Kaip šios kadencijos Seimo, Vyriausybės darbas pakeitė Lietuvą, kokie įvyko teigiami ir kokie neigiami pokyčiai dėl Seime priimtų sprendimų? Kas laukia pradėtų stambių energetinių projektų po Seimo rinkimų rudenį? Apie tai kalbamės su Seimo Pirmininke Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų pirmininko pirmąja pavaduotoja Irena Degutiene.

VEIDAS: Kurie šios kadencijos Seimo darbai, Jūsų manymu, valstybei davė daugiausia naudos?
I.D.: Nėra sunkesnio laikotarpio būti valdžioje nei finansų krizės metu. Visuomenė daugiausia kalba apie naktinę mokesčių reformą, tačiau reikia objektyviai įvertinti, kokį palikimą gavo dabartinė valdžia: buvo įtarimų, kad situacija blogėja, bet be konkrečių duomenų buvo sunku įvertinti to mastą. Suprantu, kiekvienas žmogus vertina per asmeninio gyvenimo prizmę, ir 2008-ųjų vėlyvą rudenį žmonės savo gyvenimo kokybe dar nebuvo pajutę krizės. Tačiau valstybė, jei nieko nebūtų buvę daroma, šiandien būtų tokioje situacijoje, kokioje atsidūrė Graikija ar Ispanija. Vertinant retrospektyviai galima pasakyti: kad ir kaip buvo skaudu priiminėti tokius sprendimus, bet buvo padaryta teisingai, ir šiandien, esant geresnei, nors nesakau, kad gerai situacijai, jau galime atstatyti tada įšaldytas pensijas, kitą sumažintą finansavimą.
VEIDAS: Gal jei krizės našta būtų tolygiai užkrauta ir privačiam, ir viešajam sektoriui, būtų ir verslas mažiau nukentėjęs, ir žmonės ne taip keikę valdžią už  naktinę mokesčių reformą?
I.D.: 2009 m. biudžetas buvo iš karto sumažintas, krizės metais Seimo narių algas susimažinome apie 40 proc., sumažintos lėšos ir parlamentinei veiklai.
VEIDAS: Tačiau kalbant apie visą viešąjį sektorių, krizės našta privačiam sektoriui buvo daug didesnė nei viešojo. Net ne prie krizinio biudžeto akivaizdu, kad tokio didžiulio viešojo sektoriaus išlaikyti neįmanoma. Ekspertai peikė šią valdančiąją dauguma, kad ji nepasinaudojo krize – kaip geriausiu laiku reformoms.
I.D.: Rezervų yra: štai visi kalba apie centrinę valdžią, tačiau manau, kad galima būtų labiau optimizuoti ir savivaldybių aparatą. Daug tikėjausi iš Saulėlydžio komisijos – užmojai buvo ambicingi, bet rezultato, kokio tikėtasi, nepasiekta. Nelabai kas ar per mažai padaryta socialinėje srityje. Ji imli pinigams, o krizės metu dar padaugėja remtinųjų, tad labai svarbu paskirstyti pinigus tik tiems, kuriems labiausiai reikia. Teigiamų rezultatų yra, pavyzdžiui, sėkmingi pilotiniai projektai dėl socialinių pašalpų teikimo. Bet aiškiai matome, kad esant tokiai didelei socialinei atskirčiai šią sistemą reikia toliau reformuoti, ir tai ne vienos kadencijos uždavinys. Gaila, kad prieš tai per aštuonerius socialdemokratų valdymo metus veikė dosnumo sistema ir dosnumo ministerija, nevyko jokių reformų.
Buvo norų reformuoti sveikatos sistemą, tai pradėta. Tačiau negalime sukurti skandinaviško sveikatos sistemos modelio su Lietuvos vienkiemių pragyvenimo lygiu. Žmonės neturi tiek pinigų, kad galėtų sėsti į automobilį ir nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų pas gydytoją. Sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje labai pablogėjo.
Beje, tarptautiniai sveikatos ir socialinės apsaugos ekspertai nepataria šiose srityse daryti kardinalių reformų krizės metu, nes tai pačios socialiai jautriausios sritys, kurios ir taip tokiu metu labiausiai nukenčia.
VEIDAS: Tačiau kodėl ir konservatorių didžiausio prioriteto – energetinių projektų teisinė bazė imta kloti tik kadencijos pabaigoje?
