Psichologai tvirtina, kad daug be poilsio dirbant gresia fizinis ir psichinis išsekimas. Be to, pervargus daroma klaidų, aplenkia naujos idėjos, pritrūksta racionalaus požiūrio į problemas. Tad visiems bent trumpam būtina sustoti.

Daugeliui verslininkų, įmonių vadovų, o vis dažniau ir eiliniams darbuotojams net uždarius darbo kabineto duris nepavyksta pamiršti rūpesčių, neišspręstų problemų. Tačiau paskendus rutinoje nelengva rasti kūrybišką sprendimą, be to, neatitrūkstant nuo kasdienės veiklos atbunka žvilgsnis, todėl sunku objektyviai vertinti situaciją.
Kaimo turizmo sodybos „Jazz Hotel“ savininkas, pirtininkas Nikolajus Aleksejevas sako, kad norint kitomis akimis pažvelgti į rengiamą projektą, verslo plėtrą ar sudėtingą problemą užtenka vos parai pakeisti aplinką. Pavyzdžiui, perkelti biurą ant ežero kranto. Kai pro langus stebi raibuliuojančių ežero bangelių ir saulės spindulių žaismę, matai raminamai mojančius meldus, o šalia židiny spragsi malkos, net įsisenėjusių įmonės rūpesčių sprendimai tarsi ateina savaime. O vakare pasilepinus pirtimi ir specialiomis vanojimo procedūromis energijos nestinga visą mėnesį.

Ypatinga aura – sukurta gamtos

„Mieste gyvenančius žmones įsukęs didžiulis tempas, per dieną jie gauna milžinišką kiekį informacijos, kurios pavargęs protas nepajėgia apdoroti ir tinkamai sudėlioti. Taip gyventi ir jaustis gerai labai sunku, jeigu bent kartais trumpam nesustoji. Jau vis daugiau žmonių supranta, kad pakeitus aplinką ir ištrūkus iš miesto triukšmo kelis kartus padidėja darbo našumas ir produktyvumas“, – įsitikinęs N.Aleksejevas.
Penkerius metus savo sodyboje priimdamas įvairių įmonių kolektyvus, ponas Nikolajus pastebėjo, kad čia posėdžiaudami, rengdami seminarus ir konferencijas žmonės bendrauja neįsitempę, nesusikaustę, neskuba, todėl ir idėjų gimsta daugiau nei oficialioje aplinkoje.
„Atvažiuoja ne tik dideli kolektyvai, bet ir keturių ar dešimties žmonių kompanijos aptarti darbo reikalų. O štai „Omnitel“ komanda tokius išvažiuojamuosius posėdžius rengia kasmet. Atvyksta jau kaip į namus“, – džiaugiasi „Jazz Hotel“ šeimininkas. Ir priduria, kad aplinką, kurioje lengva atsipalaiduoti ir pabėgti nuo rutinos, sukūrė pati gamta.
Nuo Vilniaus vos 26 kilometrus nutolusi, pušyno ir Meduvio ežero supama sodyba tarsi alsuoja ramybe. Ypatingą aurą kuria tai, kad „Jazz Hotel“ įsikūręs Tarpupių kaime – tarp dviejų Meduvio ežero intakų ir Luknos upės. Jau pati vieta tarp upių suteikia žmogui jėgos ir stiprybės.
„Gamta čia įkvepianti ir unikali, todėl daugiau niekuo svečių nesistengiame nustebinti. Suteikiame galimybę pajusti gamtos teikiamą komfortą – tai, ko jiems trūksta mieste. Todėl pas mus seminarus, pobūvius rengia ne tik įmonių kolektyvai – aplinka puikiai tinka ir vestuvėms, jubiliejams, krikštynoms švęsti“, – sako N.Aleksejevas.
Įrenginėdami sodybą šeimininkai išnaudojo viską, ką duoda gamta: lauko akmenis, stambius rąstus. Iš natūralių statybinių medžiagų buvo pastatyta pirtis, vasaros pobūvių salė, išgrįsti takai. Be to, architektas Gediminas Gaivenis sodybą suprojektavo taip, kad ji tarsi susilieja su gamta. Štai ant ežero kranto statant pirtį medis, trukdęs priepirčiui, nebuvo nukirstas. Atvirkščiai, įkomponuotas į statinį. O pati pirtis įkasta į kalną.

