Naujaisiais mokslo metais dalis Lietuvos penktokų galės mokytis iš planšetinių kompiuterių. Kas tai – apgalvotas ir modernus projektas ar skubotas pinigų švaistymas viešiesiems ryšiams?

Prieš porą mėnesių vykusiame Lietuvos novatoriško švietimo forume švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino, kad šių metų rugsėjo mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) daliai šalies penktokų planuoja nupirkti planšetinius kompiuterius.
Laimingųjų mokinukų bus kiek daugiau nei penki tūkstančiai iš daugiau nei šimto Lietuvos mokyklų: kiekvienas jų gaus po planšetinį kompiuterį, kurį galės naudoti visose pamokose, o gal net ir neštis namo – dėl šio aspekto spręs kiekviena mokykla individualiai. Vaikui skirtas planšetinis kompiuteris jam liks ir pereinant į kitą klasę: ministerijos atstovai tikisi, kad jis tarnaus vidutiniškai apie trejus metus.
Šiam bandomajam projektui apytiksliai planuojama skirti apie 12 mln. Lt iš ES paramos, kuri buvo sutaupyta kituose ŠMM projektuose. Švietimo ir mokslo ministro patarėjas ir vienas eksperimento iniciatorių Albertas Lakštauskas patikslino, kad projektas vyks dviem stadijomis: per pirmą už 4 mln. Lt bus perkami tik planšetiniai kompiuteriai, o per antrą, kuri prasidės po kelių mėnesių, už 8 mln. Lt bus perkama dalis planšetinių ir dalis nedidelių nešiojamųjų kompiuterių. 2013-aisiais, baigiantis mokslo metams, ŠMM įvertins bandomojo projekto rezultatus ir toliau spręs, ar verta jį tęsti ir aprūpinti kompiuteriais kitus mokinius.
Planuojamų lėšų turės pakakti ne tik planšetinukams pirkti, bet ir jiems nuo vagysčių apdrausti, mokytojams apmokyti bei interneto prieigai mokyklų klasėse užtikrinti. A.Lakštauskas papildė, kad projekte nenumatyta galimybė suteikti interneto ryšį už mokyklos ribų, – tuo turėtų pasirūpinti tėvai, žinoma, jei mokykla nuspręs leisti mokiniams neštis planšetes namo. Taip pat tėvai turės prisiimti finansinę atsakomybę už draudimo sąlygose nenumatytą žalą, o tai reiškia, kad sugadintą kompiuterį reikės atpirkti patiems tėvams.
Žinoma, niekas šių įrenginių nebandys įgrūsti į rankas nenorintiems tokio eksperimento vaikams ar mokytojams – paraiškas dalyvauti šiame projekte mokyklos pateikia savanoriškai. Be to, mokyklos turės įrodyti, kad mokinių tėvai taip pat sutinka dalyvauti tokiame projekte.
Iš pirmo žvilgsnio planšetinių kompiuterių naudojimas mokykloje – puiki idėja, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad projektui nėra tinkamai pasirengta. Be to, kas galėtų paneigti, kad tai nėra viešųjų ryšių akcija, kurios metu ministras ir jo partija ketina išjoti ant balto žirgo? „Veidas“ bandys atsakyti, kas kelia didžiausių abejonių dėl planšetinių kompiuterių, skirtų penktokams, projekto brandos.

