Kai klausimą, kuris iš Seimo pirmininkų buvo (yra) blogiausias, pateikdavome prieš metus, dvejus ar trejus, pirmose pozicijose paprastai stumdydavosi Arūnas Valinskas ir Viktoras Muntianas. Tačiau dabar jie gali džiaugtis, nes nebe jie vertinami prasčiausiai. Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, net 43,8 proc. respondentų kaip blogiausią Seimo pirmininką išskyrė dabartinį parlamento vadovą Vydą Gedvilą. O tada, jau gerokai atsilikdamas, eina A.Valinskas. Tai V.Gedvilą turėtų stipriai sukrėsti ir priversti daryti išvadas.
Beje, kartu apklausiamųjų pasiteiravome ir kuri partija geriausiai vykdo savo rinkimų pažadus. Atsakymai į šį klausimą – taip pat neįkvepiantys: kone pusė apklaustųjų mano, kad nė viena politinė Lietuvos partija savo pažadų nevykdo, o dar daugiau nei 5 proc. apie tai neturi nuomonės. Tie, kuriems atrodo, kad partijos bent dalį savo pažadų vykdo, prie mažiausių pažadukų priskyrė Socialdemokratų partiją bei “Tvarką ir teisingumą”.

Kuris iš Seimo pirmininkų, jūsų nuomone, buvo (yra) blogiausias? (proc.)

V.Gedvilas    43,8
A.Valinskas    32,2
Visi dirbo prastai    9,2
V.Muntianas    4,4
A.Paulauskas    4
I.Degutienė    3
Nežinau / neturiu nuomonės    2,2
Č.Juršėnas    0,6
Visi dirbo gerai    0,4
V.Landsbergis    0,2

Jūsų nuomone, kuri partija geriausiai vykdo savo rinkimų pažadus? (proc.)

Nė viena    47,2
Socialdemokratų partija    27,6
“Tvarka ir teisingumas”    9
Nežinau    5,4
Darbo partija (leiboristai)    4,6
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai    2,2
Liberalų sąjūdis    1,8
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    1,2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga    0,6
“Drąsos kelias”    0,4
Visos    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugsėjo 3–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Kiek naujasis Seimo vadovas, prisistatantis kaip valstybiškai ir pilietiškai mąstantis žmogus, toks ir yra, matysime jau po keleto dienų – kai generalinis prokuroras paprašys panaikinti politinių sukčių iš Darbo partijos neliečiamybę.

“Šis nuostabus politikas išrinktas į Seimą jau trečiąjį kartą”, – su patosu apie naująjį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą kalba naujasis premjeras Algirdas Butkevičius. “Jis net praėjusios kadencijos Seime faktiškai neturėjo priešų, – antrina darbiečių atstovas Šarūnas Birutis. Be to, jis turįs didžiulę vadovo patirtį: yra biomedicinos mokslų daktaras, anksčiau buvo universiteto prorektorius, yra vadovavęs parlamentiniam Seimo komitetui, yra užėmęs Seimo vicepirmininko postą, galų gale negalima nepaminėti, kad jam teko vairuoti ir moterų kepšinio rinktinę.
“Labai svarbu, kad anksčiau jis dirbo Europos reikalų komitete, nes Lietuvos laukia didžiulis iššūkis ateinančių metų antrajame pusmetyje pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai”, – akcentavo A.Butkevičius.
“Vydas, dirbdamas Europos reikalų komitete, yra labai gerai susipažinęs su visais europiniais reikalais”, – atitarė “darbietė” Virginija Baltraitienė, kuri ir pati buvo galėjo tapti Seimo pirmininke.
“Jo charakteris yra geras, priimtinas”, – linkčiojo “tvarkietis” Valentinas Mazuronis.
“Tikriausiai nė vienas iš mūsų senbuvių negirdėjome jo ar šioje tribūnoje, ar komiteto posėdžiuose taip bendraujant, kad lietųsi emocijos, pyktis, neapykanta. Šis žmogus visada pasižymėjo ir pasižymi aukšta politine kultūra, o svarbiausia, ko Lietuvai reikia, padorumu ir teisingumu”, – tikino save ir kolegas A.Butkevičius.
“Nekonfliktiškumas yra gerai, bet šito maža antram pagal Konstituciją žmogui šalyje”, – ironizavo į politiką vėl grįžęs, tik dabar labiau violetinę, o ne raudoną spalvą mėgstantis Povilas Gylys ir toliau dūrė, girdi situacija, kai nėra alternatyvaus opozicijos kandidato ir Seimo vadovas “renkamas” iš vieno kandidato, nieko gero nežada. “Prisimenu kitus rinkimus, kai tuo metu už būsimąjį premjerą balsavo 102 žmonės. Tas politinis ciklas nebuvo sėkmingas”, – šaržavo P.Gylys.
Po balsavimo paaiškėjo, kad už V.Gedvilo kandidatūrą į Seimo vadovus balsavo 84 parlamentarai, o “prieš” – 49. Tai šiek tiek blogesnis rezultatas nei pavyko pasiekti A.Butkevičiui, kai jį tvirtino premjeru.
Taigi, ar pavyks V.Gedvilui būti nepriklausomu, moraliu, visą parlamentą vienijančiu Seimo pirmininku ir kokių netikėtų sprendimų, žvelgiant į jo praeitį, galima laukti ateityje?

