Edita MASLAUSKAITĖ

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė

Vyriausybė paskelbė ilgai lauktą savo programos įgyvendinimo priemonių plano projektą. Nepaisant pastangų sukonkretinti rinkimų programose pridalintus pažadus, jį analizuojant klausimų kyla daug. Pirmiausia – kiek kainuos viską įgyvendinti? Kas už tai mokės? Ar tikrai Vyriausybei viską reikia daryti pačiai?

Jei negalvotume, kiek kas kainuoja, būtų gal net visai smagu. Vyriausybė ruošiasi mokėti išmokas už kiekvieną vaiką nepriklausomai nuo šeimos pajamų, teikti paramą būstui įsigyti ne didmiestyje šeimoms iki 35 metų nepaisant pajamų, aktyviau vykdyti socialinio būsto plėtrą ir t.t.

Visų pirma akivaizdu, kad šios priemonės yra netaiklios. Remti reikia tuos žmones, kuriems tos pagalbos iš tiesų reikia. Praėjusiais metais įvairioms socialinėms pašalpoms ir išmokoms buvo skirta 850 mln. eurų. Ar naujų pašalpų autoriai yra įvertinę, kurios priemonės nepasiteisino, ar bus atsisakyta neveiksmingų? Vien tik esamų išmokų didinimas ir naujų įvedimas yra trumparegiška politika.

Siūloma dar daugiau subsidijų verslui, kurios pareikalaus daugiau lėšų: naujas finansavimo mechanizmas socialiniam verslui, elektromobilių krovimo stotelių plėtra, inovaciniai čekiai, „sparnų programa“ eksporto specialistams rengti, naujos rizikos kapitalo priemonės, išplečiami kreditai bei garantijos ir t.t. Bet gal vietoj subsidijų geriau tiesiog sumažinti įmonėms mokesčius? Jei stengiamasi padėti įmonėms, tai mažesni mokesčiai yra daug efektyviau nei perskirstymas. Įmonės investuotų į tai, ko iš tikrųjų reikia, o ne į tai, kam galima gauti ES paramą. Ar pasirinktos taikliausios, naudingiausios ir mažiausiai konkurenciją iškraipančios priemonės? Į šį klausimą reikėtų atsakyti net teisinantis, kad tai tiesiog ES fondų įsisavinimas.

Nors skelbiama, kad iki kadencijos pabaigos bus sutaupyta 20 proc. išlaidų, skirtų valstybinio sektoriaus funkcijoms, vis dėlto neatsispirta pagundai įsteigti ir naujų etatų bei institucijų.

Pavyzdžiui, vien Kultūros ministerija planuoja steigti Kultūros raidos analizės ir tendencijų prognozės centrą, Lietuvos kultūros ir meno informacijos centro skyrių, Strateginės komunikacijos ir medijų raštingumo kompetencijų centrą. Kyla klausimas, ar esamos institucijos nepajėgios atlikti šių funkcijų. Pavyzdžiui, kodėl nepakanka šalia ministerijos jau įsteigtos Kultūros tarybos, kurios viena iš funkcijų – „analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai”? Kodėl steigiama nauja institucija – Strateginės komunikacijos ir medijų raštingumo kompetencijų centras, o ne išnaudojamas esamas aukštųjų mokyklų tinklas, kur suteikiamos ir keliamos komunikacijos ir medijų raštingumo kompetencijos?

Ar naujai steigiamas Mokslo ir technologijų populiarinimo centras nesidubliuos su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos inovacijų centru, kurio viena iš funkcijų – informuoti „verslą ir žinių visuomenę apie mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo, diegimo ir naudojimo naudą“? Pagaliau – ar nepakanka universitetų, kurių, matyt, kiekvieno misijoje užsibrėžta populiarinti mokslą?

Dar viena idėja – Talentų pritraukimo agentūra. Jos iniciatoriai sako, kad šios agentūros tikslas bus „keisti reguliavimo aplinką, spręsti problemas, su kuriomis susiduria norintys Lietuvoje įsikurti užsieniečiai“. Ir iš tikrųjų, užsieniečių ir talentų pritraukimo požiūriu mes šviesmečiais nutolę nuo pažangių šalių.

Bet ką tada veikia Ūkio ministerija su Verslo aplinkos gerinimo departamentu, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Migracijos departamentas? Ar nepakanka jų? Gal pakaktų esamoms institucijoms bendradarbiauti? Juolab kad talentus traukia galimybės dirbti ir save realizuoti, o ne dar viena įsteigta valdiška institucija ar programa. Ar neužsižaidžiama su iliuzija, kad investicijų galima pritraukti prikūrus duomenų bazių, agentūrų, programų? Lietuvos įmonės yra geriausios talentų pritraukimo agentūros. Jei ir reikia dar vienos valdiškos įstaigos, tai ne talentams medžioti, o biurokratams pažaboti.

