Ir taip ilgos eilės prie gydytojų kabinetų vasarą ištįsta kone dvigubai. Po mėnesio ar kelių pagaliau sulaukus konsultacijos, pacientui ir vėl tenka apsišarvuoti kantrybe. Mat dar reikia atstovėti valandos, dviejų, o kartais net keturių valandų gyvą eilę prie mediko kabineto.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasiteisinimai, kad stinga medikų, sveikatos apsaugos sistemai skiriamas per mažas finansavimas, todėl neverta tikėtis, jog eilės valstybinėse ligoninėse ir poliklinikose trumpės, jau tapo įprasti. Dar pabrėžiama, kad tokia pati padėtis visose Europos šalyse.
Pasiteisinimą, kodėl vasarą iš šešių tos srities specialistų dirba vos vienas, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai taip pat turi. Pasirodo, daugelis medikų nori atostogauti liepos ar rugpjūčio mėnesiais, ir jie tokią teisę turi. Negana to, nemažai gydytojų ir slaugytojų iš karto išeina ilsėtis mėnesiui, kartais net šešioms savaitėms, o jų pavaduoti nėra kam, nes tam neskiriama lėšų. Tad užsirašęs birželio mėnesį, tarkim, pas kardiologą ar neurologą, pacientas pas jį patenka tik rugsėjį. Tačiau tai ne specialistų ar aparatūros trūkumo ir ne finansavimo problema, o prasto darbo organizavimo pasekmė, vadybos žinių trūkumas. Tą pastebi ir patys medikai, ir pacientai.
Štai Ona Vyšniauskaitė vasaros pradžioje nusprendė susitvarkyti dantis Vilniaus Antakalnio poliklinikoje. Pas konkretų odontologą moteris nenorėjo patekti, todėl apstulbo sužinojusi, kad ją priims tik rugsėjo viduryje. „Registratorė paaiškino, kad viena gydytoja serga, kita išėjusi vaiko priežiūros atostogų, kažkas dar atostogauja, todėl užrašyti galinti tik po dviejų mėnesių. Tačiau konkrečios valandos nenurodė, vadinasi, neaišku, kiek teks laukti prie durų“, – piktinasi 66-erių metų vilnietė.
Kad mėnesį ar ilgiau laukus vizito pas gydytoją dar pusdienį reikia mindžikuoti koridoriuose, įsitikino kitos sostinės poliklinikos pacientė. Prieš dvi savaites Viktorija Balsytė prie vienos Vilniaus Centro poliklinikos specialistės durų praleido net keturias valandas, kol buvo pakviesta užeiti, nors buvo iš anksto užsiregistravusi. „Koridoriuje laukė apie penkiolika žmonių, visi su talonėliais, tačiau kviečiama buvo pagal pavardes, o visų registracijos laikas seniai praėjęs. Nors medikė buvo konkrečios specializacijos, bet konsultavo ir kaip šeimos gydytoja. Tuo metu prie gretimo kabineto nebuvo nė vieno paciento“, – stebisi mergina.
Panaši padėtis vasarą ir kitose sostinės, taip pat Kauno, Klaipėdos, mažesnių Lietuvos miestų poliklinikose.