Narystės partijoje nažada suspenduoti
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnu perrinktas Jurgis Razma pastebi, jog netgi viešai buvo skelbiama, kad V.Gedvilas nurungė kitus Darbo partijos (DP) potencialius kandidatus į Seimo pirmininko kėdę tik dėl didesnio paklusnumo partijos vadovui. “O ypač kritiškai vertintinas nuskambėjęs kandidato pasisakymas žiniasklaidoje, kad, sprendžiant kaltinamųjų DP Seimo narių imuniteto klausimą, V.Gedvilas balsuos taip, kaip lieps DP frakcija, – dėstė J.Razma ir pridūrė: Tiesa, Seimo pirmininko rinkimų dieną atsakinėdamas į klausimus, jis sušvelnino tą poziciją, bet, kaip sakoma, pirmas natūralus pasakymas būna pats tikriausias. Pagal jį išeitų, kad DP frakcijos sprendimai kandidatui yra aukščiau negu Konstitucija, negu objektyvūs faktai, negu sąžinė”.
Dar problemiškiau yra tai, kad Seimo Pirmininkas, kaip vienas iš valstybės vadovų, kviečia pas save atsiskaityti įvairius teisėsaugos vadovus. Tarp jų ir vyriausiąjį šalies prokurorą. “Kaip atrodys – dėl dar tebesitęsiančios DP bylos – pavyzdžiui, generalinio prokuroro iškvietimas į Seimo pirmininko kabinetą? – retoriškai klausė J.Razma ir atsakė: Taigi, yra daug pagrindo manyti, kad naujasis Seimo vadovas vis dėlto bus daugiau DP pirmininko Viktoro Uspaskicho atstovas”.
Tuo tarpu, anot konservatoriaus Kęstučio Masiulio, kad V.Gedvilas yra korektiškas, niekam nekliūnantis žmogus, yra gerai, bet jis pernelyg “minkštas” ir dėl to kyla didelė tikimybė, kad jis taps valdingojo V.Uspaskicho marionete.
Todėl daugelis opozicijoje likusių politikų mato vienintelę išeitį – V.Gedvilas, sekdamas susiformavusia tradicija, ne tik turi suspenduoti savo narystę DP frakcijoje Seime, o ir pačioje partijoje. Bet kol kas V.Gedvilas nerodo jokių veiksmų pasitraukti, tegul ir laikinai, iš partijos. Jis tik nepriklauso jokiai parlamentinei frakcijai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ugninga retorika pagarsėjęs Vokietijos socialistas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) antradienį buvo išrinktas Europos Parlamento (EP) pirmininku.

27 šalių Bendrijos parlamento vaidmenį žadantis didinti M.Schulzas pakeis lenką Jerzy Buzeką (Ježį Buzeką), kuris nesiekė būti perrinktas.

Vokietis per pirmąjį balsavimą antradienį įveikė du kitus į šį postą kandidatavusius įstatymų leidėjus iš Didžiosios Britanijos – Nirją Devą (Nirdžą Devą) ir Dianą Wallis (Dajaną Volis).

M.Schulzas surinko 387, N.Deva – 142, o D.Wallis – 141 balsą.

56 metų M.Schulzas pateko į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius 2003 metais, kai tuometis Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) pavadino jį idealiu kandidatu nacių koncentracijos stovyklos sargybinio pareigoms. Vėliau S.Berlusconi buvo priverstas atsiprašyti dėl savo netakto.