Programoje numatyta steigti ir Nacionalinę skatinamojo finansavimo instituciją. Finansų ministerija teigia, kad „įstaiga teiks paskolas, garantijas, vykdys kapitalo investicijas, įgyvendins kitas finansines priemones“. Ar tai ne valstybinio banko užuomazgos? Beje, tai – dar praėjusios Vyriausybės pradėtas darbas.

Sunku suvokti, kiek šios priemonės pareikalaus mokesčių mokėtojų pinigų. Juk jei kažkur išleidi pinigų, iš kažkur jų reikia paimti. Dėl to turbūt nereikėtų nustebti, kad, viena ranka kažką siūlydama, kitą naujoji Vyriausybė jau tiesia į mokesčių mokėtojų kišenes. Planuojamas naujas cukraus mokestis, kuris pakels maisto kainas ir bus skaudžiausias gaunantiems mažas pajamas. Laukia ir beatodairiškas akcizų alkoholiui ir rūkalams didinimas.

Tiesa, iš galutinio programos varianto dingo tikslas įvesti dyzelinių automobilių ir „solidarumo“ mokesčius. Tačiau pačios idėjos ir toliau sklando ore. Jau dabar Seimo darbotvarkėje yra siūlymas šiek tiek daugiau uždirbantiems užkrauti didesnius, progresinius mokesčius, o Vyriausybės plane atsirado miglota formuluotė „įvertinti transporto priemonių poveikį aplinkai ir pateikti pasiūlymus jam mažinti”.

Liūdna, bet kiekviena Vyriausybė didina mokesčius. Ir ši ne išimtis. Tų pačių mokesčių idėjos keliasi iš vienos Vyriausybės programos į kitą. Lyg tai įrašytų koks vis tas pats nematomas autorius.

Vis dėlto kai kurios nuostatos teikia ir vilties. Svarstomos ir mokesčių mažinimo idėjos – smulkiojo ir pradedančio verslo apmokestinimo mažinimas, „Sodros“ „lubos“, investicijų apmokestinimo pelno mokesčiu mažinimas. Vyriausybė užsibrėžusi kelti Lietuvos reitingus Pasaulio banko šalių konkurencingumo tyrime. Užsibrėžta mažinti administracinę naštą ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Siekiama sukurti paskatas, kad savivaldybės prisiimtų atsakomybę už investicijų pritraukimą. Pagaliau bus tobulinama profesinio ugdymo sistema, nes dabartinė visiškai neatitinka rinkos poreikių. Bus įvertinamos valstybės valdomų įmonių funkcijos – planuojama atsisakyti perteklinių ir neaktualių funkcijų.

Taip pat planuojamas laipsniškas viešųjų socialinių paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms per viešuosius pirkimus ir koncesijas. Užsibrėžta 2020 m. 60 proc. kultūros paslaugų teikti programinio-konkursinio finansavimo principu. Galbūt tai duos akstiną pokyčiams kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos srityse.

Kol kas šis Vyriausybės dokumentas palieka daugiau abejonių, nei pateikia atsakymų į klausimus. Ar šie ketveri metai bus proveržio, ar tolesnės stagnacijos metai, pamatysime tik sekdami, kokiais kasdieniais valdžios sprendimais pavirs šis, kol kas miglotas, planas.

Nuo 2013 m. daugiau elektros vartotojų turėtų atkreipti dėmesį į siūlomus tarifų planus „Namai“ arba „Namai plius“, kurie leidžia sutaupyti daugiau nei vidutiniškai elektros energijos suvartojantiems vartotojams.

Gyventojams, šiuo metu atsiskaitantiems vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ ir per mėnesį suvartojantiems bent 213 kWh elektros energijos, 2013 m. būtų palankiau pasirinkti tarifo planą „Namai“. Pasirinkus planą „Namai“ kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji dalis, tačiau elektros energijos kaina taikoma mažesnė – 47,2 ct/kWh (plano „Standartinis“ – 51,9 ct/kWh).

Daugiau nei 667 kWh per mėnesį arba 8000 kWh per metus suvartojantiems ir vienos laiko zonos tarifo planu „12000 kWh“ iki šiol atsiskaitantiems klientams būtų naudingesnis tarifo planas „Namai plius“. Šio plano pastovioji dedamoji dalis sudaro 20 Lt, o suvartota elektros energija nuo 2013 m. kainuos 45,5 ct/kWh.

