Greitai sukaks dveji metai, kai Valstybės saugumo departamentui vadovauja Gediminas Grina. Tiek laiko jau turėjo užtekti, kad pasimatytų bent kokių darbų ir permainų.

Ar jų pastebėjo Lietuvos gyventojai? Beveik ne. Kaip aiškėja iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos, net 72,2 proc. apklaustųjų mano, kad vadovaujant G.Grinai Saugumo departamente niekas nepasikeitė, pagerėjimą regi tik maždaug dešimtadalis, o 5 proc. įsitikinę, kad šios institucijos darbas pablogėjo.
Užtat policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, nors šiame poste dar tik metai, sulaukė kur kas geresnių vertinimų. Kad situacija pagerėjo, mano 27,6 proc. respondentų, kad pablogėjo – tik 0,2 proc., o 56,2 proc. tvirtina, kad policijos darbe niekas nesikeičia.

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė policijos darbas generaliniu komisaru tapus S.Skverneliui? (proc.)

Niekas nepasikeitė    56,2
Situacija pagerėjo    27,6
Generalinis komisaras turi mažai įtakos policijos darbui gerinti    10,2
Nežinau    5,4
V.Telyčėnas buvo geresnis vadovas    0,4
Viskas tik dar labiau pablogėjo    0,2

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė Valstybės saugumo departamento darbas, šios institucijos vadovu tapus G.Grinai? (proc.)

Niekas nepasikeitė    72,2
Situacija pagerėjo    9,8
VSD vadovas turi mažai įtakos saugumiečių darbui gerinti    7,4
Viskas tik dar labiau pablogėjo    5
Nežinau    4,4
P.Malakauskas buvo geresnis vadovas    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 30– vasario 1 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis” pagaliau nebeteikia atlygintinų apsaugos paslaugų. Priminsime, kad apie tai, jog policija neturėtų vykdyti komercinių funkcijų, kalbėta jau 15 metų, tačiau tik pernai įvykdyta reforma ir tik dabar kalbos virto veiksmais. Latvijoje ir Estijoje policija tokių paslaugų neteikia jau gana seniai.
Iki šiol Lietuvos policija užėmė apie 20 proc. viso saugos verslo rinkos. 2010 m. iš apsaugos paslaugų buvo gauta per 20 mln. Lt, o 2011-aisiais per 11 mėnesių – daugiau nei 14 mln. Lt.
Saugos bendrovių vadovai atkreipė dėmesį, jog nenormalu, kad iki šiol policija kontroliavo šią veiklą ir pati vykdė apsaugos funkciją. Be to, vis kildavo klausimas: kai gaunamas paslaugas perkančio ir paprasto piliečio pavojaus signalas, į kurį pirmiausia reaguoti policijos pareigūnams?.. „Ar normalu, kad turtingas žmogus gali nusipirkti daugiau policijos?“ – retoriškai klausė Ekskomisarų biuro viceprezidentas Arvidas Januška.
Savaime suprantama, anksčiau apsaugos policijos saugoti objektai dabar nesaugomi neliks: dauguma klientų jau pasirašė sutartis su privačiomis saugos bendrovėmis. 15–20 mln. Lt per metus privačias saugos bendroves gerokai sustiprins. Tiesa, jų Lietuvoje labai daug – dabar šalyje registruota per 250 saugos bendrovių (nors tik 120 iš jų vykdo realią veiklą).
Beje, keliolika naujų saugos įmonių susikūrė būtent paaiškėjus, kad naikinama apsaugos policija. Ir dalį jų įkūrė buvę policijos apsaugininkai. Jie pasinaudojo situacija, pagudravo ir persiviliojo dalį klientų. Pavyzdžiui, Kaune įsteigtos UAB „Vyčio komisarai“ pavadinimas – netgi su tiesiogine aliuzija į policijos teiktas paslaugas.