Tuojau po šio incidento M.Schulzas iškilo į dabartinį EP Socialistų frakcijos, kurioje pasižymėjo agresyviu debatų stiliumi, vadovo postą.

Vienas socialistų šaltinis sakė, M.Schulzas „nėra itin populiarus“ netgi savo frakcijoje, ypač tarp deputatų iš mažesnių Bendrijos šalių, manančių, jog jis skiria per daug dėmesio įstatymų leidėjams iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Kalbėdamas per praeitą savaitę vykusius debatus dėl naujojo parlamento pirmininko, M.Schulzas žadėjo užtikrinti, kad ši institucija nebūtų nustumta į užribį per šiuo metu vykstančias derybas dėl euro zonos krizės.

M.Schulzas planuoja pasinaudoti savo naujuoju postu, kad padidintų Europos integraciją ir sustiprintų ES įstatymų leidžiamosios institucijos vaidmenį, mėginant spręsti Bendriją ištikusią finansų krizę.

BFL

Siekiant taupyti biudžeto lėšas, priimtas politinis sprendimas mažinti kitų metų Ministro Pirmininko tarnybos (MPT) biudžetą iki 5 proc. Nuo 2008 metų MPT savo biudžetą jau yra sumažinusi 46 procentais.

Jeigu 2008 metais Ministro Pirmininko tarnybos biudžetas sudarė 37 mln. litų, tai šiais metais jis buvo 20 mln. litų. Taip pat Ministro Pirmininko tarnyboje komandiruotėms išleidžiama suma sumažėjo penkis kartus lyginant su 2008 metais. Reprezentacinės išlaidos sumažintos keturis kartus. Tarnybos darbuotojų skaičius mažėjo 22 procentais.

Bendrai ministerijose ir MPT nuo 2008 metų darbo užmokesčio fondas sumažintas 20,5 proc., valstybės tarnautojų darbo užmokestis 16,7 procento.

BFL

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku perrinktas Algirdas Butkevičius, iki šiol turėjęs 13 pavaduotojų, dabar turės tik 10.

Šeštadienį vykstančiame LSDP suvažiavime pavaduotojais patvirtinti: Vytenis Povilas Andriukaitis, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Ričardas Malinauskas, Juozas Olekas, Justas Pankauskas, Algirdas Sysas, Birutę Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Valerijus Makūnas.

Tarp Socialdemokratų partijos vicepirmininkų neliko Mildos Petrauskienė, Romos Žakaitienės, Gedimino Kirkilo ir Justo Paleckio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį kandidatais partijos pirmininko rinkimuose patvirtino dabartinį jos vadovą premjerą Andrių Kubilių ir partijos vicepirmininkę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Tuo tarpu parlamentaras Gintaras Songaila ir Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis, kurių netvirtinti kandidatais siūlė TS-LKD Priežiūros komitetas, prezidiumui atsižvelgus į šią rekomendaciją, liko už borto, BNS patvirtino konservatorių atstovė spaudai Estela Mažonaitė-Zinevičienė.

Kaip BNS sakė TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius, rekomendaciją netvirtinti G.Songailos ir N.Puteikio kandidatais priimta, nes, komiteto vertinimu, šios asmenybės nėra tokios, kurios galėtų pretenduoti į partijos pirmininko postą.

N.Puteikio kandidatūra Priežiūros komitetui pasirodė atmestina dėl incidento su policija prieš kelerius metus, kai uostamiesčio politikas neblaivus atsidūrė areštinėje. G.Songaila kritiškai vertinamas dėl jo vadovaujamos Tautininkų frakcijos partijoje veiklos.

“N.Puteikio atveju neigiamas vertinimas yra dėl jo vis dėlto ne konsoliduojančio, o maištingo būdo, ir jo skyriuje nuolat kyla įtampų, ir, pagaliau, jis yra turėjęs nemalonių problemų su teisėsaugos struktūromis”, – BNS sakė A.Andriuškevičius.

G.Songailą su tautininkais Priežiūros komitetas traktuoja esant maištininkais partijoje. “G.Songaila vadovauja frakcijai, kurios nariai pasirenka raiškos būdus, kurie prieštarauja mūsų nuostatoms, iki šiol šis skyrius nėra integravęsis į partiją, ir nuolat viešai šantažuoja savo išėjimu”, – sakė Priežiūros komiteto vadovas.

