Šiandien pareigas pradeda eiti naujasis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, žadantis išspręsti įsisenėjusias policijos problemas ir atlikti du didžiulius darbus: grąžinti visuomenės pasitikėjimą savo angelais sargais ir taip pertvarkyti policijos sistemą, kad patys policininkai norėtų joje dirbti bei brangintų savo darbo vietą. “Padarysiu viską, kad sistema pasikeistų, nepaisant vidinio nenoro keistis”, – žada ryžtingai nusiteikęs komisaras.

Pokalbį su naujuoju policijos vadu pradedame nuo priežasties, atvedusios jį į šį aukščiausią policijos sistemoje postą: du jo pirmtakai, laikyti gerais profesionalais, pasitraukė ne dėl to, kad nesugebėjo vadovauti sistemai, – juos iš kėdės išvertė girtų policininkų sukeltos avarijos, per kurias žuvo žmonės. Ar S.Skvernelis nuoširdžiai tiki, jog Lietuvos policininkai kada nors nustos jaustis tiek nebaudžiami, kad sėstų prie vairo, kai jau nebepastovi ant kojų?

S.S.: Policijos vadovai turi jausti atsakomybę už kiekvieną savo darbuotoją. Kaip pasielgti: likti poste ir spręsti opias problemas ar pasitraukti ir atverti galimybes tvarkytis kitiems – kiekvieno asmeninis reikalas. Įvykusi tragedija ir po to atsistatydinimas – tai impulsas ryžtingiau, greičiau reformuoti policijos sistemą, kad nebūtų taip, jog vadovai keičiasi, o įsisenėjusios bėdos išlieka.

Didelėje, per 10 tūkst. vien statutinių darbuotojų turinčioje mūsų sistemoje tikrai ne visi tokie, kaip blogieji šių istorijų herojai. Bet žinau, kad yra ir tokių, kuriems nebeskauda širdies dėl savo munduro. Mano tikslas – kad policijoje liktų tik tie, kurie mėgsta šią profesiją. Geriau mažiau, bet savo darbą vertinančių, didesnį atlyginimą gaunančių policininkų.

“Veidas”. Kaip nustatysite, kuris policininkas tinkamas, o kuris – nebe?

S.S.: Visų pirma atliksime sistemos auditą – turime tiksliai įvertinti mums priskiriamas funkcijas, nes dabar dalis jų dubliuojasi su kitų institucijų uždaviniais, ir privalome juos palikti vieniems arba kitiems. X funkcijoms atlikti reikia X skaičiaus policininkų ir X dydžio finansavimo – su tokiais argumentais ir eisime tartis dėl lėšų. Negalime tiesiog rėkti, kad davė per mažai, kai patys negalime aiškiai pasakyti, kodėl konkrečiai mums tiek pinigų reikia.

Dabar tik turime nuspręsti, ar tokį auditą atliksime patys, ar samdysime išorės auditorius. Viena vertus, jie būtų nesusiję su sistema, taigi lyg ir objektyvesni. Tačiau mūsų sritis – specifinė, niekas už mus pačius geriau nesupras, kas čia vyksta. Be to, išorės auditas truktų ilgai, o laiko mes nebeturime nė kiek. Todėl linkstu prie vidinio audito, pasitelkiant mūsų socialinius partnerius – mokslo įstaigas, visuomenines organizacijas.

Nežinau, ką tiksliai parodys skaičiai, bet pažindamas sistemą iš vidaus spėju, kad liks mažiau policininkų.

“Veidas”: Jūsų ambicijos – policiją paversti tokia vieta, kurioje žmonės norėtų tarnauti, brangintų savo darbo vietą ir kartu aiškiai žinotų, kad jie nėra nebaudžiami. Kaip to sieksite?

S.S.: Policija nėra vien darbas – tai gyvenimo būdas, atsitiktiniam žmogui čia sunku. Tokiai tarnybai reikia atsidavimo, eidamas čia žmogus savotiškai aukojasi, todėl jis turi turėti aiškias valstybės garantijas. Tai visų pirma tinkamas atlygis ir socialinės garantijos. Galbūt darbo policijoje stažą nuo dabartinių 20-ies metų galima pailginti iki 25-erių, bet pareigūnas turi tiksliai žinoti, kokio dydžio pensiją gaus. Vakaruose veikia puiki sistema, kai už kiekvienus penkerius sąžiningos tarnybos metus be jokių nuobaudų policininkas gauna virtualų priedą prie savo pensijos – pinigai kaupiasi, garantuodami sotesnę senatvę. Taigi yra dėl ko vertinti ir branginti savo tarnybą.

O jauniems darbuotojams svarbus būsto klausimas – su pradedančiojo policininko atlyginimu paskolos būstui banke negausi. Manau, kad valstybė galėtų suteikti garantiją pareigūnų paskoloms.

Dar vienas opus klausimas – aukštasis išsilavinimas, kuris dabar pasidarė labai brangus. Juk mūsų pirminė grandis ateina po profesinės policijos mokyklos, pasimokiusi tik pusantrų metų, o aukštesni mokslai eiliniam policininkui neįperkami. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitete Teisės ir policijos veiklos bakalauro studijų programoje tėra po dvi nemokamas vietas, o metinis mokestis suryja didžiąją dalį pradedančiojo policininko atlyginimo. Galbūt valstybė galėtų labiau prisidėti prie profesionalių, kvalifikuotų policininkų ugdymo?

Žinoma, visos privilegijos būtų taikomos tik už gerą tarnybą, ir tai būtų motyvas, pririšantis prie darbo vietos, verčiantis ją branginti. Girtas policininkas jau nebenorėtų sėstis prie vairo ir rizikuoti visa tai prarasti.