Kai Lietuvoje vyksta svarbiausių krepšinio varžybų transliacijos, miestai tarsi nuščiūva: gatvės ištuštėja, nutyla šurmulys. Tai valandos, kai šalis gyvena vien krepšiniu. Visame pasaulyje pastebima, kad per didžiausias sporto varžybas net nusikalstamumas sumažėja.
Apie tai, kokios įtakos nusikalstamumui šalyje gali turėti Europos krepšinio čempionatas ir kaip policija jam pasirengusi, kalbėjomės su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju Sigitu Mecelica.

“Veidas”: Rugpjūčio 31 d. Lietuvoje prasideda Europos vyrų krepšinio čempionatas. Ar policija jau pasirengusi?

S.M.: Mes ruošiamės, nemažai darbų jau nuveikta, bet Vilniaus padėtį sunkina tai, kad nežinome, kokios komandos čia žais ir su kokių šalių sirgaliais turėsime susidurti.
Mūsų policija turi didelę patirtį užtikrindama saugumą per įvairius didelius renginius, bet pirmą kartą sulauksime tiek daug svečių iš įvairių šalių, su savo kultūra ir tradicijomis, o tai reiškia, kad tai, kas leidžiama kitur, gali būti draudžiama mūsų šalyje ir atvirkščiai.
Todėl mes, pareigūnai, dabar bandome prognozuoti, kokios komandos galėtų žaisti Vilniuje, nes tai labai svarbi mūsų darbo organizavimo dalis. Na, pavyzdžiui, nelabai tikėtina, kad į etapą Vilniuje patektų Gruzijos rinktinė, bet įsivaizduokite, koks sujudimas būtų, jei taip vis dėlto atsitiktų: atvykus porai tūkstančių gruzinų sirgalių, tokių energingų “kalniečių”, iš karto tektų atitinkamai koreguoti ir policijos pajėgas.
Pagal mūsų turimą informaciją, prie didesnės rizikos, arba emocingesnių, sirgalių priskiriami ir graikai, turkai, serbai. Jei šių šalių komandos žais Vilniuje, – o tai visai realu, – be abejo, turėsime į tai atsižvelgti.

“Veidas”: Kaip policininkai priėmė vadovybės nurodymą neiti atostogų per krepšinio čempionatą?

S.M.: Iš tiesų rugsėjo mėnesį atostogaus tik vienas kitas policijos pareigūnas. Atostogų buvo išleidžiami tik tie pareigūnai, kurie turėjo tam svarbių priežasčių. Visi pareigūnai supranta, koks svarbus šis renginys. Dėl to policininkų čempionato dienomis matysime daug, ir ne tik arenose, jų prieigose ar miesto centre, bet ir kitose miesto vietose, ir net už jo ribų. Be to, policininkų nestigs ir vėlyvu metu.

“Veidas”: Visame pasaulyje pastebima, kad vykstant svarbiausioms sporto transliacijoms, prikaustančioms prie ekranų daugiausiai žiūrovų, policija gyvena ramiau, nes nusikaltimų sumažėja. Ar to galima tikėtis ir per krepšinio čempionatą Lietuvoje?

S.M.: Manau, tomis dienomis nusikaltimų iš tikrųjų turėtų būti mažiau nei įprasta. Kai vyksta svarbios krepšinio transliacijos, miestas būna ne toks gyvybingas, nes daug žmonių leidžia laiką jas stebėdami. Kai Vilniuje vyksta dideli renginiai, koncertai ar sulaukiama svarbių asmenų vizitų, saugumo taip pat būna daugiau. Bet daug reiškia tai, kad tuo metu būna pasitelkiamos didesnės pareigūnų pajėgos, imamasi prevencinių veiksmų.
Sunku atsakyti, ko kiekviename žmoguje yra daugiau: ar viršų ima nedoras pilietis, ar sporto mėgėjas. Tačiau galiu pasakyti, kad krepšinio aistruoliai yra neagresyvūs ir draugiškesni vienas kito atžvilgiu nei, tarkime, futbolo sirgaliai. Per krepšinio varžybas paprastai nekyla incidentų nei arenoje, nei už jos ribų.

