūnė. Patys muša, patys rėkia. Patys balsavote prieš apkaltą, o dabar dėl to siūlote paleisti Seimą”, – piktinosi konservatorius Algis Kazulėnas.

Valstietė liaudininkė Rima Baškienė taip pat teigė, kad didelė dalis pasirašiusiųjų dėl pirmalaikių rinkimų yra tie, kurie balsavo prieš apkaltą.

“Ar tai nėra tam tikrų politinių partijų populistinis siekis?” – svarstė parlamentarė.

V.Gapšys tvirtino savo iniciatyvos nesiejantis nė su vienu Seimo priimtu sprendimu.

“Darbietė” Virginija Baltraitienė pasipiktino, kad valdantieji žino, kaip kas balsavo per slaptą balsavimą dėl apkaltos. Dėl to ji kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

“Aš balsavau “už”, ir galiu tą įrodyti”, – pareiškė V.Baltraitienė, kuri savo parašu parėmė pirmalaikių Seimo rinkimų idėją.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą pirmalaikius Seimo rinkimus surengti kitų metų vasario 13 dieną savo parašais parėmė 50 parlamentarų.

Liberalcentristas Artūras Melianas tvirtino, kad taip greitai surengti rinkimų neįmanoma, nes pagal įstatymus privalu atlikti daug procedūrų. Anot jo, geriausiu atveju rinkimai galėtų įvykti vasarą.

Pagal Konstituciją, pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai (85) Seimo narių.

Diskusijos dėl dabartinės kadencijos Seimo galimybių dirbti toliau kilo, kai praėjusią savaitę per apkaltą Seimo nariai išsaugojo ne savo pažymėjimu kelis kartus balsavusio Aleksandro Sacharuko mandatą, o iš posėdžius praleidinėjusio Lino Karaliaus jį atėmė.

TS-LKD frakcijos nariai įsitikinę, kad už pirmalaikių rinkimų slypi interesų grupės, norinčios sustabdyti LR Vyriausybės vykdomas ir seniai lauktas reformas, visų pirma, pradėtą energetikos sektoriaus išlaisvinimą nuo vienpusės Rusijos ir “Gazprom” priklausomybės.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo nutarimą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Po šiuo nutarimu pasirašė 50 Seimo narių – daugiausia opozicijos atstovai.

“Dabar nekyla abejonių, kad praėjusio ketvirtadienio balsavimo dėl apkaltos rezultatai buvo naudingi tik valdantiesiems – paaiškėjus, kad dviejų Seimo narių elgesys įvertintas nevienodai, kilo šurmulys, kuris užgožė socialines ir ekonomines problemas. O šiandien valdantieji bijo pasitikrinti pasitikėjimą visuomenėje, kuri gali padėti galutinį tašką šioje istorijoje ir įvertinti savo išrinkto Seimo darbą.”, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Pagal šalies Konstituciją pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t.y. už juos turi balsuoti 85 Seimo nariai. Darbiečiai mano, kad taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija šiandienos posėdyje apsvarstė Darbo partijos frakcijos iniciatyvą paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus ir vieningai ją atmetė. Pasak Frakcijos seniūno Jurgio Razmos, tokią idėją TS-LKD frakcija laiko nepriimtina.

„Manau, Darbo partija siekia pirmalaikių rinkimų bandydama gyventojų dėmesį nukreipti nuo teismuose dėl juodos partinės buhalterijos paskendusių savo partijos vadovų. Tapimas kandidatais į Seimą, o sėkmės atveju – ir Seimo nariais, Darbo partijos lyderiams vėl sugrąžintų imunitetą ir sudarytų prielaidas siekti baudžiamosios atsakomybės senaties. Dalis kitų partijų pasiduoda šiai idėjai vardan trumpalaikės partinės naudos siekių“, – sakė seniūnas.

Parlamentaras atkreipia dėmesį ir į dviveidiškumą dalies pirmalaikių rinkimų iniciatorių, kurie skelbia Seimą susikompromitavus kai nebuvo balsuota už mandato atėmimą iš A.Sacharuk. „Šių opozicijos iniciatorių laikysena iki apkaltos aiškiai byloja, kad būtent jų balsavimas ir nedalyvavimas ir lėmė apkaltos rezultatą“, – teigė J. Razma.

„Po to, pamatę visuomenės pasipiktinimą A. Sacharuk „gelbėjimo akcija“, jie nutarė atsakomybę už savo neatsakingą laikyseną permesti konstruktyviai dirbančiai Seimo daliai. Tokia elgsena yra negarbinga. Seimas neturi tapti tokių „akcijų“ įkaitu. Juo labiau, jis neturi pasiduoti įvairiems kėslams, trukdantiems Seimo darbui, ir metus jį perbėgti į rinkimus“, – pabrėžė Frakcijos seniūnas.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai pritaria siūlymams surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Kaip teigia frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, dabartinė valdžia nesusidoroja su jai keliamais uždaviniais ir dar labiau stumia valstybę į ekonominę duobę.

