Europos Sąjungos ekonomikos augimas ir konkurencingumas, skaitmeninė ir globali Europa – tokius uždavinius sau išsikėlė šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Latvija. Tačiau šiuos planus greičiausiai koreguos nestabili ES ekonomika ir įtempta tarptautinė padėtis.

Dovaidas Pabiržis

Pernai Rygoje pagaliau pradėjusi veikti naujoji Latvijos nacionalinė biblioteka „Šviesos pilis“ pusei metų taps švyturiu ir visai Europos Sąjungai – būtent čia vyks Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai renginiai. Tačiau greta fasadinės pirmininkavimo pusės laukia ir sunkus darbas – gerinti iš nuosmukio lėtai besivaduojančią ES ekonomiką bei mėginti sureguliuoti teberusenantį konfliktą Ukrainoje.

Dažnai sakoma, kad pirmininkavimo rezultatus išmatuoti keblu, nes šis procesas yra tarsi estafetė: perimi jos lazdelę, stengiesi savo distancijoje pasirodyti kaip galima geriau ir perduodi ją toliau kitiems. Latvija pirmininkavimo ES Tarybai pareigas perėmė iš Italijos, o liepą ateis Liuksemburgo eilė.

Nepaisant to, dažnai pabrėžiama, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013-ųjų antrąjį pusmetį buvo itin sėkmingas: priimti net 147 teisės aktai, patvirtintas septynmetis ES biudžetas, o netrukus po Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo prasidėjo ir Euromaidano protestai, nulėmę Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą bei tolesnes permainas šioje šalyje.

Bene svarbiausias pusmečio įvykis Latvijoje taip pat bus susijęs su Rytų partneryste: gegužės pabaigoje čia vyks pirmasis nuo 2013 m. Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi reikšmingų sprendimų, tarp jų ir galimo vizų panaikinimo ar liberalizavimo Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos piliečiams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prasideda itališkasis Europos Sąjungos pusmetis. Nors Graikija ir Italija Europos Sąjungoje dažniausiai linksniuojamos kaip ekonominių problemų kamuojamos valstybės, būtent joms šiemet tenka formuoti Bendrijos politinę darbotvarkę pirmininkaujant ES Tarybai.
Italai, liepos 1-ąją užėmę graikų vietą, ketina sekti spartietiškai taupų pirmininkavimo modelį pasirinkusių kolegų pavyzdžiu, tačiau tą padaryti nebus lengva. Nors Atėnai šiam laikotarpiui iš biudžeto skyrė 50 mln. eurų, politikams ir biurokratams pavyko susispausti bei išleisti tik mažiau nei trečdalį – apie 19 mln. eurų. Nenorint sukelti papildomų aistrų krizės padarinių įaudrintoje visuomenėje, Graikijoje apsieita be pompastikos, užsienio svečiai nebuvo pamaloninti dovanomis ar nemokamomis ekskursijomis. Nors dėl to nukentėjo pirmininkavimo matomumas, stebėtojai pripažino, kad efektyviam darbui tai nekliudė, o minimalistinis modelis parodė puikų pavyzdį kitoms valstybėms.
Tiesa, italai taip smarkiai diržų veržtis neketina, žadėdami išleisti apie 56 mln. eurų, – šiek tiek mažiau nei 2013 m. antrąjį pusmetį pirmininkavusi ir apie 60 mln. eurų iš viso atseikėjusi Lietuva.
Italai neslepia, kad jų politinis prioritetas artimiausius šešis mėnesius bus integracijos gilinimas. “Svajoju, mąstau ir dirbu tam, kad ateityje mano vaikai gyventų Jungtinėse Europos Valstybėse”, – sakė centro kairiųjų Italijos premjeras Matteo Renzi.
Tai anaiptol nedžiugins Didžiosios Britanijos, svarstančios apie referendumą dėl narystės Bendrijoje, ir kirsis su politinėmis tendencijomis: po pastarųjų Europos Parlamento rinkimų euroskeptiškai nusiteikusių politikų pagausėjo iki beveik trečdalio.
Tarp kitų tikslų – migracijos srautų, ypač iš Šiaurės Afrikos, ribojimas bei bendros migracijos politikos sukūrimas, taip pat ekonomikos augimo skatinimas bei nedarbo mažinimas. Italai sieks išspręsti ir Makedonijos klausimą: Graikija iki šiol vetuoja šios šalies derybas su ES dėl šalies pavadinimo, kuris esą kėsinasi į Šiaurės Graikijoje esantį Makedonijos regioną. Kartu tai pasitarnaus Italijos užsienio reikalų ministrei Federicai Mogherini, kuri yra viena realiausių kandidačių tapti naująja ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais vietoj Catherine Ashton.
Deja, Lietuvai ir Baltijos šalims reikšmingi klausimai dėl Rytų partnerystės ir Ukrainos ateities, atrodo, liks paraštėse.

Sėkmingas pirmininkavimas elitinėms institucijoms ne tik didina tarptautinį valstybės prestižą, bet ir prisideda prie ekonominių bei kultūrinių santykių plėtros.

Pirmininkavimo ES Tarybai Lietuvos misija baigiasi, bet nuo Naujųjų metų prasideda nauja – pirmininkavimas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai. „Patekome į pasaulinę politikos lygą“, – džiaugiasi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kovoje dėl Ukrainos pralaimėjome

„Lietuvos pirmininkavimas galėtų būti vadinamas milžiniška, šampano ir fejerverkų verta sėkme, jei Vilniuje būtų buvusi pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina“, – mano Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.
Deja, svarbiausia lietuviška iniciatyva, pirmininkavimo ES Tarybai pusmečio akcentas – Rytų partnerystės forumas baigėsi nepasiekus maksimalaus tikslo. Ar Lietuva viską padarė, kad Ukrainos sprendimas būtų kitoks, ar ES turėjo pasiduoti ukrainiečių pasiūlytoms turgaus deryboms – ES ar Rusija daugiau užmokės už pasirašytas sutartis, vertinimai išsiskiria.
“Be abejo, nuvylė Ukrainos vadovybės sprendimas atidėti Asociacijos sutarties pasirašymą, ypač kai Ukraina per pastarąjį pusmetį padarė ryškią pažangą vykdydama reformas pagal eurointegracijos standartus, o Ukrainos visuomenė parodė aiškų apsisprendimą eiti Europos keliu. Tačiau visa Rytų partnerystės programa neabejotinai sustiprėjo, visos ES mastu gavo tinkamą dėmesį, kurį svarbu ir toliau išlaikyti. Vilnius tapo svarbiu Rytų partnerystės brandos momentu, ir tai – jau didelis pasiekimas”, – neabejoja Lietuvos diplomatijos vadovas L.Linkevičius.
Nepaisant nusivylimo dėl Ukrainos, Lietuvos pirmininkavimas sulaukė daug komplimentų. Žinoma, sunku pateikti konkrečių baigtinių darbų sąrašą, nes, kaip vis kartoja diplomatai, pirmininkavimas ES – tarsi estafetės bėgimas: nubėgi savo distanciją ir perduodi lazdelę kitam. Bet nuo kiekvieno estafetės bėgiko greičio priklauso visų bendra sėkmė.
„Vien pasiekto susitarimo dėl ES daugiamečio 2014–2020 m. biudžeto ir dėl ES 2014 m. biudžeto pakaktų, kad turėtume pagrindo džiaugtis sėkmingu pirmininkavimu, kuris nutildė visus skeptikus, abejojusius Lietuvos gebėjimais tai padaryti. Girdi, maža šalis, pirmininkauja pirmą kartą…” – vertina europarlamentarė L.Andrikienė.
Ji vardija ir kitus svarbius darbus: Balyje pasiektas istorinis susitarimas dėl Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių reformos, ES asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus su Moldova ir Gruzija, pasirašytos svarbios sutartys su Azerbaidžanu. “Pasiekėme susitarimus ir dėl užsienio politikos įgyvendinimo finansinių instrumentų, derybos dėl kurių prasidėjo dar Kipro pirmininkavimo metu, o prieš mus pirmininkavusiai Airijai šiuo klausimu apskritai nepavyko nieko ženklaus pasiekti“, – lygina L.Andrikienė.

