BFL

Trys klausimai Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijos pirmininkui Dariui Petrošiui

– Pernai prokurorai, prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, į teismus kreipėsi daugiau kaip 10 tūkst. kartų. Užpernai tokių atvejų buvo dar daugiau, tačiau nerimą kelia tai, kad net 96 proc. prašymų teisėjai patenkina. Kaip vertinate šias tendencijas?

– Seimo komisija visada nagrinėja ir teikia informaciją apie žmonių, prieš kuriuos buvo taikytos tokios priemonės, skaičių. Pavyzdžiui, 2014 m. pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą sekta 4,2 tūkst. asmenų, bet galinių įrenginių buvo 12 tūkst. Ne kartą yra rodyta, kaip kontrabandos bylose iš tuo užsiimančių asmenų tiesiog maišais paimami telefonai. Taigi reikia žiūrėti į asmenų skaičių. 2015 m. jų skaičius išlieka praktiškai tas pats, koks buvo užpernai.

Lietuvoje taikyti kontrolės priemones, tai yra klausytis pokalbių ar patekti į vienokias ar kitokias patalpas, galima pagal tris įstatymus. Daugiausia tai daroma pagal minėtą Kriminalinės žvalgybos įstatymą – apie 4 tūkst. asmenų per metus. Taip pat pagal Baudžiamojo procesą kodeksą – tokių asmenų yra apie 2 tūkst., o tarp 2013 ir 2014 m. jų sumažėjo 40 proc.

Trečiasis yra Žvalgybos įstatymas – apie 1,8 tūkst. asmenų, iš kurių apie pusę yra ne Lietuvos piliečiai. Sudėję visus šiuos žmones gauname apie 8,5 tūkst. Kai kur jie gali dubliuotis.

Mažėjimo tendencijos susijusios su kontrole. Pagaliau su visomis tarnybomis išsiaiškinome, kad tokių veiksmų sankcionavimas negali būti automatinis veiksmas. Būtina pasižiūrėti, ar to tikrai reikia. Tai taip pat susiję ir su struktūrinėmis pertvarkomis policijoje.

– Bet 96 proc. prašymų sekti teisėjai patenkina. Žvelgiant iš šalies tokia dalis atrodo labai didelė, lyg prašymai nebūtų nagrinėjami kruopščiai.

– Procesas yra labai ilgas ir reikia atitikti daug kontrolės reikalavimų iki patekimo į teismą. Pirmiausia bet kuriam pareigūnui, kuris mano, kad reikia taikyti tokius veiksmus, būtina atitikti savo tarnybos vidinės kontrolės reikalavimus. Toliau yra prokuratūros kontrolė. Į teismą patenkama tik prokuratūros teikimu. Akivaizdu, kad ten jau nepatenka abejotini klausimai.

– Rolandas Paksas kalbėjosi su Gedvydu Vainausku, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas – su Druskininkų meru Ričardu Malinausku. Tačiau po jų pokalbių paviešinimo niekas net nepaklausė, kurio iš jų, tarkim, ar mero, ar ministro, buvo klausomasi. Atrodo, tai yra priimama kaip savaime suprantama norma, kad visi tokio lygio žmonės yra sekami.

– Seime kolegos man dažnai sako, kad mūsų visų klausosi. Jie įsitikinę, jog pildydami sutikimą gauti teisę susipažinti su slapta informacija automatiškai pasirašo, kad jų ir klausysis. Aš bandau įtikinėti, kad taip tikrai dar nėra. Įstatymai, bent jau Kriminalinės žvalgybos, labai aiškiai numato pagrindus, pagal kuriuos galima tai daryti, – tai yra sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai.

Kišenvagių tokiomis išskirtinėmis priemonėmis tirti tikrai negalima. Suprantu, kad tautai dabar taip atrodo, nes vienas ar kitas tyrimas, viena ar kita klaida, ir visuomenėje susiformuoja nuomonė dėl visuotinio klausymosi. Bet juk yra ir žmogiškieji ištekliai, neįmanoma visų klausytis.

BFL

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, jog 90 proc. slapto klausymosi vyksta dėl kriminalinių nusikaltimų.

Tuo tarpu visuomenės įtarumas dėl slapto klausymosi pagrįstumo, pasak komiteto vadovo, trukdo pasiekti norimų rezultatų siekiant užtikrinti saugumą visuomenėje.