„Daugiau elektros energijos suvartojantiems gyventojams, pvz., elektra šildantiems namus, tarifų planai „Namai“ arba „Namai plius“ yra neabejotinai parankesni. Papildomai gyventojai turėtų įvertinti, kiek elektros energijos suvartoja naktį ir dieną, ir pagal tai pasirinkti vienos arba dviejų laiko zonų tarifų planus“, – teigia Ramūnas Kiaulėnas, LESTO Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius.

Pasak jo, klientai keisti tarifo planą gali vieną kartą per 12 kalendorinių mėnesių arba per 2 mėnesius pasikeitus kliento objekte taikomiems elektros energijos įkainiams. Elektros vartotojai jau dabar gali įvertinti, ar jų pasirinkti tarifų planai jiems bus tinkamiausi ir 2013 metais, naudodamiesi interneto svetainėje www.lesto.lt įkelta skaičiuokle.

LESTO atkreipia dėmesį, kad gyventojams apskaičiuojant mokėtiną sumą už elektros energiją, reikia nurodyti visus tarifo plano kainos skaičius cento dešimtųjų dalių tikslumu, o bendrą mokėtiną sumą – suapvalinti centų tikslumu, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis.

Siūlomi tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“ nuo įprastų skiriasi tuo, kad yra sudaryti iš dviejų dedamųjų: suvartotos energijos dedamosios (ct/kWh) ir pastoviosios dedamosios (Lt/mėn.). Pasirinkus šiuos tarifų planus atsiskaitoma pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą per mėnesį – klientai gauna PVM sąskaitas faktūras, kurias gali apmokėti tiesioginiu debetu, per elektroninę bankininkystę ar kitais įprastais būdais. Tai pažangesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su tradicine atsiskaitymo knygele. Klientui taip pat išlieka galimybė deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis ir mokėti pagal faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį.

Nuo kitų metų naujai nebesuteikiamas ir nebepratęsiamas tarifo planas „12 000 kWh“ – pasibaigus šio plano galiojimui, klientams teks pasirinkti kitą tarifo planą. Kiekvienam klientui šio plano galiojimo pabaiga yra individuali, todėl klientai iš anksto gali kreiptis dėl šio plano pakeitimo į jam naudingesnį tarifo planą. Tuomet pasibaigus vieno tarifo plano galiojimui, iš karto įsigaliotų naujai pasirinktas tarifo planas.

Vartotojai už 2012 m. gruodžio mėn. suvartotą elektros energiją atsiskaityti senomis (2012 m.) kainomis galės per sausio mėnesį, prieš tai gruodžio 31 d. nurašę elektros skaitiklių rodmenis. Už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą elektros energiją vartotojai turės mokėti jau naujomis kainomis, atsiskaitydami nuo vasario 1 d.

LESTO klientai informaciją apie jiems taikomus tarifų planus, sąskaitas ir mokėjimus gali sužinoti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, taip pat klientų aptarnavimo telefonu 1802 ar atvykę į artimiausią klientų aptarnavimo centrą.

Pernai lietuvių atostogų planai buvo optimistiškesni nei užpernai, o šiemet jie dar optimistiškesni negu pernai.

Pavyzdžiui, pernai iš viso neatostogauti planavo net 24,4 proc. apklaustųjų, o šiemet tokių jau tik 10,6 proc. Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos. Iš jos taip pat sužinome, kad šiemet jau daugiau žmonių yra numatę atostogas užsienyje (19,4 proc.), o daugiau nei 21 proc. planuoja nuvykti bent iki Baltijos jūros. Atostogausiančių namie, sode ar kaimo sodyboje šiemet mažiau nei pernai.
Tačiau atostogoms numatytų pinigų sumos didėja labai iš lėto: ir šiemet daugiau nei pusė šeimų savo atostogoms yra numačiusios skirti tik iki 1000 Lt, o daugiau nei 3 tūkst. Lt savo šeimos atostogoms planuoja skirti vos 4,4 proc. respondentų.

Kur šią vasarą ketinate atostogauti? (proc.)

Prie Baltijos jūros    21,6
Liksiu namie    19,6
Užsienyje    19,4
Sode    11
Visai neatostogausiu    10,6
Lietuvos kurortuose    9,2
Kaimo sodyboje    6,2
Nežinau / nesakysiu    2,4

Kiek lėšų šiemet skirsite savo šeimos atostogoms? (proc.)