Po pirties tarsi naujai gimęs

Tradicinėje lietuviškoje dūminėje pirtyje taip pat daug akmens ir medžio. O ponas Nikolajus savo svečius dažniausiai pats vanoja ir atlieka kitas pirties procedūras. „Žmonės šiandien dažnai serga, juos kamuoja įvairios lėtinės ligos, nes pamirštama, kad reikia pailsinti ne tik kūną, bet ir sielą. O tam bene geriausiai tinka pirties procedūros. Kad žmogus gerai atsipalaiduotų, reikia jį vanoti 40 minučių ąžuolinėmis arba beržinėmis vantomis. Ant suolo gulinčius svečius ne tik išvanoju, bet ir masažuoju rankomis jų pėdas“, – pasakoja „Jazz Hotel“ savininkas ir pirtininkas.
Po tokių procedūrų N.Aleksejevas svečią visada pasveikina su gimtadieniu, nes žmogus būna tarsi naujai gimęs. Mat išprakaitavus atsiveria odos poros, o vanta padeda išvalyti visus nešvarumus iš kūno bei sielos.
„Išvanotas žmogus dažniausiai nieko nesako, tik šypsosi kaip kūdikis. Tačiau paskui dar visą mėnesį energija liejasi per kraštus, jis jaučiasi gyvybingas ir kupinas idėjų. Labai dažnai verslininkai prieš vykdami darbo reikalais į užsienį, likus trims keturioms valandoms iki skrydžio lėktuvu, užsuka pasimėgauti šia procedūra. Mat pastebi, kad atsipalaidavus pirtyje jiems kur kas geriau sekasi bendrauti, susikaupti, racionaliau galvoti“, – svečių pojūčius atskleidžia ponas Nikolajus.
Beje, kaimo turizmo sodyboje „Jazz Hotel“ galima atsipalaiduoti ne tik pirtyje, bet ir vasarą plaukiojant katamaranu, šokinėjant ant batuto, šaudant lankais. Žiemą smagu lėkti per mišką keturračiais arba per užšalusį ežerą – sniego motociklais. O šiais metais svečių laukia Lietuvoje dar retai siūloma pramoga – pasivažinėjimas šunų traukiamomis rogėmis po mišką ar ant ežero.

Pušyno ir Meduvio ežero apsupta sodyba „Jazz Hotel“ nuo Vilniaus nutolusi vos 26 kilometrus

BFL

Kaimo turizmo sodybų šeimininkai birželio laukė itin neramiai- viltis atsigriebti už porą nesėkmingų metų griauna susitraukęs poilsiautojų srautas iš Vokietijos ir Skandinavijos valstybių.

Nemažai sodybų šeimininkų jau žino, kad dažną vasaros savaitgalį sulauks svečių, tačiau jie nerimauja dėl darbo dienų, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pernai kaimo turizmo rinka traukėsi. Itin skaudžiai kirto tai, kad užsieniečių sumažėjo per 50 proc. Tuo tarpu Kaimo turizmo asociacijos atstovai viliasi bent 5-10 proc. augimo šiemet, palyginti su praėjusiais metais.

Klaipėdos rajone įsikūrusioje sodyboje šeimininkaujanti Birutė Majorienė dienraščiui sakė, kad šiemet sekasi prasčiau nei pernai – krizė nesibaigė, o tik didėja.

“Anksčiau drąsiai pirkdavome verslo liudijimus nuo žiemos iki žiemos, dabar kai kuriais mėnesiais – vos kelioms dienoms”, – neslėpė ji, teigianti, kad sėkmė nusigręžė, mat poilsio kaime atsisakė ne vienus metus nuolatiniai klientai buvę svečiai iš Vokietijos, Danijos ir Norvegijos.

Ignalinos rajone įsikūrusiai Miškiniškių kaimo turizmo sodybai vadovaujanti Jolanta Marija Banionė džiaugiasi skaičiuodama rusiškas pavardes rezervacijų žurnale, tačiau kol kas jų labai nedaug.

“Turistai iš Rusijos mums labai patinka, juk jie apsistoja ne dienai ar dviem, o savaitei arba dešimčiai dienų. Jei prašytų, ir iškvietimą parašytume, tačiau kol kas jie tai susitvarko per kelionių agentūras”, – pasakojo sodybos šeimininkė.

Tuo tarpu Asta Saržickienė, vadovaujanti poilsio centrui “Alaušo slėnis” Ignalinos rajone, įsitikinusi, kad lietuviai jau kelia galvą aukštyn ir nebebijo leisti pinigų poilsiui

“Gegužės pabaigoje jau žinojau, kad visi vasaros savaitgaliai užimti. Pernai taip tikrai nebuvo”, – džiaugėsi ji.

“Maskva labai apgyvendinta, todėl natūralu, kad maskviečius traukia kaimo turizmas Lietuvoje. Kasdien sulaukiame užklausų. Labiausiai mūsiškius domina Ignalinos, Molėtų rajonai. Taip pat daug kas nuo sovietinių laikų prisimena Trakų pilį, tad nori ilsėtis ir šiame rajone”, – tikino Rusijos kelionių agentūros “Travelita”, parduodančios kelialapius į mūsų šalį, vadovė Nina Dolgovskaja.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 metas kaimo turizmo sodybose apsilankė 227,5 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 13,2 tūkst., arba 5,8 proc. užsieniečių.

2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 1,6 proc. mažiau Lietuvos gyventojų ir 52 proc. mažiau užsieniečių.

Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityse svyravo nuo 37 iki 66 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 46 litus, o užsienietis – 59 litus.

