Planšetinių kompiuterių pardavimas Lietuvoje didėja ir kurį laiką dar šiek tiek didės. Vis dėlto analitikai sako, kad planšečių era pasaulyje per ateinančius kelerius metus gali baigtis.

Informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovės IDC analitikai skelbia, kad šiais metais planšetinių kompiuterių pasaulyje bus parduota daugiau nei asmeninių, o kitais metais planšetės pagal pardavimą turėtų aplenkti ir nešiojamuosius kompiuterius. Rinkos tyrimų bendrovės „Strategy Analytics“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį parduota daugiau nei 40 mln. planšetinių kompiuterių, o pardavimo augimas siekė 117 proc.
Sparčiai planšetiniai kompiuteriai populiarėja ir Lietuvoje. Praėjusių metų pradžioje rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas mobiliųjų įrenginių naudojimo įpročių tyrimas parodė, kad planšetiniais kompiuteriais naudojasi 4 proc. apklaustųjų. Metų pabaigoje tokiais kompiuteriais naudojosi jau 8 proc. vartotojų.
„GfK Retail ant Technology Baltic“ padalinio Lietuvoje duomenimis, anksčiau nišiniu produktu laikyti planšetiniai kompiuteriai šiuo metu pagal apyvartą yra viena pelningiausių prekių Lietuvos informacinių technologijų ir buitinės technikos rinkoje. Už planšetes daugiau pelno gamintojams duoda tik nešiojamieji kompiuteriai ir televizoriai. Rinkos analitikų ir prekybininkų teigimu, planšetinis kompiuteris šiuo metu yra įrenginys, kurį perka ir verslininkai, ir studentai, ir tėvai savo vaikams.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje parduota 15 tūkst. planšetinių kompiuterių, tai yra 200 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Palyginkime: per visus 2011 m. parduota 12 tūkst. planšetinių kompiuterių.
Informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozavo, kad iki 2015 m. planšetinių kompiuterių pardavimas pasaulyje bus didesnis nei nešiojamųjų ir stacionarių asmeninių kompiuterių. Kol kas Lietuvoje planšetinių kompiuterių parduodama beveik trigubai mažiau nei nešiojamųjų: pastarųjų pernai parduota apie 100 tūkst., o planšetinių – 35 tūkst.

Rinka auga dėl pigių planšečių

Planšetinių kompiuterių pardavimo didėjimas Lietuvoje siejamas su tuo, kad labai išaugo jų pasiūla ir kainų gama. 2011 m. rinkoje buvo galima įsigyti tik „Samsung“ ir „Apple“ planšetinius kompiuterius, o šiandien – siūlomus daugiau nei dvidešimties gamintojų.
„GfK Retail ant Technology Baltic“ padalinio Lietuvoje vadovo Eduardo Grybovo teigimu, šie du gamintojai pagal prekybos apimtis vis dar pirmauja – „Apple“ ir „Samsung“ produkcija užima daugiau nei pusę rinkos. Kita vertus, prieš pusmetį šių gamintojų produkcija sudarė 77 proc. rinkos.
„Apklausos rodo, kad perkant planšetinį kompiuterį vartotojams svarbiausia prekės ženklas, o kainą jie nurodo pačiame pasirinkimą lemiančių veiksnių sąrašo gale. Vis dėlto kiti tyrimai rodo, kad iš tikrųjų daugiau nei trečdalį pasirinkimų lemia kaina, nes norima įsigyti produktą su brangiu prekės ženklu, tačiau galimybės ne visada tai leidžia. Dėl to Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai populiarėja pigūs planšetiniai kompiuteriai“, – paaiškina E.Grybovas.
Prekybininkų tikinimu, pigūs įrenginiai padeda plėsti rinką ir brangių planšečių gamintojams. Esą dažnai pigią planšetę nusipirkęs vartotojas susipažįsta su pačia įrenginio koncepcija, prie jos pripranta ir įrenginiui sugedus ar tiesiog morališkai pasenus perka brangesnį.
„Čia kaip rašyba: pirmiausia išmokstama rašyti raides, vėliau žodžius, o paskui ir sakinius. Taip ir vartotojas, pradėjęs eiti pradžiamokslį nuo paprasčiausio planšetinio kompiuterio, vėliau suvokia, kad jam reikia planšetės, suteikiančios daugiau galimybių“, – lygina bendrovės „Huawei“ pardavimo ir rinkodaros vadovas Lietuvoje Dainius Švagždys.
Pigių planšetinių kompiuterių invazija grėsminga neatrodo ir rinkos lyderiams, mat tikimasi, kad pigios planšetės šalies rinkoje yra laikinas reiškinys. „Panaši situacija buvo, kai Lietuvoje pradėjo populiarėti nešiojamieji kompiuteriai. Tada atsirado gausybė prekės ženklų, tačiau vėliau rinka išsikristalizavo – išliko tik didieji gamintojai. Tikėtina, kad planšetinių kompiuterių rinkoje padėtis bus panaši“, – mano „Apple” Baltijos šalyse atstovaujančios bendrovės „AVAD Baltic” vadovas Tomas Palšis.