Dauguma Jungtinių Tautų narių balsavo už Lietuvą

Istorine Lietuvos diplomatijos pergale vadinta ir tai, kad spalį mūsų valstybė pirmoji iš baltijiečių dvejų metų kadencijai išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.
Balsuojant Generalinėje Asamblėjoje Lietuva surinko 187 balsus iš 190 balsavime dalyvavusių valstybių (JT priklauso 193 šalys) ir tapo viena iš dešimties nenuolatinių JT Saugumo Tarybos narių 2014–2015 m. kadencijai. Kartu su penkiomis nuolatinėmis narėmis – didžiosiomis pasaulio valstybėmis Lietuva prie vieno stalo dalyvaus sprendžiant pasaulio taikos ir saugumo palaikymo klausimus. Kaip ir ES Taryboje, JT Saugumo Taryboje abėcėlė lėmė, kad nuo Naujųjų metų pirmininkauti teks būtent Lietuvai.
Sėkmingas pirmininkavimas elitinėms institucijoms svarbus ne tik dėl tarptautinio valstybės prestižo, diplomatijos brandos pripažinimo, bet ir dėl to, kad daromės matomesni, o tai padeda plėtoti ekonominius, politinius, kultūrinius ryšius. “Šį pusmetį buvome susitelkę ties sprendimais, atveriančiais galimybes ES ir Lietuvos žmonėms. Dirbome, kad Europa būtų patikima, auganti ir atvira, nes tikime, jog būtent tokia Europa labiausiai atliepia piliečių interesus. Tai Europa, kurioje kuriamos darbo vietos, vykdoma atsakinga finansų politika”, – pabrėžia L.Linkevičius.

18 mūsų šalies verslo įmonių sutiko paremti pirmininkavimo ES Tarybai programą bendra daugiau nei 2 mln. Lt suma.

Socialinės atsakomybės impulsą visuomenei paprastai perduoda verslas. Po ekonominės krizės daugelis įmonių nustatė ilgalaikės paramos kryptis ir jau ima formuoti bendras tradicijas. Kaip teigia VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius, įmonės suprato, kad socialinę atsakomybę reikia formuoti kryptingai ir tokie projektai gali būti ilgalaikiai. „Tikiuosi, kad savo paramą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu siūlančios įmonės tai darys tiek šį pusmetį, tiek ateityje“, – sako D.Varkulevičius.
Jo nuomone, socialinė atsakomybė kaip tik ir prasideda nuo verslo vidinių impulsų, darant įtaką ir darbuotojų socialiai atsakingai elgsenai, kurie toliau skleidžiami į aplinką.
Pasak D.Varkulevičiaus, tokios iniciatyvos ne tik padeda kurti teisingą verslo įvaizdį, kad įmonės siekia ne vien pelno, bet ir kelia bendrą šalies kultūrą, moralę. Vis dėlto tikimasi, kad tokia parama, kokią pasiūlė įmonės Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu, atvers joms eksporto rinkas. Lietuvą aplankys daug svečių, kurie ragaus produkciją, matys, naudosis gaminiais ir paslaugomis, atvyks svečių, turinčių ryšių ir verslo pasaulyje.
„Atkreiptinas dėmesys, kad dabar ir žmonės, ir organizacijos Lietuvoje linkę daugiau aukoti nei, tarkim, prieš dešimtmetį. Įmonės tai daro kryptingai, nebarstydamos pinigų bet kur. Taigi galime džiaugtis gerėjančiomis tendencijomis“, – apibendrina pašnekovas.

Paramos spektras platus

Mūsų šalies įmonių savanoriškas indėlis į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginius išties milžiniškas. Neatlygintinai talkinti panoro beveik dvidešimt bendrovių.
Savo apimtimi ir verte analogų neturinčios sutarties pagrindu UAB „Krasta auto“ ir „BMW Group“ skirs pirmininkavimo poreikiams iki 180 trečios, penktos ir septintos klasės naujų automobilių. Jais bus vežamos valstybių vadovų, ministrų, Europos Komisijos aukšto lygio delegacijos.
Naftos perdirbimo įmonė „ORLEN Lietuva“ neatlygintinai tieks degalus automobiliams. Bendrovės „ORLEN Lietuva“ akcininkas Lenkijos naftos koncernas PKN ORLEN 2011 m. buvo oficialus Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai partneris.
Oficiali informacinių technologijų partnerė „Baltic Data Center“ neatlygintinai teiks duomenų saugyklos ir atsarginių kopijų paslaugas. Ši AB “Teo LT” įmonių grupei priklausanti bendrovė pripažinta viena geriausių IT paslaugų teikėjų Europoje.
Transportavimo ir sandėliavimo įmonė „DHL Lietuva“ gabens pirmininkavimo dovanas bei kitus Lietuvą reprezentuojančiu siuntinius į šalies atstovybes užsienyje.
O Lietuvos paštas, pažymėdamas pirmąjį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, išleido proginį pašto ženklą ir pagamino bei logotipu papuošė penkių atvirukų kolekciją „Linkėjimai iš Lietuvos“. Atvirukais tapusios nuotraukos buvo išrinktos iš daugiau nei 600 fotografijų, dalyvavusių Užsienio ministerijos paskelbtame konkurse.
Saugos tarnybos „G4S Lietuva“ darbuotojai užtikrins viešąją tvarką ir saugumą renginiuose, skirtuose Lietuvos pirmininkavimui.

Ragaus lietuvišką produkciją

ES šalių lyderiai ir aukšti pareigūnai gaivinsis natūraliu mineraliniu vandeniu „Vytautas“ ir „Akvilė“. Skaičiuojama, kad per 20 Lietuvos pirmininkavimo savaičių Briuselyje ir Vilniuje bus išgerta iki 100 tūkst. litrų mineralinio vandens. Numatoma, kad pirmininkavimo laikotarpiu bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ neatlygintinai teikiamų paslaugų vertė sieks 250 tūkst. Lt.
Pirmininkavimo partneriai jau pasirūpino užkandžiais ir gėrimais per susitikimų pertraukas: bendrovė „Apiterapijos centras“ neatlygintinai tieks medaus arbatą su imbieru, čiobreliais ir pipirmėtėmis. Bendrovė „Švenčionių vaistažolės“ svečius vaišins juodąja, žaliąja ir vaisine arbata. Saldainiais vaišins bendrovė „Rūta“, anyžiniais, imbieriniais ir migdoliniais sausainiais pasirūpins bendrovė „Skonis ir kvapas“, keksiukus tieks „Mantinga“. Ši bendrovė taip pat neatlygintinai tieks maisto paketus pirmininkavimo savanoriams ir žurnalistams.
Be to, svečiai galės paskanauti kietojo sūrio „Džiugas“, kuris yra vienintelis lietuviškas sūris, pelnęs 20 tarptautinių įvertinimų ir apdovanojimų. Sūrį ir kitus užkandžius tieks bendrovė „Žemaitijos pienas“, viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje.
Naminę duoną, kumpį, skilandį ir įvairių Lietuvoje auginamų vaisių sultis tieks Lietuvos ūkininkai ir smulkieji perdirbėjai, susivieniję į kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“. Tradicine lietuviška gira pasirūpins bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ ir „Gubernija“, energinį gėrimą neatlygintinai tieks bendrovė „Alita“, kitus gaiviuosius gėrimus – bendrovė „Lietuviškas midus“. Pirmininkavimo susitikimų svečiai taip pat galės paragauti tradicinių uogienių ir užtepėlių, jomis pasirūpins bendrovė „Gerovės konservai“.
Tikimasi, kad svečiai ir pirmininkavimo renginių dalyviai įvertins mūsų šalies produkciją. Galbūt užsimegs ir vertingų verslo ryšių.