Tačiau vien sausainio metodo niekada nepakanka, tenka imtis ir botago. Policijoje dirbantys žmonės turi žinoti, kad yra efektyviai veikianti jų kontrolės ir priežiūros sistema, neleidžianti išvengti atsakomybės. Planuojame steigti kontrolinį būrį, kurį sudarys psichologiškai stiprūs policininkai, – juk teks bausti savus. Visi turi žinoti, kad yra nusižengimų, kurie nebus toleruojami jokiomis aplinkybėmis, ir girtumas darbo vietoje, vairavimas neturint tam teisės yra pirmieji iš jų. Ir dėl to, kad tai kelia pavojų visuomenei, ir dėl to, kad vienas toks nusižengimas beviltiškai niokoja visos policijos, o tai reiškia ir kitų, gerai, dorai dirbančių policininkų reputaciją. Mes po mažą žingsnelį gerinsime darbo kokybę, po kruopelytę didinsime žmonių pasitikėjimą policininkais, o vienas prie vairo girtas sėdęs kolega visa tai nubrauks? Ne, to netoleruosime.

Visuomenės kontrolė irgi labai skatintina – juk piliečiai dabar turi galimybę fotografuoti, įrašinėti savo mobiliaisiais telefonais. Galiu asmeniškai patikinti, kad nė vienas pranešimas apie policininko nusižengimą neliks neištirtas.

Beje, aš pats kartais anonimiškai paskambinu telefonu 112 ir susiduriu su nemandagiu policininkų abejingumu. Taip neturi būti – žmogus gali net ir gatvėje prieiti prie bet kurio policininko, ir šis turėtų jam padėti, o jei tai ne jo kompetencija – mandagiai nukreipti kitur.

“Veidas”: Kokias funkcijas atliks naujai kuriama imuniteto tarnyba?

S.S.: Tai korupcijos prevencija, korupcinių nusikaltimų išaiškinimas, policininkų sąsajos su nusikalstamu pasauliu. Taip pat ji saugos mūsų darbuotojus nuo kriminalinio išorės poveikio, perspės, kai jais domisi, kontaktų siekia nusikalstamas pasaulis.

“Veidas”: Henrikas Daktaras – vis dar didžiausias Lietuvos mafiozas, nors jo nusikaltimai padaryti prieš kelis dešimtmečius. Ar tikrai per tą laiką Lietuvoje neatsirado naujų gaujų? Ar gal policija nebesugeba jų išaiškinti?

S.S.: Tikrai nebėra taip, kaip nepriklausomybės pradžioje, kai gatvėse siautėjo organizuotų nusikaltėlių gaujos, o policija jų nesugebėjo suvaldyti. Dabar jau galime ištirti ir prieš dešimt metų padarytus nusikaltimus, padėtis kontroliuojama, nebeleidžiama formuotis ir įsigalėti naujoms grupėms. Tikrai nebėra gaujų – visos užuomazgos kontroliuojamos, registruojamos.

Beje, daug asmenų iš anų laikų legalizavosi, dabar jau yra oficialūs verslininkai, bet visi nusikaltimai, net ir tie, kurie buvo padaryti prieš 15 metų, dabar yra arba bus atskleidžiami.

Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai Lietuvoje tikrai gerai išaiškinami. Kriminalinė policija apskritai pakankamai moderniai ginkluota, ypač organizuoto nusikalstamumo padaliniai.

Pamažu keičiasi ir eiliniai policijos komisariatai – statome naujus, renovuojame senus. Jau 80 proc. visų darbo vietų kompiuterizuotos: jei ne krizė, būtų sutvarkytos visos.

“Veidas”: Vis dėlto kartais susidaro įspūdis, kad policija bejėgė ir tada, kai daromi rimti nusikaltimai. Kaip pavyzdį imkime Vilniaus Kirtimų čigonų taborą, visiems žinomą sostinės narkotikų citadelę.

S.S.: Kirtimai – ne vienos policijos jėgoms. Tai įrodėme pernai, kai keletą mėnesių fiziškai blokavime visą taboro perimetrą. Turime analizę, tačiau ji slapta. Tepasakysiu, kad ten sukasi dideli pinigai, o izoliavus Kirtimus prekyba narkotikais netrukus persimetė į kitus miesto taškus. Tai socialinė visuomenės problema. O policijos uždavinys šiuo atveju – užkardyti patį narkotikų patekimą ir jų paskirstymą Lietuvoje. Mes siekiame išaiškinti tiekėjų tinklus ir tuos tiekėjus nubausti. Žmonės Kirtimuose – tik tarpininkai, o problemą išspręsti galima nebent pažabojus tarptautinę narkotikų kontrabandą.

20-ies pareigūnų speciali darbo grupė tikrins, ar policininkai darbo metu nevartoja alkoholio ir nedaro kitų pažeidimų, pirmadienį pranešė naujasis policijos vadovas Saulius Skvernelis.

“Vienas pagrindinių dalykų yra atrasti tuos žmones, kurie turės psichologiškai per save perlipti, nes visgi tai yra kolegos”, – spaudos konferencijoje sakė generalinis komisaras S.Skvernelis.

Pasak generalinio komisaro, Kontrolės grupė bus sudaryta performavus tam tikras Kelių policijos tarnybos funkcijas.

Anot policijos vadovo, šiuo metu jam yra pateiktas sąrašas pareigūnų, galinčių dirbti minėtoje grupėje. Pasak jo, norima, kad tai būtų žmonės, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Kontrolė būtų pagrindinė šios grupės funkcija, ji turėtų specialią techniką.

“Pavesta vadovams kalbėti su jais, jeigu tokių atsiras, nes galbūt niekas nenorės – kol kas neturiu jiems ko pasiūlyti geriau, geriau apmokamų kažkokių garantijų, nes tai bus galima tik po tam tikros restruktūrizacijos”, – sakė policijos generalinis komisaras.

Pirmąją darbo dieną naujose pareigose S.Skvernelis taip pat tvirtino kol kas neketinantis didinti savo pavaduotojų skaičiaus ir ruošiasi dirbti su dviems pavaduotojais.

Jis sakė dar konkrečiai nežinantis, ar policijos pareigūnų turėtų didėti ar mažėti, ir tai turėtų nustatyti vidaus auditas.

