A. Simonavičiaus nuotr.

Ar plastinė operacija yra tai, ko man iš tiesų reikia? Ar tai ne akimirkos užgaida? Ar po operacijos jausiuosi laimingesnė, nei buvau? Prieš pusmetį vokų pakėlimo operacijai pasiryžusi 49-erių kaunietė dėstytoja Angelė Bačiulienė džiaugiasi: bendradarbiai ir šeimos nariai negailėjo jai pagyrų, kad dabar atrodo žvali ir graži.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Ilgai dvejojau, ypač gąsdino mintis, jog gali pradėti kauptis skysčiai, o to pakanka, kad žmogus atsidurtų reanimacijoje, tačiau ryžausi operacijai, nes nuolat būdama tarp studentų nenoriu jaustis nejaukiai. Rezultatu esu patenkinta, jei reikėtų, viską pakartočiau, – pasakoja ponia Angelė. – Atostogos tokioms operacijoms yra tinkamas metas.“

Nors Lietuvoje sparčiai daugėja veido korekcijų operacijų, Lietuvoje populiariausios tebėra krūtų operacijos. Implantais krūtis kasmet pasididina apie 3 tūkst. lietuvių moterų. Dar tiek pat jų ryžtasi kitoms plastinėms estetinėms operacijoms.

Pasitenkinimas išvaizda keičia savijautą

„Pasitenkinimas savo išvaizda labai keičia žmogaus savijautą ir net gyvenimą.  Nepasitikintis savimi į konsultaciją atėjęs pacientas po operacijos dažnai neatpažįstamai pasikeičia – dažniau šypsosi, gal net sulaukia pareigų paaukštinimo. Ne kartą savęs klausiau, kas tai lemia. Gražiau atrodydamas žmogus įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, pakyla jo savivertė“, – svarsto plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis.

Lietuvos plastikos chirurgijos pramonė kol kas dar nė iš tolo neprilygsta Brazilijai, Kinijai ar juolab JAV, kur kasmet atliekama daugiau kaip trys milijonai estetinių operacijų, arba Italijai, kurioje ant operacinio stalo gulasi apie milijoną žmonių per metus.

Tai, kad ir Lietuvoje ši veiklos sritis turi milžinišką potencialą, rodo plastikos chirurgų gausėjimas. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. šalyje dirbo 43 plastikos chirurgai. Jų skaičius jau artimiausiu metu dar labiau išaugs. Po medicinos studijų stojančiųjų į rezidentūros vietas konkurencija yra milžiniška: dermatologija – 20 kandidatų į vieną vietą, plastinė rekonstrukcinė chirurgija – 7 į vieną vietą.

Tačiau tuo metu, kai pasaulyje pirmauja liposkulptūra – kūno kontūrų koregavimas riebalų nusiurbimu ir suleidimu ten, kur trūksta audinių, lietuvės didesnį dėmesį kreipia viršutinių vokų plastikai, veido, krūtinės ar pilvo sienos korekcijai.

Krūtys lietuvei svarbiausios

„Daugeliui mūsų moterų krūtinė tokia pat svarbi kaip Pietų Amerikoje – sėdmenys ar kūno linijos, o Irane – nosies forma“, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos plastikos chirurgai.

Daugiau nei dešimtmetį su grožio skalpeliu nesiskiriantis D.Jauniškas sako, kad jau kuris laikas pastebima ne tik išaugusi plastinės estetinės rekonstrukcijos paklausa, bet ir pakitęs lietuvių požiūris: „Šiandien jau mažiau pacientų baiminasi nepalankaus požiūrio. Plastinės operacijos nebėra tabu, žmonės daugiau apie jas diskutuoja. Žinoma, Lietuva – ne Brazilija, kur prieš plastinę operaciją viešai apsiskelbiama giminėms ir kaimynams. Nors yra pacienčių, kurios iki šiol viliasi, kad, be jų vyrų, apie krūtų korekciją niekas nesužinos. Bet juk tai nieko gėdingo.“

Svarstydamas, kodėl Skandinavijoje veido patempimo operacijos kur kas populiaresnės nei Lietuvoje, 21 metus plastikos chirurgu dirbantis Gintaras Karalevičius sako, kad mūsų šalis maža, tad ir pacientų srautas nedidelis. Be to, mūsų vyresnio amžiaus žmonių pajamos nė iš tolo neprilygsta Skandinavijos šalių gyventojų pajamoms, o tai reiškia, jog plastinių operacijų skaičių skirtingose šalyse lemia ekonominis aspektas.

Vis dėlto, palyginti su šio amžiaus pradžia, kai dailinti savo kūno linijas ir veido formas Lietuvoje galėjo sau leisti tik turtuoliai, šiandien tai jau įkandama ir vidurinio sluoksnio atstovams.