2010 metais apgyvendinimo paslaugas teikė 590 kaimo turizmo sodybų.

"Veido" archyvas

Vis greitėja gyvenimo tempas ir neretai mums pritrūksta laiko. Taigi dažna miego sąskaita bandome nudirbti tai, ko nespėjome dieną. Tada ir pritrūksta laiko gerai išsimiegoti, pailsėti ir pasirengti kitai dienai.

Ritmo nepaisymas prišaukia nemigą

Kiekvienas žmogus gyvena pagal savo individualų biologinį laikrodį. Būtent dėl to nėra vienos bendros, visiems galiojančios taisyklės, kada geriausia eiti miegoti ir kada keltis. Bendra tik tai, kad dauguma žmonių jaučiasi išsimiegoję ir pailsėję per parą miegų karalystėje išbuvę septynias aštuonias valandas.

Pasak miego specialistų, visaverčiam nakties poilsiui neturi reikšmės, kada žmogus gulasi ir keliasi, daug svarbiau nusistatyti tinkamą režimą ir stengtis jo laikytis.

Taip jau pačios gamtos nustatyta, kad žmogaus organizmas dieną pasirengęs dirbti, o naktį ilsėtis. Ir tikrai nėra gerai, jei šis ritmas sutrikdomas ar dažnai bandoma jo nepaisyti. Taigi nieko nuostabaus, jei po kurio laiko pradės kamuoti nemiga. Vėliau gali prisidėti ir galvos skausmai, darbe bus sunku susikaupti, tapsite dirglesnės, jautresnės. Dar nukentės ir jūsų išvaizda – oda išsausės, akis apjuos papilkėję ratilai.

Išmokite grįžusios namo atsipalaiduoti

Psichologai teigia, kad miegas ir atsipalaidavimas eina koja kojon. Taigi išvada būtų viena: jeigu norite gerai išsimiegoti, turite išmokti atsipalaiduoti. Prisimenate, kaip miega kūdikiai, – ramiai ir saldžiai.

Dauguma mūsų tarsi ta princesė ant žirnio dažniausiai vartomės nerasdamos geriausios padėties ir net miegodamos esame įsitempusios.

Prieš miegą vertėtų padaryti keletą pratimų, kurie padės greičiau atsipalaiduoti:

• Lėlė vartiklė. Atsistokite tiesiai, kojas laikykite pečių pločio. Galvą nuleiskite ant krūtinės. Iš lėto šiek tiek pasvirkite į priekį, rankos laisvai nusvirusios. Užsimerkite ir 2–3 minutes lengvai pasiūbuokite į šonus.

• Kamuoliukas. Atsigulkite ant nugaros, rankas priglauskite prie šonų. Sulenkite kelius, juos apkabinkite rankomis, patraukite į save ir pabūkite taip 2–3 sekundes. Išsitieskite ir vėl pakartokite pratimą. Geriausia atlikti 8–10 kartų.

Kaip atsikratyti dienos rūpesčių

Norėdamos gerai išsimiegoti turime išmokti atsikratyti dienos rūpesčių ir problemų. Sakysite – lengva pasakyti, bet kaip padaryti? Juk dažnai padėjusios galvą ant pagalvės vėl grįžtame prie nesėkmės, nutikusios darbe, ar vaikų bėdų, kurių nepavyko sutvarkyti. Turėtume elgtis priešingai – atsigulti lydimos tik teigiamų emocijų. Juk tikrai tą dieną buvo ir smagių akimirkų. Galų gale galima su vyru ar draugu prisiminti smagią dieną, pasižiūrėti vaikų nuotraukas, aptarti smagias jų išdaigas. Tai padės įsitikinti, kad visos problemos laikinos ir tikrai išsprendžiamos, tik nederėtų būtent dabar ieškoti skuboto jų sprendimo. Juk sakoma, kad rytas protingesnis už vakarą.

Jeigu žinote, kad maištingų minčių jums sunku atsikratyti, pabandykite jas “užrakinti”. Tikriausiai esate girdėjusios, kad psichologai ko nors bijančių vaikų prašo nupiešti tą, kuris labiausiai gąsdina. Taip pamažu jie išsilaisvina iš baimę kėlusiojo “pinklių”, nes piešiniuose siaubūnas piešiamas vis mažesnis, šviesesnių spalvų. Taip pat psichologai pataria visa tai, kas kelia nerimą, surašyti ant lapelio, šį įdėti į dėžutę, į stalčių ir užrakinti. Pamažu tos bėdos pasirodys ne tokios ir didelės, kaip atrodė iš pradžių.

Idealus pasirengimas miegoti: po vakarienės reikėtų išeiti į lauką ir pasivaikščioti bent dešimt minučių. Žinau, sakysite, kad kai kurios šio patarimo atsisakys, nes vakare vaikščioti nesaugu, be to, kad tam dabar ne pats tinkamiausias metas ar pan. Yra kita išeitis – paskaitykite knygą, žurnalą, pasiklausykite ramios relaksinės muzikos, kurioje girdėti jūros ošimas, miško garsai. Visada gerai nuteikia ir filmas laiminga pabaiga.