“Mūsų audito tikslas ir prasmė , kad mes turime objektyviais kriterijais nustatyti, kokia apimtimi, kokias funkcijas nuėmę, tiesiog tai funkcijai reikia nustatyti tam tikrą pareigūnų skaičių. Pasakyti iš karto, kad jų bus mažiau negu dabar, tai yra tik spėlionė”, – kalbėjo generalinis komisaras.

Jis pakartojo, kad pareigūnams svarbiausia yra tinkamas atlyginimas ir socialinės garantijos. Taip pat, pasak pareigūno, svarstytina, ar nereikėtų suteikti garantijų pareigūnų paskoloms, aukštojo mokslo lengvatų.

39 metų S.Skvernelis policijos vadovo poste pakeitė Vizgirdą Telyčėną, kuris atsistatydino po neblaivaus policininko sukeltos avarijos, nusinešusios trijų žmonių gyvybes.

Sekmadienį, renkant savivaldybių tarybas ir Seimo narį Marijampolėje, budės prokurorai ir policininkai.

Prokurorai budės nuo 8 iki 23 val. apylinkių prokuratūrose bei Generalinėje prokuratūroje. Jie priims ir nagrinės skundus, pareiškimus, pranešimus dėl asmenų rinkimų teisės ir rinkimų tvarkos pažeidimų, pranešė Generalinė prokuratūra.

“Tai daroma stengiantis kuo greičiau reaguoti ir užkirsti kelią bet kokiems rinkimų tvarkos ar įstatymų pažeidimams. Gavę pranešimus apie bet kokį įstatymų pažeidimą, prokurorai ne tik juos nagrinės, bet apie tai iš karto informuos ir vietos apygardų rinkimų komisijas”, – teigė generalinis prokuroras Darius Valys.

Policijos departamento teigimu, sekmadienį dirbs ir gausios policijos pajėgos.

Policijos departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei specializuotų policijos įstaigų pareigūnai tikrins ir vertins, kaip teritorinės policijos įstaigos pasirengusios užtikrinti tvarką per rinkimus, rengs netikėtus pareigūnų darbo drausmės patikrinimus.

Policija šeštadienį gavo 14 pranešimų apie įvairius rinkimų tvarkos pažeidimus, penktadienį – 13 pranešimų, pradėjo du ikiteisminius tyrimus, ketvirtadienį – 31 pranešimą, pradėjo tris ikiteisminius tyrimus.

Sekmadienį Lietuva renka 60 savivaldybių tarybas ir Seimo narį Marijampolės vienmandatėje apygardoje.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi per 16 tūkst. kandidatų, renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Marijampolėje dėl laisvos parlamentaro vietos varžosi du daugiausiai per pirmąjį turą balsų surinkę kandidatai – socialdemokratas Albinas Mitrulevičius (24,9 proc.) ir konservatorius Valdas Pileckas (20,68 proc.).

Balsavimo apylinkės sekmadienį pradės dirbti 7 val., baigs 20 valandą.

Policijos pareigūnų girtavimą lemia aukštas girtavimo lygis visoje šalyje, sunki ekonominė, finansinė ir socialinė vidaus sistemos būklė, sako laikinasis policijos vadovas Vizgirdas Telyčėnas, iš generalinio policijos komisaro pareigų pasitraukęs po girto Trakų rajono policininko sukeltos tragiškos avarijos.

“Girtavimą policijoje didžiąja dalimi lemia aukštas girtavimo lygis visoje šalyje, neretai, beje, sukeliamas ir nemenko nedarbo bei su tuo susijusių psichologinių bėdų”, – interviu “Vilniaus dienai” sakė V.Telyčėnas.

Anot jo, įtampą alkoholiu pareigūnai mažina ir dėl bendros sunkios ekonominės, finansinės bei socialinės padėties tiek visoje šalyje, tiek policijoje. Be to, daugeliui pareigūnų esą trūksta motyvacijos.

“Niekuomet nebuvau šalininkas to, kad ekonominės ir socialinės problemos būtų sprendžiamos skriaudžiant pareigūnus. Be jokios abejonės, didesni atlyginimai ir, apskritai, motyvacija darbe, priverstų labiau saugoti savo darbo vietas. Tikiuosi, kad kada nors ateis laikas, kai politikai pradės spręsti kurį laiką apleistas policininkų atlyginimų ir motyvacijos problemas”, – teigė V.Telyčėnas.

V.Telyčėnas pirmadienį prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė atsistatydinimo prašymą. Jis prisiėmė atsakomybę už du žmones per eismo įvykį galimai pražudžiusį neblaivų Trakų rajono policininką Sigitą Šostaką.

Praėjusio sekmadienio naktį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Elektrėnų savivaldybėje, S.Šostako vairuojamas nuosavas automobilis “Audi A6″ atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį “Opel Vectra”, vairuojamą žinomo Kauno gydytojo 64 metų Rimgaudo Kazimiero Žuko. Per eismo įvykį žuvo du “Opel Vectra” vykę žmonės, dar du sužaloti. Pareigūnui nustatytas 1,16 promilės girtumas.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo imtis priemonių, užtikrinančių nepriekaištingą policijos pareigūnų reputaciją, užsimena apie ketinimus keisti generalinio komisaro skyrimo tvarką, kad šis postas būtų prieinamas platesniam kandidatų ratui.

R.Palaitis ketvirtadienį ketina Ministrų kabinetui teikti generalinio policijos komisaro Vizgirdo Telyčėno atsistatydinimo pareiškimą. V.Telyčėnas atsistatydina prisiėmęs atsakomybę už du žmones per eismo įvykį galimai pražudžiusį neblaivų Trakų rajono policininką Sigitą Šostaką.

Vidaus reikalų ministras sako, kad šiuo metu formalius reikalavimus, keliamus generalinio komisaro pareigoms, atitinka 30 pareigūnų, skelbia portalas ve.lt.

“Tarp kurių yra išties vertų šio posto kandidatų. Tačiau bėda ta, kad šių pareigūnų ratas yra toks pat uždaras kaip ir visa policijos sistema – generaliniu komisaru gali tapti tik policijos įstaigos vadovas, taip apibrėžta įstatyme”, – teigė jis.