I.D.: Šie projektai didžiuliai, ypač naujos atominės elektrinės statybos, kuris net ne vien Lietuvos projektas. Pasiekti finišo tiesiąją reikėjo didelio įdirbio. Atlikome daug parengiamųjų darbų – vieni matomi, kiti nematomi, diplomatiniai, net konfidencialūs. Prisiminkime: 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje ES, jos institucijų, kitų ES šalių tvirtos pozicijos dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės nebuvo, o paskui mūsų pastangų dėka atsirado stipri parama.
Dirbome iš karto keliomis energetinių projektų kryptimis: ėmėmės ES trečiojo paketo įgyvendinimo dujų sektoriuje ir suskystintų dujų terminalo, naujos atominės elektrinės projektų, atsinaujinančių energijos išteklių vystymo, elektros tiltų į Švediją ir Vakarų Europą. Žinoma, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau, tačiau koks buvo pasipriešinimas. Bet realūs darbai pradėti ir dar krizės laikotarpiu. Kai oponentai sako, kad po poros kadencijos metų šie projektai jau galėjo būti baigti, norisi paklausti, ypač socialdemokratų, kur jie buvo prieš tai aštuonerius metus turėdami valdžią.
VEIDAS: Ar Jūs asmeniškai tikite, kad bus pastatyta Visagino AE?
I.D.: Tikiu, kad ji turi būti. Bet tai priklauso, kaip po Seimo rinkimų susidėlios nauja valdančioji koalicija. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad privalo būti darbų tęstinumas. Kaip vienodai politinės jėgos matė stojimą į NATO ir ES, taip šiandien svarbus vienodas naujos AE projekto matymas.
VEIDAS: Bet akivaizdu, kad mato nevienodai – didžiausia opozicinė frakcija  socialdemokratai balsavo prieš.
I.D.: Bet kaip iššifruoti jų tezę – mes už atominę, bet dabar prieš? Gali būti, kad tai tik priešrinkiminė retorika, todėl tikiu, kad viskas su AE projektu bus gerai.
VEIDAS: Ar manote, kad imantis tokio grandiozinio projekto visuomenė ir net sprendimus priimantys politikai buvo pakankamai informuoti apie jo naudą ir grėsmes?
I.D.: Šiandien jau turime daug informacijos. Seimo nariai, kurie nori, gali susipažinti net su konfidencialia informacija. Bet ją perskaitė du – Vidmantas Žiemelis ir Julius Veselka. Kur kiti, ypač tie, kurie taip garsiai protestuoja?
Bet, sutinku, informacijos visuomenei trūko. Viešųjų ryšių ar darbo su visuomene prasme informacijos apie VAE stygius – tikrai didelė spraga, kaip ir apskritai tai šios Vyriausybės didžiausias trūkumas. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbai geri, bet jų pateikimas prastas.
VEIDAS: Kaip prognozuojate – ar Seimas balsuos už referendumą dėl VAE ir, jei taip, kokia bus žmonių nuomonė?
I.D.: Visuomenė savo poziciją išsakė – už referendumą reikėjo surinkti 300 tūkst.parašų, o pasirašė tik 46 tūkst. Tačiau nepaisant to Seime bus neeilinė sesija, gali būti nubalsuota, kad referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais. Manau, žmonės dalyvaus Seimo rinkimuose, bet kažin ar pildytų ir referendumo lapą.
Vis dėlto apmaudu, kad didelis sujudimas kilo tada, kai jau prasidėjo konkretūs, o ne teoriniai darbai. O juk įstatymas dėl atominės elektrinės buvo priimtas 2007 m., valdžioje esant socialdemokratams. Bet tada nei referendumo kas inicijavo, nei visuomenės reakcijos negirdėjau.
VEIDAS: Tačiau nuo to laiko situacija pasikeitė: galimai greta atsiras dar dvi AE, propaguojama skalūninių dujų gavybos plėtra.
I.D.: Tai reikėjo anksčiau VAE statyti. Bet jei galvojama, kad reikia viską sugriauti ir vėl pradėti nuo nulio, tai amžinai trypčiosime vietoje.
VEIDAS: Kaip vertinate: ar įvykdėte užmojį kovoti su korupcija?