Ar padeda avių skaičiavimas?

Viena aktorė į klausimą, kas jai padeda užmigti, pusiau juokais atsakė: “Paprastai tik atsigulusi į lovą aš suskaičiuoju iki trijų, o kartais net iki pusės keturių…”. Ir iš tikrųjų reta mūsų, negalėdama užmigti, nėra skaičiavusi avių, varnų ar dar bala žino ko. Vienoms kartais tai padeda, o kitos gali pusę nakties kankintis su skaičiukais ir gyvuliukais. Jausdamos, kad negalime užmigti, mes dažnai pradedame nervintis, į galvą lenda ne pačios maloniausios mintys, prisiminimai. Bet svarbu, kad mintyse nebūtų vietos nerimo gaidelei ir skatinimui: turiu, privalau užmigti… Nepavykus dažnai net įsikalame mintį, kad mus kankina nemiga.

Viena reikėtų prisiminti: jeigu nepavyko užmigti iš karto, tai tikrai nereiškia, kad turite miego sutrikimų. Tad ką daryti, jei nepavyksta užmigti ir atrodo, kad miegas kažkur išlakstė.

Atsikelkite iš lovos, išgerkite stiklinę pieno lyžteldamos medaus. Labai padeda kokoso drožlės. Suvalgykite šaukštelį ar du drožlių, paskaitykite dar kelis puslapius knygos, numegzkite dar kelias eiles naujojo mezginio ir jokiu būdu negalvokite, kad negalite užmigti. Miegas apima tada, kai apie jį mažiausiai galvojate.

Pataikaukite miego įpročiams

Esate viena iš tų žmonių, kuriuos erzina šviesa, muzikos ar televizoriaus garsai tuomet, kai rengiatės užmigti. Šiuo atveju drąsiai pataikaukite savo įpročiams, antraip sunkiai seksis užmigti ir gerai pailsėti.

Liaudies patarimas: mūsų senoliai visada sakydavo, kad geriausiai žmogus išsimiega tuomet, kai jo galva yra rytų ar šiaurės pusėje.

Miegas bus saldesnis, jei…

• Apie vakaro gėrimus. Tris keturias valandas prieš miegą negerkite kavos. Ją pakeiskite mėtų, melisų, raudonąja, jazminų ar su pienu arba medumi arbata. Šie gėrimai jus nuramins. Labai padeda pienas. Mat jame esantys kalcis ir triptofanas migdo.

• Gerosios savijautos taško – kelio girnelės masažas. Pagal vieną teoriją, nemiga atsiranda dėl sutrikusios energijos cirkuliacijos, todėl pamasažuokite kelio girnelę – toje vietoje yra geros savijautos taškų. Galite pabandyti visą kūną aptrinti sausu rankšluosčiu. Pradėkite nuo kairės kojos, paskui masažuokite dešinę, po to kairę ir dešinę rankas, krūtinę, pilvą, nugarą.

• Miegoti stenkitės eiti tuo pačiu laiku. Geriau atsikelkite ryte pusvalandžiu anksčiau ir baikite neatidėliotiną darbą. Jei ryte teks keltis keliomis valandomis anksčiau, kol nenorite miego, nesigulkite, nes vargiai pavyks užmigti, jei to nenorite.

• Kambario oras ir drėgmė. Nemiegokite kambaryje, jei jo oras tvankus ir sausas, – kankins košmarai, išdžius nosies ir burnos gleivinės, oda. Nepamirškite per dieną išgerti pakankamai skysčių, nes pasikeitus organizme elektrolitų balansui irgi gali būti sunku užmigti.

Įdomus faktas: daugiau draugų – saldesnis miegas?

Švedų mokslininkai įrodė, kad kuo žmogus turi daugiau draugų, tuo jis turi mažiau bėdų dėl miego ir gero poilsio. Teigiama, kad nelinkusieji bendrauti turi daugiau vargo dėl streso – jis sutrikdo miegą. Dar vienas įdomus teiginys: blogi sapnai, košmarai gali paskatinti atsirasti nuolatinio nuovargio sindromą ir netgi nervų, širdies negalavimų. Tyrimais įrodyta, kad draugų skaičius ir miegas skirtingai veikia moteris ir vyrus. Mokslininkų nuomone, draugiško palaikymo stygius labiau veikia moteris nei vyrus.

“Karoši” – japoniškas žodis, reiškiantis mirtį ar ligą, kurią sukelia persidirbimas. Atrodo, kad lietuviai, atsisakę atostogų, sparčiai žengia karoši link.