Šiandien Lietuva pirmą kartą istorijoje perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kokie yra pagrindiniai pirmininkaujančios šalies uždaviniai ir kas tie žmonės, tapsiantys tikrosiomis mūsų pirmininkavimo “bitėmis darbininkėmis”?

Labai dažnai tenka išgirsti sakant, kad Lietuva perima pirmininkavimą ES. Tačiau toks apibrėžimas yra klaidinantis, mat Lietuva pirmininkauja ne dabar jau 28 šalių sąjungai, o vienai pagrindinių šios sąjungos institucijų – Europos Sąjungos Tarybai.
ES yra unikalus klubas, kurio narės, 28 Europos valstybės, dirba kartu. Iš to atsiranda teisės aktai – taisyklės, pagal kurias kasdien gyvename. Specialūs tyrimai atskleidžia, kiek taisyklių sukuriama Lietuvos valdžios institucijose, o kiek jų atkeliauja iš ES institucijų. Ir šis skaičius – ES institucijų naudai. Juk būtent ES institucijos daugeliu atvejų nusprendžia, tarkime, kaip atrodo mūsų gatvės, kaip saugoma mūsų aplinka, ką mes valgome ir t.t.
Svarbiausias dalykas kalbant apie ES teisėkūrą yra trijų pagrindinių institucijų sąveika. Tarpusavyje bendradarbiaudamos Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba ir sukuria visą ES teisę. “Taigi mes nevadovaujame visai ES – mes pirmininkaujame ES Tarybai, tai yra atsakome už vienos iš ES institucijų sklandų darbą. Pirmininkavimo laikotarpiu svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti, kad Taryba dirbtų sklandžiai balsuodama dėl jai Europos Komisijos pateiktų teisės aktų projektų”, – paprastai paaiškina Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai departamento vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Julius Pranevičius.

Kas yra Lietuvos “veidai”?

J.Pranevičius primena, kad visi ES Tarybos posėdžiai vyksta prie ovalaus stalo, ir valstybių atstovai balsuoja už EK pasiūlytus teisės aktus savo atstovaujamos šalies vardu.
Pirmininkaujančios valstybės atstovas yra pirmininkas ir prie šio stalo. Jo užduotis – organizuoti darbą taip, kad visos šalys rastų bendrą sutarimą vienu ar kitu klausimu, kad joks diskusijų objektas neatsidurtų aklavietėje. Pirmininkaujančios valstybės atstovas, girdėdamas skirtingus valstybių argumentus, siūlo kompromisus, derina pozicijas ir ieško optimaliausio, visiems tinkamo sprendimo.
Pasiekus sutarimą ES Taryboje, pirmininkaujančios šalies užduotis – rasti sutarimą su EP, kuris tuo pat metu irgi darbavosi ties vienu ar kitu klausimu.
“Pavyzdžiui, prieš porą savaičių į Lietuvą buvo atvykusi EP Socialistų frakcijos delegacija, kuri jau iš anksto domėjosi Lietuvos pozicija skirtingais klausimais. Mat jiems labai svarbu, kaip šį pusmetį dirbs Lietuvos pirmininkaujama ES Taryba ir ar bus lengva su ja rasti bendrą sutarimą. Tarkime, ES finansinės perspektyvos klausimu kompromiso su Europos Parlamentu siekė jau kelios pirmininkaujančios šalys iš eilės – Kipras, dabar Airija”, – pavyzdį pateikia J.Pranevičius.
Beje, šiuo metu galima suskaičiuoti jau per 560 iniciatyvų, kurios iš EK atkeliauja į mūsų “daržą”, tad veikti tikrai bus ką.
Pasak J.Pranevičiaus, iš viso per pusmetį paprastai įvyksta apie 1,5 tūkst. oficialių posėdžių. Jei pridėtume dar ir parengiamuosius posėdžius (pavyzdžiui, tokius, kuriuose prieš ES Tarybos darbo grupės posėdį susitinka tam tikros srities ekspertai ir tariasi, kokios pozicijos bus laikomasi posėdžio metu), susidarytų apie 3 tūkst. posėdžių per pusę metų. Visiems jiems ir turės vadovauti Lietuvos atstovai.
Pabrėžtina, kad tiek darbo grupėms pirmininkaujantys (paprastai tai vidurinės grandies tarnautojai), tiek ambasadoriai, tiek ministrai, kuriems teks sėdėti pirmininko kėdėje, buvo ilgai ir kruopščiai rengiami šiam atsakingam ir nelengvam pusmečiui, tad tikimasi, kad jie ne tik sugebės sklandžiai nudirbti kas 14 metų tenkančio pirmininkavimo darbus, bet ir pasisems neįkainojamos patirties, kuria Lietuva pasinaudos ir pasibaigus pirmininkavimo laikui.

Trijų ES institucijų sąveika

Europos Komisija
(Rūpinasi bendraisiais ES interesais)
Šią instituciją sudaro komisarai, po vieną iš kiekvienos šalies, bei 30 tūkst. EK darbuotojų.
Jie neatstovauja jokioms valstybėms, o rūpinasi bendraisiais ES interesais.
Kai jie, rūpindamiesi bendraisiais reikalais, pasiūlo teisės akto projektą, šis keliauja į kitas dvi institucijas: Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą. Jau vėliau, priėmus teisės aktą, EK prižiūri, kaip ES narės paklūsta ir įgyvendina tas taisykles.

Europos Parlamentas
(Vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija)
Europos Parlamentas yra vienintelė ES institucija, į kurią ES piliečiai tiesiogiai renka savo atstovus. Išrinkti europarlamentarai sprendžia, ar Europos Komisijos pasiūlytas teisės aktas naudingas jų rinkėjams, ar ne.

Europos Sąjungos Taryba
(Pirmininkauja Lietuva)
(Koordinuoja valstybių narių politiką)
Ši institucija sutelkia nacionalines vyriausybes ir, kaip ir EP, sprendžia, ar pritarti EK pasiūlytam teisės akto projektui.
ES Taryboje yra 260 darbo grupių, kurių kiekvieną sudaro atstovai iš visų ES šalių. Aukštesni šioje struktūroje yra du ambasadorių susitikimai ir galiausiai dešimties tarybų, kurias sudaro ES šalių ministrai pagal savo kuruojamas sritis – nuo žemės ūkio iki socialinės apsaugos.
Kiekviename iš šių lygių darbą šį pusmetį organizuos Lietuvos atstovai.

Iš viso užsienyje bus organizuojama apie 450 su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai susijusių renginių. Lietuvos kultūrą ES ir visam pasauliui pristatys net 68 koncertai, 42 parodos, 17 kino filmų, 4 spektakliai.

Mūsų šalį pristatančius renginius, parodas, meninius projektus vienija tikslas išryškinti svarbiausius šalies kultūros ir meno laimėjimus, parodyti, kad Lietuva turi ypatingą istorinį paveldą ir vertingų kultūrinių sąsajų su kitomis valstybėmis. Lietuvos pristatyme akcentuojamos svarbiausios ir pasaulio mastu reikšmingos Lietuvos meno sritys, šalies gamtos ir architektūros paveldas, valstybingumo istorija.