AP

Paskutinė naktis Londone ir kituose Anglijos mietuose buvo ramesnė nei praėjusios – sulaikyta kur kas mažiau riaušininkų, gatvėse budėjo labai daug policininkų.

Per paskutinę parą elektroninėje britų „Amazon“ interneto parduotuvėje policininkų atributo -  teleskopinių lazdų („bananų“ analogo) ir beisbolo lazdų pardavimai išaugo 5000 procentų. Policininko lazda, kuri dar prieš dvi paras interneto aukciono reitinge užėmė 5622 vietą, per parą pakilo į 110 vietą, o aliumininė beisbolo lazda – į 8 vietą.

Kai kurių kovos priemonių reitingai „Amazon“ tam tikrų prekių grupėse padidėjo dar labiau. Trečiadienio vakarą į antrąją vietą interneto aukcionų milžine pakilo įprastinė (mažesnė už „bananą“)  policijos guminė lazda, kurios pardavimai per paskutinę parą padidėjo 19  357 proc. Prieš tai ši lazda reitinge pagal pardavimų kiekį užėmė vos 40 278 vietą. Į pirmąją vietą pakilo aštrus sulenkiamas išminuotojų kastuvėlis, kurį nesunku paslėpti po marškinėliais ir kuris turi labai aštrias briaunas. Šio „įrankio“ prekyba padidėjo 239 000 proc.

Kadangi „Amazon“ parduotuvėse prekybos dinamika nurodoma tik procentais, sunku spėti apie realius pardavimus, kadangi neskelbiami anksčiau parduotų minėtų „daikčiukų“ faktiniai kiekiai vienetais. Tokią išvadą daro „Reuters“ agentūra. Iš viso interneto parduotuvės sporto inventoriaus skyriaus pirmajame dešimtuke šiuo metu yra prekės, kurių daugumą galima panaudoti muštynėms, riaušėms ir panašiems dalykams. Iš statybviečių dideliais kiekiais ėmė dingti plytos.

Skaičiuojamos aukos

Masiniai neramumai Londone prasidėjo rugpjūčio 7 d. naktį ir šiek tiek aprimo praėjusią parą, kai į gatves patruliuoti išvažiavo net 16 tūkst. policininkų. Tuo tarpu maištaujantis jaunimas tvirtina, kad jie siaučia tuose Londono rajonuose, kuriuose policijos yra mažiausia.  Kartu vakar masinės riaušės išpilto į kitus Anglijos miestus, daugiausia centrinėje šalies dalyje. Policija praneša, kad jau suimta daugiau kaip tūkstantis chuliganų, iš kurių apie 800 – Londone. Paskutiniais duomenimis, per neramumus jau žuvo 6 žmonės, keli šimtai yra sužeista. Dauguma žuvusiųjų buvo numušti chuliganų automobiliais, kai bandė tramdyti riaušininkus.

Dispozicijoje – vandens patrankos

Vakarykščiame „The Times“ rašoma, kad iš policijos šaltinių gauta patikima informacija, kad policininkams riaušių pradžioje buvo duotas įsakymas netrukdyti maištautojams. Šis įsakymas buvo atšauktas tik pirmadienio vakarą. Mat buvo baiminamasi pakenkti policijos įvaizdžiui, kuris buvo nusmukęs po 2009 m. balandžio įvykių sostinėje, kai nuo policininko lazdos žuvo aktyvistas Yenas Thomlisonas.