Lietuviai – konservatyvūs pirkėjai

Tokią tendenciją pastebi ir planšetiniais kompiuteriais prekiaujančios bendrovės. Jų atstovų teigimu, vartotojai dažniausiai perka didžiųjų gamintojų – „Apple“, „Samsung“ ir „Asus“ kompiuterius. Taip pat nemažai vartotojų renkasi ir pigesnes „Prestigio“ planšetes. Prekybininkų teigimu, populiariausi šalyje „Samsung“ planšetiniai kompiuteriai. Bendrovės „Mobili linija“ direktoriaus Edo Pangonio teigimu, „Samsung“ koziriai prieš pagrindinį varžovą „Apple“ – mažesnė įrenginio kaina ir galimybė sulietuvinti vartotojo meniu.
Kita vertus, pasaulio planšetinių kompiuterių rinkoje pirmaujanti „Apple“ bendrovė valdo apie 43 proc. rinkos, o pagrindinė konkurentė „Samsung“ tenkinasi 15 proc. Be to, pristatydamas mažesnį ir pigesnį „iPad Mini“ planšetinį kompiuterį, „Apple“ vadovas Timas Cookas neslėpė ambicijų užimti ir mažesnių planšetinių kompiuterių rinkos, kurioje iki tol karaliavo „Samsung“, dalį. Tiesa, Lietuvoje šie „Apple“ vadovų siekiai susiduria su sunkumais.
„Lietuvos rinkoje „iPad Mini“ irgi atsiriekė dalį rinkos, tačiau mūsų vartotojas gana konservatyvus: jei jis iki šiol naudojo „Apple“ produkciją, tai ir pirkdamas naują planšetinį kompiuterį stengsis įsigyti „Apple“ gaminį. Panaši situacija ir skirstant įrenginius pagal operacines sistemas: žmonės, kurie naudojo „Android“, pirkdami naują įrenginį dažniau renkasi turintį „Android“ operacinę sistemą“, – pastebi specializuotos internetinės parduotuvės „Planšetiniai.lt“ atstovas Giedrius Gestautas.
Pastebima, kad planšetinius kompiuterius su „Android“ operacine sistema itin pamėgo verslininkai. Vis dėlto, G.Gestauto teigimu, planšetinių kompiuterių rinką pakeitė įrenginiai su „Windows 8“ operacine sistema – verslo klientai pastaruoju metu vis aktyviau domisi ir perka planšetinius kompiuterius su šia operacine sistema. Tiesa, kol kas tokių įrenginių pasiūla nėra didelė.

Ekspertai prognozuoja, kad 2013-ieji bus tie metai, kai JAV ir Europos parduotuvėse vienas po kito pasirodys pigūs, apie šimtą dolerių kainuojantys planšetiniai kompiuteriai.
Šiai tendencijai pradžia jau duota – kovo 1 d. prekybos vietose pasirodė bendrovės D2 pagamintas 7 colių, 16 gigabaitų nešiojamasis kompiuteris, veikiantis su “Android Jelly Bean 4.1″ operacine sistema ir kainuojantis 89 dolerius (238 Lt). Į mažų kainų rinką žengia ir didieji prekės ženklai. Bendrovė HP taip pat paskelbė balandį pradėsianti pardavinėti 7 colių planšetinį kompiuterį už 169 dolerius (451 Lt), kuris vadinsis “Slate7″ ir taip pat naudos “Android Jelly Bean 4.1″ operacinę sistemą.
Akivaizdu, kad mažų kainų planšetinių kompiuterių invazija prasidėjo. Jie tapo prieinami visiems, kurie nori tokios prekės. Vienas žymiausių pramonės konsultantų, analitikų ir futuristų Timas Bajarinas prognozuoja, kad Amerikoje iki šių metų pabaigos pigūs planšetiniai kompiuteriai jau ims vyrauti rinkoje ir sudarys 65 proc. visų parduodamų planšečių.
Telefonais ir planšetiniais kompiuteriais prekiaujančio mažmeninės prekybos tinklo „Mobili linija“ direktorius Edas Pangonis tvirtina, kad prieš pusmetį pirmieji pigūs planšetiniai kompiuteriai pasirodė ir Lietuvoje, pavyzdžiui, „Prestigio Multipad 7.0“, kainuojantis 300 Lt, ar “Acer” bendrovės “B1 Iconia Tab”, kurio kaina – apie 500 Lt. Daugiau pigių planšečių ketinama įsivežti ir šiemet, tačiau kol kas jos nėra populiarios.
„Vis dėlto nesakyčiau, kad pigiausi yra labai perkami. Pirkėjai nelabai pasitiki jų kokybe. Populiariausi yra „Samsung“ planšetiniai kompiuteriai, kainuojantys apie 1800–1900 Lt“, – teigia E.Pangonis.