"Veido" archyvas

Teresė Sinkievič turguje prekiauja pieno produktais. Tai mažas jos versliukas. Pernai moteris dar leido sau vasarą savaitę paatostogauti, šiemet – jau nebe. “Apie samdomų darbuotojų socialines garantijas galiu tik pasvajoti. Aš jeigu nedirbu, negaunu pajamų ir niekas man įstatymais garantuotų apmokamų atostogų nesuteikia. Kadangi iš savo darbo vos suduriu galą su galu, savaitė atostogų man didžiulė prabanga. Pernai iš skolų vadavausi tris mėnesius”. Panašiai kalba ir kiti smulkieji verslininkai.

Net trečdalis Lietuvos gyventojų atostogauti šiemet apskritai neketina. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos. Tyrimas taip pat nustatė, kad maždaug penktadalis žmonių atostogas leido ar dar leis namie ir joms papildomai neskirs nė lito. O Statistikos departamento duomenys rodo, kad savaitė atostogų ne namie su visa šeima yra per didelė prabanga net 60-iai proc. šalies gyventojų.

Vis dėlto pinigų stoka – ne vienintelė kliūtis atostogauti. Štai kompiuterius taisantis Tomas Kavaliauskas karštas vasaros dienas leidžia darbe. Nors yra samdomas darbuotojas, prisipažįsta, kad turi “sutaupęs” net 96 dienas atostogų. “Buvau kartą išėjęs, tačiau vis tiek dirbau. Tai kam popierių gadinti?” – klausia Tomas. Pasirodo, kompiuteriai jam ne tik darbas, bet ir hobis, todėl nieko nėra kvailiau, kaip laiką švaistyti prie jūros ar trankytis nežinia ko po užsienius. Be to, keturios savaitės atostogų vaikinui atrodo nežmogiškai ilgos.
Per ilgos atostogos atrodo ir įvairių mokslo institutų darbuotojams. Nors įstatymai jiems garantuoja net 58 poilsio dienas, daugelis jų laiką leidžia darbo vietoje.

Kita kalba, jei žmonės nori atostogauti, bet negali.

Kreipiasi pagalbos

Valstybinė darbo inspekcija šiemet skundų dėl kasmetinių atostogų gavo net 28 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. “Žmonės skundžiasi, kad negali tinkamai pasinaudoti teise į atostogas, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė. – Jie nepatenkinti, kad atostogos arba iš viso nesuteikiamos, arba suteikiamos jiems netinkamu laiku”.

Specialistė pabrėžia: atostogų suteikimas – darbdavio prievolė, o ne teisė. Darbuotojas neturi jų prašyti – tai įstatymais nustatytas laikas, skirtas pailsėti ir darbingumui atgauti. O Darbo kodeksą pažeidžiantys darbdaviai gali būti nubausti nuo 500 iki 5000 Lt. Ir tokių atvejų pasitaiko.

Vadybininkė Rūta, dirbanti viename prekybos tinkle, atskleidžia dar vieną nūdienos skaudulį. “Neinu atostogų, nes bijau prarasti darbo vietą. Mūsų vadovybė atostogas traktuoja kaip pravaikštą ir sako, kad jei nori atostogauti, vadinasi, tau darbo nereikia”, – guodžiasi mergina.

Ji jau dvejus metus neatostogavo. “Net jei ir išeičiau atostogų, vis tiek turėčiau kai kurias pareigas atlikti. Be to, iš darbo man bet kada gali paskambinti, kad greitai prisistatyčiau”, – priduria pašnekovė.

Rūtos nuogąstavimus patvirtina ir vienos Lietuvos telekomunikacijos bendrovės surinkti duomenys: vidutiniškai trečdalis Lietuvos žmonių savo ar ne savo noru per atostogas darbo neužmiršta – skambina telefonu, skaito ir rašo elektroninius laiškus.

Pasirodo, tokia padėtis susiklosčiusi ne tik Lietuvoje. Didžiosios Britanijos lyderystės ir vadybos institutas (Institut of Leadeship & Managemet) atliko 2500 darbuotojų tyrimą ir nustatė, kad trečdalis jų atostogų metu nuolatos galvoja apie darbą, o 80 proc. per atostogas atsakinėja į darbinius elektroninius laiškus. Trečdaliui tokių žmonių, išėjusių atostogų, prireikia kelių dienų, kad bent kiek atsipalaiduotų, o 10 proc. – bent savaitės.

“Dienos, kai žmonės išėję atostogų pamiršdavo darbą, jau praeityje. Technologijos leidžia jiems rūpintis darbo reikalais, nebūnant darbo vietoje. Sudėtinga ekonominė padėtis pasaulyje verčia nenuleisti akių nuo savo darbo vietos dėl baimės jos netekti”, – daro išvadą tyrimo vadovė Penny de Valk.

Kuo tai gresia baigtis, atskleidė JAV Maršfildo klinikos tyrimas: reguliariai neatostogaujančioms moterims rizika susirgti depresija padidėja net tris kartus, o reguliariai neatostogaujantiems vyrams tikimybė mirti nuo širdies smūgio didesnė 31 proc.