Vakar dieną britų premjeras Davidas Cameronas leido policijai naudoti vandens patrankas maištaujantiems jaunuoliams vaikyti. Jis taip pat pažadėjo „bet kokias priemones“, kad šalyje būtų sugrąžinta tvarka. Vandens patrankos yra naudojamos daugelyje valstybių masiniams neramumams tramdyti, tačiau Anglijoje jos būtų panaudotos pirmą kartą šalies istorijoje.

"Veido" archyvas

Generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis patvirtino, kad su Vyriausybe jau sutarta, jog konfiskuoti degalai atitektų labiausiai benzino stygių jaučiančioms policijos įstaigoms.

Tiesa, šis sprendimas oficialiai dar neįsigaliojo – policija laukia, kol apie apie tai bus paskelbta “Valstybės žiniose”.

“Galbūt sprendimas nėra geriausias, bet esant tokiai situacijai geriau konfiskuotus degalus ne naikinti, bet perleisti policijai”, – sakė A. Stončaitis.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigė, kad sprendimą leisti policijai naudoti konfiskuotus degalus galima vertinti dvejopai. Anot jo, toks žingsnis iškreipia rinką, nes į ją kaip lygiavertė legalioms įliejama kontrabandinė prekė, tačiau, žvelgiant iš žmoniškumo pozicijų, tokį sprendimą esą galima suprasti.

“Policijos inicijuotas ir Vyriausybės priimtas nutarimas suteikia policijai galimybę panaudoti konfiskuotus degalus, tačiau tai nesprendžia visų policijos problemų”, – sakė vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga.

BFL

Sociologinių apklausų analizė atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų saugumo jausmas pamažu didėja: 2004 m. saugūs jautėsi 48 proc. “Baltijos tyrimų” apklaustų respondentų, o 2010 m. – jau 60 proc. Nesaugūs savo gyvenamojoje vietovėje jaučiasi 32 proc., o visiškai nesaugūs – tik 6 proc. apklaustųjų. Beje, kaimo gyventojai jaučiasi saugesni nei miestiečiai.

Ypač svarbu, kad mažėja nuo nusikaltėlių nukentėjusių Lietuvos gyventojų skaičius: štai 2004 m. nuo nusikaltėlių nukentėję prisipažino 16 proc. respondentų, o 2010 m. – 9 proc. (daugiausiai žmonių nukentėjo nuo vagių ir plėšikų).
Kartu, nors ir iš lėto, didėja ir pasitikėjimas policija – 2004 m. pasitikinčiųjų buvo 48 proc., o 2010 m. – jau 60 proc.
Tiesa, kai kurie sociologinių apklausų duomenys policiją ir jos vadovybę turėtų versti suklusti. Pasirodo, daugėja ir

žmonių, kurie po prieš juos įvykdyto nusikaltimo į policiją nesikreipė: 2004 m. į policiją nesikreipė 27 proc. nukentėjusiųjų, o 2010 m. – 34 proc. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai nesikrepia į policiją, – netiki, kad policija gali surasti nusikaltėlius (taip mano net 60 proc. nukentėjusiųjų, kurie į policiją nesikreipė).

BFL

Generalinis komisaras Saulius Skvernelis policijos sistemai prašo didinti finansavimą. Šiuo metu trūksta pinigų tiesioginei policijos veiklai – degalams ir papildomam darbo krūviui apmokėti.

Tokį prašymą policijos vadovas pareiškė trečiadienio rytą Premjerui Andriui Kubiliui. Tiesa, konkrečios pageidaujamos sumos S. Skvernelis neįvardino.

“Yra tokie policijai aktualūs klausimai, susiję su motyvacinės sistemos įdiegimu arba kūrimu ir finansavimu. Dėl konkrečių skaičių kol kas nenoriu kalbėti, bet finansavimas yra veiklai, tiesiog mūsų veiklos efektyvinimui, kad būtų rezultatas, kuris duotų grąžą šalies biudžetui”, – po susitikimo sakė jis.