Taip teigianti plastikos chirurgė Indrė Sakalauskaitė netgi tvirtina, kad grožio operacijų nebereikėtų priskirti prie prabangos prekių: „Mūsų operacijos prieinamos ir moksleivei, baigusiai vidurinę, ir emigrantui, kurį laiką dirbusiam ir susitaupiusiam ausų ar nosies korekcijai. Žmonės jau gali už atliktas operacijas ar korekcijas atsiskaityti išsimokėtinai, todėl nebereikia taupyti dešimtmečiais.“

Kiek kainuoja „naujos“ krūtys?

Už krūtų pakėlimo operaciją teks sumokėti 2500–3500 eurų, riebalų nusiurbimas, priklausomai nuo jų sankaupų, kainuoja apie 700–2000, viršutinių vokų korekcija – 450–600, botulino toksino ar hialurono injekcijos – 100–300 eurų.

„Moterims patinka atitolinti laiką, matyti dailesnį savo atvaizdą veidrodyje. Didžioji dalis po veido atjauninimo procedūrų jaučiasi geriau, labiau patinka sau. Komplikacijų ir sunkumų patiria tos pacientės, kurios patiki savo veidą bet kam (pvz., kosmetologėms, neturinčioms licencijos verstis šia praktika) ir nepasidomi, koks preparatas joms buvo suleistas“, – susimąstyti apie pasirinkimo svarbą ragina I.Sakalauskaitė.

Pasak jos, bėdų dažniausiai kyla tada, jei tobulindamas savo kūną pacientas siekia panėšėti į įsivaizduojamą grožio etaloną, pameta saiko jausmą. Tuomet iš tiesų gali būti, kad laikui bėgant jam ir vėl kils noras savyje kažką keisti ar tobulinti. Tačiau plastikos chirurgijos uždavinys – ne keisti žmogų, o pagražinti tam tikras jo kūno vietas.

Rizika visuomet išlieka

Ar paslaugų kaina lemia jų kokybę ir saugumą?

D.Jauniškis aiškina, kad bet kokios operacijos neatsiejamos nuo rizikos, taigi, jei kyla nenumatyta komplikacija, nepaisant geografinės platumos, rezultatas gali būti prastas ir Amerikoje, ir Brazilijoje, ir Lietuvoje. Mediko teigimu, įprasta, kad po plastinių operacijų ir korekcijų pacientą dar kurį laiką lydi liekamieji reiškiniai: po vokų korekcijos operacijų išryškėja mėlynės, po riebalų nusiurbimo odoje gali matytis įdubimų, po krūtų didinimo moteris jaus nepatogumų dėl randėjimo proceso.

„Prisilietę prie paciento kaskart vaikštome peilio ašmenimis: jaučiame atsakomybę, bet komplikacijų numatyti neišeina“, – neslepia D.Jauniškis.

„Svarbu, kad žmogus, prieš ryždamasis šiam žingsniui, neturėtų pernelyg didelių lūkesčių: neįsivaizduotų, kad operacija pakeis jo santykius su žmonėmis, garantuos didesnes pajamas darbe“, – pabrėžia G.Karalevičius.

Daugiau nei tris dešimtmečius rekonstrukcinės plastinės chirurgijos srityje dirbantis Baltijos ir Amerikos klinikos įkūrėjas, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Saulius Špokevičius kaip pačias sudėtingiausias apibūdina mikrochirurgijos operacijas: jos susietos su kraujagyslių, nervų ar sausgyslių rekonstrukcija, įgimtais ar įgytais defektais, populiarėjančia krūtų rekonstrukcine chirurgija po onkologinių ligų.

„Paprastesnes plastinės chirurgijos operacijas galima atlikti turint ir minimalių chirurginių sugebėjimų, tačiau sudėtingoms mikrochirurginėms operacijoms ryžtasi ne kiekvienas chirurgas“, – teigia ne vienus metus klinikiniu ordinatoriumi Luisvilio universiteto Christine Kleinert institute (JAV) dirbęs medicinos mokslų daktaras.

Ančiuko lūpos ir įspūdingi biustai – atgyvena

Estetinės medicinos srityje jau kurį laiką vyrauja natūralumo tendencija. Išsilavinę žmonės prašo atlikti kuo natūralesnes veido ir kūno korekcijas. Jiems svarbiau ne išnaikinti raukšles, o paslėpti nuovargio ženklus. Operacija, kai veido oda ištempiama taip, kad net kaktos oda nejuda, jau atgyvena. Kaip ir ančiuko lūpos (pernelyg didelės) ar itin didelės krūtys.

„Man pačiam tokie pokyčiai nepriimtini, nenoriu eiti prieš žmogaus prigimtį. Žinoma, toks pacientas turbūt susiras kitą specialistą, kuris tam ryšis, tačiau tai nebūsiu aš“, – tvirtos nuostatos laikosi D.Jauniškis, svarstantis, kad daugeliu atveju lazda perlenkiama vaikantis pigaus populiarumo.