Skirtingais tyrimais nustatyta, kad neatostogavusių ir dirbančių viršvalandžius žmonių darbo produktyvumas net trečdaliu mažesnis nei kitų. O tie, kurie dirba daugiau kaip 60 valandų per savaitę, nebegali blaiviai vertinti situacijos, daugėja klaidų, jų vadovaujamos įmonės tampa pažeidžiamos konkurencinėje kovoje. Ką jau kalbėti apie darbuotojus, kurių darbas susijęs su pavojumi sveikatai ir gyvybei, pavyzdžiui, ugniagesius, policininkus, gydytojus ir pan.

Atostogos – poilsiui

Minimalią kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja tarptautinės darbo teisės dokumentai. ES netgi yra išleidusi specialią direktyvą dėl darbo ir poilsio režimo. Nurodoma, kad minimalios atostogos turi trukti ne mažiau kaip 28 dienas. Kitas reikalavimas – viena atostogų dalis turi trukti ne mažiau kaip 14 dienų, nes nustatyta, kad atostogaudamas tik savaitę žmogus tinkamai nepailsės.

Neapaisant to, kad mūsų darbo įstatymai griežti, tebediskutuojama, kiek turi trukti atostogos. Vieni psichikos sveikatos specialistai sako, kad tik po keturių savaičių nepertraukiamo poilsio organizmas persijungia į atostogų režimą, o jų optimali trukmė turėtų siekti net šešias savaites. Kiti tikina, kad optimali trukmė – trys savaitės. Yra ir dar kategoriškesnių nuomonių: pailsėti esą galima ir per savaitgalį, o jei per metus pasitaiko keli pailginti savaitgaliai, atostogų iš viso nebereikia.

Lietuvos higienos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Vytautas Jurkuvėnas į atostogų trukmės nustatymą žiūri kaip į filosofinį klausimą: “Kodėl japonai pailsi atostogaudami tik 10 dienų, o mes turime ilsėtis 28, kai kurie darbuotojai – ir dar daugiau dienų? O juk japonų gyvenimo trukmė bemaž dešimčia metų ilgesnė nei mūsų”, – klausia ir stebisi jis.

Čia derėtų prisiminti ir jau minėtą Lyderystės ir vadybos instituto tyrimą, kuris atskleidė, kad išsvajotosios vasaros atostogos nemažai daliai biurų darbuotojų sukelia netgi daugiau streso nei darbas, – 40 proc. darbuotojų, grįžę po vasaros atostogų, nesijaučia pailsėję. “Per atostogas nepailsėję žmonės jaus nuovargį, kai kurie bus išsekę, jų darbingumas bus menkas”, – teigia tyrimo vadovė P.de Valk.

Vadinasi, ne tiek svarbu, kiek ilsiesi, svarbu – kaip.

Kaip gerai pailsėti

Sodybą Aukštaitijoje turintis danas Thomas Navis ir jo žmona Beatrix juokauja, kad per metus turi dvejas atostogas: vienas trumpas, 7–10 dienų, ir keliauja ne toliau kaip keturių valandų skrydžio atstumu nuo namų, o kitas – ilgas. Per šias, pusantro du mėnesius trunkančias atostogas jie važiuoja į tolimas šalis. Šiemet buvo Indonezijoje, pernai Lotynų Amerikoje. “Mes aktyviai keliaujame. Neįsivaizduoju atostogų drybsant paplūdimyje. Baisiai neįdomu. Be to, keliaujant visuomet dirba galva – tai natūrali Alzheimerio ligos profilaktika”, – juokauja Thomas.

Tai tiesa, mat amerikiečių mokslininkai yra apskaičiavę, kad gulint paplūdimyje po savaitės IQ nukrinta aštuoniais punktais.

Danų šeima yra mokytojai, taigi didelių santaupų neturi, bet pinigais kelionėms apsirūpina išnuomoję savo namą. Likusį nuo kelionių vasaros laiką šeima leidžia Lietuvos miškuose. Thomas kasdien bėgioja iki ežero, o Beatrix mokosi uogauti ir grybauti, beje, grybus tyrinėja su knyga. “Man tai teikia didžiulį pasitenkinimą, – tikina moteris ir nusistebi: – Ir kaip jūs, lietuviai, šitiek grybų pažįstat? Turbūt tai jūsų genuose įrašyta”.

Iš tiesų mokslo tyrimai rodo, kad geriausios atostogos yra tokios, kurios priverčia žmogų užmiršti kasdienius rūpesčius. Vilnietė vadybininkė Violeta Kuzmickienė sako nieko negirdėjusi apie tokius tyrimus, tačiau iš patirties žino, kad savaitė atostogų nardant Raudonojoje jūroje geriau už du mėnesius namie. “Kai paneriu ir pamatau būrius pasakiško grožio žuvų, užmirštu ne tik darbą, bet ir tai, kad esu ištekėjusi ir turiu du vaikus”, – tikina moteris.