Originalių formų paieškos
Su mūsų šalies materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu supažindinsiančioje parodoje „Lietuva pašto siuntoje“ bus eksponuojama dešimt pašto siuntų, atspindėsiančių Lietuvos gamtinį ir kultūrinį paveldą, įtrauktą į UNESCO pasaulinio, kultūrinio, gamtos ir kitokio paveldo sąrašus. Tarp eksponatų galima pamatyti Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją, Vilniaus senamiestį, Kryžių kalną ar Dainų šventės akimirkas.
Paroda pristatoma netikėta forma: jos objektai paslėpti iš pažiūros paprastose dėžėse, kurios primena pašto siuntinį. Pakėlus jų dangčius atsiveria nuostabūs mūsų kraštovaizdžio reginiai.
Ne mažiau originalus projektas „Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“ su mūsų šalimi supažindina pasitelkus įdomias ir netikėtas istorines, kultūrines, ekonomines bei kitokias sąsajas su visomis ES valstybėmis. Kiekvieną sąsają vaizduoja specialiai Lietuvos menininkų ir amatininkų sukurtas eksponatas, įkomponuotas į permatomą šešiakampę dėžę. Visos 27 dėžės sudėtos į bičių korį primenantį interaktyvųjį stendą. Kiekvieną sąsajos objektą galima apžiūrėti iš įvairių kampų, o interaktyviajame ekrane sužinoti sąsajos istoriją bei kodėl atitinkamą sąsają įprasmina tam tikri objektai.

Menų simbiozė

Parodą “Poetiniai dokumentai” sudaro XX–XXI a. Lietuvos fotografijos, poezijos ir kino fragmentai, susidedantys iš daugiau nei šimto žymiausių Lietuvos fotografų darbų, dešimtys ryškiausių šalies poetų tekstų bei kino meno kūrinių. Savo fotografijos darbais reikšmingiausias šalies istorines patirtis pristato žymiausi Lietuvos fotografijos meistrai – Antanas Sutkus, Algimantas Kunčius, Jonas Kalvelis ir kt. Parodoje stengiamasi atskleisti Lietuvos istorijai jautrias temas – okupacijos, nepriklausomybės atgavimo, išgyventos totalitarinės sistemos priespaudos, masinės deportacijos ir emigracijos, holokausto ir kt.
Pasak Nacionalinės dailės galerijos dailės informacijos centro vadovės Ievos Mazūraitės-Novickienės, tam, kad paroda nebūtų tik istorinė, bet svarbi ir menotyriniu požiūriu, sumanyta sujungti dvi meno šakas – fotografiją ir poeziją, kurią atrinkti padėjo žinomas poetas Eugenijus Ališanka. Taigi iš šių dviejų meno laukų ir gimė poezijos ir fotografijos paroda, informaciją perteikianti per penkias temas: gamtos, miesto, atminties, laiko ir žmogaus.

Interpretacijos šiuolaikiniu formatu

Šiuolaikinių Lietuvos menininkų plakato dydžio atspaudų paroda „Didesnio dalis“ atskleidžia fragmento galimybę atstoti visumą. Šios užduoties imasi garsiausi Lietuvos šiuolaikiniai menininkai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, tarptautinių šiuolaikinio meno festivalių dalyviai, pasiūlę po skaitmeninį atspaudą.
Kaip pabrėžia Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, paroda „Didesnio dalis“ (DD) sumanyta kaip anonsas, o kalbant kino terminais, kaip trileris, pristatantis Lietuvos šiuolaikinio meno sceną. Jos tikslas – pritraukti dėmesį ir paskatinti tolesnį domėjimąsi lietuvių menininkų projektais.
„Žinia, kurią, tikiuosi, perskaitys projekto DD lankytojai įvairiose šios parodos rodymo šalyse, yra ta pati, su kuria Lietuva pradeda pirmininkavimą ES Tarybai – priminti visiems, kad per daugiau nei dvidešimt laisvės metų Lietuva sugebėjo išauginti net kelias itin sėkmingai ir įdomiai dirbančių šiuolaikinio meno kūrėjų kartas. Lietuva – nedidelė, bet labai dinamiškai veikianti, moderniai mąstanti ir nuolat kurianti šalis”, – sako K.Kuizinas.
Labiausiai išsiskiriantys ir dėmesio verti akcentai, pasakojantys XX a. Lietuvos dokumentinio filmo istoriją, pristatomi projektu „Kino inkliuzai“. Šis projektas padės Lietuvos kinematografinio palikimo perlus išsaugoti ateities kartoms skaitmeniniu formatu. Programą sudaro septyni dokumentiniai kino filmai, sukurti Arūno Matelio, Roberto Verbos, Almanto Grikevičiaus, Henriko Šablevičiaus ir Audriaus Stonio.
Pasak projekto koordinatorės, istorikės, VšĮ „Meno avilys“ projektų vadovės Linos Kaminskaitės-Jančorienės, esminė šiuo darbu perteikiama žinia – supažindinti su menkai svetur  žinoma lietuvių dokumentinio kino istorija. Tai daroma pasinaudojant visomis įmanomomis šiuolaikinėmis technologijų inovacijomis: filmų skaitmeninimu, restauravimu, jų pritaikymu šiuolaikiniam skaitmeniniam kino rodymui.
„Tokiu būdu įveikiamas esminis kliuvinys, trukdęs pristatyti lietuvių kino kūrinius svetur – ten, kur kino rodymo kokybės kartelė aukšta. Filmų programa sudaryta siekiant ne tik supažindinti su lietuvių kino kalbos savitumu, tęstinumu bei raida, bet ir atspindėti lietuvių visuomenės tapatumo transformacijas (sovietmečio, posovietmečio). Išrinkti kino kūriniai šias transformacijas ženklina bei leidžia geriau suprasti, kokioje sociokultūrinėje erdvėje buvo gyventa ir kurta“, – pabrėžia L.Kaminskaitė-Jančorienė.

Per 200 renginių, daugiau nei 20 aukščiausio lygio susitikimų, apie 20 tūkst. užsienio politikų, diplomatų, tarnautojų – štai kaip atrodys pirmininkavimas ES Tarybai iš Vilniaus.

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai prasidės atidarymo ceremonija Vilniaus universiteto Didžiajame kieme jau šį penktadienį, liepos 5 d. Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, taip pat Europos Komisijos, Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai, Europos parlamentarai ir kiti garbingi svečiai.
Svarbiausias renginio akcentas – kompozitoriaus Kipro Mašanausko sukurta muzikinė ir vaizdo kompozicija „Sąšauka“. Būgnų ritmai kvies susiburti, bendrauti visas ES valstybes: „Sąšaukos“ fragmentus atliekantys muzikantai atstovauja visoms ES narėms, o vaizdo klipuose matomi 28 sostinių motyvai lengvai atpažįstami kiekvienam Europos piliečiui.
Šis renginys pradės ne tik pirmininkavimą, bet ir tikrą renginių maratoną, kuris tęsis iki pat Naujųjų metų.

ICT konferencijoje – tūkstančiai svečių

Didžiausiu mūsų šalyje vyksiančiu renginiu per artimiausią pusmetį drąsiai galima vadinti konferenciją „Informacinės ir ryšio technologijos“ (ICT 2013). Lapkričio pradžioje šis pirmą kartą Vidurio Europoje organizuojamas renginys sutrauks minias dalyvių ir svečių, kurie anksčiau rinkdavosi kitose didžiosiose Europos sostinėse.
Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtame kelias dienas truksiančiame renginyje, organizuojamame drauge su Europos Komisija, sulauksime per 4 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio. Tai mokslininkai, verslininkai, strategai, kurie aptars Europos IRT politikos klausimus. Be to, renginio metu vyksiančioje tarptautinėje parodoje bus pristatomi pažangių tyrimų, technologijų, paslaugų ir verslo srities produktai, o erdvėje „Lithuanian village“ geriausius savo IRT projektus pristatys Lietuva.