Plastinės chirurgijos naujovės Lietuvą pasiekia tiesiai iš laboratorijų. Kaip pavyzdį galima minėti nechirurginį veido odos patempimą – vadinamąjį termoliftingą, odos atjauninimą lazeriu ir kitas procedūras, kurių metu naudojamos kamieninės ląstelės.

Viena didžiausių naujovių šioje srityje – paties paciento kraujo naudojimas grožio procedūroms, kai iš venos paėmus kraujo skystoji jo dalis atskiriama nuo raudonųjų ląstelių ir panaudojama odos ląstelių stimuliacijai. Tai ne tik pristabdo odos senėjimo procesus, bet ir išlygina raukšles.

Užpildyti gilias ar vidutinio dydžio raukšles, paslėpti kūno minkštųjų audinių defektus plastikos chirurgai gali ir pasitelkę paciento riebalus, o išgryninę kamienines ląsteles panaudoja jas odos atjauninimo procedūroms.

Grožis – kaip priklausomybės forma

Psichologų tyrimai pagrindžia šį teiginį ir įrodo, kad ryždamiesi plastinėms operacijoms žmonės viliasi geresnės psichologinės savijautos, ūgtelėjusios gyvenimo kokybės ir didesnės savivertės.

Taigi, jei pacientas turi neišspręstų psichologinių problemų, tikėtina, kad jam trukdys ir raukšlės, ir per maža krūtinė, ir per didelis svoris. Būtent dėl šios priežasties prieš grožio operacijas plastikos chirurgai su pacientais ilgai kalbasi, stengdamiesi išsiaiškinti, kas iš tiesų kenkia jų gyvenimo kokybei – išoriniai pokyčiai ar tik psichologinės bėdos.

Kiekvienais metais vis didesnis dėmesys skiriamas medžiagų kokybei, mokslinėse laboratorijose tiriamos jų savybės, taip siekiant išvengti alerginių audinių reakcijų, operacijos ir korekcijos tampa saugesnės ir paprastesnės. Vis dėlto bet kokia intervencija į žmogaus organizmą gresia įvairiomis komplikacijomis, todėl labai svarbu šią riziką sumažinti.

Keičiasi vartotojų įpročiai

Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atliktas tyrimas atskleidžia, kad pagal atliekamų procedūrų populiarumą pasaulyje šiandien pirmauja riebalų nusiurbimas, krūtų didinimas, vokų pakėlimas ir nosies korekcijos.

Didžiausia pastarųjų metų naujiena, kalbintų specialistų teigimu, galima vadinti į plastikos chirurgų kabinetus vis dažniau užsukančius vyrus. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug ketvirtadalis. Įprastai vyrams atliekamos nosies formos ar akių vokų, vadinamosios pykčio raukšlės  korekcijos, poodinių riebalų nusiurbimo operacijos.

Pasigražinti ir atsijauninti Lietuvoje ryžtasi emigrantai ir jų žmonos, nes čia estetinės chirurgijos paslaugos vis dar trigubai pigesnės nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar JAV, o  paslaugų kokybė tokia pat.

„Northway“ estetinės medicinos centro gydytojo medicinos daktaro Arūno Jankausko tvirtinimu, būtent dėl paslaugų prieinamumo, saugumo ir kokybiškumo mažėja vyraujančių stereotipų: „Moterys vis rečiau klausia, ar krūtų implantai neplyš skrendant lėktuvu ir silikonas neištekės.“

Tačiau ir A.Jankauskas ragina chirurginei operacijai pasiryžusias pacientes pasvarstyti, ar užteks ryžto ir noro kartoti tokią pat operaciją po 10 ar 20 metų.

„Išties ši invazija nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Implantų keitimas ar krūtų formos korekcija nepraeina be pėdsakų, vis tiek lieka randai, o po operacijos prabėgus tam tikram laikui kūnas vėl keičiasi. Ar užteks kantrybės prižiūrėti save tinkamai? Retai susimąstoma, kad investicija į grožį nėra vienadienė“, – primena I.Sakalauskaitė.

Dėstytoja A.Bačiulienė ir po plastinės operacijos tikina nesiliovusi rūpintis savo kūno grožiu – ji ir toliau reguliuoja mitybą, nuolat lankosi sporto salėje, naudoja gerą kosmetiką.

Atostogų metu sumažintos šlaunų apimtys, kelionė prie jūros su pagaliau atviru bikini po krūtų formos korekcijos ir galiausiai „sutvarkytas“ pilvukas po gimdymų. Tai – trys pagrindinės moterų svajonės, kurias jau visą dešimtmetį įgyvendina Estetinės chirurgijos centro specialistai.

Praeitą savaitę „Monte Pacis“ svetingumo komplekse surengtame vakare „Gyvenimas yra gražus“ buvo minimas Estetinės chirurgijos centro dešimtmetis. Į šventę buvo pakviesti visi prisidėję prie klinikos kūrimo ir augimo.