“Nėra išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti didžiulį šalies ūkio nuosmukį ir nedarbo augimą, katastrofišką darbščiausių piliečių emigraciją ar visagalę korupciją. Todėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimas ir naujos valdžios atėjimas gali pagerinti situaciją Lietuvoje”, – sakė V. Žiemelis.

Frakcijos narių nuomone, įgyvendinus pasiūlytas neatidėliotinas antikrizines priemones – didinti minimalią algą, mažinti PVM, gražinti nusavintas socialines išmokas, neapmokestinti investuojamų įmonės pajamų ir kitais svertais skatinti nacionalinio ir užsienio kapitalo investicijas į darbo vietas, skatinti verslo kreditavimą – Lietuvos ekonomikos ir finansų pamatai sustiprėtų per pusmetį, o piliečiai vėl atgautų pasitikėjimą Lietuvos ateitimi.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos narių teigimu rinkimai į parlamentą galėtų įvykti kitų metų vasarį kartu su rinkimais į savivaldybes.

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė iniciatyvą dėl pirmalaikių rinkimų iškėlusią opozicinę Darbo partijos frakciją sako “žaidžiant dvigubą žaidimą”.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis premjeras Andrius Kubilius “darbiečių” organizuotą parašų rinkimą dėl Seimo paleidimo sako esant “desperatiškais veiksmais”.

“Tas iniciatyvas organizuoja tie veikėjai, kurie vakar akivaizdžiai balsavo prieš apkaltą, pademonstravo, kad jiems Konstitucija ir Konstitucinis Teismas nėra svarbūs. Dabar matau tam tikrą desperaciją, patys suvokia, kad pasielgė gėdingai, tai dabar bando aiškinti, kad gėdingai atrodo visas Seimas. Tai desperatiški kai kurios opozicijos fariziejiški veiksmai – patys elgiasi gėdingai, o paskui sako, kad visas Seimas atrodo gėdingai”, – situaciją vertino premjeras.

Parlamento vadovė tvirtina, jog “darbiečių” deklaracija siekti pirmalaikių rinkimų yra tik “dūmų uždanga”, nes akivaizdu, kad už tokį nutarimo projektą nebūtų surinkta pakankamai balsų.

“Šiuo atveju matau labai daug klastos, ir jei vakar labai emocionaliai reagavau ir galvojau, kad toks Seimas nebegali dirbti, šiandien esu prieš pirmalaikius rinkimus, nes tai bus dar viena dūmų uždanga. Tam, kad įvyktų toks procesas, reikia 85 Seimo narių balsų, ir aš, matydama šiandieninę situaciją Seime, aiškiai matau, kad balsų nebus”, – penktadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

“Vėl yra politikavimas ir politinis žaidimas, kokie mes supratingi, tai jei tokie supratingi šiandien, kodėl tokie nesupratingi buvot vakar, kai reikėjo balsuoti, ir balsuoti tam, kad nei L.Karalius, nei A.Sacharukas nebūtų likę Seime. Dvigubi standartai, dvigubi žaidimai ir dar labiau piktinama visuomenė”, – aštrių žodžių “darbiečiams” negailėjo I.Degutienė.

Opozicinė Darbo partijos frakcija penktadienį paskelbė, jog rinks parlamentarų parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

Darbiečių seniūno Vytauto Gapšio teigimu, svarstant Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko klausimą, paaiškėjo, kad yra daug Seimo narių, kurie be priežasties praleido posėdžius ar balsavo už savo kolegas, todėl jiems būtina pasitikrinti tautos pasitikėjimą.

“Mes jiems norime suteikti tokią galimybę ir pradedame rinkti parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Akivaizdu, kad Seimą ištiko krizė. Toks parlamentas, koks yra dabar, toliau dirbti negali”, – DP pranešime teigia V.Gapšys.

Diskusijos dėl dabartinės kadencijos Seimo galimybių dirbti toliau kilo kai ketvirtadienį apkaltos balsavime Seimo nariai išsaugojo ne savo vardu kelis kartus balsavusio A.Sacharuko mandatą, o iš posėdžius praleidinėjusio L.Karaliaus jį atėmė.

Opozicinė Darbo partija apsisprendė dėl kolegų mandatų panaikinimo balsuoti laisvai.

“Tie patys Seimo nariai, kurie agitavo, kad neatimtų mandato iš Seimo narių, tie patys Seimo nariai po balsavimo apgailestavo, kaip čia Seimas netinkamai pasielgė. Tai iš tikrųjų šį kartą esu labai nusivylusi kai kuriais Seimo nariais ir frakcijomis, ir ypatingai opozicinėmis, kuriomis pasitikėti absoliučiai negali, nes susitariam vienaip, elgiamasi kitaip”, – kalbėjo I.Degutienė.