Pasak generalinio policijos komisaro, trūksta pinigų degalams, nes jie pabrango, ir pareigūnų darbui apmokėti, kai dirbama naktimis ar per poilsio dienas. Tai esą yra krizės pasekmės.

“Manome, kad mums reikia aktyvinti veiklą, o tas aktyvinimas yra įmanomas ir galimas per du aspektus: žmonės dirba papildomai daugiau, papildomai daugiau tyrėjų ir t.t., vadinasi, už tą papildomą darbą, o tai dažniausiai susiję su darbo apmokėjimu šeštadieniais, sekmadieniais, nakties metu, reikia papildomų lėšų. Antras punktas, kaip minėjau, yra ženklus degalų pabrangimas. To iš tikrųjų skirstydami 2011 metų biudžetą pačios sistemos viduje nenumatėme ir negalėjome numatyti, kad bus toks degalų kainų šuolis”, – kalbėjo S. Skvernelis.

Kalinauskas Gintaras

2010 metais užregistruota 77 tūkstančiai nusikalstamų veikų, ištirta – 36 tūkstančiai, tai sudaro 46 procentus visų veikų. (2009 m. užregistruota 83 tūkstančiai nusikalstamų veikų, ištirta 44 procentai nusikalstamų veikų). Be to, policija tiria vidutiniškai 90 procentų Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų.

Rodikliai kaip ir džiuginantys, nusikalstamų veikų skaičius palaipsniui mažėja, veikų ištyrimas auga. Kita vertus, ar šie pokyčiai nėra tiesiog susiję su piliečių emigracija. Kaip skelbia Statistikos departamentas – iš Lietuvos 2010 metais išvyko 83 157 gyventojai. Labai nesuklysiu pasakęs, kad tarp išvykusių nedidelė dalis asmenų, kurie nėra nekalti avinėliai, o linkę nusikalsti asmenys. Taip skelbia ir Europolas – „Ryškus bruožas yra Lietuvos organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklos plėtra Europoje per pastaruosius dvejus metus“.

Tačiau norėtųsi daugiau dėmesio skirti policijos sistemai ir visuomenės narių pasitikėjimui ja. Būtent 2010 m. balandį buvo paskelbti gyventojų apklausos rezultatai apie pasitikėjimą policija, jos veiklą. Apklausoje dalyvavę asmenys į klausimą „Ar pasitikite policija?“ teigiamai atsakė 60 procentų. 2009 metais analogiškoje apklausoje dalyvavę asmenys 62 procentais pareiškė pasitikintys policija. Reikia pastebėti, kad tai vieni geriausių rodiklių nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kita vertus, nepasitiki policija 2009 m. – 30 procentų apklaustųjų, o 2010 m. – 34 procentai.

Į klausimą „Ar per paskutinius 12 mėnesių esate nukentėjęs nuo kokio nors nusikaltimo ar teises pažeidimo?“ 91 procentas apklaustųjų atsakė, kad nenukentėjo, 9 procentai, kad nukentėjo. Jūs paklausite, kodėl aš jus varginu su tais skaičiais. Kartais tik skaičiai gali padėti surasti tarpusavio svarbius ryšius. Truputį kantrybės.

Bet sugrįžkime prie mūsų visų saugumo valstybėje. Mano minėtoje apklausoje buvo užduotas klausimas „Koks buvo nusikaltimas ar teisės pažeidimas, nuo kurio Jūs nukentėjote per paskutinius 12 mėnesių?“. Matyt, iš karto atspėjote, kad beveik visos veikos padarytos viešojoje vietoje ir didžioji dalis dėl turtinių interesų, taip – 26 procentai atsakė, kad tai vagystės, 20 procentų apiplėšimas, 10 procentų sumišimas.

