Įstojusi į ES Lietuva įgijo teisę prisėsti prie gausesnio stalo ir gauti savo pyrago dalį. Bet vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai tinkamai pasinaudojame mums duotu pyragu.

ES parama tapo neįkainojama kai kurioms ūkio šakoms (pvz., žemės ūkiui), ją pasitelkus buvo išplėtota šalies infrastruktūra ir t.t., bet ilgainiui atsiskleidė ir tam tikri ES biudžeto panaudojimo minusai, be to, buvo sukurta keletas mitų apie ES pinigų skirstymą. Taigi panagrinėkime kai kuriuos mitus.
ES paramą Lietuvos įmonės gaus amžinai.
Netiesa, baigiantis antrajam programavimo periodui ir prasidedant trečiajam, ES paramos teikimas įgauna kitokias formas, kurios tikrai nebus patrauklios didžiajai Lietuvos įmonių daliai. Tiesioginė parama įmonėms bus nuosekliai keičiama kita – investicinių ir rizikos fondų forma, pritraukiant iš išorės kapitalą ir perleidžiant valdymą jiems. O tokiems pokyčiams tradicinė lietuviška įmonė tikrai nepasirengusi. Antra, ES paramos suma labai mažėja ir mažės toliau. Taigi ES parama jokiu būdu negalės atstoti skolinto kapitalo iš bankų, galės jį tik papildyti.
“Lengvas grobis”.
Paramą gavusios įmonės mano, kad gautas ES paramos lėšas bus galima panaudoti taip, kaip jos norės. Deja, taip nėra, nes projekto įgyvendinimą reglamentuoja daugybė įvairių taisyklių, procedūrų, rekomendacijų, formų, kurių būtina laikytis, nes priešingu atveju gautas lėšas teks grąžinti.
ES paramą gavusioms privataus verslo įmonėms perkant prekes ir paslaugas paliktos laisvos rankos.
Deja, taip nėra. Verslo įmonės suinteresuotos neišlaidauti ir nusipirkti prekių ar paslaugų geriausia kaina. Bet dabartinė pirkimo tvarka, gaunant ES paramą, varžo verslo įmonių pasirinkimo laisvę. Vietoje įprastinės pirkimo praktikos (patraukliausia pirkimo forma būtų skelbiamos derybos) jos yra verčiamos organizuoti apklausas, nežinodamos, kokią kainą pasiūlys tiekėjas. Tuo tarpu iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamos organizacijos, įstaigos, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, pirkimus gali atlikti daug paprasčiau: mažos vertės pirkimo atveju gali neskelbti konkurso ir netgi nepaskelbusios derybų nusipirkti iš ko nori ir už kiek nori! Ir tikrai ne už mažiausią kainą.
Apskritai apie tai, kaip sunku administruoti ES projektus, yra girdėję net su jais nesusidūrę verslininkai. Maža to, sklinda kalbos, kad ES paramos projektus administruojančios agentūros yra “blogietės”. Šitas mitas galėjo susiformuoti dėl to, kad pirmaisiais paramos skirstymo metais agentūrų darbuotojai buvo tikri biurokratai, itin nelankstūs ir nemaloniai bendraujantys, neatsižvelgdavo į verslo specifiką. Dabar situacija pasikeitė į gerąją pusę, nes agentūrų projektų vadovai suinteresuoti bendradarbiauti su paramą gavusiomis įmonėmis.
Tiesa, dokumentacijos tvarkymas aptariamose agentūrose iš tiesų stringa: joms vis dar nepakanka elektroniniu būdu pateikiamų ar skenuotų (nors ir su parašu) dokumentų. Agentūros pripažįsta tik tradicinį susirašinėjimą, t.y. popierines dokumentų versijas siunčiant tradiciniu paštu. Tai nepagreitina komunikavimo tarpusavyje. Visa tai atrodo gana nenatūraliai, kai prisimename, kad Lietuva valdo vienus sparčiausių duomenų perdavimo tinklų. Deja, viešajame sektoriuje tuo naudojamasi labai konservatyviai.
Atkreiptinas dėmesys, kad įsisavinant didelį ES paramos srautą kartais mažiau atsižvelgiama į rinkos poreikius, t.y. kai pinigai ateina lengviau, negalvojama, ar tikrai projekte numatyti produktai ir veiksmai yra reikalingi konkrečiam vartotojui, nemąstoma, kad tenkinant konkrečius visuomenės poreikius šiuos išteklius galima panaudoti daug racionaliau. Deja, šiuo metu labiau koncentruojamasi į tai, kaip gauti paramos pinigus, o ne kaip sukurti pridėtinę vertę. Rinkoje atsiranda įvairių produktų, kurie tikrai nebūtų buvę sukurti, jeigu nebūtų gauta ES paramos.
Kitas labai svarbus dalykas yra tas, kad tiesioginė parama verslui iškraipo konkurenciją ir net labai sofistikuoti konkursai nesugeba pašalinti negatyvių pasekmių ekonomikai.
Prie minusų derėtų priskirti ir tai, kad ES pinigai priverčia paramą gaunančias ir jas aptarnaujančias įmones daug dėmesio skirti šiam procesui. Dėl to patys kūrybingiausi žmonės savo intelektinį potencialą neretai nukreipia ne į konkurencingų produktų kūrimą, bet į biurokratinių procesų suvaldymo būdų paiešką. Einamuoju momentu įmonė tarsi laimi, pasinaudojusi “lengvesniais” pinigais, bet praranda ilgalaikę perspektyvą, mat gabiausi žmonės nekuria projektų, kurie konkuruotų rinkoje.
Pasibaigus ES paramai, mūsų laukia gan liūdna perpektyva, nes dalis specialistų bus praradę bazinę kvalifikaciją.

Pasibaigus ES paramai, mūsų laukia gan liūdna perpektyva, nes dalis specialistų bus praradę bazinę kvalifikaciją.