BFL

43 proc. Lietuvos gyventojų teigia besinaudojantys mobiliaisiais telefonais nuolatos, reguliariai. Dar beveik pusė (47 proc.) teigia, kad mobilūs telefonai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Išmaniaisiais telefonais nuolatos naudojasi tik 7 proc. apklaustųjų. Nešiojamu kompiuteriu teigia nuolatos besinaudojantys 25 proc. Lietuvos gyventojų. Naudojimasis planšetiniu kompiuteriu (iPad) bei elektroniniu knygų skaitytuvu (e-book) retas reiškinys tarp Lietuvos gyventojų.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15-74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie naudojasi ir kaip dažnai naudojasi mobiliuoju telefonu, išmaniuoju telefonu (Smart phone), nešiojamu kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu (iPad) bei elektroniniu knygų skaitytuvu.

“Akivaizdu, kad mobilusis telefonas yra neatsiejama daugumos Lietuvos gyventojų gyvenimo dalis. Tačiau pasaulyje plintančios moderniosios technologijos dar nepasiekė daugumos mūsų šalies gyventojų. Apie pasaulyje populiarėjančius išmaniuosius telefonus, planšetinį kompiuterį (iPad) apskritai nieko nežino virš trečdalio gyventojų (atitinkamai 37 proc. ir 40 proc.), o apie elektroninį knygų skaitytuvą beveik pusė (47 proc.). Taigi, šiose kategorijose dar galima prognozuoti nemažą vartojimo augimą”, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Internetu besinaudojantys Lietuvos gyventojai dažniau naudoja išmanųjį telefoną bei nešiojamąjį kompiuterį. Taip pat didesnė jų dalis teigia nuolatos besinaudojantys planšetiniu kompiuteriu (iPad).

Apklausos duomenimis, mobiliuoju telefonu naudojasi visos socialinės grupės, šiek tiek mažiau naudojasi vyriausio (65-74 metų) amžiaus Lietuvos gyventojai. Išmaniuoju telefonu daugiau naudojasi vyrai, jaunesnio amžiaus (15-35 metų) Lietuvos gyventojai bei įmonių vadovai, savininkai. Nešiojamu kompiuteriu labiau naudojasi žmonės su aukštuoju išsimokslinimu, aukščiausiomis pajamomis (1101 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį), didmiesčių gyventojai, specialistai. Planšetiniu kompiuteriu bei elektroniniu knygų skaitytuvu daugiau naudojasi jauniausios amžiaus (15-24 metų) grupės gyventojai.

"Technologijų" archyvas

Kompanija „VTech“ rudenį žada pristatyti pirmąjį pasaulyje vaikams skirtą planšetinį kompiuterį „InnoTab“. Ekspertai pastebi, jog technologijos vaikams daro daugiau žalos, nei naudos.

"Veido" archyvas

Išsivysčiusiose pasaulio vasltybėse mokymo procese vis aktyviau bandoma pritaikyti informacinių technologijų naujoves. Jau esama nemažai regionų (Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV), kurių mokyklose kiekvienas moksleivis ir mokytojas turi po nešiojamąjį kompiuterį. Kai kuriose mokyklose prigijo elektroninės knygos. Dabar daugybė mokyklų skirtingose šalyse išbando planšetinius kompiuterius. Tarkime, JAV, Japonijoje ar Singapūre jau nemažai mokyklų kiekvienas mokytojas ir mokinys turi po planšetinį kompiuterį su prieiga prie interneto ir mokomosios medžiagos. Jei bandymai pasiteisins, planuojama tai padaryti masine mokymo priemone.

Lietuvai iki tokios pažangos dar toloka, nors ir pas mus trijose mokyklose nuspręsta išbandyti planšetinius kompiuterius. Jų moksleiviai galės nuspręsti, kas geriau – popierinis vadovėlis, ar “tabletas”? Per kai kurias pamokas mokiniai vietoj įprastų vadovėlių naudos “Apple iPad” įrenginiuose įdiegtas elektronines mokymo priemones (konkrečiai – “Šviesos” mokomąją medžiagą, specialiai pritaikytą planšetiniams kompiuteriams). Šiuo bandomuoju elektroninių vadovėlių projektu bandoma išsiaiškinti, kaip galima pritaikyti įvairius nešiojamuosius įrenginius mokymui ir mokymuisi. Bandymai truks iki šių metų rugsėjo.