A.Kubilių kandidatu į TS-LKD partijos pirmininko postą iškėlė 36 partijos skyriai, I.Degutienę – 16.

Taip pat į partijos pirmininkus buvo iškelti parlamentarai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Stundys, G.Songaila bei Klaipėdos skyriaus pirmininkas N.Puteikis.

V.Stundys ir K.Masiulis antradienį BNS sakė atsiimantys savo kandidatūras I.Degutienės naudai. Varžytis dėl partijos pirmininko nesutiko ir M.Adomėnas.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė apsisprendė dalyvauti valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose.

Parlamento vadovė sako, kad jos apsisprendimą dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose lėmė ne tik partijos narių, skyrių ir bendruomenių pareikšta pozicija, bet ir asmeninis įsitikinimas, kad “rinkimai turi būti tikri, ir partijos pirmininkas renkamas daugiau negu iš vienos kandidatūros”.

“Taip pat tikiuosi, kad mano kandidatavimas ne tik suteiks realią galimybę rinktis, bet ir svariai prisidės prie partijos demokratėjimo, atvirumo, įsiklausymo į kitas nuomones, paskatins partiją modernesniam vadovavimui bei pagyvins diskusijas apie mūsų tapatybę, puoselėjamas vertybes ir politinius pasirinkimus bei tokių pasirinkimų teisingumą”, – sako I.Degutienė.

Ji taip pat tvirtina, jog dalyvaudama partijos pirmininko rinkimuose nemeta iššūkio dabartiniam jos vadovui A.Kubiliui kaip premjerui.

“Priešingai, dar kartą galiu patvirtinti, kad net ir išrinkus mane TS-LKD pirmininke, dėsiu visas pastangas, kad A.Kubilius ir toliau vadovautų Vyriausybei”, – išplatintame pranešime cituojama parlamento vadovė.

“Nuoširdžiai tikiuosi, kad mano kandidatavimas dar labiau sustiprins Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, atvers naujas perspektyvas ir galimybes, o taip pat dar labiau mus sutelks ir suvienys apie bendras mums visiems politines vertybes ir bendram darbui vardan tos Lietuvos”, – teigia ji.

I.Degutienės kandidatūrą rinkimuose į TS-LKD iškėlė 15 skyrių ir bendruomenių, dabartinį vadovą A.Kubilių – 33 skyriai ir bendruomenės.

Taip pat į partijos pirmininkus iškelti parlamentarai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Stundys, Gintaras Songaila bei Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis.

V.Stundys ir K.Masiulis antradienį BNS sakė atsiimantys savo kandidatūras I.Degutienės naudai.

“Atsisakau tokios idėjos (kandidatuoti – BNS), nes Irena Degutienė sutiko. Aš buvau apsisprendęs nedalyvauti rinkimuose, jeigu I.Degutienė dalyvaus”, – teigė K.Masiulis.

Iš rinkimų kovos antradienį pasitraukė ir M.Adomėnas. Partijos kolegoms išsiųstame laiške jis teigė, kad “šiuo mūsų partijai nelengvu ir sudėtingu metu, iškeliančiu neeilinius iššūkius ir reikalaujančiu ypatingos santarvės, partijai turi vadovauti žmogus, turintis išskirtinę patirtį ir autoritetą”.

Be to, būtina užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą ir “parodyti mūsų, kaip didžiausios Lietuvos politinės jėgos, susitelkimą, vieningumą ir ryžtą”.

Kovoti dėl partijos vadovo posto buvo pasiryžęs parlamentaras G.Songaila, tačiau pirmadienio vakarą jo kandidatūrai nepritarė TS-LKD Priežiūros komitetas. Ar jam leisti dalyvauti pirmininko rinkimuose, galutinai spręs TS-LKD prezidiumas antradienio vakarą.

Kol kas apie savo sprendimą nepranešė N.Puteikis.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Seimas antradienį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku paskyrė šio teismo teisėją Romualdą Kęstutį Urbaitį.

Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 67 parlamentarai, prieš balsavo devyni, penki susilaikė.

R.K.Urbaitis – didžiausią teisininko darbo stažą turintis KT teisėjas.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.