R.Palaitis sakė šią savaitę kalbėjęs su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru ir išgirdęs siūlymą keisti policijos vadovo skyrimo tvarką.

“Išgirdau racionalų pasiūlymą skubos tvarka keisti esamą Policijos veiklos įstatymą ir atverti šią sistemą platesniam kandidatų ratui. Tai įmanoma”, – tvirtino ministras.

Anot R.Palaičio, policijos sistema gali pasidaryti skaidri tik atvėrus ją civilinei kontrolei, kuri egzistavo iki 2000-ųjų.

“Atsižvelgdami į prezidentės iškeltus uždavinius, ketiname papildyti parengtą veiksmų planą, kuriame numatytos trumpalaikės bei ilgalaikės priemonės civilinei kontrolei sugrąžinti. Kryptis aiški – turime sugrįžti prie klasikinio Vidaus reikalų ministerijos modelio. Tačiau galutinis sprendimas bus Seimo”, – kalbėjo jis.

Pagal Policijos veiklos įstatymą, policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia prezidentas.

Įstatyme nurodyta, kad policijos generaliniu komisaru gali būti ne jaunesnis kaip 35 metų asmuo, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip trejus metus dirbęs Policijos departamento tarnybos, specializuotos policijos įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos arba policijos profesinio mokymo įstaigos vadovu.

Po du žmones pražudžiusios neblaivaus policininko sukeltos avarijos pirmadienį iš pareigų atsistatydino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

Atsistatydinimo pareiškimą policijos vadovas įteikė prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri tokį poelgį įvertino kaip garbingą žingsnį, tačiau negailėjo kritikos policijos sistemai dėl pareigūnų girtuokliavimo toleravimo ir nusižengusių kolegų dangstymo.

“Policijos generalinis komisaras įteikė atsistatydinimo pareiškimą prisiimdamas atsakomybę už tą įvykį, prezidentė jį priėmė. (…) Prezidentė mano, kad tai yra garbingas generalinio komisaro poelgis, moralinis visos sistemos įvertinimas”, – žurnalistams po susitikimo sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

“Prezidentė ypatingai akcentavo pačios sistemos reformos svarbą. Esminė yda, prezidentės įsitikinimu, yra ta, kad sistemos viduje patys pareigūnai dengia vienas kitą, sistema savo viduje toleruoja girtuokliavimą ir vienas kito dengimą”, – kalbėjo prezidentės patarėjas.

Jis pažymėjo, kad dangstymo problema išryškėjo ir pastarosios tragedijos atveju.

“Buvo akivaizdūs dangstymai (…). Ir minint tą pareigūną kiti vadovai teigė, kad jis negėrė. Tokių atvejų yra buvę ir daugiau. Kartais tokių atvejų būna, kai uždangstoma ir užglaistoma taip, kad tai neiškyla į viešumą”, – kalbėjo L.Balsys.

Nuo 2008 metų policijai vadovavęs V.Telyčėnas po Prezidentūroje įvykusio susitikimo su šalies vadove ir vidaus reikalų ministru sakė, jog pastaraisiais metais girtų policininkų keliuose sumažėjo, tačiau pabrėžė, kad “šitoje situacijoje kažkokios statistikos teikimas nebūtų korektiškas”.

“Niekada netoleravau tokių atvejų. (…) Toks tragiškas atvejis nubraukia viską”, – sakė V.Telyčėnas.

Vidaus reikalų ministras po susitikimo sakė manantis, kad po šio įvykio turėtų atsistatydinti ir Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Nerijus Šiaulys. Tuo metu, kad V.Telyčėnas teigė, jog minėto pareigūno atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas atlikus vidaus tyrimą. Vidaus tyrimo metu bus vertinama ir Vilniaus apskrities policijos vadovo Kęstučio Lančinsko bei kitų pareigūnų atsakomybė.

“Manau, kad komisaras pasielgė garbingai ir sąžiningai. Jeigu garbės turi Trakų rajono komisaras, jis turėtų pasielgti taip pat ir nelaukti tyrimo”, – sakė R.Palaitis.

Pasak L.Balsio, susitikime prezidentė pareiškė, jog R.Palaitis turi prisiimti moralinę ir politinę atsakomybę bei reformuoti policijos sistemą išgyvendinat išvardytas sistemos ydas, tačiau ministras teigė, jog jo atsistatydinimas būtų lengviausia išeitis.

“Dėl pasitraukimo aš manau šitaip: aš dabar gavau uždavinius, darbą, o pasitraukimas būtų lengviausia išeitis iš situacijos. Pabandysiu šitą darbą įveikti, jei man nepavyks, tada – aš nesuaugęs su savo kėde. (…) Mes šnekėjome apie gelžbetoninę policijos sistemą, ir jei pasikeičia tik generalinis komisaras, tai sistema išliks tokia pati, be pokyčių. Dangstymas nors nėra taisyklė, bet pasitaiko”, – kalbėjo ministras.

R.Palaičio teigimu, policijos sistemoje yra civilinės ir politinės kontrolės stygius.

Policijos pareigūnai galės naudotis tik greičio matuokliais, turinčiais vidinę atmintį ir galinčiais išsaugoti užfiksuotus duomenis, trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministras.

“Mes išėmėme iš apyvartos visiškai greičio matuoklius, kurie neturi jokios atminties, o tuo pačiu, palikę greičio matuoklius su atmintimi, sustiprinome jų duomenų kontrolę”, – po susitikimo su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė ministras Raimundas Palaitis.

Anot ministro, šios priemonės turėtų paskatinti pareigūnus nebeimti kyšių, o vairuotojus – tų kyšių nebeduoti.

“Iš 250 nestacionarių greičio matuoklių yra išimti 50 greičio matuoklių, kurie neturi atminties. Šiuo metu iki kovo 1 dienos jie yra pristatomi į Policijos departamentą ir bus ten sandėliuojami, ir arba nurašomi, arba naikinami, – sakė R.Palaitis.