Jos kolegos nuo intensyvaus darbo sukeliamo nuovargio ginasi slidinėdami, kopdami į kalnus, skraidydami oro balionais ir parasparniais, keletas neseniai atrado jėgos aitvarų teikiamus malonumus.

Psichologė Julija Grigulaitė pabrėžia, kad pailsėti svarbiausia ne fiziškai, o protiškai ir emociškai. Tiesa ta, kad pasyvus poilsis nuo tokio nuovargio vargiai padeda išsivaduoti, nes mintys niekur nedingsta, tuo tarpu poilsiaujant aktyviai galva užimama visiškai kitokia veikla. Tai padeda smegenis “iššluoti”.

Be to, pasak psichologės, labai svarbu, kad atostogos būtų malonios. “Derėtų gerai pagalvoti, kas iš tiesų teikia malonumą, ir nepasiduoti madoms. Jei žmogus nepakelia karščio, jam tikrai reikėtų vengti Pietų kurortų, na, ir kas, kad dauguma ten važiuoja, – pataria specialistė. – Be to, jei atostogaujama su šeima, svarbu pasiekti kompromisą, o ne kategoriškai pareikšti: aš noriu to, ir tu norėk. Sutarimas irgi teikia malonumą”.

Tai, kad daugybė lietuvių nemoka planuoti atostogų, tvirtina ir Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Lidija Bajarūnienė: “Kai tik pašviečia saulė, mes puolame važiuoti, ir būtinai į vieną vietą, iš anksto nepasidomėję, kur gyvensime. Suprantama, kad daugeliui tenka nusivilti”.

Pašnekovės nuomone, iš tiesų labai nedaug lietuvių žino, kokių atostogų nori, ir kruopščiai jas planuoja, taupo pinigus. Suprantama, kad tokie žmonės pailsi gerai. Tuo tarpu kiti elgiasi taip, tarsi atostogos būtų kasmet užklumpanti stichinė nelaimė.

Kai kas ima postringauti, kad Lietuvoje nėra sąlygų gerai pailsėti. “Tai netiesa. Turime 2850 ežerų, 760 upių, penkis nacionalinius ir 30 regioninių parkų, 261 draustinį bei saugomą teritoriją, nesuskaičiuojamą galybę paveldo objektų, šimtą pažintinių mokomųjų rekreacinių takų. Ir puikių kurortų! O didžiausias mūsų privalumas, kurio gali pavydėti kitos šalys, – natūrali, mažai urbanizuota aplinka, – vardija ponia Lidija, kol galiausiai priduria: – Vasarą reikia poilsiauti tik Lietuvoje”.

“Veido” pašnekovų teigimu, didelis privalumas, kad mūsų turizmo infrastruktūra nauja. Beje, per 2007–2013 metus į ją būsime investavę milijardą litų. Ar tai mažai?

Taigi Lietuvoje yra visos sąlygos gerai ilsėtis, tik reikia pagalvoti, ko mes norime iš atostogų, ir atkakliai to siekti. Tik tada dauguma žmonių po atostogų griš pailsėję, o ne pavargę, tik tada jie geriau dirbs, geriau jausis ir bus sveikesni. Juk geros atostogos stimuliuoja darbingumą: turtingas įspūdžių žmogus bus turtingas ir idėjų dirbdamas. Svarbiausia per atostogas išsikelti tikslą pailsėti, o ne susitvarkyti kuo daugiau reikalų, nudirbti kuo daugiau buities darbų ar nuravėti kuo daugiau daržų.

Kaip susikurti kokybiškas atostogas

Ypač teigiamai žmogaus smegenis veikia vanduo ir augmenija. Bet poilsiautojas turi ilsėtis aktyviai – žvejoti, plaukioti baidarėmis ar laiveliais po ežerėlius, važinėtis dviračiu, jodinėti, išsiperti pirtyje, keliauti pėsčiomis po apylinkes. Jokiu būdu netysoti ant žolės su smilga dantyse. Žiūrint į praplaukiančius debesėlius neatgaunamos jėgos, nepailsi galva – tik kūnas priauga keletą nereikalingų kilogramų. Kuo ilgiau žmogus gulinėja ant pievelės ar paplūdimy, tuo daugiau jis linksta į nesveiką “savianalizę”. Ima graužtis, gailėtis savęs, kurti problemų sprendimo variantus.

Juk sunkiausia pailsėti nuo savęs, nuo savo emocijų ir mąstymo, nes žmogus pats sau yra didžiausias darbas, kurio jis niekada neįstengs nudirbti iki galo. Pasak psichologų, pačios savaime atostogos nėra problema, bet jos gali kelti tam tikrų sunkumų žmonėms, kurie didžiausia savo gyvenimo vertybe laiko darbą. Ypač tai būdinga darbomanams. Darbomanija – paprastai yra būdas pabėgti pačiam nuo savęs. O kai ateina atostogos – darbų nebelieka, ir tada nori nenori tokiam žmogui tenka susidurti su pačiu savimi. Jam staiga atsiveria nepažintas vidinis jo pasaulis. Tai darbomanui yra baisiausia, nes jis savęs nepažįsta, savęs bijo, nuo savęs bėga. Labiausiai į savo profesiją yra linkę bėgti verslininkai, gydytojai, mokytojai.