Sveikindamas susirinkusius, plastinės chirurgijos gydytojas ir klinikos vadovas Martynas Norkus prisipažino, kad pradžia buvo kukli, bet per dešimtį metų veikla įgijo pagreitį. Dabar kartu su kolege plastikos chirurge Kristina Vaišvilaite ir didesne nei dvidešimties puikių savo srities specialistų komanda pateisina net ir įnoringiausių pacientų lūkesčius.

„Pacientai – mūsų darbo variklis. Tik jie visą dešimtį metų skatino žengti iš savo komforto zonos – plėsti žinias, formuoti naujus įgūdžius, eiti į operacinę ir pasiekti puikius rezultatus.

Didėjo ne tik plastinių operacijų skaičius, skaičiuojama, kad jis išaugo trigubai, bet taip pat ir pacientų poreikiai – vis labiau susipažinę su šia sritimi, puikiai žinantys, ko nori.
Išsiplėtė ir paslaugų spektras. Pavyzdžiui, apie riebalų persodinimą prieš keletą metų nebuvo jokių minčių, o dabar šis būdas naudojamas krūtų, sėdmenų korekcijai, veido atjauninimui“, – dalijosi mintimis plastikos chirurgas.

Patyręs gydytojas, nepataisomas perfekcionistas, estetas ir grožio kūrėjas prisipažino, kad be šaunios komandos šis dešimtmetis būtų buvęs kitoks. Todėl jis pasirūpino, kad padėkos vakaras ilgamečiams klinikos darbuotojams, partneriams, buvusiems kolegoms būtų išskirtinis.

Didingas Pažaislio vienuolynas, iškilminga freskomis ir autentiškais paveikslais puošta pokylių salė, tituluoto šefo Dariaus Dabrovolsko gurmaniškos vaišės, „DixXband“ muzikos garsai – visa tai tobulai įprasmino klinikos veiklą: grožio ir harmonijos kūrimą.

„Kurkime grožį, puoselėkime jį, tegu Jūsų visų širdys dega grožiu kaip šis ugnies šokis“, – tokiu palinkėjimu buvo vainikuotas vakaras.

Šių žodžių paskatintas plastikos chirurgas M. Norkus prisiminė kaip pacientams ne kartą yra kartojęs: „ne plastinė operacija daro Jus gražius, Jūs patys atsiskleidžiate ir pradedate švytėti, o mes tik kartais padedame“.

Pirmos plastinės operacijos Vakarų Lietuvoje buvo atliktos 1993 m. vienoje didžiausių šalyje daugiaprofilinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL).

Pagausėjus pacientų, didėjant rekonstrukcinių operacijų poreikiui ir populiarėjant estetinėms operacijoms, 2004 m. KUL įsteigtas pirmasis Vakarų Lietuvoje dienos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius. Jame dirbanti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Marija Sakalauskaitė pasakoja, kad šiame skyriuje atliekamos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijos, teikiamos dienos chirurgijos paslaugos, ambulatorinės konsultacijos. Be to, gydomi ir operuojami pacientai, esant reikalui atliekami radiologiniai (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, skaitmeninės mamografijos, echoskopijos) bei laboratoriniai tyrimai. Skyriuje veikiančiame sporto traumų poskyryje atliekamos šiuolaikiškos peties, kelio, čiurnos, alkūnės sąnarių artroskopinės, raiščių rekonstrukcinės operacijos.