Pasak S.Skvernelio, atmintį turintys greičio matuokliai išsaugo informaciją apie greičio viršijimo faktą, pažeidimo datą, laiką, kai kurie – ir kelio kilometrą.

Ministras tvirtino, kad pareigūnų kontrolei yra pasirinktinai tikrinama, ar, esant duomenims atmintį turinčiame greičio matuoklyje, buvo surašytas pažeidimo protokolas. Be to, anot S.Skvernelio, pareigūnai visada išvykdami turi nurodyti, kur jie gaudys pažeidėjus, tai yra stebima per Pareigūnų valdymo sistemą, kai kuriuose automobiliuose yra filmuojama.

“Yra korupcijos rizikos valdymo priemonės, ir mes turime informaciją į kokius pareigūnus, į kokius asmenis, į kokius regionus reikia kreipti dėmesį, ir kur yra padidintos rizikos grupės”, – sakė S.Skvernelis.

Per pastarąjį dešimtmetį žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo beveik 60 proc., teigia Policijos departamentas.

Jo duomenimis, per praėjusius metus šalyje užregistruoti 3625 eismo įvykiai, kai nukentėjo žmonės. Pernai iš viso žuvo 300 žmonių, 4328 sužeisti.

Neblaivūs vairuotojai sukėlė 243 avarijas.

“Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1961 metų”, – tvirtina Policijos departamentas.

Tuomet keliuose žuvo 353 žmonės.

Vienam milijonui gyventojų tenka 92 per eismo įvykius žuvę žmonės. 2009 metais jų buvo 111, 2008 metais – 149, 2007 metais – 221, 2000 metais – 184, 1991 metais – 316.

Statistika tai pat rodo, kad pernai, palyginti su užpernai, eismo įvykių sumažėjo 4,7 procento, žuvo 18,9 proc. mažiau žmonių, sužeista 2,2 proc. mažiau eismo įvykių dalyvių.

Avarijų dėl neblaivių vairuotojų kaltės padaryta 22,1 proc., arba 69 mažiau.

Per eismo įvykiuose žuvo 106 pėstieji, tai sudaro 35,3 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Daugiau nei pusė – 61,3 proc. – pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia jų aukų būta lapkričio mėnesį.

Daugiausia – 891- eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje, Vilniaus apskrityje jų įvyko 752, Klaipėdos – 443 , Panevėžio – 369, Šiaulių – 359. Mažiausiai – 108 – eismo įvykių įvyko Tauragės apskrityje.

Pirminiais duomenimis, 2010 metais policijos pareigūnai iš viso išaiškino 407 017 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš jų 9591 pažeidimą padarė užsieniečiai.

Už tai pareigūnai skyrė 47 133 020 litų baudų.

Teismų sprendimu konfiskuota 670 transporto priemonių.

Neseniai 20 naujų automobilių “Renault Fluence” įsigijęs Policijos departamentas (PD) teigia ne didinąs savo automobilių parką, o siekiąs išlaikyti esamą, kad pareigūnai galėtų reaguoti į iškvietimus ir užtikrinti viešąją tvarką.

Lietuvos policija šiuo metu turi beveik 500 automobilių, kurie senesni nei 10 metų. “Vyriausi” tarnybiniai automobiliai kitais metais “minės” 30-metį, teigiama penktadienį PD išplatintame pranešime.

“Šiuo metu mūsų tikslas – ne plėsti automobilių parką, o išlaikyti bent jau esamą, kad galėtumėme užtikrinti pagrindines policijos funkcijas – reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką”, – tvirtino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

Šių metų viduryje PD paskelbė viešąjį pirkimą naujiems automobiliams įsigyti. Konkursą laimėjo bendrovė “Renault”, pasiūliusi geriausias sąlygas.

“Automobilių kaina – apie 50,2 tūkst. litų, nors rinkoje tokie automobiliai kainuoja apie 70 tūkst. litų. Policijos departamentas įsigijo 20 naujų “Renault Fluence” automobilių. Automobiliai skirti kriminalinės policijos padaliniams, jie išdalinti visoms apskritims”, – rašoma pranešime.

Naujosios mašinos skirtos pakeisti seniems, jau susidėvėjusiems automobiliams.

V.Telyčėno teigimu, patruliniai policijos automobiliai per mėnesį nuvažiuoja po 3 tūkst. kilometrų ir daugiau, todėl jie greičiau nusidėvi.

“Automobiliai perkami ne iš darbo užmokesčio fondo, o iš investicinių lėšų, kurios, yra sumažintos iki minimumo”, – pabrėžė policijos vadovas.

Lietuvos policijos automobilių parką šiuo metu sudaro 2263 automobiliai.

Penktadienį dienraštis “Kauno diena” pranešė, kad PD, įsigijęs 20 naujų “Renault Fluence” automobilių, sulaukė teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos priekaištų – esą policininkai verčiami veržtis diržus, o departamentas išlaidauja.

“Policininkai gūžčioja pečiais, svarsto, iš kokių lėšų pirkti tie automobiliai. Pradėjau domėtis ir sužinojau, kad Kauno VPK transporto parką tikrai papildė trys nauji automobiliai. Mes visi pasipiktinę, nepritariame tokiems pirkiniams”, – sakė Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Algimantas Laukaitis.

Policininkams sunkmečiu sumažinti atlyginimai, apkarpytos išlaidos kurui, neatnaujinamos uniformos, vieną dieną per mėnesį visi pareigūnai verčiami eiti nemokamų atostogų.

“Šiuo metu eilinis policininkas turi išgyventi iš 1,4-1,5 tūkst. litų atlyginimo, o viršininkus pasiekia nauji automobiliai su odiniais salonais ir moderniais elektronikos sprendimais. Tai neteisinga”, – piktinosi darbuotojų atstovas.