Virtinė aukščiausio lygio susitikimų

Tarp svarbiausių Lietuvoje vyksiančių renginių verta paminėti ir nepaprastos svarbos aukščiausio lygio vadovų susitikimus. Štai lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyks trečiasis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame susitiks ES šalių ir šešių Rytų šalių valstybių ir vyriausybių vadovai bei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H.Van Rompuy. Šio renginio apšilimu taps lapkričio 11–12 d. Vilniuje rengiamas svarbus ES strategijos Baltijos jūros regione metinis forumas. Jo metu per 500 dalyvių aptars klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu.
Beje, dauguma renginių vyks Vilniuje, jiems pasirinktos trys pagrindinės vietos – Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos parodų ir kongresų centras “Litexpo” ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Tiesa, kai kurie renginiai, susitikimai, ES institucijų darbo grupių sesijos ir įvairios konferencijos vyks ir kituose miestuose – Kaune, Druskininkuose, Trakuose, Klaipėdoje.
Tikimasi, kad aukšto lygio susitikimų organizavimo patirtis prisidės prie konferencijų turizmo plėtros. Be to, šalies ekonomika turėtų pajusti ir išaugusios apgyvendinimo, maitinimo, transporto, konferencijų paslaugų paklausos naudą.

Kaip renginiai atsilieps Vilniaus ir kitų miestų saugumui

Sostinės VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko Vytauto Grašio komentaras

Policija dės visas pastangas, kad gausus pirmininkavimo renginių repertuaras nuo pat liepos iki gruodžio darytų kuo mažiau įtakos eismui ir viešajai tvarkai. Žinoma, dėl to pasistengti turės ir gyventojai bei vairuotojai – prašysime jų supratingumo ir pakantumo užleidžiant kelią delegacijų kortežams, be to, raginsime atidžiai stebėti kelio ženklus, kurie, atsižvelgiant į renginius, gali keistis. Tarkime, kur anksčiau buvo leidžiama statyti automobilius, vieno ar kito renginio metu gali atsirasti apribojimų ir pan.
Verta turėti omenyje ir tai, kad svarbiausi įvairių delegacijų maršrutai drieksis iš ir į oro uostą, taip pat – į viešbučius, centrą, renginių vietas, tad šiose atkarpose bus prašoma ypatingo vairuotojų budrumo. Viso pirmininkavimo laikotarpiu viešąją tvarką užtikrins papildomos policijos pajėgos. Pavyzdžiui, patruliai važinės viešuoju transportu, papildomos policijos pajėgos patruliuos centre. Numatomas atskiras darbas su asocialiais, neblaiviais, taip pat išmaldos prašančiais asmenimis, vyks griežtesnė kova su prostitucija.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas objektams, kuriuose vyks su pirmininkavimu susiję renginiai. Be to, nuolatinėje parengtyje bus pareigūnai, kurių darbas – provokacijų, protestų, išpuolių prevencija.

Mūsų šalies pirmininkavimo ES sėkmė bus matuojama ne renginių gausa ar išasfaltuotų Vilniaus gatvių kilometrais, o pagal suderintų ir priimtų teisės aktų kokybę ir skaičių.

Aušra Lėka
„Veidui“ iš Briuselio

Lietuva – ES Tarybos pirmininkavimo debiutantė jaudinasi, kaip pasirodys prieš Europą. Šiandien ES Tarybai (ET) pirmininkauti pradedanti Lietuva jau parengė svečiams sūrių, šalikėlių ir kaklaraiščių, suplanavo koncertus ir parodas, šviežiai išasfaltavo sostinės gatves, informavo apie surengsimus forumus, o “Ernst &Young” net jau suskaičiavo, kad vien dėl Lietuvos žinomumo padidėjimo 2012-2015 m. šalies eksportas gali didėti apie 89 mln. Lt, o tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą apie 149 mln. Lt, o kiek dar Lietuvoje paliks į per 200 renginių Vilniuje atvyksiantys svečiai. Tai turėtų paguosti antieuropinėmis idėjomis persiėmusius kai kuriuos tautiečius, kurie mano, kad tie per 214 mln. Lt, kuriuos per pasirengimo ir pirmininkavimo laiką išleis Lietuva, – per didelė kaina už garbę diriguoti Europai.
Briuselyje kasdien taip pat gausėja lietuviškų akcentų: štai Europos Komisijos pastate aukštyn žemyn dvylikoje liftų kyla ir leidžiasi Lietuvos dailininkų menininkų kūrinių paroda. Europos Parlamente trečiadienį atidengta “Baltijos kelio” atminimo lenta, o po to surengtame Lietuvos pirmininkavimo išvakarėms skirtame priėmime net Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas, kurį Briuselio koridorių žinovai kaltina vilkinus susitarimą dėl 2014-2020 m. ES biudžeto, neatsilaikė prieš lietuvišką džiazą ir puolė šokti. Beje, kitą rytą EP pirmininkas, iki Europos Vadovų Tarybos likus vos kelioms valandoms, paspaudė rankas derybininkams – paskutines dienas ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos premjerui Endai Kenny ir EK pirmininkui Jose Manueliui Barroso ir pagaliau pritarė kompromisiniam sutarimui dėl ilgamečio ES biudžeto.
Tiek džiazo, nors koncertų ir vakarėlių per šį pusmetį bus dar daug. Bet tikrasis darbas kur kas proziškesnis: Lietuvos atstovų laukia ilgos derybų valandos. Ne renginių spalvingumas, o gebėjimas sutarti dėl svarbiausių teisės aktų lems, ar Lietuvos pirmininkavimas ET bus sėkmė Europai.
Beje, skirtingos šalys ES Tarybai pirmininkavo skirtingai – lenkai su patosu, surengę begalę renginių visoje šalyje, danai, atvirkščiai, akcentavo taupumą. Kipras pirmininkavo praktiškai tik iš Briuselio. Kai kur pirmininkaujant keitėsi vyriausybės, bet, pavyzdžiui Čekijoje, po tokio kolapso pirmininkavimas tik pagerėjo.