501–1000 Lt    34,6
Iki 500 Lt    20,4
Neskirsiu nė lito, nes neturiu iš ko    14,2
1501–2000 Lt    9,6
Nežinau / nesakysiu    7,8
1001–1500 Lt    6,2
2001–3000 Lt    2,8
3001–4000 Lt    1,8
4001–10 000 Lt    2,2
10 001 Lt ir daugiau    0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. gegužės 14–16 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Mindaugo Gedvilo vadovaujama įmonė “Amilina” per trejus veiklos metus sugebėjo tapti viena pagrindinių Šiaurės šalių popieriaus gamintojų žaliavos tiekėjų, o dabar įmonės vadovai jau svarsto idėją žengti ir į maisto bei biotechnologijų sritis.

“Aš visai ne verslininkas, aš tik vadovas geras. Verslininkas – tai tas, kuris rizikuoja savo pinigais. O aš rizikuoju kitų pinigais”, – juokauja į savigyrą nelinkęs “Amilinos” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Gedvilas, tačiau jo vadovaujamos įmonės vos per keletą metų vis prasimuša iki rinkos lyderių pozicijų.
Antrąją vietą šių metų “Veido” rengiamuose metų vadovo rinkimuose užėmęs ekonomistas tikina – jokio stebuklo nėra. Yra geros idėjos, sėkmė ir partnerių pasitikėjimas.
M.Gedvilas verslo pradžią apibūdina lakoniškai – 2004 m. tuo metu lyderio pozicijas miltų ir makaronų gamyboje užėmusios “Malsenos” komandai gimė mintis kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją – gaminti krakmolą. “2004-aisiais gimė idėja, 2005-aisiais buvo pradėtos naujos gamyklos statybos, 2008-aisiais gamykla startavo. Vievio malūną pardavėme dabartinei “Malsenai plius”, o buvusi “Malsena” tapo naująja “Amilina”, – pasakoja M.Gedvilas. Tačiau šio ne tik Lietuvoje, bet visame Pabaltijyje visiškai naujo verslo pradžia nebuvo tokia paprasta, kaip gali pasirodyti.
Šioje srityje visoje ES ne atsitiktinai veikia palyginti nedaug įmonių – verslas reikalauja daug žinių, gamyba paremta sudėtingomis technologijomis ir, svarbiausia, čia neišsiversi be didelių pradinių investicijų.
“Su įmonės savininku Danu Tvarijonavičiumi lindome į sritį, kurios gerai neišmanėme. Gal, jei būtume žinoję, kas laukia, nebūtume pasiryžę”, – pradžią prisimena M.Gedvilas.
Jiedu nusprendė, kad krakmolo gamybai yra visos trys svarbiausios sąlygos – vietiniai, konkurencingi grūdai, puiki Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti tapti Šiaurės šalių popieriaus gamintojų tiekėja, ir vartotojai, kurie mielai laukė į rinką ateinančio naujo žaidėjo konkurencingomis kainomis.
Pirmiausia “Amilinai” pasitarnavo tai, kad kaip tik tuo metu į ES įstojusioje Suomijoje ėmė šlubuoti krakmolo gamybos verslas. Mat gamtinės sąlygos augti kviečiams Suomijoje yra nepalankios, todėl jų savikaina yra didelė. Be to, šalis negalėjo apsisaugoti muitais, į jos rinką pradėjo plūsti pigus krakmolas iš Prancūzijos ir kitų šalių. Dėl šios priežasties Suomijoje buvo parduodamas nepelningas krakmolo fabrikas „Raisio grain starch“, tad lietuviams atsirado galimybė tiesiog nupirkti Suomijoje buvusią krakmolo gamyklą ir “pervežti” ją į Lietuvą. Beje, ne tik ją, bet ir dalį tos gamyklos specialistų suomių, puikiai išmaniusių visus procesus ir padėjusių tinkamai įsukti šį verslą.
Kitas svarbus etapas buvo įtikinti banką suteikti paskolą. O tam buvo reikalingi susitarimai su būsimais produkcijos pirkėjais. “Mūsų argumentas, kalbantis su popieriaus gamintojais Šiaurės šalyse buvo paprastas: jei palaikysite mus dabar, po dviejų metų mes jums pasiūlysime produkciją geromis kainomis. Kitaip sakant, pirkome lojalumą avansu”, – pasakoja M.Gedvilas. Ši taktika suveikė puikiai, o gamintojų pasirašyti ketinimų bendradarbiauti protokolai nesunkiai įtikino banką suteikti 150 mln. litų paskolą gamyklos pirkimui.
Nuo to laiko klientų skaičius išsiplėtė, o dabar 2008-aisiais startavusi įmonė užima apie 12 proc. ES krakmolo rinkos. “Tiesa, 12 proc. – būtent tokio krakmolo, kokį gaminame mes – natyvinio, nemodifikuoto, rinkos segmente, o ne visos krakmolo rinkos apskritai. Mat iš krakmolo gamina apie 1000 skirtingų produktų, pradedant saldikliais, baigiant vitaminu C. Jei imtume visą šią rinką, mūsų produkcija sudarytų apie 2 proc.”, – “Amilinos” poziciją Europoje apibendrina M.Gedvilas. Didžiausi „Amilinos“ klientai dabar yra Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos popieriaus gamintojai. Krakmolas tiekiamas ir Lietuvos popieriaus pramonei, tačiau jo nuperkama dalis tesudaro 0,5 proc. tiekėjo pajamų.