Maždaug ketvirtadalis Lietuvos policijos naudojamų automobilių gerokai susidėvėję, o kas dešimta mašina – senesnė nei 15 metų. Policijos vadovybė padėties nedramatizuoja, tačiau pripažįsta, kad trūksta ne tik naujų automobilių, bet ir kitų svarbiausių darbo priemonių, rašo “Lietuvos žinios”.

Policijos patruliai, neseniai viešai skundęsi, kad trūksta uniformų, prakalbo ir apie kitų darbo įrankių stygių. Jų teigimu, dalis automobilių, alkoholio matuoklių ir greičio matavimo prietaisų šiandien visiškai pasenę ir beveik netinkami naudoti.

“Yra tikrai gerų, patruliuoti tinkamų automobilių, bet yra ir tokių, kuriais važinėti nesaugu ir galbūt net pavojinga. Šios mašinos ne tik techniškai susidėvėjusios, jos seniai praradusios ir estetinį vaizdą. Pasitaiko atvejų, kai sulaikyti asmenys atsisako sėsti į tarnybinius automobilius – esą bijo, kad važiuojant jie subyrės”, – teigė sostinės gatvėse patruliuojantys pareigūnai.

Pasak jų, trūksta ne tik naujesnių mašinų, bet ir alkoholio matuoklių.

Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Kęstutis Lančinskas neslėpė: šiandien “ties riba” yra maždaug ketvirtadalis patrulinių automobilių, o kai kurie jau nuriedėję per pusę milijono kilometrų. Pasak pašnekovo, tokių mašinų eksploatavimas brangiai kainuoja, tačiau policija esą negali taip paprastai nurašyti šių senienų. Mat šiandien nebūtų kuo jų pakeisti.

“Problema egzistuoja, maždaug kas ketvirtas automobilis – senas. Juos reikia nuolat remontuoti, o tai kainuoja. Žinoma, nuolatiniam patruliavimui stengiamės tokių mašinų neskirti, tik važinėti jomis dirbant “pasyvų” darbą. Jei finansinė padėtis nepagerės, manau, kitąmet naujų automobilių dar neturėsime”, – sakė K.Lančinskas.

Kauno VPK viršininkas Algirdas Kaminskas taip pat neneigė, kad dalies laikinosios sostinės patrulių naudojamų automobilių techninė būklė kelia rimtą susirūpinimą. Jo skaičiavimu, iš beveik pusketvirto šimto Kaune esančių policijos mašinų maždaug trečdalis jau galėtų važiuoti “užtarnauto poilsio”.

“Nesakau, kad padėtis tragiška. Dirbti ir užtikrinti policijos funkcijas dar galima. Kaip bus ateityje, sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo finansinio pajėgumo, o jis, kaip žinoma, dabar nėra pats geriausias”, – kalbėjo A.Kaminskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra 2263 policijos automobiliai. Oficialiais Policijos departamento duomenimis, iš jų maždaug dešimtadalis senesni nei 15 metų. Panašus ir 10-15 metų senumo policijos mašinų skaičius. Dar apie pusšešto šimto transporto priemonių yra 5-10 metų.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis susidariusios padėties pernelyg nedramatizuoja ir tikina, kad policija šiandien pajėgi atlikti visas jai patikėtas funkcijas. Tačiau, pasak pareigūno, apie ryškesnį transporto priemonių parko atnaujinimą bus galima kalbėti tada, kai pagerės bendra valstybės ekonominė padėtis.

Tvarką keliuose prižiūrintiems pareigūnams darbą apsunkina ne tik seni automobiliai, bet ir alkoholio matuoklių trūkumas. Pavyzdžiui, iš 30 Vilniaus kelių patrulių ekipažų šie dažnai naudojami prietaisai yra tik 12 mašinų. Todėl sulaikę galbūt neblaivų vairuotoją, patruliai neretai negali iš karto atlikti patikros. Jie priversti vežti pažeidėją į policijos įstaigą arba kviesti į įvykio vietą kolegas, turinčius girtumo nustatymo įrangą.

Tik pasibaigus Angelų sargų dienos šurmuliui, Kauno policijos vadovybė ryžosi pranešti, kad miesto pareigūnų atlyginimų fonde – 2,4 mln. litų skylė, rašo “Kauno diena”.

Su pavaldinių atstovais susitikęs Kauno policijos viršininkas Algirdas Kaminskas siūlė keletą taupymo būdų.

Viršininkas teigė, kad jam būtų priimtiniausia, jei darbo užmokesčių suma mažėtų trumpinant kai kurių darbuotojų darbo valandas arba pareigūnams kartą per mėnesį vienai dienai išeinant neapmokamų atostogų.

“Tai mums leistų sutaupyti apie 800 tūkst. litų”, – tvirtino A.Kaminskas.

Trečias variantas – kai kuriems policininkams būtų įteikti atleidimo lapeliai.

“Kiek laiko mes galime būti gąsdinami etatų mažinimu? Tai būtų visai geras dalykas, galimybė išvalyti kolektyvą. Yra daugybė visokių pavaduotojų, kurie per dieną pakampėmis vaikšto, rūko ir nieko nedirba. Etatų mažinimo bijo tik tie, kurie mažai dirba, o gerai dirbantys liktų tarnyboje”, – pareiškė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovė Roma Katinienė.

A.Kaminskui neatrodo, kad šis variantas yra pats patraukliausias, nes šiuo metu Kauno apskrities policijos komisariate ir taip trūksta 170 darbuotojų.

Susirinkime pasisakę aktyvūs profsąjungų atstovai teigė nematantys tikslo atsiliepti į kvietimą solidarizuotis su ne pačius geriausius laikus išgyvenančia valstybe, nes aukščiausios jos valdymo institucijos taupymu nepagarsėjo. Pirmiausia siūloma ieškoti galimybės taupyti racionaliau valdant policijos turtą ir nedubliuojant jos funkcijų. Tikėtasi, kad bent dalį policijos finansavimo problemų išspręs prieš porą metų prasidėjusi reforma, tačiau jis iš esmės palietė žemiausias struktūros dalis ir šiuo metu yra pristabdyta.