I.D.: Korupcija – didžioji Lietuvos piktžaizdė. Buvo didelis pasipriešinimas, bet liūto dalis antikorupcinių įstatymų priimti ir pradeda veikti. Pavyzdžiui, buvo daug kalbų apie politinių partijų finansavimą kaip apie korupcinį židinį, tačiau veiksmo – ne. O dabar pirmą kartą Seimo rinkimai vyks pagal naują įstatymą.
VEIDAS: O kas, atvirkščiai, neprisidėjo prie normalaus valstybės gyvenimo?
I.D.: Šios kadencijos Seimas labai spalvingas, buvo daug skandalų. Jų svarstymai, nepasitikėjimai, apkaltos atima daug laiko, kurį būtume galėję skirti teisėkūrai ar parlamentinei kontrolei. Jau nekalbant apie atgarsį visuomenėje – per vieną kitą Seimo narį dėmė krenta visiems. Pritrūko politinės valios priimti Seimo narių garantijų įstatymas. Rudens sesijoje turėsime priimti jį ir iš esmės perrašytą Seimo statutą.
O ko nepadarė Vyriausybė – tai namų renovavimas, nors tai buvo labai rimta programa ir energijos taupymo, ir darbo vietų prasme.
VEIDAS: Kiek procentų valdančioji dauguma įgyvendino savo įsipareigojimus?
I.D.: Jei imtume papunkčiui Vyriausybės programą, įgyvendinome apie 70 proc. įsipareigojimų. Beje, kai kalbama apie šiandienę valdžią, vis girdžiu sakant „konservatoriai”. Bet mūsų valdančiojoje daugumoje – tik pusė, esame koalicinė dauguma ir norint priimti sprendimus teko daryti kompromisus.
VEIDAS: Kodėl Jūs balsavote prieš PVM lengvatinį tarifą žiniasklaidai, kaip kad yra daugelyje demokratinių valstybių, nors visada kalbėjote priešingai?
I.D.: Aš – už PVM lengvatą žiniasklaidai ir taip balsavau svarstant šį siūlymą, kuris, beje, būtent mano pastangomis atsidūrė Seimo darbotvarkėje. Bet ši siūlymas buvo apkabinėtas lengvatomis neįgaliesiems, transportui, kas biudžeto pajamas sumažins 100 mln. Lt. Tikėjausi, kad tos „priekabos“ prie lengvatinio PVM žiniasklaidai bus atmestos, deja, net mūsų frakcijos nariai balsavo už. Po to, kai Seimas ką tik buvo priėmęs europinį fiskalinės drausmės susitarimą, būdama Seimo pirmininkė negalėjau balsuoti už visą PVM lengvatų paketą.
VEIDAS: Ar tikite, kad po Seimo rinkimų atsidursite ne opozicijoje?
I.D.: To reikia klausti rinkėjų.
VEIDAS: O kaip jiems šią kadenciją reikėjo susigaudyti, kas yra Tėvynės sąjunga – Aurelija Stancikienė, Saulius Stoma, Rokas Žilinskas ar Irena Degutienė? Ar partija, vis prisijunginėdama kitas ir priiminėdama į savo gretas bet kokius politinius turistus, nepraranda savo identiteto?
I.D.: Mes – skėtinė partija, kuri apjungia keturias dešiniąsias sroves – konservatyviai mąstančiąją, krikščioniškąją, politinius kalinius ir tremtinius, tautininkus (su Gintaru Songaila išėjo tik dešimtoji jų dalis). Į partiją priima partijos skyriai. Jei jiems tai draustume, būtų autoritarizmas. Žmonės į mūsų partiją laisva valia ateina ir išeina. O minėti žmonės buvo dešiniųjų pažiūrų.
VEIDAS: Kaip prognozuojate Seimo rinkimų rezultatus, naujų politinių jėgų debiutą juose?
I.D.: Manau, Lietuvos žmonės protingi ir mato, kas vyksta. Vienadienių gelbėtojų buvo prieš kiekvienus rinkimus, bet po pastarųjų turbūt suprato, kad rezultato tai neduoda. Nenorėčiau prognozuoti, kas kiek laimės, bet bendrauju su žmonėmis įvairiuose miestuose, rajonuose ir girdžiu, kad jie komentuoja įvykius net įžvalgiau nei politologai.
VEIDAS: Jei buvusi teisėja Neringa Venckienė, kaip minėjo, eis su jumis susirungti toje pačioje rinkimų apygardoje, ar nebijote konkurencijos?
I.D.: Kodėl turėčiau bijoti? Šioje apygardoje kandidatuosiu trečią kartą. Joje būna keturiolika penkiolika kandidatų. Visi yra lygiaverčiai konkurentai.