Neseniai suomių kompanijos Nokia direktorių tarybos narys Jorma Ollila, palikdamas kompaniją po 27 metų darbo joje, buvo pareiškęs, jog Nokia galvoja apie perspektyvią planšetinių kompiuterių rinką, kurioje ji ateityje pristatys įdomius produktus ir įvairius hibridinius sprendimus.

Vis tik vėliau kitas “Nokia” atstovas paaiškino, jog Jorma Ollila pasvarstymai buvo ne visiškai teisingai suprasti. Keith Nowak teigimu, kompanija tik skenuoja šią įdomią rinką, tačiau kol kas jokių planšetinių kompiuterių anonsų dar neplanuoja.

Matyt, prieš išeidamas užtarnauto poilsio, J. Ollila šiek tiek paskubino įvykius, paviešindamas suomių kompanijos planus. Antra vertus, jau anksčiau buvo pasirodę gandai, jog “Nokia” ruošia planšetinį kompiuterį, kuris veiks operacinės sistemos “Windows 8″ pagrindu. Dar daugiau, gandai tvirtino, jog naujasis “Nokia” mobilusis įrenginys taps vos ne pirmuoju planšetiniu kompiuteriu su “Windows 8 RT” (versija, skirta planšetėms su ARM architektūros aparatine platforma).

Dabar “Nokia”, kaip žinia, išgyvena ne pačius geriausius laikus. 2012 m. I ketvirtyje korėjiečių “Samsung” nustūmė suomių “Nokia” nuo mobiliųjų telefonų lyderio pjedestalo: “IHS Suppli” duomenimis, korėjiečiai rinkai patiekė 92 mln. mobilių telefonų, tuo tarpu suomiai – „tik“ 83 mln. vienetų. Išmaniųjų telefonų rinkoje “Nokia” padėtis dar liūdnesnė – “Samsung” rinkai patiekė 32 mln. tokių įrenginių, tuo tarpu suomiai – tik 12 mln. vienetų (iš kurių 2 mln. – “Lumia” serijos atstovai).

technologijos.lt

Per devynis šių metų mėnesius nešiojamųjų kompiuterių Lietuvoje parduota beveik penktadaliu daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai, be to, jų šiemet įsigyjama daugiau nei stacionariųjų.

Tokią informaciją pateikia rinkos tyrimų bendrovė „GfK Retail and Technology“. Pasak bendrovės atstovo Eduardo Grybovo, pagrindine šios tendencijos priežastimi laikoma tai, kad daugiau nei trečdaliu sumažėjusios nešiojamųjų kompiuterių kainos. Prie to prisideda ir faktas, kad vartotojai dabar atnaujina savo kompiuterinę techniką, pirktą iki 2008 m., kol valstybė dotavo naujų kompiuterių įsigijimą. Įprastai šie įrenginiai pasensta per trejus metus.
Beje, didesnis nešiojamųjų kompiuterių pirkimas jaučiamas visose sparčiai besivystančių rinkų (angl. emerging markets) šalyse, tarp kurių patenka ir Lietuva. Konsultacijų ir rinkos tyrimų bendrovės „Display Search“ duomenimis, tose šalyse šiemet pirmą kartą bus parduota daugiau nešiojamųjų kompiuterių nei išsivysčiusiose rinkose – iš viso apie 96 mln. vienetų. Ypač didelio augimo galime sulaukti 2012 m. pabaigoje, kai bus pristatyta naujausia „Microsoft“ operacinė sistema „Windows 8“.
O štai išsivysčiusiose rinkose pirkėjų akys vis dažniau krypsta į planšetinius kompiuterius – 2012 m. čia tikimasi parduoti apie 70 mln. šių įrenginių. Lietuvoje šio tipo įrenginiai vis dar vangiai skinasi kelią į vartotojų širdis. „Lietuviai apskaičiuoja, kad planšetinis kompiuteris kainuoja panašiai kaip nešiojamasis, ir renkasi pastarąjį, nes jo galimybės kol kas didesnės“, – komentuoja E.Grybovas.