Populiariausios – krūtų operacijos

Pasak M.Sakalauskaitės, estetinės chirurgijos srityje populiariausios krūtų operacijos: jų didinimas, mažinimas, pakėlimas, įtrauktų spenelių korekcija. „Dažnai pacientai pageidauja podžio riebalų atsiurbimo, sudribusios pilvo sienos plastikos. Vasarą padaugėja atlėpusių ausų korekcijų, prakaitavimo mažinimo procedūrų. Visada populiari akių vokų, nosies plastika, odos raukšlių korekcija užpildais, botulino injekcijos, veido ir kaklo patempimo operacijos, odos atjauninimo procedūros hialurono rūgšties injekcijomis, odos šlifavimas“, – dėsto pašnekovė.
Didelę dalį skyriaus darbo sudaro rekonstrukcinė chirurgija dėl onkologinių ligų. Skyrius – vienas stambiausių odos ir minkštųjų audinių patologijos gydymo centrų Lietuvoje. Kasmet dėl odos ir poodžio darinių operuojama 1,5 tūkst. pacientų, iš jų apie penkis šimtus – dėl odos piktybinių ligų. „Pastebėjome, kad dėl vienos piktybiškiausių ligų – odos melanomos operuotų pacientų skaičius padidėjo net 50 proc. Dirbant mums labai padeda ligoninėje įdiegta skaitmeninė siaskopija“, – naujove džiaugiasi M.Sakalauskaitė.
Kaip atkuriami piktybinių ląstelių šalinimo metu pažeisti kūno plotai? Gydytoja aiškina, kad po auglio pašalinimo susidariusį defektą plastikos chirurgas rekonstruoja panaudodamas vietinius odos ir poodžio audinius. „Tai ypač svarbu per veido srities operacijas, kai pacientas pageidauja kuo geresnių estetinių rezultatų. Plastinė chirurgija taip pat gali pagelbėti šalinant įgimtus veido defektus, koreguojant potrauminius randus arba gydant ponudegimines žaizdas. Atliekamos sudėtingos akių vokų rekonstrukcinės operacijos dėl onkologinių ar kitų ligų, tokių kaip vokų įvirtimas arba išvirtimas. Dažnos operacijos dėl randų: tiek estetinės, tiek dėl funkcinių sutrikimų“, – pasakoja medikė.
Neseniai ligoninė įsigijo šiuolaikišką CO2 lazerį – tai leidžia dar labiau pagerinti gydymo kokybę, išplėsti estetines paslaugas. Pasitelkus mikrochirurgijos techniką ir operacinį mikroskopą, atliekamos mikrochirurginės periferinių nervų operacijos, rankos chirurginės operacijos dėl nervų ar sausgyslių ligų.

Aktuali moterų problema – išsprendžiama

Per metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Tačiau, kaip pabrėžia M.Sakalauskaitė, ne visoms moterims reikia šalinti krūtį, atlikti mastektomijos operaciją, – dažnai pakanka ir krūtį tausojančios operacijos. Nustačius ir patvirtinus piktybinę krūties ligą, gydytojų konsiliumas sprendžia, kokį gydymą geriausia parinkti pacientei. Krūties chirurgijos poskyryje neseniai pradėtas taikyti naujas krūties vėžio gydymo metodas: prieš operaciją pacientei suleidžiama radioaktyviojo kontrasto, tuomet specialiu detektoriumi galima nustatyti pažeistus limfmazgius ir juos pašalinti chirurginiu būdu. Taip sumažinama operacijos apimtis ir tausojami sveiki audiniai, pacientė greičiau sveiksta po operacijos.
Dažnai atliekama vienmomentė krūties rekonstrukcija, kai per tą pačią operaciją pašalinama krūtis ir ji iš karto atkuriama. Populiariausi krūties atkūrimo metodai yra panaudojant pačios pacientės audinius: tai gali būti pilvo arba nugaros srities odos ir raumenų sudėtiniai lopai. Jei pritrūksta krūties tūrio, dedamas krūties implantas.
Atkurti krūtį galima ir vėlesniu laikotarpiu – po 6–12 mėnesių, baigus chemoterapinį arba spindulinį gydymą. „Svarbu, jog pacientė žinotų, kad ji visada turi pasirinkimą ir kad kompetentinga gydytojų komanda gali pasiūlyti geriausią sprendimą jos ligai gydyti. Didelį darbą atlieka ir skyriaus slaugytojos bei reabilitacijos specialistai, nes dažnai po krūties operacijų moterys jaučiasi prislėgtos, joms trūksta pasitikėjimo savimi. Stengiamės, kad kiekviena pacietė išvyktų iš mūsų skyriaus su nauja viltimi įveikti ligą ir greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą“, – patikina M.Sakalauskaitė.

Dažnai per tą pačią operaciją krūtis ir pašalinama, ir išsyk atkuriama.

Lietuvos plastikos chirurgai implantais krūtis kasmet padidina maždaug trims tūkstančiams moterų. Dar panašiai tiek šalyje atliekama kitų plastinių estetinių operacijų. Vis daugėja ir pageidaujančiųjų atjauninti veidą botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijomis.

Plastinės estetinės chirurgijos paklausa per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo trigubai, o estetinių procedūrų – net penkis kartus.
Dabar veidą bei kitas kūno dalis dailinasi ne tik pramogų pasaulio įžymybės ar turtuoliai, kaip buvo prieš dešimt metų, bet įvairių visuomenės sluoksnių atstovai – nuo mokytojų iki verslininkų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms plastikos chirurgų paslaugos, kainuojančios nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų, taip pat įkandamos. Mat neišgalintiems iškart susimokėti už operaciją klinikos tą siūlo padaryti dalimis, pasinaudojus išperkamosios nuomos finansavimo bendrovių paslaugomis, kurios vis labiau populiarėja.
Estetinės chirurgijos kabinetų duris praverti negėda jau ir vyrams. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug trečdalis.
Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekama nosies formos ir akių vokų korekcija, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos. Moterys dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų.
Šių kūno vietų tobulinamas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų pasaulyje atliekamų operacijų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekciją (9,4 proc.). Populiariausia nechirurginė procedūra – botulino toksino injekcijos, kurių per metus atliekama apie tris milijonus.
Mūsų šalyje plastikos chirurgijos pramonė toli gražu neprilygsta madas šioje srityje diktuojančioms Jungtinėms Valstijoms, kur kasmet atliekama daugiau kaip trys milijonai estetinių operacijų, ar Italijai, kurioje ant operacinio stalo kiekvienais metais gulasi apie milijoną žmonių. Tačiau ir Lietuvoje nuolat daugėja pasiryžusiųjų iškęsti skausmingas operacijas, kad būtų užmaskuoti senėjimo požymiai arba kūnas atitiktų tam tikrus grožio standartus.