Finansiniai rodikliai gerėja

“Pradžioje augti labai lengva. Sunkiau tą augimą išlaikyti”, – vėl per daug finansiniais rodikliais nesigirdamas pasakoja M.Gedvilas. Pirmaisiais veiklos metais link šių pozicijų judėti padėjo tai, kad apie 30 proc. išaugo darbo našumas ir tiek pat – apie 30 proc. – didėjo gaminamos produkcijos kainos. Vis dėlto didžiausio augimo metai, M.Gedvilo teigimu, buvo 2011-ieji. Vien įmonės pajamos išaugo nuo 170 mln. iki 194 mln. Lt. Iki 30 mln. sumažėjo įmonės paskolų portfelis. “Tai buvo įmonės balanso sveikėjimo metai”, – apibendrina M.Gedvilas.
Per praėjusius finansinius metus, kurie baigėsi rugsėjo 30 d., buvo pasiekta 233,7 mln. Lt apyvarta. Na, o kitąmet pajamas „Amilina“ numato padidinti iki 320 mln. Lt.
“2015-aisiais apyvartą, tikiuosi, padidinsime iki 600-700 mln. Lt, o tada jau ir milijardas netoli. Prieš trejus metus įkurtai įmonei svajoti apie milijardą – ne taip jau blogai”, – ambicingais planais dalijasi M.Gedvilas.
Be to, M.Gedvilas skaičiuoja, kad AB „Malsenos“, o vėliau AB „Amilinos“ darbo našumas 2004–2011 m. kasmet kildavo vidutiniškai po 26 proc., o toliau investuojant galima prognozuoti, kad 2015 m. mūsų įmonės našumas sudarys apie 1,8 mln. Lt vienam darbuotojui, ir jei šalies našumas liks to paties lygio ir per metus augs tik po 10 proc., tai Lietuvos vidurkis bus viršytas 14 kartų.

Kas porą metų reikia “keisti odą”

M.Gedvilas, paklaustas, ar neketina keisti darbdavio arba veiklos srities, atsako, jog jam labai malonu dirbti nuolat atsinaujinančioje, kas dvejus trejus metus veiklą keičiančioje ir tobulėjančioje įmonėje.
Pradėjusi nuo miltų ir makaronų, jo vadovaujama įmonė persiorientavo į natyvinį, popieriaus gamybai tinkamą krakmolą, o dabar įmonės vadovų galvose – vėl naujos idėjos.
“Pirmiausia, kviečių perdirbimo apimtį didinsime 2,5 karto, arba nuo 240 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų per metus”, – aiškina M.Gedvilas.
Priminsime, kad tiek padidinti gamybos apimtį leis pritrauktos užsienio investicijos. Tai ir iš finansinio fondo “Amber Trust” išpirktas paketas ir, svarbiausia, susitarimas su 45 proc. įmonės akcijų valdančia prancūzų įmone „Roquette“. Pagal jį numatyta bendrovės akcinį kapitalą padidinti beveik dvigubai – nuo 64,7 mln. Lt iki 116,5 mln. Lt, o investicijos į „Amilinos“ gamybą turėtų siekti apie 150 mln. litų per trejus metus.
Tai leis kitais metais kviečių perdirbimą padidinti iki 320 tūkst. tonų, o per artimiausius 2–3 m. iki 580 tūkst.
Bet svarbiausia, sulaukusi naujų investicijų, įmonė ketina imtis ir kitų krakmolo produktų gamybos, pirmiausia – sirupų, o vėliau galbūt ir iš jų gaminamos produkcijos, pavyzdžiui, saldainių. Taigi, ketinama žengti į maisto pramonę.
Be to, įmonė ketina statyti 40 mW biomasės katilinę. “Tam, kad sutaupytume šildymui ir nebūtume priklausomi nuo dujų vamzdžio”, – paaiškina M.Gedvilas. Paklaustas, kaip vertina kitus “žaliuosius” sprendimus – saulės baterijas ar vėjo jėgaines, M.Gedvilas atsako, jog nors “Amilina”, turėdama naująją katilinę, bus labiau ekologiška, tačiau versle ekologija vis tiek pirmiausia susiveda į pinigus. “Be to, manau, kad jei tampi žalias tam, kad gautum didžiules subsidijas iš valdžios, tai nėra etiška”, – samprotauja M.Gedvilas, pabrėžiantis, kad jo vadovaujama įmonė nėra gavusi nei ES, nei valdžios paramos ir viską padarė “savomis rankomis”.
Tokiais pačiais principais vadovaujantis ketinama žengti ir į naujas rinkas.