Kodėl Lietuvos pirmininkavimas sunkesnis
Vien Briuselyje lietuviai vadovaus 200 darbo grupių, suplanuota 1600 jų posėdžių įvairiausiais klausimais. Iš Vyriausybės narių didžiausias krūvis teks Lietuvos užsienio reikalų, finansų ministrams ir viceministrams, taip pat Žemės ūkio ministerijos vadovui, kiek mažiau, bet taip pat nemažas darbas laukia ūkio bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų.
Ar tie posėdžiai baigsis priimtais teisės aktais, priklausys nuo Lietuvos atstovų lankstumo, derybinių gebėjimų, išsilavinimo, net gebėjimo reikšti mintis anglų kalba, ko kai kurie Vyriausybės nariai dar tik mokosi. Žinoma, tai priklausys ir nuo šiandien jau dvidešimt aštuonių ES šalių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atsakomybės ir pasiryžimo siekti kompromisų. Juk pirmininkausime ne ES, o vienai iš trijų svarbiausių jos institucijų.
Skaičiais ir faktais pamatuoti pirmininkavimo sėkmę sunku. Kaip sako Briuselio diplomatai, čia lyg traukinį – paimi valdymą į savo rankas, kažkiek patrauki į priekį ir vėl perduodi kitiems. Lietuva, perimdama pirmininkavimą iš Airijos, ypatingai jai dėkoja už gebėjimą nors paskutinėmis savo pirmininkavimo dienomis vis dėlto pasiekti politinį sutarimą dėl septynmečio finansinio plano. Reikia tikėtis, kad po pusmečio pirmininkavimą iš Lietuvos perimsianti Graikija taip pat turės už ką padėkoti pirmtakei.
ET duona – įstatymų leidyba, kurios mums teks išskirtinai daug. “Neatidėliotinas prioritetas – 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui sėkmingai pradėti būtini 56 teisės aktai, kuriuos turime priimti dar šiemet, kitus 19 – kuo greičiau. Dar 45 teisės aktus reikia priimti Vadovų tarybos sprendimu. Eilės laukia dar 178”, – vardija Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis.
Palyginimui, ES Tarybai pirmininkavusiai Slovėnijai pavyko įveikti 74, Prancūzijai 76, Čekijai 78, Švedijai 15, Ispanijai 35 teisės aktus, vidurkis – apie pusšimtis.
Lietuvos pirmininkavimą išskirtiniu ir daug sunkesniu daro sutapę du ciklai – ne tik finansinis (galutinis pasirengimas 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui), bet ir politinis (Europos Parlamento rinkimai). Briuselyje neabejojama, kad ne biudžeto turinys, o dirbtinė drama prieš EP rinkimus bandant atkreipti dėmesį į iki Lisabonos sutarties tik diskusijų klubu vadintą EP nulėmė užsitęsius ginčus dėl ilgamečio biudžeto. Ar drama bus vienintelė, ES žinovai nesiima prognozuoti. Po kelių mėnesių ginčų biudžeto skaičiai liko tie patys – 960 mlrd.eurų. Kompromisas pasiektas dėl biudžeto lankstumo – kiek nepanaudotas lėšas bus galima kiloti iš vienų metų į kitus: ketverius metus leisti panaudoti likusias nepanaudotas metų lėšas be “lubų”, trejus – su “lubom”.
Bet ir praėjusią savaitę pasiektas sutarimas dėl biudžeto, kaip Briuselyje dalyvaudama Europos Vadovų Taryboje priminė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tik politinis, kurį dar turės patvirtinti tiek Europos Taryba, tiek EP. Tai gyvybiškai svarbu, nes pirmininkaujančiai valstybei Lietuvai leis pradėti derėtis dėl konkrečių sektorinių projektų, kurių yra apie 75. “Vadinasi, greičiausiai būsime pajėgūs laiku suderėti ir ES finansiniai resursai ES šalims bus prieinami nuo 2014 m. pradžios”, – tikisi D.Grybauskaitė.
O ką reikštų lėšų vėlavimas, tiksliai įvardijo už mokesčius ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta: septyniose ES valstybėse du trečdalius investicinių programų sudaro ES lėšos. Kaip žinia, ir Lietuvos valstybės biudžete ES lėšos kai kuriais metais siekdavo arti trečdalio.

Prieš pirmininkavimą ES Tarybai labai susitelkėme į infrastruktūros gerinimą, bet užmiršome kitas sritis.

Iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai liko vos porą savaičių. Parengiamieji darbai vyksta taip, kad net rūksta: perasfaltuojamos gatvės, klojami nauji šaligatviai, sodinami gėlynai, įvairiausiuose rūmuose šveičiamos salės, restoranai pildo atsargas, net taksi firmos atnaujina savo automobilių parkus. Kitaip tariant, prieš svečius norime pasirodyti daug šaunesni, nei esame iš tikrųjų.
Bet prieš pirmininkavimą mes labai susitelkėme į infrastruktūros gerinimą ir užmiršome kitas sritis. Juk užsienietis, atvykęs į Vilnių ar Kauną, įspūdį apie Lietuvą susidaro ne vien iš gatvių, šaligatvių, reprezentacinių salių ir lovų viešbutyje. Iš tiesų jam tai rūpi mažiausiai, nes nei Briuselio, nei Paryžiaus, nei Londono gatvių, šaligatvių, salių ar viešbučių kambarių mes tikrai nepranoksime. Įspūdį svečiai susidarys iš bendravimo su mūsų žmonėmis, jų mandagumo, elgesio gatvėse, aptarnavimo kultūros, lankytinų mūsų vietų, senamiesčių, pramogų industrijos, galų gale iš elementarios tvarkos ar netvarkos. Kitaip tariant, koks nors taksistas, už 10 km kelionę iš užsieniečio nuplėšęs 150 Lt, gali nubraukti visus jo mūsų šalyje patirtus gerus įspūdžius ir ilgam palikti kartėlį bei prastą mūsų šalies įvaizdį.
Daugumai Lietuvos gyventojų atrodo, kad tas  pirmininkavimas ES Tarybai tėra egzaminas mūsų politikams ir klerkams, bet iš tiesų tai išbandymas daugumai šalies (ypač didžiųjų miestų) gyventojų. Per būsimą pusmetį pamatysime, kokie esame iš tikrųjų, ar tikrai taip puikiai mokame užsienio kalbas, kaip giriamės. Juk, remiantis gyventojų surašymo duomenimis, lietuviai patys save laiko kone poliglotais, mokančiais po keturias penkias kalbas. Pamatysime net ir tai, ar mūsų žmonės nėra tamsūs. Šiaip jau mėgstame pasigirti savo išsilavinimu, geografijos ar istorijos žiniomis, bet ne vien tai parodo žmogaus šviesumą ar intelektą. Šviesūs mes ar tamsūs, nesunku nustatyti bandant užmegzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi.
Tarkime, mokslininkas, ūkininkas, stalius ir eurobiurokratas lengviau ras bendrą kalbą Vakaruose nei Lietuvoje. Apie ką šie žmonės kalbėtų Lietuvoje? Apie orą, krepšinį, gal dar apie Viktorą Uspaskichą. Negebėjimas rasti bendrą kalbą kaip tik ir rodo lietuvių tamsumą. O štai Vokietijoje su nepažįstamu žuvies pardavėju valandą galima diskutuoti apie neramumus Turkijoje, apie nesibaigiantį pilietinį karą Sirijoje ar islamistų radikalėjimą skirtinguose pasaulio regionuose. Pamėginkite apie tai pasikalbėti su vidutiniu lietuviu ir liksite nemaloniai nustebinti. Taip yra todėl, kad esame gana provincialūs ir siauro akiračio. Be to, esame linkę savo problemas sureikšminti ir nesugebame įvertinti mūsų kitų valstybių ar tautų interesų kontekste.
Tikriausiai dauguma sutiks, kad būtų kur kas geriau, jei svečiams paliktume darbščių, nuoširdžių, lanksčių, naujovėms imlių, o ne tamsių, nešvarių, nekultūringų ir agresyvių žmonių įspūdį. Tačiau kaip tik tokį įspūdį galime palikti, jei vairuotojai Vilniaus gatvėse elgsis kaip chamai. O kol kas jie elgiasi būtent taip. Tiesa, kai iš gatvių pasitrauks remontininkai, galbūt mūsų vairuotojai taps ramesni. Jei taip nenutiks, paliksime labai nekokį įspūdį. Juk vokietis, nuvažiavęs į Italiją, beveik visada pasibaisi italų vairavimo kultūra, taigi ir atvykęs į Lietuvą pasipiktins lietuvių vairavimo maniera. Tiksliau, nekultūra.
Dar gerai būtų, kad prie svečių lietuviai mažiau inkštų, stenėtų, dejuotų, kaip čia viskas blogai ir kokie jie nelaimingi.

Kaip pirmininkaujanti valstybė, Lietuva turės atstovauti ES Tarybai derybose dėl teisės aktų su Europos Parlamentu. Ar Lietuvai seksis susidoroti su šia užduotimi?