Tačiau patys įdomiausi rezultatai pasirodo, kai į klausimą „Jei nukentėjote per paskutinius 12 mėnesių, ar jūs dėl šio įvykio kreipėtės į policiją? 55 procentai apklaustųjų atsakė teigiamai. Labai panašus skaičius lyginant su policijos pasitikėjimu. Ar tai reiškia, kad jeigu didėtų besikreipiančiųjų asmenų skaičius į policiją, didėtų pasitikėjimas policija, sunku pasakyti, bet prielaida įdomi. Minėtos apklausos duomenys rodo, kad 58 procentai asmenų, kurie susidūrė su policijos darbu po įvykio, policijos darbą įvertino gerai ir labai gerai. Ar tai reiškia, kad visi kurie kreipėsi į policiją, pasitiki ja? Galbūt.

Bet pats svarbiausias šios apklausos ir mano komentaro aspektas yra tai, kad asmenys, kurie nesikreipė, į klausimą „Kodėl Jūsų nesikreipėte į policiją?“ (na, kas galėjo pagalvoti) 60 procentų atsakymas buvo „netiki, kad policija, gali surasti nusikaltėlius“. Na va, matyt, aš buvau teisus, kad visa tai tik psichologija. Kaip gali policija padėti, jeigu asmuo, patyręs žalą ar smurtą, nesikreipia, nes netiki, kad kažkas kažką padarys. Aišku, kyla klausimas, kodėl taip žmonės mano, kokios to priežastys. Galbūt labai sudėtingos kreipimosi procedūros, galbūt policija dirba nekvalifikuotai. Pabadysiu atsakyti paprastai, manau, priežastys grynai psichologinės.

Paskutiniai skaičiai, asmenų, kurie nepasitiki policija, buvo paklausta, kodėl jie nepasitiki policija, 31 procentas atsakė, kad pati policija korumpuota, susijusi su nusikaltėliais, 22 procentai pasisakė už tai, kad policija blogai dirba. Tai pakankamai subjektyvu, nes visgi tai vertinimo dalykas. Ką sako statistika? Policijos pareigūnų atžvilgiu už kyšininkavimą 2010 m. buvo pradėta tyrimų dėl 14 policijos pareigūnų ir 96 pradėti tyrimai dėl piktnaudžiavimo, iš viso policijos sistemoje dirba 10 738 pareigūnai. Kaip matome, tai sudaro tik apie 1 procentą visų pareigūnų. Vargu ar būtų galima šiuo atveju sakyti, kad deguto šaukštas pagadina visą medaus statinę. Čia, manau, tik nuolatos neigiamų žinių apie policiją pateikimo problema.

Galbūt sudėtinga ir biurokratiška policijos struktūra. Bet ne, policijos sistemoje jau vyko struktūrinė reforma ir vietoj 2008 m. buvusių 69 savarankiškų juridinių asmenų liko tik 17. Tai supaprastino ir valdymo procesus ir atitinkamai leidžia efektyviau reaguoti į visuomenės poreikius.

Kita vertus, tarpusavio pasitikėjimas pasiekiamas ne tik vieno subjekto dėka. Nors policijos vadovams reikėtų palinkėti kuo greičiau didinti policijos pareigūnų motyvaciją, sąžiningai tarnauti ir mažinti prielaidas korupcijai atsirasti policijos sistemoje. Bet ir visuomenei reikia labiau pasitikėti policija, nes tik nuo dar didesnio tarpusavio pasitikėjimo atsiras prielaidos sumažinti nusikalstamumą ir didinti saugumą valstybėje. Akivaizdu ir tai, kad policija turi nuolatos nepamiršti, kad privalo Ginti, Saugoti, Padėti.

P.S. Mielieji atsakydami į klausimą, ar pasitikite policija, visada pagalvokite, ar pasitikite visuomene, kurioje gyvenate, ar esate pasiruošęs ginti, saugoti bei padėti sau ir kitiems. Sėkmės

"Veido" archyvas

Policijos pareigūnai žada sustiprinti budėjimą prie egzaminų centrų ir elektroninėje erdvėje, kol vyks brandos egzaminų sesija.