Per atostogas norint pailsėti, tiesiog būtina pakeisti aplinką ir jokiu būdu nelikti namie. Taip pat svarbu žinoti, kas geriausiai atpalaiduoja. Pačių įvairiausių sričių vokiečių specialistai sudėliojo gana plačią pasiūlymų plejadą. Norintiesiems atgauti jėgas ir “išvalyti” smegenis siūloma štai kas: per atostogas kas antrą dieną po pusvalandį skirti mokymuisi žongliruoti kamuoliukais ar obuoliais (tai padeda užmiršti problemas); rekomenduojama perskaityti nei daugiau, nei mažiau kaip vieną knygą per savaitę.

Labai verta gerą pusdienį skirti žvejybai arba grybavimui, o po savaitės dar pusdienį – darbui sode arba vaistažoliavimui. Per atostogas esą derėtų išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kasdien bent dešimt minučių skirti kvėpavimo pratimams. Jei jūsų darbas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis, jums tiesiog būtina bent tris dienas praleisti vienuolyne arba vienkiemyje. Jei kitaip neapkraunate kūno, kasdien reikėtų nueiti bent 5 km. Jei esate visiškas miestietis, vieną dieną su vaikais galite nuvykti pas ūkininką ir šiek tiek sumokėję paprašyti leisti stebėti jo darbą, gyvulių šėrimą, javų pjovimą, kartu su ūkininku pietauti ir vakarieniauti. O mėgėjams pavalgyti atostogaujant siūloma išbandyti kitų tautų, sveikuolių virtuvę.

Tačiau svarbiausia per atostogas namie užmiršti laikrodį. Tada po atostogų jūs tapsite nauju žmogumi.

Kasmetinės atostogos Lietuvoje
28 dienas kasmet atostogauja vidutinis statistinis lietuvis.
35 dienas atostogauja farmacijos specialistai, jūrininkai, žvejai, Valstybinės maisto bei veterinarijos tarnybos laboratorijų darbuotojai bei asmenys iki 18 metų, taip pat žmonės, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, ir neįgalieji.
42 dienas atostogauja gydytojai, aktoriai, muzikantai, dainininkai, koncertinių organizacijų kūrybiniai darbuotojai, greitosios medicinos pagalbos vairuotojai.
58 dienas ilsisi pedagogai, mokslininkai, lakūnai, stiuardesės.

Kas ir kiek atostogauja pasaulyje
Čekai – 25 darbo dienas
Prancūzai – 30 darbo dienų
Ispanai – 30 kalendorinių dienų
Airiai – 28 darbo dienas
Norvegai – 21 darbo dieną
Lenkai – 26 darbo dienas
Švedai – 26 darbo dienas
Lietuviai – 28 kalendorines dienas
Liuksemburgiečiai – 25 darbo dienas
Japonai – 10 darbo dienų

Praėjusią savaitę daugiausiai buvo kalbama apie karščius, poilsį ir atostogas. Natūralu, kad ir apklausą nutarėme surengti būtent šia tema. Respondentų buvo teiraujamasi, kur jie paprastai geriausiai pailsi. Taigi iš tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos sužinojome, kad maždaug du trečdaliai apklaustųjų geriausiai pailsi Lietuvoje, tik skirtingose vietovėse (daugiausiai – maždaug penktadalis – geriausiai atsipučia prie Lietuvos ežerų ir upių, nemažai daliai žmonių patinka poilsis prie Baltijos jūros), o maždaug trečdalis respondentų vis dėlto geriausiai pailsi užsienio šalyse.

Kartu apklausos dalyvių teiravomės, ar jie patenkinti turizmo ir poilsio infrastruktūra Lietuvoje. Apibendrinus atsakymus galima teigti, kad nelabai.

Ar esate patenkinti turizmo ir poilsio infrastruktūra Lietuvoje ir ar jus tenkina vietinių turizmo paslaugų lygis?

Iš dalies (kai moki daugiau, daugiau ir gauni, kai mažiau moki, mažai ir gauni)    49,2 proc.
Ne    37,4 proc.
Taip    12,4 proc.
Nežinau / nesakysiu    1 proc.

Kur geriausiai pailsite?

Atostogaudamas užsienio šalyse    29 proc.
Atostogaudamas prie Lietuvos ežerų ir upių    18,6 proc.
Atostogaudamas Lietuvos pajūryje    15,6 proc.
Atostogaudamas savo sode, sodyboje    13,2 proc.
Kita    11,4 proc.
Atostogaudamas Lietuvos kurortuose    8,4 proc.
Aš visai neatostogauju    3,8 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. liepos 12–14 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.