Pas plastikos chirurgą – kas pusmetį

Vilnietė Aldona Širvelienė, pastebėjusi, kad bėgant metams atsiranda vis daugiau raukšlių, o ypač išryškėjo vadinamoji pykčio raukšlė tarp akių, kelis kartus per metus kreipiasi į plastikos chirurgą. Jis šešiasdešimtmetei į tam tikrus veido taškus suleidžia botulino toksino, taip pat porą kartų raukšles koregavo hialurono rūgšties užpildais. „Po tokių procedūrų pakyla vokų kampučiai, pasilygina raukšlės. Tiesa, jos visai neišnyksta, tačiau tampa ne tokios pastebimos“, – tvirtina ponia Aldona.
Tokias veido atjauninimo procedūras moteris darosi norėdama patikti sau ir estetiškai atrodyti aplinkiniams. Mat dirbdama dėstytoja kasdien bendrauja su jaunimu. „Mano profesija panaši į aktoriaus: visą dieną stoviu prieš auditoriją, todėl privalau savimi rūpintis. Man svarbu, kaip esu vertinama aplinkinių. Juk šiandien žmonės kaip produktai dažnai vertinami pagal pakuotę“, – dėsto A.Širvelienė.
Be to, po botulino toksino injekcijų ji pati būna labiau patenkinta savimi. O iš aplinkinių girdi komplimentus, kad atrodo išgražėjusi, pailsėjusi, nors atliktų procedūrų pėdsakų nematyti.
Vis dėlto moteris mano, kad vien estetinės procedūros nepadeda pasiekti norimo rezultato. Tad norėdama palaikyti raumenų tonusą, jaustis žvalesnė ji kelis kartus per savaitę sportuoja treniruoklių salėje. Taip pat reguliuoja mitybą, vartoja kokybišką kosmetiką.
Ponia Aldona svarstė ir apie vokų pakėlimo operaciją, tačiau įvertinusi riziką bei kainą atsisakė tokiu būdu atjaunėti. „Po botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijų efektas išlieka keturis–šešis mėnesius. O štai operacijos rezultatai matytųsi ilgiau kaip dešimt metų, tačiau ir rizika kur kas didesnė. Pavyzdžiui, net jeigu operacija puikiai pavyksta, organizme gali pradėti kauptis skysčiai, ir žmogus atsiduria reanimacijoje“, – kokių perspėjimų išgirdo iš medikų, atskleidžia A.Širvelienė.

Naujausia tendencija – nepastebimos korekcijos

Nechirurginės procedūros taip pat gali turėti šalutinių poveikių. Poniai Aldonai atlikus hialurono rūgšties injekciją išryškėjo didelė mėlynė, kuri išnyko tik po savaitės.
Plastikos chirurgai perspėja, kad atliekant tokias procedūras galimos ir rimtesnės pasekmės. Pavyzdžiui, kai į kaktą suleidžiama per daug botulino toksino, pablogėja limfos apytaka ir kakta atrodo nenatūraliai ištinusi. Taip pat gali nusileisti antakiai, nudribti viršutiniai vokai, ir taip „padailintu“ veidu tenka vaikščioti apie pusę metų.
Operacijų komplikacijų gali būti dar liūdnesnių. „Estetinės operacijos, kaip ir bet kokios, yra intervencija į žmogaus organizmą, todėl visada išlieka bendrų komplikacijų rizika. Audinių gijimo procesą gali apsunkinti žaizdos supūliavimas, kraujosruvų susidarymas, randėjimo problemos“, – primena plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis.
Be to, yra ir specifinių komplikacijų rizika. Po krūtų didinimo operacijos aplink implantą gali susidaryti kapsulė, kuri randėdama jį glamžo, todėl jaučiamas diskomfortas, maudimas. Tokiu atveju implantai keičiami. Po riebalų nusiurbimo odoje gali atsirasti įdubimų, nelygumų. Atliekant vokų pakėlimo operaciją išlieka rizika, kad žmogus negalės užsimerkti.
„Pasaulinė statistika skelbia, kad tokių komplikacijų pasitaiko vos 1–2 proc. pacientų, tačiau injekcijos yra saugesnės. Jos padarė perversmą plastikos chirurgijos srityje. Mat suleidus, pavyzdžiui, botulino toksino, galima atitolinti estetinę operaciją“, – aiškina D.Jauniškis.
„Estetinės medicinos srityje naujausia tendencija – natūralumas. Stengiamasi daryti nepastebimas korekcijas. Svarbu ne išnaikinti raukšles, o tik paslėpti nuovargio ženklus. Porcelianinės lėlės įvaizdis, kai veido oda ištempiama taip, kad kakta net nejuda, jau nepopuliarus“, – antrina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė.
Beje, naujausios technologijos, be chirurginės intervencijos, leidžia atlikti daugelį kūno atjauninimo procedūrų. Viena didžiausių naujovių – paties paciento kraujo plazmos naudojimas. Iš venos paimama kraujo, skystoji jo dalis atskiriama nuo kraujo raudonųjų ląstelių ir panaudojama kaip raukšlių užpildas ar suleidžiama. Taip stimuliuojamos odos ląstelės, todėl stabdomas odos senėjimo procesas, išlyginamos gilios raukšlės.
Paciento riebalai taip pat naudojami raukšlėms lyginti, o suleidus specialaus preparato galima koreguoti net nelygią nosies kuprelę. Botulino toksino injekcijos padeda sumažinti gausų prakaitavimą.