Prekybos duomenų analizė rodo, kad planšetinių kompiuterių minėtu laikotarpiu parduota net 13,6 mln., o tai 112,5 proc. daugiau nei sausį–kovą, kai jų visame pasaulyje įsigyta 6,4 mln. Na, o nešiojamųjų kompiuterių populiarumas, priešingai, menksta: pirmąjį šių metų ketvirtį jų parduota 8,4 mln., o antrąjį – jau tik 7,3 mln.

Beje, rinkos analitikai neabejoja, kad planšetinių kompiuterių būtų parduota dar daugiau, jei ne gana didelė jų kaina. Skaičiuojama, kad vidutinė planšetinio kompiuterio kaina šiuo metu svyruoja apie 600 JAV dolerių, o štai standartinis nešiojamasis kompiuteris yra bene perpus pigesnis.

Tiesa, pabrėžiama, jog planšetinis kompiuteris nėra nešiojamojo pakaitalas, ir manoma, kad pirkėjai nelaiko jų alternatyva, o įsigyja kaip dar vieną įrenginį. Įdomu tai, kad dažniausiai planšetinius kompiuterius įsigyja ne tik smalsus ir modernus jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems planšetinis kompiuteris neretai esti pirmoji jų pažintis su internetu. „Dažnas vyresnio amžiaus žmogus, kurį iki šiol gąsdino nešiojamojo kompiuterio sudėtingumas, renkasi kur kas paprasčiau naudojamą planšetinį“, – teigia analitikas Jeffas Orras.

Užsiauginti savo vartotojus siekiantys planšetinių kompiuterių kūrėjai pasiūlo vis naujų aplikacijų vaikams, kai kurias jų skirdami net kūdikiams. Pavyzdžiui, vien „Apple“ „iTune“ asortimente yra daugiau nei septyni šimtai vaikams skirtų aplikacijų. Dalis jų pristatomos kaip edukacinės, lavinančios tam tikrus mažylių įgūdžius ir gebėjimus, tarkime, mažylių rankų ir akių koordinaciją.
JAV žurnalas „Time“ teigia, kad „iPad“ planšetiniai kompiuteriai tapo šių dienų skaitmeninėmis auklėmis, nes tėvai žino, jog šis modernus prietaisas tikrai atitrauks jų nenuoramų dėmesį bent kelioms minutėms. Tačiau ką sako specialistai: leisti ar neleisti patiems mažiausiems naudotis planšetiniais kompiuteriais?
Dėl televizijos pediatrai kategoriški: vaikams iki dvejų metų televizoriaus žiūrėti nereikėtų. Pastebėta, kad tokių vaikų kalbos įgūdžiai vystosi lėčiau, be to, jie neretai patiria miego sutrikimų. Tuo tarpu tokių tyrimų, kurie parodytų, kad planšetiniai kompiuteriai mažiesiems žalingi, kaip skelbia Amerikos pediatrų akademija, dar nėra atlikta.
Garsi amerikiečių pediatrė ir knygų apie vaikų auklėjimą autorė Tanya Altmann sako, kad jei planšetinis kompiuteris irgi naudojamas tik kokiems nors vaizdeliams žiūrėti, tuomet turėtų galioti tos pačios rekomendacijos, kaip ir dėl TV žiūrėjimo. Tačiau ji neatmeta galimybės, kad kai kurios interaktyvios aplikacijos mažiesiems gali būti net vertingos. „Tam tikrais atvejais aplikacijos yra tiesiog naujos žaidimų, kuriuos mes žaidėme būdami vaikai, versijos: pavyzdžiui, paspaudi ant karvės ir ji mūkia “mū”, – teigia amerikiečių pediatrė T.Altmann.
Tačiau kitas amerikiečių specialistas, Vaikų sveikatos centro Sietlo vaikų ligoninėje vadovas dr. Dimitri Christakis papildo, kad įprastinius žaislus imituojančios aplikacijos turi mažesnį lavinamąjį poveikį nei „realūs“ žaislai. Jis turi omenyje aplikacijas, kurios atkartoja „Lego“ ir kubelių dėliojimą. „Vaikai turi išmokti, kaip tai veikia realiame pasaulyje“, – teigia D.Christakis.
Taigi ekspertai nelinkę rekomenduoti planšetinių kompiuterių kūdikiams. Na, o kalbant apie kiek ūgtelėjusius vaikus, užsienyje jau yra atlikta keletas tyrimų, kurie liudija „skaitmeninių auklių“ naudai: pavyzdžiui, „iPhone“ aplikacija vaikams „Martha Speaks“ (Kalba Marta) per dvi savaites iki 31 proc. praplėtė ja besinaudojusių 3–7 metų vaikų žodyną.