Dėl to sutarė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas ir Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas. Jie nutarė nuolat keistis informacija ir aktyviai bendradarbiauti.

Anot Policijos departamento pranešimo, pareigūnai sieks užtikrinti, kad per šeštadienio prasidėsiančią brandos egzaminų sesiją būtų veiksmingai ir laiku užkardomas galimas egzaminų užduočių, taip pat ir netikrų pardavinėjimas, sustiprinta viešosios tvarkos kontrolė jaunimo susibūrimo vietose.

Teritorinių policijos įstaigų pareigūnai įpareigoti susitikti su mokyklų darbuotojais, aptarti galimus informacijos perdavimo būdus, taip pat sustiprinti budėjimą prie mokyklų ir jaunimo susibūrimo vietose.

Policija primena, kad egzaminų užduotys rengiamos ir administruojamos griežtai vadovaujantis valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, o už paslapties paviešinimą gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šeštadienį Lietuvos abiturientai laikys valstybinį vokiečių kalbos egzaminą.

Policija_zibintas

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė pataisoms, kurios leis mokėti didesnes premijas nusikaltimus, dėl kurių valstybė patyrė turtinę žalą, išaiškinusiems pareigūnams.

Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms Vidaus tarnybos statuto pataisoms pritarė 69 Seimo nariai, susilaikė 19. Dėl projekto Seimas spręs, kai jį apsvarstys parlamentiniai komitetai, Vyriausybė pataisas siūlo svarstyti skubos tvarka.

Projektu numatyta, kad pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę išaiškinant nusikalstamas veikas, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio pinigine išmoka.

Šiuo metu Vidaus tarnybos statutas leidžia vidaus tarnybos sistemos pareigūnus už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą skatinti ne didesne kaip pareigūno vidutinis darbo užmokestis pinigine išmoka.

Tuo metu Vyriausybė jau yra patvirtinusi tvarką, kuri leidžia pareigūnus skatinti iki 4 vidutinio darbo užmokesčio dydžių premijomis, tačiau nepriėmus minėtų pataisų vidaus tarnybos pareigūnai į jas pretenduoti negali, priešingai nei muitininkai ar mokesčių inspektoriai.

Kai kurie parlamentarai kėlė klausimų, kodėl pareigūnai turėtų būti skatinami už savo tiesioginių pareigų atlikimą.

“Jei gydytojas sėkmingai atliks sudėtingą operaciją, ar jam kas nors mokės už tai premiją? Kas čia vidaus pareigūnai – išskirtinė kasta?” – retoriškai klausė Vida Marija Čigriejienė.

“Tvarkietis” Julius Veselka ironizavo, kad tokiomis pataisomis tiesiog bus padidinti kyšiai. “Dabar pareigūnai galvos, kad iš valstybės galima gauti didesnį kaip 8 tūkstančių kyšį, vadinasi, imti iš pažeidėjo mažesnio nei 9 tūkstančiai neapsimoka”, – sakė parlamentaras.

Valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kovojantiems su kontrabanda ir kitais nusikaltimais finansų sistemai ir ekonomikai, skatinti šiemet numatyta iki 5 mln. litų.

Vyriausybė deklaruoja siekį šiemet iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų.

skvernelis200

Policijos departamentui reikalinga Imuniteto tarnyba, kad nepasikartotų tokie atvejai, kai už pavyzdingą tarnybą apdovanojamas įtarimų baudžiamojoje byloje sulaukęs policininkas.

Prieš apdovanojant Imuniteto tarnyba tikrintų pareigūnus, ar jie nėra padarę pažeidimų.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę už pavyzdingą tarnybą apdovanojo Vilniaus rajono policininką Antaną Albertavičių, kuris įtariamas dokumentų klastojimu ir sukčiavimu, pranešė “Lietuvos žinios”.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis spaudos konferencijoje trečiadienį pripažino, kad apie įtarimus policininkui sužinojo tik iš žiniasklaidos. Jis jau pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šio įvykio.