A.Kaminskas pareigūnus ragino apsispręsti, kokia algų išmokoms skiriamos sumos mažinimo priemonė būtų jiems priimtiniausia, nes esą kito kelio nėra.

2,4 mln. litų mažiau atlyginimų šiemet gavusio VPK vadovai ėmėsi taupymo priemonių, tačiau jos neatsvėrė padidėjusių išlaidų.

Kitąmet skolos esą sumažinti nepavyks. Vyriausybės atstovai jau pareiškė, kad pareigūnų atlyginimams pinigų bus skiriama tiek pat ar mažiau nei šiemet. Kaip suktis iš padėties, palikta spręsti apskričių VPK vadovams.

A.Kaminsko teigimu, tarnybą paliko daugiau žmonių, nei atėjo, tačiau metų pradžioje šimtai pareigūnų nusprendė kelti pareigybines kategorijas. Vien dėl to darbo užmokesčiui per metus bus išleista apie 450 tūkst. litų daugiau. Taip pat taupymo planus jaukia įsipareigojimas į darbą priimti keliasdešimt studentų.

Kauno apskrities VPK darbuotojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išmokoms per mėnesį reikia apie 6 mln. litų.

"Veido" archyvas

Prie Seimo protestuojantys policininkai turėtų pykti ir ant reformų vis neįgyvendinančių savo vadovų

Šiuo metu vienam viešąją tvarką gatvėse palaikančiam Lietuvos policininkui virš galvos rikiuojasi mažiausiai septyni kabinetuose dirbantys viršininkai.

Protesto akcijas dėl menkstančio finansavimo prie Seimo ir Vyriausybės rengiantiems Lietuvos policininkams savo pyktį, regis, derėtų nukreipti dar viena kryptimi: dėl apgailėtinos jų materialinės padėties kalti ir jų sistemos vadovai, nesugebantys įvykdyti struktūrinės policijos sistemos reformos.

Daug besidubliuojančių funkcijų, neracionalių veiksmų, galybė kabinetuose šiltai sėdinčių viršininkų, netaupus ūkio tvarkymas – visa ši grandinė prisideda prie to, kad pirminė policijos grandis, tai yra gatvėse viešąją tvarką užtikrinantys inspektoriai ir patruliai, yra prasčiausiai aprūpinta sistemos apačia, priversta taupyti kiekvieną benzino lašą ir gaunanti įtemptą darbą nepakankamai atlyginantį uždarbį.

Pinigų valstybės biudžete yra tiek, kiek yra. Jų nepadaugės, net jei vienu metu į gatves išeis visi Lietuvos policininkai, gydytojai ir mokytojai. Šiuo atveju teisus yra premjeras Andrius Kubilius, pareiškęs, kad už kiekvieno sektoriaus tinkamą veikimą, esant tiek pinigų, kiek jų dabar yra, atsakingi tų sistemų vadovai. Paprastų, gatvėse patruliuojančių policininkų pastabos liudija, kad sutaupyti policijos sistemoje tikrai yra kur – net ir be jokių reformų, kurioms pradėti nuolat stinga politinės valios ir pačių policijos vadovų ryžto.

Vieno darbą – trise

Viešosios tvarkos pažeidimas Estijoje: patrulis sulaiko pažeidėją, pasikviečia jį į modernia įranga aprūpintą automobilį, per porą minučių kelių klavišų paspaudimu išsiaiškina sulaikytojo biografiją ir, jei nėra reikalo jo izoliuoti, priima sprendimą pažeidėją paleisti. Tada vėl grįžta patruliuoti į gatvę.

Viešosios tvarkos pažeidimas Lietuvoje: patrulis sulaiko pažeidėją, veža jį į artimiausią policijos nuovadą, ten apylinkės inspektorius užveda bylą ir tada nuovados viršininkas priima sprendimą – jei byla neteisminė, sulaikytasis paleidžiamas. Procesas tęsiasi kelias valandas, per tą laiką patrulio gatvėje nėra.

Iš šio paprasčiausio kasdienybės pavyzdžio matyti, dėl ko Estijai pakanka daug mažesnio nei Lietuvoje angelų sargų skaičiaus, kartu nenusileidžiant Lietuvai pagal jokius visuomenės saugumo įvertinimo kriterijus.

19 metų policijoje tarnaujantis Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos tyrėjas, apylinkės inspektorius Vladas Sanda pavydi Estijos kolegoms kur kas geresnių darbo sąlygų. “Juokingiausia, kad visą tą laiką pas mus taip pat atseit vyksta reformos. Policijos vadai, vidaus reikalų ministrai keičiasi, ir kiekvienas iš tribūnų vis raportuoja apie permainas. Bet, patikėkite, niekas iš esmės paprastoje eilinėje Lietuvos nuovadoje taip ir nėra pasikeitę”, – tvirtina pašnekovas.

Jis juokiasi, kad jau du kartus dėl valdymo reformos buvo gavęs atleidimo lapelį ir abu kartus priimtas atgal. Pasikeitė tik pareigų pavadinimas, bet pats darbas ir jo sąlygos – nė per nago juodymą.

Seimo Nacionalinio saugumo komiteto ir gynybos komiteto narys Kęstutis Masiulis sutinka, kad Lietuvos policijos reforma iki šiol iš esmės taip ir nėra pradėta. “Tik šnekama, bet nieko nedaroma”, – tvirtina politikas.

Jis įsitikinęs, kad policijai, kaip ir bet kuriai kitai organizacijai, tinka tie patys racionalios vadybos principai – aiškiai apibrėžtos kiekvienos pareigybės funkcijos, besidubliuojančių darbų panaikinimas, racionalus vadovaujančio ir darbus dirbančio personalo santykis. “Tuo tarpu Lietuvos policijoje viršininkų tikrai per daug. Todėl ir biurokratijos, popierizmo sistemoje pernelyg daug. Juk tiems viršininkams kažkas turi prigaminti popierių, kuriuos jie kilnoja”, – ironizuoja Seimo narys.