R.K.Urbaitis teikiamas vadovauti Teismui vietoj kadenciją kovą baigusio buvusio KT pirmininko Kęstučio Lapinsko.

69 metų R.K.Urbaitis yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo Šakių rajono, vėliau Kauno miesto teismuose teisėju. 1984 metais jis priimtas į Lietuvos advokatų kolegiją, buvo jos tarybos prezidiumo narys, 1993 metais paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šį teismą reorganizavus, dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, nuo 1999 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Konstitucinio Teismo teisėju R.K.Urbaitis paskirtas 2005 metų kovą. Jo kadencija baigsis 2014 metais.

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų – K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono Namavičiaus – kadencija. Juos pakeitė Egidijus Bieliūnas, Gediminas Mesonis ir Dainius Žalimas.

Iš viso KT sudaro devyni teisėjai.

Teismo uždavinys – garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, išaiškinti, ar įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė rimtos konkurencijos iš kokio nors trečio kandidato neturėtų sulaukti, prognozuoja frakcijos Seime vadovas Jurgis Razma.

“Nemanau, kad kas nors trečias galėtų sudaryti rimtą konkurenciją šiems dviems kandidatams. Jeigu A.Kubilius ir I.Degutienė abu duos sutikimą, tai ir bus pagrindinė konkurencijos ašis tarp jų”, – žurnalistams trečiadienį sakė J.Razma.

Kita vertus, politikas pripažino nežinantis, ar jie abu sutiks kandidatuoti.

Seimo pirmininkė I.Degutienė trečiadienį sakė, kad vėliau apsispręs, ar dalyvauti partijos vadovo rinkimuose.

“Jeigu skyriai kels, tai pasižiūrėsiu, kokia bus situacija. Jeigu būsiu iškelta, tai tada ir pamąstysiu. Bet šiandien negaliu į šitą klausimą niekaip atsakyti, nes nežinau, ar būsiu iškelta”, – Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Dabartinio partijos pirmininko premjero Andriaus Kubiliaus kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. Partijos skyriai kandidatus kels iki balandžio 11 dienos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku siūlo skirti šio teismo teisėją 69 metų Romualdą Kęstutį Urbaitį, BNS patvirtino prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Tai didžiausią teisininko darbo stažą turtintis teisėjas. Jis šiuo metu laikinai eina KT pirmininko pareigas vietoj kadenciją baigusio KT pirmininko Kęstučio Lapinsko.

KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.

R.K.Urbaitis yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo Šakių rajono, vėliau Kauno miesto teismuose teisėju. 1984 metais jis priimtas į Lietuvos advokatų kolegiją, buvo jos tarybos prezidiumo narys, 1993 metais paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šį teismą reorganizavus, dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, nuo 1999 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Konstitucinio Teismo teisėju R.K.Urbaitis paskirtas 2005 metų kovą. Jo kadencija baigsis 2014 metais.

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų – K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono Namavičiaus – kadencija. Juos pakeitė Egidijus Bieliūnas, Gediminas Mesonis ir Dainius Žalimas.

Iš viso KT sudaro devyni teisėjai.

Teismo uždavinys – garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, išaiškinti, ar įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Rinkėjų aktyvumas savivaldybių tarybų rinkimuose gali siekti per 45 proc., ir tai būtų vienas geriausių rezultatų per pastaruosius rinkimus, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas.

Jis sakė negalintis išskirti vienos priežasties, kodėl rinkimai susilaukė tokio dėmesio – tai galėjo būti žmonių nenoras valdžią atiduoti balsus galimai pirkusiems kandidatams, leidimas rinkimuose pirmą kartą dalyvauti nepriklausomiems kandidatams ar rinkimams palankus oras.

“Tai 4 proc. daugiau nei prieš ketverius metus ir, sakyčiau, vienas iš geriausių rezultatų per pastaruosius rinkimus. Sunku pasakyti, ar rinkėjai nusprendė, kad reikia balsuoti ir pareikšti savo valią, nes nenori patikėti, kad kažkieno dovanomis suvilioti rinkėjai spręstų, dar vienas dalykas – save iškėlę kandidatai, ir puikus oras, lėmė, kad turime turbūt kokius 45 proc. ar net daugiau”, – spaudos konferencijoje pasibaigus rinkimams sakė Z.Vaigauskas.