Pasitenkinimas po operacijos – trumpalaikis

Visų problemų nechirurginės procedūros neišsprendžia, todėl operacijų, pasak D.Jauniškio, poreikis nemažėja ir ateityje didės. Mat tik operuojant įmanoma pakeisti, pavyzdžiui, ausų ar nosies formą. Po gimdymo išsitampius pilvui ar nusileidus krūtims injekcijos taip pat nepadės.
D.Jauniškio žiniomis, Lietuvoje krūtis implantais kasmet didinasi apie trys tūkstančiai moterų, o iš viso atliekama maždaug penki tūkstančiai plastinių–estetinių operacijų.
Krūtų didinimo operacijos Lietuvoje jau ima lenkti net gydomąsias chirurgines operacijas. Pavyzdžiui, endokrininės sistemos chirurginių operacijų (inkstų, kasos, skydliaukės ir kt.) šalyje per metus atliekama maždaug puse tūkstančio mažiau, nei krūties didinimo operacijų.
„Tyrimai atskleidžia, kad tik 2 proc. yra moterų patenkintos savo išvaizda, o chirurgui ją pakoregavus, beveik visos neatpažįstamai pasikeičia ne tik išore, bet ir viduje. Atsikračiusios kompleksų dėl išvaizdos, jos švyti, pradeda džiaugtis gyvenimu, jaučiasi laimingesnės“, – teigia D.Jauniškis.
Tą tvirtina ir moterys, pasitobulinusios kūną operacinėje. Štai kaunietė Auksė Mikėnienė, prieš metus pasididinusi krūtis iki C dydžio, sako, kad operacija jai vėl padėjo pasijusti moterimi. Mat po trijų gimdymų ir vaikų maitinimo, 35-erių metų moters krūtinės visai neliko. Ji taip sulyso, kad atrodė kaip berniukas. „Nors kelias savaites po operacijos kentėjau siaubingą skausmą, negalėjau nei gulėti, nei sėdėti, tačiau ir antrą kartą tam ryžčiausi. Pagaliau be pasibjaurėjimo galiu žiūrėti į save veidrodyje, draugai pastebėjo, kad tapau linksmesnė, labiau savimi pasitikiu“, – pasakoja A.Mikėnienė.
Vis dėlto savo išvaizda moteris dar ne visai patenkinta, todėl planuoja vėl kreiptis į plastikos chirurgus dėl raukšlių aplink akis išlyginimo.
Psichologės psichoterapeutės Vitos Čioraitienės nuomone, žmogus tobulina kūną, kad taptų kuo artimesnis savo įsivaizduojamam grožio standartui. Tačiau tobulybę labai sunku pasiekti, todėl pasigražinus vieną kūno vietą, dažnai norisi keisti dar kažką.
„Pasitenkinimas jaučiamas labai trumpai, nes žmogus turi neišspręstų psichologinių problemų. Kai viduje žmogus jaučiasi gerai, tada jam netrukdo ir raukšlės ar per maža krūtinė“, – dėsto psichologė.
Ir priduria, kad savo kūno tokio, koks jis yra, nepriima arba nesusitaiko su natūraliu senėjimo procesu daugiausia tie žmonės, iš kurių vaikystėje buvo per daug reikalaujama, skatinama visose srityse siekti tobulumo. „Kai vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepriimamas su visais trūkumais, suaugęs tikisi dėmesio sulaukti iš aplinkinių. Įsivaizduoja, kad visuomenė jį priims tik gražų“, – teigia V.Čioraitienė.