V.Sanda skaičiuoja, kad virš jo, gatvėse patruliuojančio ir viešąją tvarką palaikančio policininko, galvos rikiuojasi septyni kabinetuose sėdintys viršininkai: vyresnysis tyrėjas – nuovados viršininko pavaduotojas, nuovados viršininkas, už viešąją tvarką atsakingas komisariato viršininko pavaduotojas, komisariato viršininkas, Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos įgaliotinius kuruojančio skyriaus vyriausiasis specialistas ir galų gale dvi paskutinė grandys – apskirties viršininko pavaduotojas viešajai policijai bei pats apskrities viršininkas. “Visi jie gatvėse, žinoma, nedirba”, – paaiškina policininkas.

Jis skaičiuoja, kad savo darbo valandomis (įprastinė patruliuojančio policininko darbo diena dėliojama slankiuoju grafiku, nuo pirmadienio iki penktadienio dirbama arba nuo 7:30 iki 15:30 val. arba nuo 13 iki 22 val.) jis suspėja tik aplankyti jam priskirtos teritorijos įtartinas vietas, vykti spręsti konfliktinių situacijų. O štai “popierizmui” – visų situacijų aprašymui, išvadų parengimui jau tenka skirti laisvalaikį. “Darbo metu dirbu kojomis, o po darbo – galva”, – aiškina V.Sanda.

Bazinis atlygis už tokį darbo krūvį – 2100 Lt į rankas. Papildomai policininkai uždirba budėdami ne savo darbo valandomis, savaitgaliais, švenčių dienomis.

Neūkiškumo pavyzdžiai

Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas atkreipia dėmesį, kad policijos reforma Estijoje buvo įvykdyta ekonominio pakilimo metais. Tada atleista apie 2 tūkst. pareigūnų ir atleistųjų sąskaita buvo galima pagerinti likusiųjų dirbti materialinę bazę. “Tai buvo politinis, o ne policijos vadovybės sprendimas. Ir Lietuvoje, norint mažinti pareigūnų, reikalingi politiniai sprendimai. Turi būti įvertinta bendra viešojo saugumo padėtis šalyje ir sprendimai priimami įvertinus visų statutinių organizacijų, o ne vien tik policijos, skaičių ir išdėstymą. Tai jau ne policijos įtakos zona”, – pabrėžia policijos vadovas.

Tačiau Seimo narys K.Masiulis atkerta, kad reformų iniciatyva turi eiti ne iš politikų, bet iš pačių policijos vadovų pusės. “Sistemos vadovui turi skaudėti, jei jo pavaldiniai neturi ko valgyti ir kuo apsirengti, tai jis turi siūlyti racionalias išeitis”, – neabejoja politikas.

Savąją versiją, dėl ko policijos reforma Lietuvoje niekaip neįgyvendinama, turi ir V.Sanda. “Jau daug metų dirbu sistemoje, visokių kalbų girdėjau”, – sako jis. Policininkas mano, kad permainoms labiausiai priešinasi šiltose kėdėse sėdintys vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnai, jau daug metų tarnaujantys sistemoje, palaikantys vieni kitus ir turintys užnugarį tarp politikų, ypač savivaldybių lygmeniu.

V.Telyčėnas informuoja, kad jau yra paskelbtas tarptautinis konkursas dėl išorinio Lietuvos policijos sistemos auditoriaus, padėsiančio nubrėžti pertvarkymų gaires. “Policijoje planuojame įdiegti modernius valdymo modelius ir galutinai realizuoti kokybės vadybos sistemą”, – žada vadovas.

Tuo tarpu paprastas policininkas V.Sanda duria pirštu į kasdienius šios sistemos neūkiškumo pavyzdžius ir sako, kad sutaupyti būtų galima jau šiandien, nelaukiant išorinių pasiūlymų dėl reformos.

Pavyzdžiui, policininko uniformos komplektas kainuoja 3 tūkst. Lt. “Uniformos pusiau sintetinės, jų savikaina mažesnė kelis kartus. Tačiau niekas nieko nedaro – galioja tos pačios kosminių kainų, dar ekonominio augimo metais pasirašytos sutartys”, – pastebi jis. Pareigūnas yra palyginęs – į komplektą įeinantys marškinėliai specializuotoje karinės atributikos parduotuvėje kainuoja 40 Lt, o policija juos perka už 60 Lt.

Kitas jo pastebėjimas taip pat susijęs su uniforma. Ją Policijos departamente jam išdavė aukštą vyresniosios komisarės laipsnį turinti moteris. “Įtariu, ji nėra budėjusi gatvėje ar iš arti mačiusi lavono. Tačiau jos laipsniai kyla taip pat sėkmingai, kaip ir realų policijos darbą dirbančių žmonių. Svarbu laiku patekti į sistemą”, – šaiposi V.Sanda.

Jis yra vienas Policijos pareigūnų profesinės sąjungos vadovų – ši organizacija ne kartą yra siūliusi “išstatutinti” administracinį darbą sistemoje dirbančius žmones, kuriems dabar priklauso lygiai tokios pat papildomos socialinės garantijos, kaip ir už pavojingas darbo sąlygas valstybės remiamiems policininkams. “Vadai palinksi galvomis, kad reikėtų to imtis, tačiau rezultatų – nulis”, – apibendrina pašnekovas.

Gatvėse – tik trečdalis

• Lietuvos kriminalinėje ir viešojoje policijoje šiuo metu dirba 10 062 pareigūnai, iš jų pirminei grandžiai, tai ir tiems, kurie patruliuoja, priklauso 3704 pareigūnai.

• Iš viso šiuo metu Lietuvos policijoje dirba 10 844 pareigūnai. Iš jų 1199 yra aukštesniosios grandies pareigūnai, 5598 priskiriami vidurinei grandžiai – tai yra apylinkės inspektoriai, tyrėjai, operatyviniai darbuotojai, nepilnamečių reikalų pareigūnai, o 4047 – viešąją tvarką fiziškai palaikantys pareigūnai.

Šaltinis: Policijos generalinis komisariatas