Vilniaus rajono policijos komisariato (PK) Kelių policijos poskyrio specialistas A.Albertavičius ir patrulis Darius Poliakas buvo apdovanoti balandžio 13 dieną Policijos departamente. Jie paskatinti už pavyzdingą tarnybą: kovo 19-ąją šie pareigūnai Nemėžio kaime esančioje degalinėje sulaikė keturis vaikinus, įtariamus plėšimu.

Apdovanojant A.Albertavičių nežinota, kad jis pats yra įtariamasis baudžiamojoje byloje.

“Tai – skandalas. Juk gavau PD Viešosios policijos valdybos teikimą apdovanoti pareigūnus. Jie buvo kruopščiai patikrinti”, – teigė policijos vadovas. Anot jo, šią situaciją galėjo lemti tai, kad nėra bendro visų įtariamųjų registro, jis šiuo metu tik rengiamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Edmundas Jonušas antradienį patvirtino, kad A.Albertavičiui pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Pasak jo, nusikaltimas padarytas 2009 metų vasarį Vilniaus rajone, netoli Rudaminos. Įtariama, kad A.Albertavičius, vairuodamas automobilį, sukėlė avariją. Ji buvo nedidelė, žmonės nenukentėjo. Teigiama, kad pažeisdamas taisykles A.Albertavičius į įvykio vietą išsikvietė pažįstamus kolegas. Vėliau, kaip įtariama, buvo suklastoti dokumentai nurodant, kad prie vairo sėdėjo visiškai kitas asmuo.

“Negaliu pasakyti, ar vairuotojas buvo blaivus, nes jokie tyrimai neatlikti”, – teigė prokuroras E.Jonušas. Paprastai pareigūno blaivumas tokiais atvejais visada patikrinamas.

Jei A.Albertavičiaus kaltė bus įrodyta, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Tačiau prokuroras E.Jonušas nepamena atvejo, kai nė karto neteistam asmeniui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Policija vietoj planuotų 125 mln. litų sistemos plėtrai pernai tegavo apie 13 mln., iš jų beveik 2,7 mln. skyrė automobiliams įsigyti, 5,7 mln. – policijos įstaigų statiniams statyti ir rekonstruoti.

Policijos sistemos plėtros programos 2010 metų ataskaitoje nurodoma, kad policijos informacinių sistemų, žinybinių registrų ir informacinių technologijų plėtojimui pernai išleista 2,8 mln. litų.

Tuo metu telekomunikacinės įrangos ir radijo ryšio priemonių plėtojimui ir modernizavimui skirta 600 tūkst., nusikaltimų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo priemonėms – 300 tūkst., saugaus eismo užtikrinimo priemonėms – 200 tūkst., priemonėms kovai su terorizmu įsigyti – 100 tūkst.

Likę pinigai panaudoti įvairiems renginiams, prevencinėms, švietimo programoms, tarp kurių – Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa (100 tūkst. litų), Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa (50 tūkst. litų).

Pasak ataskaitos, 2010 metais policijos sistemos plėtrai buvo planuota gauti 125 mln. litų, tačiau skirtas buvo dešimtadalis šios sumos – apie 13 mln. litų.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą, programa turi būti įgyvendinta iki 2011 pabaigos, tačiau pats parlamentas dėl lėšų stygiaus numato programos finišą nukelti iki 2015 metų pabaigos. Tokiam pasiūlymui išvadą parengusi Vyriausybė numato dar metais pavėlinti programos pabaigą.

Programa siekiama kryptingo kompleksinio policijos įstaigų veiklos tobulinimo, kad būtų sukurta veiksmingai ir racionaliai veikianti policijos sistema.

Iš viso programai įgyvendinti numatoma skirti daugiau kaip 562 mln. litų.