“Veido” dosjė
Mindaugas Gedvilas, “Amilinos” generalinis direktorius

Išsilavinimas: KTU tarptautinės vadybos magistras
Karjera: Dirbo “Art Andersen” audito bendrovėje finansininku, “C-Gates” finansų direktoriumi, vėliau įsidarbino “Lifosoje”. 2001-2002 m. dirbo kompanijoje “Eurochim” Maskvoje, o 2003-aisiais ėmė vadovauti “Malsenai”, kuri 2008-aisiais tapo AB “Amilina”. Šiuo metu yra minėtos bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Pirmi uždirbti pinigai: 11-oje klasėje gautas atlygis už analitiko darbą sagų fabrike
Laisvalaikis: mėgsta buriuoti ir keliauti

Apie įmonę:

Metinė apyvarta: 233,7 mln. Lt
Darbuotojų skaičius: 318
Vidutinis atlyginimas: apie 3478 Lt

Vyriausybės atstovų deklaruoti tikslai iš valstybės valdomų įmonių šiemet gauti daugiau pajamų žlunga – valstybės valdomų energetikos įmonių vadovybė neketina prisidėti prie biudžeto lopymo ir mokėti dividendų neketina.

“Kartais atrodo, jog dividendų į valstybės biudžetą reikia premjerui, patarėjui ir dar keliems žurnalistams. Energetikos ministro teigimu, energetikos sektoriaus valstybės kontroliuojamos įmonės neplanuoja didinti dividendų pervedimų į biudžetą”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, tai reiškia, kad valstybės turto valdymo reforma neįgauna reikiamo pagreičio.

“Neretai (įmonės – BNS) gąsdina argumentu, jog pelno ir dividendų siekis tiesiogiai pakenks vartotojams. Dar vienas argumentas – reiks statyti atominę, nors tai padaryti be valstybės pagalbos, kuriai ir būtų mokami dividendai, būtų beveik neįmanoma”, – tvirtino M.Majauskas.

Kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pakartotinai pristatytas valstybės valdomų įmonių finansinių rodiklių projektas.

“Tikiuosi, kad nesant racionalių argumentų “prieš” ministrai vis dėlto įpareigos valstybės kontroliuojamų įmonių valdybas prisiimti atsakomybę už ambicingesnius tikslus”, – sakė M.Majauskas.

Vyriausybės atstovai dar pernai lapkritį prabilo apie tikslą šimtais milijonų litų daugiau pajamų į biudžetą gauti iš valstybės valdomų energetikos ir transporto įmonių. Įmonės buvo įpareigotos apgalvoti, kokios jų galimybės į valstybės biudžetą sunešti ne mažiau kaip 300 mln. litų, vėliau galima suma ne kartą keitėsi.

Kovo mėnesį pralaimėjusi dvi interpeliacijas ministrams Seimo opozicija atsisako planų skelbti nepasitikėjimą premjeru Andriumi Kubiliumi ar visa Vyriausybe, rašo “Vilniaus diena”.

“Nesvarstom dabar tų klausimų. Manome, kad rengti interpeliaciją premjerui arba nepasitikėjimą Vyriausybe reikia labai rimtai pasirengus”, – pripažinęs, kad dabar netinkamas laikas naujoms interpeliacijoms, sakė opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Jis informavo, kad nepasitikėjimo Vyriausybe klausimas bent kol kas atidedamas.

Opozicijos lyderis tvirtino neturįs informacijos, kad kuri nors pavienė opozicinė frakcija gali rengti interpeliacijos premjerui ar visai Vyriausybei tekstą ir planuoti rinkti parašus po juo.

“Viskas priklauso nuo susiklostančios situacijos, nuo veiksmų, kurių imsis Vyriausybė. Jeigu susidarys tokios sąlygos, kad galėsime bandyti reikšti nepasitikėjimą premjeru ar Vyriausybe, mes tokios galimybės tikrai nemarinsime”, – sakė V.Gapšys.

Dar pernai rudenį parlamentinė opozicija ėmė grasinti, kad interpeliacijos būdu bandys nuversti Vyriausybę. Tačiau kovą žlugo interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui ir aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui.

Valdančioji keturių centro dešinės partijų koalicija Seime yra užsitikrinusi daugiau kaip 71 balsą iš 141, opozicija turi ne daugiau kaip 65 ar 66 mandatus parlamente.