Po Lisabonos sutarties pasirašymo 2009 m. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės užduočių sąraše kur kas svarbesnę vietą nei anksčiau užėmė bendradarbiavimas su Europos Parlamentu (EP). Mat jo politinė svarba gerokai išaugo, o europarlamentarai dabar turi kur kas daugiau galių sprendžiant visai Europos Sąjungai svarbius reikalus. Štai žemės ūkio, energetikos, imigracijos, struktūrinių fondų srityse EP yra lygus ES Tarybai.
Tad ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės ir EP derybos ne visuomet vyksta sklandžiai. Štai šiemet ES Tarybai pirmininkaujančiai Airijai teko išgirsti veto svarstant daugiametę 2014–2020 m. finansinę programą. Ant kortos pastatyta labai daug: jei dėl biudžeto nebus susitarta iki Airijos pirmininkavimo pabaigos, gali būti pakenkta ES tęstinėms tyrimų, kaimo plėtros programoms, kitąmet išmokų laiku negautų ūkininkai.
Lietuvos irgi laukia nemažai svarbių užduočių. Pavyzdžiui, pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvos laukia derybos dėl konkrečių ES daugiamečio biudžeto programų, tarp kurių – ir įvairios programos, susijusios su ES socialinės politikos įgyvendinimu.
Kaip teigia Lietuvoje neseniai viešėjusi Europos Komisijos generalinė sekretorė Catherine Day, Lietuva turi unikalią galimybę išnaudoti pirmininkavimą ES Tarybai, kai ir Europos Parlamentas, ir Europos Komisija baigia paskutinius kadencijos metus, – juk kitais metais bus rengiami nauji rinkimai į Europos Parlamentą. “Tai laikotarpis, per kurį gali būti priimta labai daug sprendimų. Juk Europą būtina sugrąžinti į ekonominio augimo kelią”, – aiškina C.Day.

Vyksta intensyvūs EP delegacijų vizitai

Ekspertai ramina, esą Lietuva šiam nelengvam darbui rengiasi iš anksto ir labai atsakingai, todėl bent tai, kas nuo jos priklauso, tikrai bus padaryta.
Kaip tik šią savaitę į Lietuvą atvyksta EP frakcijų vadovai su EP pirmininku Martinu Schulzu priešakyje. Tai tradicinis EP lyderių vizitas į būsimą pirmininkaujančią valstybę, per kurį bus apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos pirmininkavimo prioritetų ir išsakyti lūkesčiai.
Be to, pastaruosius du mėnesius vyko intensyvūs EP frakcijų ir komitetų vizitai į Lietuvą. EP nariai su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais aptarė svarbiausias ES problemas: nedarbo, jaunimo užimtumo skatinimo, emigracijos, moterų kvotos bendrovių valdybose, aptarė ES ekonominę padėtį, vidaus rinkos klausimus ir kt.
Susitikti su Lietuvos Vyriausybės nariais bei politinių partijų atstovais ir aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, aktualių pirmininkavimo darbotvarkės klausimų gegužės pradžioje buvo atvykę ir EP Liberalų bei demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos atstovai.
Lietuvos ministrų didžiausias iššūkis laukia liepą, kai Briuselyje europarlamentarams per kelias intensyvias dienas teks pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetus. Simboliškai pirmininkavimas irgi prasidės EP, kur Lietuvos pirmininkavimo programą liepos 3 dieną pristatys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
EP plenarinėse sesijose įprasta, kad pirmininkaujanti valstybė atstovauja visai ES Tarybai ir dalyvauja diskusijose svarbiausiais ES klausimais. Per Lietuvos pirmininkavimą šios pareigos atiteks Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Vytautu Leškevičiui, Briuselyje neoficialiai vadinamam Europos ministru.

Vytauto Leškevičiaus, Lietuvos užsienio reikalų viceministro, komentaras

Per pirmininkavimą ES Tarybai Lietuvai svarbiausia, kad Europos teisėkūros procesas vyktų sklandžiai. Lietuva bus sąžininga tarpininkė, siekianti užtikrinti sklandų ES sprendimų priėmimą, darbų tęstinumą, įtraukti visus reikiamus partnerius. To pagrindas yra nuolatinis ir efektyvus bendradarbiavimas su Europos Parlamentu – šis kartu su ES Taryba yra pagrindiniai žaidėjai priimant naujus ES teisės aktus.
Kaip rodo Airijos pavyzdys, geri pirmininkaujančios šalies santykiai su EP yra būtinybė. Visos šalys suinteresuotos, kad iki liepos Europos Parlamentas pritartų daugiamečiam ES biudžetui, antraip kyla pavojus, kad kitąmet vėluosime pradėti programų įgyvendinimą. Laimei, mūsų Trejeto partneriams airiams netrūksta ryžto – remiame pirmininkaujančią šalį, nes turime laikytis tikslo derybas su Europos Parlamentu baigti pirmininkaujant Airijai. Mums po to teks uždavinys su Europos Parlamentu iki metų pabaigos suderinti keliasdešimt teisės aktų, kurių reikia norint pradėti įgyvendinti biudžetą.
Ruošdamiesi pirmininkauti gerokai iš anksto pradėjome megzti glaudžius ryšius ir su europarlamentarais. Bendraujame įvairiais lygiais – nuo komitetų pirmininkų, politinių frakcijų lyderių iki frakcijų sekretoriatų. Lietuvos pirmininkavimo prioritetus birželį pristatysiu komitetų pirmininkų konferencijoje Strasbūre.
Galima pasidžiaugti, kad santykiai su EP klostosi labai gerai – dažnai dėl svarbiausių dalykų mūsų ir europarlamentarų nuomonės sutampa.

Nuo 2013 m. liepos Lietuva turės unikalią galimybę tapti ES, vienijančios 500 mln. žmonių, lydere. Pirmininkavimas parodys, kiek per 23-ejus nepriklausomybės metus subrendome kaip valstybė.

Darbotvarkė: finansų subalansavimas, ūkio augimas, energetika
„Jau beveik devynerius metus naudojamės ir nepamatuojamais narystės pranašumais – taikos bei bendrų vertybių erdve, bendrąja rinka su bendrais standartais, ir pamatuojamais – iš ES biudžeto gauname septynis kartus daugiau, nei į jį įmokame. Tad pirmininkavimo pareiga yra tik palyginti nedidelis įnašas mainais už milžinišką naudą, kurią teikia priklausymas unikaliai Europos valstybių šeimai“, – sako Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis.
Pagrindiniai prioritetai, pasak ambasadoriaus, per pusmetį nepakis, tad galime būti tikri, kad didžioji dalis temų bus tos pačios, kurias ES darbotvarkėje matome dabar. ES turės toliau ieškoti būdų, kaip užtikrinti ekonomikos augimą, didinti užimtumą, gilinti bendrąją rinką, stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą. Tai temos, kurias kaip pirmininkavimo prioritetus yra nustatęs Lietuvos Seimas.
ES Tarybos darbo programoje pirmininkaujant Airijai, Lietuvai ir Graikijai kaip tik ir numatomos priemonės atkurti pasitikėjimą ES ekonomika. Taip pat daug dėmesio bus skiriama teisės aktams, įgyvendinantiems daugiametį ES biudžetą, “Europa 2020″ strategijai, bendros skaitmeninės rinkos kūrimui. Ypač svarbu, kad per šių trijų šalių pirmininkavimą bus skiriamas dėmesys ir Lietuvai aktualiems ES energijos vidaus rinkos kūrimo, energetinių salų panaikinimo, energetikos ir transporto infrastruktūros plėtojimo, ES energetikos politikos išorinio matmens stiprinimo klausimams.
Kaip teigia Užsienio reikalų ministerijos (URM) Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius Remigijus Motuzas, tarp kitų svarbių Europai temų Lietuva didesnį dėmesį skirs Rytų kaimynystės klausimams, veiksmingai išorės sienų apsaugai ir Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui.
Lietuvos pirmininkavimas bus ypatingas tuo, kad teks itin didelis teisėkūros aktų skaičius: 2013-ieji yra paskutiniai metai prieš rinkimus į Europos Parlamentą ir Europos Komisiją, tad turės būti baigiama suplanuota teisėkūros programa. „Komisija ketina pateikti apie 50 naujų teisės aktų, o iš viso Lietuva turės vadovauti deryboms dėl daugiau kaip 500 būsimųjų ES įstatymų – iš mūsų tikimasi, kad iki dešimtadalio jų pirmininkaudami sugebėsime paversti susitarimais. Suprantama, kai kuriuos iš jų Lietuva laiko prioritetiniais ir dės daugiau pastangų siekdama sutarimo, bet pirmininkaujančios šalies pareiga bus užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų priimami kuo sklandžiau ir kad į visų valstybių narių interesus būtų kuo geriau atsižvelgiama“, – aiškina Lietuvos nuolatinis atstovas ES.