Už tai, kad A.Sacharukas būtų pašalintas iš parlamento, ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, L.Karalius – 89 parlamentarai. Norint panaikinti mandatą reikėjo ne mažiau kaip 85 balsų.

Viešai balsuosiančios už apkaltą deklaravo valdančiosios daugumos ir opozicinė Socialdemokratų frakcija, tačiau akivaizdu, kad ne visi frakcijos nariai laikėsi tokios deklaracijos.

DP teigimu, taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.

Opozicijoje esantys socialdemokratai šeštadienį kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami pirmalaikių Seimo rinkimų, nors šalies vadovė prieš kelias dienas pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė gali dirbti, ir neturi konstitucinių įgaliojimų savarankiškai paleisti Seimą.

Kreipimuisi į prezidentę balsavimu šeštadienį pritarė Socialdemokratų partijos taryba, nors ir jos posėdyje ir buvo pastebėta, kad šalies vadovė tokių realių įgaliojimų neturi. Socialdemokratai parlamento rinkimus siūlo surengti kartu su vietos valdžios rinkimais kitų metų vasarį.

“Pirmalaikių rinkimų norime, nes didėja valstybės skola, nedarbas, emigracija, Europos Sąjungos (ES) lėšos įsisavinamos neatsakingai. Matome, kad dabartinė Vyriausybė valdyti nesugeba”, – tarybos kreipimąsi BNS komentavo partijos vadovas Algirdas Butkevičius.

Konstitucija numato, kad Respublikos Prezidentas pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai, taip pat Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Prezidentė prieš kelias dienas pareiškė, kad kol įmanoma priimti sprendimus ir patvirtinti biudžetą, Vyriausybė gali dirbti ir turėdama mažumos paramą parlamente.

Vertindama trapią valdančiosios Permainų koalicijos padėtį Seime, valstybės vadovė teigė, kad “šį procesą matome beveik metus”.

“Tol, kol bus įmanoma priimti sprendimus ir biudžetą, Vyriausybė gali dirbti”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentė, paklausta, ką valdantiesiems patartų daryti tokioje situacijoje.

Valdančioji keturių partijų koalicija Seime turi 69 parlamentarų paramą iš 140. Tris atstovus Seime turi Valstiečių liaudininkų sąjunga su valdančiaisiais yra pasirašiusi paramos sutartį, tačiau grasina ją nutraukti. Opozicija skelbia turinti 65 Seimo narių palaikymą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo metu nemato priežasčių, kodėl reikėtų inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, sako jos patarėja.

“Visos idėjos yra vertingos, ir jos leidžia pažvelgti į ateitį, paprognozuoti, kas galėtų būti, kaip galėtų būti. Tačiau šiuo metu kokių nors objektyvių priežasčių, kodėl turėtų vykti pirmalaikiai Seimo rinkimai, prezidentė nemato”, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausioji prezidentės patarėja Audronė Nugaraitė, paklausta, kaip vertina idėją surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Anot Prezidentūros Politikos analizės ir institucinių ryšių grupei vadovaujančios patarėjos, prieš kalbant apie pirmalaikius rinkimus reikėtų atsakyti į klausimą, o kas būtų, jeigu tai įvyktų.

“Vargu ar kas galėtų užtikrinti, ką ne kartą yra pasakę ir pozicijos, ir opozicijos lyderiai, Seimo nariai – kad išrinkus naują Seimą, situacija kardinaliai pasikeistų ar ji taip pagerėtų, kad galėtume laukti kokių nors stebuklų, ir kas galėtų patvirtinti, kad nauja dauguma būtų stabili ir tvirta”, – kalbėjo A.Nugaraitė.

Jos tvirtinimu, “tokios trapios daugumos situacijoje daugiau reikėtų atsisukti į Seime esančių partijų išteklius, ieškoti vidinių išteklių, ir tokiu būdu tęsti Seimo darbą”.

Kita vertus, jeigu parlamentas ir jame esančios jėgos nebegali atsakingai dirbti, patarėjos nuomone, reikia kalbėti ir apie pirmalaikius rinkimus.

Balandį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis parlamentaras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad opozicijai ir valdančiajai koalicijai priklausančios partijos turėtų tartis dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Esą jie galėtų vykti kartu su savivaldos rinkimais 2011-aisiais. Tam Seime frakcijų turinčių partijų vadovus turėtų paskatinti prezidentė D.Grybauskaitė.

Mat šiuo metu Seime nei valdančioji koalicija, nei opozicija neturi daugumos balsų.

Pagal Lietuvos Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus taip pat gali paskelbti prezidentas Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.