"Veido" archyvas

Savaitraštis “Veidas” pirmasis iš Lietuvos žurnalų jau pardavinėjamas “Apple store” parduotuvėje

Vis daugiau Lietuvos bendrovių stengiasi įkelti koją į planšetinių kompiuterių erdvę ir per šiuos įrenginius siūlyti savo produktus.

Praėjusiais metais, kai “Apple” išleido naująjį savo įrenginį “iPad”, iš pradžių dauguma į jį žvelgė gana skeptiškai, nors “Apple” vadovas Steve’as Jobsas drąsiai tikino, kad tai bus revoliucinė naujovė. Idėja buvo labai paprasta – sukurti naują įrenginį, kuris savo savybėmis būtų geresnis už nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną.

Pasaulis iki šiol stebėjo, kaip garsios firmos stengiasi sukurti kažką panašaus. Pirmasis bandymas buvo vadinamasis internetinis kompiuteris (“netbook”), tačiau jis nebuvo kuo nors geresnis už įprastą kompiuterį, išskyrus bateriją, kuri ilgiau neišsikraudavo. Juk internetinis lėtesnis nei įprastas nešiojamasis kompiuteris, jo ekranas daug mažesnis ir nepatogus skaityti, o visos programos veikia nestabiliai ir lėtai, nes yra skirtos galingesniems nešiojamiesiems kompiuteriams.

“iPad” era tik prasideda

Rinkoje pasirodžius planšetiniam kompiuteriui “iPad”, pasaulis pamatė, kad tai ir bus naujasis įrenginys, kuriuo bus galima patogiai naršyti internete, žiūrėti filmus ir skaityti knygas. Per devynis mėnesius parduota 15 mln. “iPad” ir užimta daugiau nei 90 proc. planšetinių kompiuterių rinkos. Tai įrodė, kad viskas, ką S.Jobsas minėjo pristatydamas “iPad”, buvo tiesa.

Išvydusios “Apple” proveržį, nesnaudžia ir kitos firmos, tokios kaip HP, “Asus”, “Motorola” ir kt. Šiais metais pasaulio mobiliųjų telefonų kongrese buvo pristatyti net aštuoni nauji skirtingų firmų planšetiniai kompiuteriai su jiems pritaikyta “Google Android” operacine sistema. Naujieji įrenginiai du kartus galingesni nei pionierius “iPad” ir pasižymi techniškai pranašesnėmis savybėmis, tačiau lieka klausimas, kiek laikys baterija. “iPad” baterija veikia net 10 valandų, ir tai pakeitė daugelio žmonių įprotį krauti prietaisą maždaug kas tris valandas.

Išleisdami “iPad 2″, “Apple” atstovai didžiuodamiesi pranešė, kad, nepaisant daug galingesnio procesoriaus, jie sugebėjo išlaikyti tą patį 10 valandų baterijos veikimo laiką. Taigi konkurentai vėl atsilieka vienu žingsniu, ir manoma, kad 2011-ieji taip pat bus “iPad” metai.

Svarbu paminėti, kad naujasis “iPad 2″ pasirodė nepraėjus nė metams po pirmojo įrenginio pristatymo. Be to, S.Jobsas paskelbė, kad buvo parduota 100 mln. elektroninių knygų, naudojant “iBooks” mobiliąją programėlę, vadinamąją aplikaciją. Tai rodo, kad šis naujasis įrenginys pamažu keičia įpročius ir naudojamas ne tik naršyti internete, bet ir knygoms skaityti. Šiuo metu jau net 75 tūkst. aplikacijų yra skirta specialiai “iPad” ir jų toliau gausėja dėl labai didelės paklausos.

Jau porą mėnesių planšetiniai kompiuteriai pardavinėjami ir Lietuvoje. Mūsų prekybininkai prognozuoja, kad šiemet jų bus parduota per 10 tūkst. Bendrovės “UD7 Studios” vadovas Rolandas Razma įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau “iPad” tipo įrenginių bus kiekvienuose namuose.

Natūralu, kad vis daugiau Lietuvos bendrovių stengiasi įkelti koją į planšetinių kompiuterių erdvę ir per šiuos įrenginius siūlyti savo produktus.