Daugiau lėšų sau prašyti negalime
Mūsų šalies pirmininkavimui teks atsakingas ES daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. reglamentų ir kitų įgyvendinamųjų teisės aktų užbaigimas. Tai svarbu tam, kad būtų galima pradėti programų finansavimą jau nuo 2014 m. sausio 1 d.
Pasak ambasadoriaus R.Karoblio, pirmiausia, ką reikėtų pasakyti, yra tai, ko Lietuva negali tikėtis – tai išsiderėti daugiau lėšų sau: „Priešingai: pirmininkavimas yra pareiga derinti visų valstybių narių interesus. Be to, sprendimus dėl pinigų turės priimti valstybių vadovai, o ne ES Taryba. Reikia tikėtis, kad tai įvyks jau pirmąjį 2013 m. ketvirtį. Tačiau kad šie politiniai įsipareigojimai virstų tikrais mokėjimais, ES Taryba dar turės priimti kelias dešimtis teisės aktų. Kol kas sunku pasakyti, kokia bus prieš Lietuvą pirmininkaujančios Airijos pažanga, bet gali būti, kad Lietuvai teks vadovauti deryboms dėl maždaug 50-ies reglamentų, skirtų įgyvendinti suderėtam daugiamečiam ES biudžetui įgyvendinti.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pradedanti Lietuva stengsis išlaikyti tokiam statusui būtiną nuosaikų toną, sako užsienio reikalų ministras.

Interviu BNS Audronius Ažubalis neslėpė nuogąstaujantis, kad pirmininkaujant ESBO šalies viduje gali atsirasti spaudimo, susijusio su tarptautinių įvykių vertinimu.

“Aš matau pavojų – kai Lietuva pirmininkaus ir reikės išlaikyti pirmininkaujančio toną, tada gali būti sunkumų, atsirasti vidinio spaudimo, kad pirmininkavimo toną keisti paprasto dalyvio tonu. Čia matau didesnį iššūkį sau – kada sakys, kodėl jūs nesmerkiate to ar ano, kodėl kietai nekalbate, to ar ano nesakote”, – sakė A.Ažubalis.

Ministras pabrėžė, kad pirmininkaujant 56 vienijančiai organizacijai reikės išlaikyti “subtilias ribas”.

“Aš dabar labai ramiai pasakau, kad rinkimai Baltarusijoje yra nedemokratiški, bet kai bus krizinė situacija, galbūt mano, kaip pirmininko, tonas turės būti kitoks. Aš negalėsiu pasakyti, kad kaltas X, o ne Y”, – sakė A.Ažubalis.

Kalbėdamas apie Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetus, ministras išskyrė tris kryptis – įšaldytų konfliktų sprendimą, ekonominius santykius ir energetinį saugumą bei paramą demokratijai. Ministras pabrėžė, kad tarp 56 organizacijos narių yra šalių, kurios nemėgsta kai kurių Lietuvos siūlomų temų.

“Aš nenoriu kalbėti apie tai, kokios valstybės ko nemėgsta, bet taip yra. Bet jei mes bandysime pirmininkavimo prioritetus sudėlioti pagal kiekvienos valstybės norus, tai bus ne pirmininkavimas. Tokiu atveju, mes neturėtume jokių prioritetų”, – sakė A.Ažubalis.

Jo nuomone, ruošiantis pirmininkavimui svarbiausia buvo realistiškai vertinti savo galimybes. Vilnius, A.Ažubalio teigimu, bandys pagyvinti įšaldytų konfliktų, pavyzdžiui, Gruzijoje, sprendimą.

“Būdami Europos Sąjungos, NATO nariai mes bandysime pasitelkti ne tik mūsų kaimynus, sakykime rusus, bet ir ES. Mes bandysime pasitelkti atskirus ES narius, pavyzdžiui Vokietiją, kuri inicijavo tam tikru procesus Padnestrėje. (…) Jei kalbame apie Gruziją, tai kalbame bandymą atkurti ESBO buvimą visoje Gruzijos teritorijoje”, – sakė URM vadovas.

Ministras pabrėžė, kad santykinai nedidelė Lietuvos pirmininkavimui skiriama suma neleis veikti labai plačiai ir vers pasirinkti konkrečius prioritetus. Didžiausias dėmesys, anot jo, bus skiriamas toms temoms, dėl kurių pavyks pasiekti organizacijos narių sutarimą.

“To konsensuso paieškos vyksta jau kokius metus – mūsų ambasadoriai, diplomatai važinėja, tariasi su valstybėmis. (…) Aš manau, kad yra perspektyvu dirbti su Vidurio Azijos valstybėmis, Vakarų partneriais ir Rusija dėl atskirų priemonių, kaip sumažinti prekybą narkotikais, nes visi sutaria”, – sakė A.Ažubalis.

Ministro teigimu, pirmininkavimo metu bus išbandytas Lietuvos patikimumas, sugebėjimas pirmininkauti ir tarpininkauti tarptautinėje arenoje. Lietuva ruošiasi 2013 metų antroje pusėje pirmininkauti Europos Sąjungai.

“Jei mums pasiseks, mes įgausime valstybės, kuria galima pasitikėti ir patikėti rimtas tarptautines užduotis, statusą. Valstybės, kuri sugeba jungti, o ne skaldyti, kaip kai kas nori mus matyti”, – teigė A.Ažubalis.

Vis dėlto jis pripažino, kad Lietuvos situacija yra sudėtinga, nes jos pirmininkavimui skirta 8,9 mln. litų. Tuo tarpu prieš Lietuvą ESBO pirmininkavusio Kazachstano skirta suma viršijo 225 mln. litų.

“Mes esame pastatyti į tokią situaciją, kada turėsime išsiversti su minimaliu biudžetu ir pabandysime padaryti neįmanomą. Ko gero, pirmininkavimo kokybę galima apibūdinti ne tik išleistais pinigais, tačiau tai yra didelis iššūkis. Gal neturėsime didelių renginių, koncertų ir brangių suvenyrų, bet gal turėsime kokybiškas diskusijas”, – vylėsi A.Ažubalis.

Ministras pirmininkaudamas ESBO vyks bent į 17 regioninių kelionių, o didžiausias renginys Lietuvos pirmininkavimo metu bus Vilniuje 2011-ųjų gruodį vyksiantis organizacijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Šiam renginiui bus išleista didžiausia Lietuvos pirmininkavimo biudžeto lėšų dalis.

Kalbėdamas apie ESBO vietą tarptautinėje arenoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras sutiko, kad vertinimų yra įvairių, o pats pabrėžė organizaciją laikantis forumu, sudarančių galimybę kalbėtis skirtingo politinio, socialinio ir ekonominio išsivystymo valstybėms.

“Kai mes esame ES ir NATO nariai, mums atrodo, kad viskas, ką mes čia sprendžiame, yra aišku. Bet yra ESBO narės, kurios nėra šių organizacijų narės, ir joms ESBO be Jungtinių Tautų galbūt yra antra organizacija, kur jie gali kalbėti, ginčytis, priiminėti dokumentus. (…) Tokią organizaciją svarbu išlaikyti vien dėl jos indėlio į demokratijos plėtrą ir vystymąsi. Organizacijos reikšmė nėra tokia menka, kaip kam nors atrodo”, – sakė A.Ažubalis.

Jis priminė, kad Vilniuje vykusios ESBO parlamentinės asamblėjos metu priimta rezoliucija, kuria pasmerkti ir nacizmo, ir stalinizmo nusikaltimai, sukėlė “tam tikrą sprogimą šioje organizacijoje”, o abejingos neliko ir didžiosios šalys.