Lietuvoje naujovės greitai prigyja

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė pabrėžia, kad Vakarų visuomenėse dominuoja jaunystės kultas, žmonės jaučia spaudimą amžinai išlikti jaunais, fizinė išvaizda labiau vertinama nei sukaupta patirtis. Tad plastinė chirurgija, prieš beveik šimtą metų paplitusi kaip medicininės pagalbos priemonė karuose sužalotiems kariams ar įgimtų defektų turintiems žmonėms, pastarąjį dešimtmetį suklestėjus grožio kultui įgavo stulbinamą pagreitį. Kasmet pristatomos vis tobulesnės technologijos, kuriami efektyvesni preparatai. Beje, daugelis naujovių iškart pasiekia Lietuvą ir greitai išpopuliarėja.
Štai vos prieš trejus mūsų šalyje buvo pradėtas taikyti lazerinis fotoliftingas, kai oda atjauninama lazeriu kartu naudojant ir kamienines ląsteles, šiandien grožio klinikose atliekamas kasdien. Kasdienė procedūra vos atsiradusi Lietuvoje tapo ir termoliftingas – nechirurginis veido odos lyginimas.
Pasak plastikos chirurgo Martyno Norkaus, pasaulyje šiuo metu ant bangos – rankų atjauninimas. Nors Lietuvoje šios procedūros dar pageidauja viena kita moteris, tačiau tikėtina, kad per kelis metus ji išpopuliarės.
Naujiena, kuri artimiausiais metais turėtų pasiekti pasaulio ir Lietuvos klinikas, anot D.Jauniškio, – vietoj silikoninių implantų į krūtis dedami laboratorijoje išauginti audiniai.
Plastinės–rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Gytė Grigonytė–Babajan pastebi, kad investavimas į savo išvaizdą ir defektų taisymas tampa kasdienybe, panašiai kaip plaukų dažymas. „Oro tarša, nesubalansuota mityba labiau sendina kūną, tačiau žmonės ilgiau gyvena aktyvų gyvenimą, moterys vėliau gimdo, todėl svarbu atrodyti jaunatviškai. Juk savo išvaizda patenkinto žmogaus aukštesnė savivartė, o tada geriau sekasi bendrauti su artimaisiais, lengviau kopti karjeros laiptais“, – neabejoja G.Grigonytė – Babajan.

Plastikos chirurgai tampa amatininkais

Vis dėlto gražinant išvaizdą neretai perlenkiama lazda. Štai daugelis jaunų žmonių norėdami žavėti aplinkinius akinamai balta šypsena kas pora mėnesių balinasi dantis odontologijos kabintuose cheminėmis priemonėmis, nors tą daryti rekomenduojama tik du kartus per metus. „Per pastaruosius penkerius metus susidomėjimas dantų balinimu išaugo keturis kartus. Tačiau dažnai tą darant suskylinėja dantų emalis, dantys tampa jautrūs, gali greičiau išsivystyti kariesas“, – dėsto odontologas Paulius Deineka.
Anot prof. J.Tutkuvienės, puoselėjant išvaizdą persistengiama, nes vaikytis stereotipų skatina idealaus kūno kultą propaguojantys reklamos vaizdai, taip pat televizijos projektai, rodantys, kaip estetinės operacijos ir procedūros pakeičia išvaizdą. „Plastikos chirurgai parodomi kaip siuvėjai – čia nukerpa, čia priduria net kai nebūtina, nėra jokios raidos anomalijos. Tad žmonėms atrodo, kad pasitobulinti kūną yra tas pats, lyg pataisyti sijoną. O medikai labai svarbią plastinės rekonstrukcinės chirurgijos sritį pavertė amatu“, – mano J.Tutkuvienė.
Mokslininkė pastebi, kad žmonės vaikosi grožio standartų, stengiasi įsisprausti į šablonus, tačiau tyrimai patvirtina, jog labiausiai mums priimtinas yra vidutinis populiacijos veidas. „O į porą dažnai sueina priešingų kūno žymenų individai. Pavyzdžiui, turintis didelę nosį, renkasi į porą su maža, apvalainas – lieso kūno sudėjimo. Tai iš pasąmonės ateinantis siekis – turėti vidutinius palikuonis. Plastinės operacijos iškreipia patrauklumo kriterijus“, – paaiškina J.Tutkuvienė.
Vis dėlto antropologė pabrėžia, kad visais laikais žmonės stengėsi kuo ilgiau išsaugoti jaunystę, pabrėžti grožį. „Išvaizda rūpintis būtina, tačiau ne darkant kūną operacijomis, o naudojant tinkamą kosmetiką, sportuojant, reguliuojant mitybą. Nors išvaizdą ir jaunatviškumą labiausiai lemia genai, tačiau ir natūraliomis priemonėmis galima koreguoti paveldėtus dalykus“, – apibendrina J.Tutkuvienė.