Lenkija, projektuodama savo atominę elektrinę (AE), būtinai atsižvelgs į avariją Fukušimos elektrinėje, tačiau dėl įvykių Japonijoje neatsisakys statyti tokios elektrinės savo šalyje, pirmadienį pareiškė su vizitu Estijoje besilankantis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Pirmadienį spaudos konferencijoje Taline B.Komorowskis sakė, kad Lenkija, skirtingai nei Japonija, nėra seismiškai aktyvioje zonoje, žemės drebėjimų ir cunamių čia nebūna.

“Mūsų regionas susidūrė su kitokia patirtimi – avarija Černobylio atominėje elektrinėje. Tai įvyko dėl nekokybiškos technologijos ir žmogaus klaidų. Todėl Lenkija pirmiausia ketina įvertinti Černobylio AE klaidas. Lenkijos AE turi būti technologiškai geresnė ir saugesnė, nei Černobylio “, – sakė B.Komorowskis.

Pasak Lenkijos prezidento, taip pat svarbu prižiūrėti, kokias AE stato kaimyninės šalys ir kiek jos yra saugios.

Lenkija ketina statyti 6 tūkst. megavatų galingumo AE. Planuojama, kad pirmasis blokas pradės veikti ne vėliau 2022 metų. Kairioji opozicija Lenkijoje reikalauja surengti šalyje referendumą dėl atominės energetikos ateities.

Šiuo metu Lenkijoje 90 proc. elektros energijos pagamina smarkiai aplinką teršiančios akmens anglimi kūrenamos elektrinės, trukdančios įgyvendinti planus sumažinti taršą anglies dvideginiu. Be to, Varšuva nori sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

Apie 65 proc. lenkų mano, kad atominės elektrinių šalyje reikėtų, o 30 proc. tam nepritaria, rodo praėjusią savaitę paskelbti apklausos duomenys.

Įvykiai Japonijoje privertė kai kurias šalis, tokias kaip Italija, Vokietija, Suomija ir Švedija, gerai pagalvoti apie savo atominės energetikos plėtrą.

Švedijos ekspertas Magnusas Von Schenkas (Magnusas Von Šenkas) Budapešte vykstančioje aplinkosaugos konferencijoje paragino ruošti specialius planus, kuriais būtų rengiamasi galimiems naftos išsiliejimams Baltijos jūroje.

Pasak jo, tik laiko klausimas, kuomet kurios nors Baltijos pakrantės gyventojai žiniasklaidoje pamatys pranešimą: “1 tūkst. tonų naftos artėja prie mūsų kranto”.

Naftos išsiliejimo grėsmė, anot M.Von Schenko, didėja, nes Baltijos jūroje plaukioja vis daugiau tanklaivių. Jis taip pat pažymėjo, kad išsiliejusios medžiagos Baltijos jūroje išlieka ilgai, nes vandens apykaita joje trunka 30 metų, o vanduo yra šaltas, todėl nafta tirpsta lėčiau nei šiltose jūrose.

“Šiuo metu apie 30 Švedijos pakrančių savivaldybių turi tokius planus, bet mes manome, kad turi turėti visos”, – sakė ekspertas, kuris šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Baltijos jūros apsaugos projektą “Baltic Master II” Švedijoje.

Pasak jo, specialus reagavimo į naftos išsiliejimą planas leidžia ne tik geriau suprasti, ką reikia daryti nutikus nelaimei, bet supaprastina įvairių tarnybų bendravimą, kurio kokybė tokiu atveju leidžia veikti žymiai operatyviau.

“Kuriant apsaugos planą, būtina planuoti į priekį, kokias teritorijas saugoti pirmiausia, kokias paaukoti didelio išsiliejimo atveju. Visko negalima apsaugoti”, – kalbėjo M.Von Schenkas.

Kalbėdamas apie kitas grėsmes Baltijos jūroje jis paminėjo ir šiuo metu jos dugnu tiesiamą dujotiekį “Nord Stream”, tačiau pridūrė, kad nėra šios srities žinovas, todėl išsamiai šito nekomentavo.

“Žvejyba kelia didžiausią grėsmę, tuomet teršimas trąšomis ir naftos išsiliejimai”, – kalbėjo M.Von Schenkas komentuodamas didžiausias grėsmes Baltijos jūrai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per vasarį iš atplaukusių laivų pajamų surinko 2 mln. litų daugiau nei tą patį mėnesį pernai, iš viso -11,8 mln. litų.

Nuo metų pradžios rinkliavų gauta net 3,6 mln. litų daugiau nei planuota, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš viso šiais metais numatyta uždirbti 123 mln. litų iš laivų rinkliavų ir 20,7 mln. litų iš žemės nuomos.

