Sausio pirmąją prie Europos Sąjungos vairo stoja Vengrija, kurios ministras pirmininkas aršiai pliekiamas už savo politiką įvairiose srityse, pradedant ekonomika ir baigiant nauju žiniasklaidos įstatymu, išprovokavusiu pasipiktinimo bangą.
Šiuo metu 27 valstybes vienijanti Bendrija susiduria su išties bauginančiais iššūkiais: jai tenka spręsti euro zonos skolų krizę, romų mažumos integracijos problemas ir vesti sunkias derybas dėl ES ilgalaikio biudžeto.
Tačiau, kaip neseniai pareiškė Vokietijos vyriausybė, Vengrijai, kurios valdžia virtine prieštaringai vertinamų reformų išprovokavo susierzinimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje, “teks ypatinga atsakomybė už visos Bendrijos įvaizdį pasaulyje”.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atėjo į valdžią balandį, kai jo centro dešinės pakraipos partija “Fidesz” per rinkimus užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente, suteikiančią vyriausybės vadovui galias keisti įstatymus ir netgi konstituciją.
47 metų V.Orbanas nedelsė ir pasistengė, kad jo artimi politiniai sąjungininkai būtų paskirti į beveik visus svarbiausius valdžios postus, įskaitant prezidento, kurį užėmė Palas Schmittas (Palas Šmitas).
2008 metų pabaigoje Vengrija buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, tačiau šalį išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Mainais už šią pagalbą Budapeštas pasižadėjo, kad biudžeto deficitas, kuris 2006 metais sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2011-aisiais nesieks 3 proc. BVP.
Tačiau problema yra tai, kad rinkėjai atvėrė kelią V.Orabanui ateiti į valdžią suvilioti jo pažadų sumažinti mokesčius, todėl jam teko ieškoti kitų būdų, kaip užkaišyti biudžeto skyles.
Jis nurodė nacionalizuoti Vengrijos privačių pensijų fondų sukauptas lėšas ir apmokestino vadinamaisiais krizės mokesčiais tokius sektorius kaip bankininkystė, telekomunikacijos, energetika ir mažmeninė prekyba.
Tuo tarpu ES ir TVF tvirtina, kad šie žingsniai pagal savo pobūdį yra per daug trumpalaikės priemonės.
Vis dėlto bene daugiausiai abejonių dėl Vengrijos tinkamumo ateinantį pusmetį pirmininkauti Bendrijai kilo po to, kai šalis nusprendė įgyvendinti didelio masto žiniasklaidos reformą.
Ji, be kita ko, numato, kad bus sukurta nauja priežiūros institucija, kuri kontroliuos žiniasklaidos turinį ir skirs baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus.
Institucijai vadovaus V.Orbano partijos “Fidesz” nariai ir ji turės teisę tikrinti žiniasklaidos atstovų aparatūrą ir dokumentus, taip pat priversti žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinius, jei ta informacija susijusi su nacionaliniu saugumu.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) griežtai sukritikavo šį įstatymą ir pavadino jį keliančiu pavojų žiniasklaidos laisvei. Atviros kritikos už šią reformą Vengrijai pažėrė ir Europos Parlamentas bei tokios šalys kaip Vokietija.
Bene rimčiausias iššūkis, kuris laukia Vengrijos jai stojus prie ES vairo, bus euro zonos skolų krizė.
Vadovaujant Budapeštui taip pat bus pradėtos itin keblios derybos dėl būsimo ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Dėl biudžeto neabejotinai laukia sunkus mūšis, kuriame ietis surems turtingosios valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija bei Vokietija, ir skurdesnės rytinės Bendrijos narys.
Dar vienas nesutarimus kurstantis klausimas bus vadinamosios Šengeno zonos, kur piliečiai gali keliauti be pasų, plėtra.
Rumunija ir Bulgarija, kurias remia Vengrija, viliasi prie Šengeno erdvės prisijungti 2011 metų kovą, tačiau Prancūzija ir Vokietija nusprendė blokuoti jų įstojimą, nes mano, kad šalys dar tam nepasirengusios.
Vienas rimčiausių renginių per Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai laikotarpį bus antrasis Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas, kuris gegužę vyks Budapešte.
Šios 2009 metais pradėtos iniciatyvos tikslas – stiprinti ekonominius ir politinius ryšius tarp ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.
Vengrija taip pat tikisi suteikti postūmį Kroatijos pastangoms prisijungti prie ES.
Vienu iš Budapešto pirmininkavimo prioritetų taip pat bus romų mažumos integracijos problemos.
Tai labai opus klausimas, ypač Prancūzijai, sulaukusiai griežtos Briuselio kritikos už prievartinį romų išsiuntimą iš šalies, taip pat Vengrijai, kur pastaraisiais metais buvo surengta virtinė kruvinų atakų prieš romų bendruomenės atstovus.