Likus valandai iki balsavimo pabaigos, savivaldybių tarybų rinkimuose savo valią jau buvo pareiškę per 43 proc. rinkėjų, įskaitant balsavusius iš anksto, rodo VRK skelbiami duomenys.

20 val. rinkimų aktyvumo duomenys pateikiami iš 902 apylinkių – jų duomenimis, rinkimų dieną savo valią čia pareiškė 39,63 proc. rinkėjų.

Iš anksto dar balsavo 5,02 proc. rinkėjų.

Sekmadienį rinkimuose aktyviausiai balsavo Raseinių rajonas, 19 val. duomenimis, čia balsavo 55,5 proc. rinkėjų. Birštono rajone – 53,49 proc., Pagėgių – 50,80 proc. rinkėjų.

Mažiausiai aktyvūs buvo rinkėjai Klaipėdoje – 31 proc. rinkėjų, Marijampolėje – 30,88 proc. rinkėjų, Panevėžyje -32,96 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu per prieš tai buvusius savivaldybių tarybų rinkimus 2007-aisiais iš viso balsavo 41,3 proc. rinkėjų.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžėsi per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Rinkimų teisę Lietuvoje turi 2 mln. 634 tūkst. 582 rinkėjai.



Tęsdama oficialų vizitą Izraelyje, Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus delegacija lankėsi Izraelio Knesete (parlamente). Premjeras Andrius Kubilius susitiko su Izraelio Kneseto Pirmininku Reuvenu Rivlinu.

Pokalbio metu R. Rivlinas pažymėjo puikius dviejų valstybių tarpparlamentinius santykius, šiltai prisiminė savo apsilankymą Lietuvos Seime 2003 m. Kalbėdami apie regiono saugumo problemas, abu pašnekovai vieningai sutarė, kad valstybės ir tautos, turinčios šviežią tironijos patirtį, daug geriau supranta Holokausto tragedijos esmę bei tautos kančios kainą.

Premjeras A. Kubilius sakė, kad tokios patirties, ko gero, Lietuva turi net per daug. “Švedai keletą šimtmečių nėra išgyvenę jokių svetimųjų invazijų ar žudynių, gal todėl jiems sunku suprasti, ką lietuviui ar žydui reiškia XX a. vidurio negailestingi istorijos smagračiai, kai Hitleris ir Stalinas pavertė mūsų žemę, anot T. Snyderio, tikra “bloodland” – kraujo žeme. “Bloodland” sugėrė ir lietuvių kraują – dešimtys tūkstančių buvo išvežta į Sibirą, žuvo pokario rezistencijoje”, – kalbėjo A. Kubilius.

Premjeras taip pat priminė, kad kiti metai Lietuvoje yra paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Jų metu vyks daug renginių, specialių projektų, kurių tikslas yra pratęsti litvakų palikimą, atkurti jį, saugoti, pristatyti pasauliui. “Litvakų kultūra turi būti matoma ir jaučiame ir Vilniuje, ir pasaulyje”, – pažymėjo A. Kubilius. Be to, Premjeras džiaugėsi, kad vien šio vizito Izraelyje metu jis susitiks su 30 pačių stipriausių ir įtakingiausių Izraelio verslo kompanijų vadovų. “Tie verslo kontaktai neabejotinai turės praktinės naudos Lietuvos ekonomikai, jos augimui”, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Kneseto Pirmininkas dėkojo Premjerui už Lietuvos draugiškumą Izraelio valstybei ir jos žmonėms, kvietė užbaigti kompensacijų už žydų turtą klausimo sprendimą. “Ne piniguose esmė. Tai yra simbolinis reikalas, atsiskaitymas su praeitimi”, – sakė R. Rivlinas.

R. Rivlinas yra “Likud” centro dešiniosios partijos narys, Vilniaus Gaono mokinių palikuonis. Pernai jo šeima šventė atvykimo iš Lietuvos į Palestiną 200 metų.

Premjeras taip pat susitiko su Kneseto parlamentinės opozicijos lydere Tzipi Livni. Šilto ir konstruktyvaus pokalbio metu daugiausiai dėmesio buvo skirta regiono saugumo problemoms ir tų problemų sprendimui visos Europos bendrijos mastu.

T. Livni šeima kilusi iš Lenkijos. Opozicijos lyderė yra “Kadima” (centro) partijos vadovė, buvusi užsienio reikalų ministrė, buvusi krepšininkė.