“Pasitikėjimo nebuvimas trukdo pasiekti rezultatų tuos rezultatus. Aš juos sieju su viešojo saugumo užtikrinimu, nes absoliučią daugumą operatyvinės veiklos metodų pritaiko žmonės, kurie kovoja su kriminaliniais nusikaltimais, Lietuvos mastu – apie 90 procentų”, – pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje dėl slapto klausymosi kontrolės sakė A. Anušauskas.

Diskusijos iniciatoriaus teigimu, pastaraisiais metais kilus daug diskusijų dėl slapto pasiklausymo pagrįstumo, reikia ieškoti, kokie kontrolės elementai leistų sukurti pasitikėjimą ir sutarimą, kad slaptosios tarnybos su savo specifiniais informacijos rinkimo metodais reikalingos užtikrinant nacionalinį saugumą.

Į diskusiją aptarti specialiųjų tarnybų kontrolės klausimų pakviesti Mykolo Romerio universiteto mokslininkai, teisėsaugos institucijų atstovai, Seimo nariai, visuomenininkai, žmogaus teisių gynėjai, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimas gegužę priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis supaprastino galimybes prokurorams slapta klausyti įtariamųjų pokalbių. Įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens.

Tuo pačiu metu kai kurie politikai pasipiktino esą neadekvačiu operatyvinių priemonių naudojimu Europos Komisijai paskelbus, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Atsakingų institucijų atstovai paskelbė, jog tokie skaičiai – iškreipti dėl skaičiavimo metodikos, duomenys dubliuojami, nes dėl kiekvieno asmens reikia kreiptis į kelis operatorius.

BFL

Lietuvos gyventojų pokalbių nėra klausomasi daugiausiai Europoje, tačiau mūsų šalyje kaupiama ir saugoma per daug duomenų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Iš tiesų situacija – ne visai tokia, kaip buvo suformuluota žiniasklaidoje. Mes nesame daugiausiai besiklausanti savo žmonių valstybė – atvirkščiai”, – Žinių radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, Europos Sąjungai pateikta informacija apie kaupiamus duomenis, o ne apie pokalbių klausymąsi.

“Norėčiau priminti, kad po teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose rugsėjo 11-ąją kartu Jungtinės Valstijos ir Europa sutarė įgyvendinti direktyvą – kaupti ir saugoti duomenis apie sunkius arba labai sunkius nusikaltimus teroristinėje veikloje visame pasaulyje ir Europoje taip pat. Ši 2008 metų direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę, ir tai buvo padaryta Lietuvoje. Jos pagrindu 2009-aisiais jau šios Vyriausybės buvo priimtas nutarimas, kuris numatė, kokius duomenis reikia kaupti ir saugoti. Kartoju – nesiklausyti, o kaupti ir saugoti. Į turinį kištis negalima. Turinys yra neliečiamas”, – dėstė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Lietuvoje persistengta su duomenų kaupimu, ji jau kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, kad jų būtų kaupiama mažiau.

“Kaip didelę problemą matau atlaidų valstybės požiūrį į direktyvų įgyvendinimą Lietuvoje (…). Atrodo, kad kaip visada mes perlenkėme lazdą ir pradėjome kaupti daug daugiau negu direktyva mūsų prašo. Taigi, būtent tokia informacija ir nuėjo į Europos Sąjunga – apie kaupimą ir saugojimą daug daugiau negu direktyva iš viso numato”, – pasakojo valstybės vadovė.

“Pirmadienį kreipiausi į premjerą labai aiškiai nurodydama tą nutarimą, kad būtent šio premjero parašas ten yra 2009 metų liepą, ir skubiai būtina peržiūrėti tuos reikalavimus, sumažinti jų kiekį. Visiškai tiek informacijos nereikia nei kaupti ir išsaugoti, nei paskui atitinkamai informuoti apie tai Europos institucijas, to net nenumato europinė direktyva”, – pridūrė ji.

Anot D. Grybauskaitės, Vyriausybės nutarimas dėl kauptinų ir saugotinų duomenų buvo “neprotingas direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę” ir tai galėjo atsitikti dėl “neįdėmaus Vyriausybės požiūrio”.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimų.

Pasirodžius šiai informacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad statistika yra dubliuojama dėl duomenų teikimo metodikos.

A. Anušausko pateiktais duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo 85,3 tūkst. duomenų užklausų, 2009 metais – apie 71 tūkst. (51,5 tūkst. apie mobilaus ryšio vartotojų duomenis ir 19,5 tūkst. užklausų, susijusių su internetu).