Tačiau jau pirmieji mėnesiai rodo, kad pajamų planą pavyks viršyti, net jei ne visi sezonai bus tokie sėkmingi kaip pasibaigusi žiema, o žemės nuomos mokesčių bus gauta mažiau dėl sutrumpėjusio uosto kompanijų sąrašo.

Nuo kovo 11 dienos su “Klaipėdos hidrotechnika” bus nutraukta žemės nuomos sutartis, nes baigiasi dviejų mėnesių terminas, kai buvo įteiktas paskutinis perspėjimas susimokėti skolas.

“Klaipėdos hidrotechnikos” skola uostui už žemės nuomą sudaro apie 800 tūkst. litų.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad greitai išnuomoti kelių hektarų kitam nuomininkui nepavyks.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas pareiškė, jog neteikia daug reikšmės tinklalapyje “WikiLeaks” paskelbtai informacijai, kad NATO turi Baltijos šalių gynimo nuo Rusijos planų.

“Mes remiamės Lisabonos susitikimu, tuo, kad esame partneriai”, – sakė N.Makarovas, atsakydamas antradienį į žurnalistų klausimus, kaip jis vertina paskelbtą informaciją apie NATO planus.

Pagal tinklalapyje “WikiLeaks” išviešintą JAV diplomatų susirašinėjimą, 2010 metų sausį NATO parengė Baltijos šalių ir Lenkijos gynimo nuo galimos Rusijos agresijos planą, kuriam buvo suteiktas kodinis pavadinimas “Erelis sergėtojas” (Eagle Guardian).

Skubiame pranešime iš NATO diplomatinės misijos Briuselyje pažymima, jog Aljanso pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridis (Džeimsas Stavridis) pasiūlė išplėsti Lenkijos gynimo planą, kad jis aprėptų ir Lietuvą, Latviją bei Estiją.

Jeigu bus šios Baltijos valstybės užpultos, į jas bus atsiųstos devynios NATO divizijos – iš JAV, Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos. Uostai Vokietijoje ir Lenkijos šiaurėje turės priimti jūrų pėstininkus, tai pat Amerikos ir Britanijos karo laivus.

“Per lygiagrečias derybas su Varšuva JAV pasiūlė taip pat sustiprinti Lenkijos gynybą nuo Rusijos – dislokuoti specialiosios paskirties jūrų pajėgas Gdansko ir Gdynės uostose prie Baltijos jūros, taip pat perkelti į Lenkiją naikintuvų F-16 eskadronus ir rotacijos pagrindu karinius transportinius lėktuvus S-130 “Herkules” iš Vokietijos”, – sakoma nutekėjusiame dokumente.

Buitiniams vartotojams nuo kitų metų elektros kainos nesikeis, tačiau daugiau elektros suvartojantiems planuojama pasiūlyti du papildomus atsiskaitymo planus. “Gyventojams kainos nesikeičia ir yra papildomai, laisvai pasirenkant, pateikti du planai “Namai” ir “Namai plius”, – BNS sakė Rytų skirstomųjų tinklų elektros tiekimo direktorė Laimutė Milašauskienė.

Anot jos, “Namai” ir “Namai plius” planai bus patrauklūs pasirinkusiesiems paprastą vienkainį kainos tarifą, jei vartotojas suvartoja atitinkamai daugiau nei 3 tūkst. ir 6 tūkst. kilovatvalandžių per metus.

Remiantis RST ir VST Kainų komisijai pateiktais skaičiavimais, pasirinkusiems planą “Namai”, siūloma taikyti 10 litų mėnesio mokestį ir 41 cento už kilovatvalandę tarifą.

Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu būtų taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius” planą mėnesio mokestis siektų 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Anot L.Milašauskienėas, tai bus tik papildomi planai – visi iki šiol galioję mokėjimo planai išliks ir kitąmet.

Kaip ir šiemet, vienos laiko zonos tarifas gyventojams liks 45 centai už kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 centai už kWh. Pasirinkusieji dviejų laiko juostų tarifą už dieną sunaudojamą elektrą mokės 49 centus už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 centus už kWh.

Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir naudoja elektrines virykles, už dieną sunaudojamą elektrą, kaip ir dabar, mokės 45 centus, o naktį ir savaitgaliais – 32 centus.

Daugiau nei 12 tūkst. kWh per metus suvartojantiesiems vienos laiko zonos tarifas išliks 41 centas už kWh, o dieninis ir naktinis bei savaitgalio – atitinkamai 44 centus ir 31 centas.

Konkrečios kainos vartotojams bus peržiūrėtos ir paskelbtos lapkričio pabaigoje. Jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.