Geri pavyzdžiai užkrečia

Šiuolaikinės švietimo sistemos papildymas tokiomis interaktyviomis priemonėmis, kaip planšetiniai kompiuteriai, – teigiama tendencija, kuri leistų eiti koja kojon su naujausiomis technologijomis. Populiariojo „Apple iPad“ kūrėjas ir vizionierius Steve’as Jobsas yra pasakęs, kad prasideda „post-PC“ era: asmeniniai kompiuteriai pamažu bus išstumti planšečių bei kitų mobiliųjų, išmaniųjų ir liečiamųjų įrenginių, kurie IT evoliucijos piramidėje stovi laipteliu aukščiau. Ko gero, šios minties nepaisyti negalima – juk S.Jobsas buvo vienas pirmųjų, suvokusių kompiuterių galimybes ir sukūrusių pirmąjį asmeninį kompiuterį.
Kiekvienas bent kartą matęs planšetinį kompiuterį ir vaiką viename kambaryje, patvirtins, kad šis įrenginys kaip medus traukia vaikus ir jaunimą: galimybė valdyti įrenginį liečiamuoju ekranu ypač patraukli ir lengvai perprantama net mažamečiams. Todėl visame pasaulyje vis dažniau pasigirsta žinių apie projektus, kuriuose planšetės dėl savo interaktyvumo bandomos taikyti švietimo sistemoje. Štai prieš kelias savaites didžiausia procesorių gamintoja pasaulyje „Intel“ pristatė savo planšetinuką „Studybook“, specialiai sukurtą naudoti mokyklose. Šie įrenginiai „apvilkti“ nuo smūgių apsaugančiu korpusu, yra nepralaidūs vandeniui – parengti naudoti „ekstremaliomis“ mokyklos sąlygomis.
Pernai Lietuvos mokyklose jau vyko keli bandomieji projektai, kurių metu mokiniai turėjo galimybę mokydamiesi naudoti planšetes ar kitus įrenginius liečiamaisiais ekranais. Trys mokyklos yra gavusios po 30 „iPad“ prietaisų, kuriais naudojosi tiek jaunesnių klasių (Pasvalio rajono Pajiešmenių pagrindinė mokykla, Biržų „Atžalyno“ vidurinė mokykla), tiek vyresnių klasių (Šiaulių Didždvario gimnazija) mokiniai.
Nuo „Apple“ bandė neatsilikti ir „Microsoft“: Vilniaus Žemynos gimnazijoje 10 ir 11 klasių mokiniai per fizikos pamokas bandė planšetes su „Windows 7“ operacine sistema. Tiesa, pasak „Veido“ šaltinių, šis eksperimentas nelabai pavyko. Nieko keista – juk ši operacinė sistema nėra pritaikyta veikti planšetiniuose kompiuteriuose.
O štai Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė labai patenkinta, kad jų mokykla gavo 18 „Apple iPod touch“ ausinukų. Net ir šiais telefono dydžio įrenginukais mokyklos pedagogai sugeba praturtinti anglų, lietuvių, muzikos, dailės, matematikos ar gamtos mokslų pamokas. „Iš pradžių bijojau, kad po pirmos pamokos pusės „iPodų“ neatgausiu. Laimė, visi įrenginukai ir šiandien sveiki gyvi – mokiniai jaučia atsakomybę ir didžiuojasi tuo, kad juos gali naudoti pamokose“, – patirtimi dalijasi S.Riškienė.
Beje, jos mokykla jau pateikė paraišką naujiems planšetiniams kompiuteriams gauti, pedagogai jau siunčiami į mokymus. Tad Kuršėnų Pavenčių mokyklos ketvirtokai jau turėtų trinti rankomis, tačiau kyla abejonė, ar ne per anksti džiaugiamasi.