FB-SM96894

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teikia Jungtinės Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūno, liberalcentristo Algio Čapliko kandidatūrą į parlamento vicepirmininkus.

Tokį Seimo nutarimo projektą parlamento vadovė registravo Seimo posėdžių sekretoriate, trečiadienį pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Šiuo metu parlamento vadovė turi keturis pavaduotojus – konservatorių Česlovą Vytautą Stankevičių, liberalą Algį Kašėtą, socialdemokratą Česlovą Juršėną ir Darbo partijos atstovę Virginiją Baltraitienę.

Po to, kai 2010 metų kovą sveikatos apsaugos ministru buvo paskirtas ligi tol Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs liberalcentristas Raimondas Šukys, Liberalų ir centro sąjunga neturėjo savo deleguoto vicepirmininko.

Liberalcentristai į šį postą dukart buvo pateikę Jono Liesio kandidatūrą, ir abu kartus Seimas jo neišrinko parlamento vicepirmininku.

Pagal keturių valdančiųjų partijų susitarimą LiCS priklauso Seimo vicepirmininko postas.

Seimo statutas parlamento vadovui leidžia turėti šešis pavaduotojus.

Lietuva ir visa Europa buvo pernelyg naivūs dėl Baltarusijos demokratėjimo, trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama smurtą Minske po prezidento rinkimų.

“Bendras rinkimų vertinimas – kad ir Lietuva, ir Europa buvo per daug naivūs, manydami, kad nedemokratiniais būdais galima įvesti demokratiją, kad žmogus, kuris visą laiką naudojosi autoritariniais metodais, staiga kitą dieną atsibunda ir tampa demokratu. Tikrai stebuklų nebūna ir tai dar kartą parodė, kad dar Baltarusijai reikia stipriai auga, kad išmoktų demokratijos pamokas”, – Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Parlamento vadovė pripažino, kad Baltarusijos valdžios struktūrų panaudotų represijų mastas jai buvo netikėtas.

“Nesitikėjau idealių rezultatų, bet kad bus toks grubus išvaikymas opozicijos protesto demonstracijos, apie tai, kad gali opozicijos kandidatai pakliūti į ligoninę, būti sumušti kaip šiuo atveju populiarus Baltarusijos poetas Valdimiras Nekliajevas buvo sumuštas ir dėl galvos sužeidimo be sąmonės nuvežtas į ligoninę, tai tikrai tokių įvykių nesitikėjau”, – sakė I.Degutienė.

Pasak Lietuvos Seimo vadovės, susirūpinimą kelia ir tai, kad buvo itin didelis iš anksto balsavusiųjų skaičius.

“Tai kelia tikrai didelę nuostabą ir susirūpinimą, nes mes patys, kai analizuojame savo rinkimų rezultatus, iš savo patirties žinome, kad daugiausiai nusižengimų būtent ir būna per išankstinius balavimus”, – kalbėjo I.Degutienė.

Klausiama, kokios pozicijos toliau Lietuva turėtų laikytis šios kaimyninės valstybės atžvilgiu, I.Degutienė sakė, kad reikalingas bendras Europos Sąjungos sprendimas.

“Iš esmės mes esame prieš autokratinį prezidento režimą, tačiau baudžiame visus Baltarusijos piliečius uždėdami vienokias ar kitokias sankcijas, ir nukenčia visa valstybė su jos žmonėmis”, – sakė I.Degutienė.

Paklausta, ar Lietuva gali mokyti Baltarusiją, kai ir mūsų šalyje prieš dvejus metus vyko riaušės, I.Degutienė pabrėžė, kad tai “absoliučiai nelygintini dalykai”. Jos teigimu, taikus mitingas Lietuvoje buvo organizuotas demokratiniu keliu, o riaušes sukėlė “destrukcinės jėgos”.

“Absoliučiai nelygintini, mano manymu, dalykai, ir kaip tik noriu pabrėžti, kad tai buvo demokratiniu keliu mitingas organizuotas, tik kad prie tų demokratinių jėgų prisijungė destrukcinės jėgos ir, aišku, geriausiai turėtų į tokius klausimus atsakyti mūsų teisėsaugos institucijos, kurios iki šiolei taip atsakymo ir nedavė, kas ten buvo tikrieji organizatoriai ir kokie jų buvo tikslai”, – dėstė I.Degutienė.