Skubos darbą velnias gaudo

Projekto apmatai gimė pernai metų spalio mėnesį, ir nors šiandien vis dar sunku rasti oficialios informacijos apie jį, rugsėjo mėnesį planšetiniai kompiuteriai jau turėtų puikuotis ant penktokų suolų. ŠMM atstovai tokią skubą pateisina tuo, kad 2014-aisiais prasideda naujas ES paramos dalijimo etapas, todėl ankstesnio etapo lėšas reikia kuo greičiau panaudoti.
Ministras G.Steponavičius teigia, kad planšetinukai didins motyvaciją mokytis, leis mokiniams laisviau dirbti savarankiškai, atsivers didesnės galimybės per pamokas panaudoti vaizdo ir garso medžiagą. Be to, G.Steponavičius tvirtina, kad planšetiniai kompiuteriai palengvins mokinukų kuprines – juk visi reikalingi vadovėliai elektroniniu PDF formatu lengvai tilps įrenginio atmintyje.
Deja, pastarasis teiginys yra labiau deklaracinio pobūdžio, nes skaitymas planšetės ekrane, nors ir patogesnis nei asmeniniame kompiuteryje, vis dėlto stipriai vargina akis. Tad tikėtina, kad planšetiniais kompiuteriais vaikai naudosis kartu su įprastais vadovėliais.
Paviršutiniškų deklaracijų šiame projekte esama ir daugiau. Oficialiai ŠMM atstovai teigia, kad penktokai pasirinkti norint sustiprinti švietimo kokybę reformos eigoje atsiradusiose progimnazijose, kuriose vaikai mokosi nuo penktos iki aštuntos klasės. Iš tiesų motyvas daug paprastesnis: šiandien kaip tik šio amžiaus mokiniams yra sukurta daugiausiai lietuviškų elektroninių mokymosi priemonių. Tačiau tegu mūsų neapgauna žodelis „daugiausiai“ – išties tėra vienas interaktyvus gamtos mokslų kursas, skirtas penktoms šeštoms klasėms. Pasak „Veido“ šaltinio švietimo priemones rengiančioje institucijoje, „realiai elektroninių mokymosi priemonių yra labai mažai, o apie interaktyvumą belieka tik pasvajoti“. Daugelis jų – tai tiesiog į PDF formatą perkelti įprasti vadovėliai, ir neatrodo, kad iki rugsėjo interaktyvių priemonių padaugės.
Kitas aspektas susijęs mokytojais ir jų pasirengimu naudoti planšetes savo pamokose. Ar tam pakaks laiko iki rugsėjo – juk daugumą mokytojų ne tik reikės išmokyti naudotis šiais įrenginiais, bet ir kūrybingai taikyti juos pamokoms papildyti?
Visiems, kuriems išgirdus terminą „planšetinis kompiuteris“ iš karto prieš akis iškyla žymusis „iPad“ penktokų rankose, teks nusivilti: šis prietaisas per daug brangus, be to, jame neveikia kai kurios technologijos, naudojamos rengiant interaktyvias mokymo priemones, pavyzdžiui, „Adobe Flash“.
Pažvelgus į ŠMM parengtas planšetinių kompiuterių pirkimo sąlygas tampa aišku, kad tai bus įrenginys su naujausia trečia „Google Android“ operacinės sistemos versija bei galimybe atnaujinti į ketvirtą. Planšetinukas privalės būti ne mažesnio nei 8,9 colio ekrano, turėti ne silpnesnį nei 1 gigaherco procesorių, ne mažiau nei 512 megabaitų darbinės ir 8 gigabaitų vidinės atminties, specialų smūgiams atsparų dėklą bei ant korpuso išgraviruotą užrašą „Mokyklinis“.
Skamba neblogai, tačiau ministerijos nustatyta kaina, kuri, pasak A.Lakštausko, turėtų neviršyti 600 Lt už vieną kompiuterį, atrodo fantastiškai. Už tokią kainą šiandien gal galima įsigyti nežinomų Kinijos gamintojų prietaisų, tačiau teks susitaikyti su daugybe apribojimų bei abejotina įrenginio kokybe. Tarkime, neveiks tam tikros programos, nebus galima rašyti lietuviškai arba planšetiniame kompiuteryje nebus programėlių parduotuvės – o juk be jos toks prietaisas beveik bevertis.
Dar vienas daugybę abejonių mokytojams keliantis klausimas – kaip reikės stebėti vaikų mokymosi procesą ir kontroliuoti klasės planšetinukų naudojimą, kad vaikai neklaidžiotų po internetą ar nežaistų, užuot mokęsi. Nors tokios programinės įrangos „Windows“ operacinę sistemą naudojantiems nešiojamiesiems internetiniams kompiuteriams (tinklinukams) sukurta nemažai, tačiau neteko girdėti apie tokias programas, kurios leistų valdyti planšetinius kompiuterius. ŠMM atstovai tvirtina, kad tokia programinė įranga yra ir bus nupirkta. Rugsėjis netoli, tad įsitikinti jų žodžiais ilgai netruksime.
Nežinia, kodėl ŠMM iniciatoriams neįtiko tikrai universalesni tinklinukai, kad ir tie patys specialiai mokiniams pritaikyti „Intel Classmate PC“, kuriais per pamokas naudojasi Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos bei dar dviejų Lietuvos mokyklų vaikai.
Susidaro toks įspūdis, kad ŠMM bando eiti va bank: išdalijus planšetinius kompiuterius tikimasi, jog mokytojai ims kurti turinį, ieškos išradingų būdų, kaip dėstyti. Vykstant švietimo forumui „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas kompiuterius klasėje vaizdingai palygino su puodais virtuvėje. Juk tam, kad skaniai pavalgytume, kažką reikia įdėti į tą puodą ir turėti išmanų virėją, kuris pagamins maistą. Deja, kol kas baugu, kad puodai gali būti kiauri, o juose tik kai kurie virėjai iš kirvio sugebės išvirti košę.