Medikų atostogų grafikai dažnai nederinami

Beje, prastas darbo organizavimas sveikatos priežiūros įstaigose piktina ne tik pacientus, bet ir medikus. Vienoje Vilniaus poliklinikų alergologe dirbanti Lina Kontrimytė pastebi, kad atostogauti nemažai medikų išeina, kada tik nori: sugalvoja, ir jau kitą dieną ilsisi. Tad, gydytojos žodžiais, yra tokių dienų, kai po pietų nedirba nė vienas tos srities specialistas. „Daugelyje poliklinikų nederinami nei gydytojų, nei medicinos seselių atostogų grafikai, todėl dirbantiems medikams tenka dvigubai didesni krūvai, o pacientai turi kur kas ilgiau laukti nei rudenį ar žiemą“, – atskleidžia L.Kontrimytė.
Ypač smarkiai darbo vasarą padaugėja šeimos gydytojams, kurie turi konsultuoti ne tik savo apylinkės, bet ir atostogaujančio kolegos pacientus. Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis patvirtina, kad papildomų lėšų medikams pavaduoti jų atostogų metu nėra skiriama, todėl vieni gydytojai “dengia” kitus. Tai viena priežasčių, kodėl poliklinikų koridoriuose ligoniai sienas ramsto ne vieną valandą. „Šeimos gydytojams krūvis pastaraisiais metais ir taip yra padidėjęs, o kai reikia priimti dar ir kito gydytojo pacientus bei spėti suteikti konsultaciją per dvidešimt minučių, susidaro gyva eilė“, – aiškina Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.
Vis dėlto „Veido“ kalbinti poliklinikų vadovai kategoriškai neigia, kad vasarą susidaro ilgesnės eilės nei įprastai. Pasak A.Grigaičio, atvirkščiai, pacientų srautai sumažėja, nes daugelis pensinio amžiaus žmonių persikelia gyventi į kolektyvinius sodus, studentai išvyksta į gimtuosius miestus. „Vasarą poliklinikų koridoriai tušti. Itin retais atvejais, kai gydytojas turi suteikti skubią pagalbą, kitiems pacientams gali tekti palaukti 15–20 minučių. O jeigu specialistui atostogaujant prireikia jo konsultacijos ir žmogus negali laukti, yra išrašomas siuntimas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą“, – dėsto Vilniaus Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinos klausimais Daiva Pentiokinienė.

Eilės kuriamos dirbtinai

Kasdien su pacientais dirbantys medikai tokius įstaigų vadovų argumentus, kad vasarą padėtis dėl eilių esanti net geresnė nei kitais metų laikais, nes sumažėja pacientų, vadina absurdiškais. „Daugelis žmonių kaip tik stengiasi pasigydyti ar išsitirti vasarą, kai atostogauja, nes darbo metu nespėja ir negali gaišti laiko poliklinikose“, – neabejoja A.Kavaliauskaitė.
„Vasarą žmonės aktyviau gyvena, todėl patiria traumų, susižeidžia, nukenčia nuo vabzdžių įgėlimų, pasireiškia įvairios alerginės reakcijos, todėl pacientų pas įvairių sričių gydytojus nė kiek nesumažėja. O rugsėjį, kai žmonės vėl grįžta į darbus ir neturi laiko vaikščioti pas medikus, jaučiamas pacientų sumažėjimas“, – antrina L.Kontrimytė.
A.Kavaliauskaitės nuomone, tokias darbo sąlygas medikams ir pacientų eiles sukuria sveikatos įstaigų administracija. Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė čia įžvelgia net korupcijos elementą. „Kai žmogui skauda, jis negali laukti mėnesio ar dviejų, kol jį priims gydytojas, todėl ieško būdų, kaip apeiti eilę. Taip vadovai ir kai kurie medikai gali nemažai prisidurti prie atlyginimo, – nevynioja žodžių į vatą kineziterapeute Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje dirbanti A.Kavaliauskaitė. Ir prisimena vieną iš daugelio piktnaudžiavimo atvejų, kai slaugos administratorė atvedė pas ją savo pažįstamą, kad jam tą pačią dieną būtų suteiktos procedūros, nors kiti žmonės jų laukia apie pusantro mėnesio.
Vilnietė Irena Mykolaitienė taip pat mano, kad eilės poliklinikose kuriamos dirbtinai. „Karoliniškių poliklinikos registratūroje pasakė, kad pas neurologą gali užrašyti tik po mėnesio, tačiau iškart pridūrė, jog susimokėjus 140 Lt gydytojas priims tą pačią dieną. Poliklinikų pastatai išgražinti, o už paslaugas tenka mokėti dukart – sumokant mokesčius ir dar į sveikatos priežiūros įstaigos kasą“, – nusivylimo neslepia moteris.
A.Kavaliauskaitė neabejoja, kad racionaliai skirstant lėšas pinigų atsirastų ne tik atostogaujantiems medikams pavaduoti, bet būtų galima priimti ir daugiau specialistų. „Tarkim, Karoliniškių poliklinikoje nuo 2009 m. administracijos aparatas išsipūtė trigubai. Atsirado tokių pareigybių, kaip personalo kabineto vadybininkas, archyvaras“, – pasakoja A.Kavaliauskaitė.

Privilegijuoti atostogautojai – ne tik medikai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kancleris, kardiologas profesorius Vilius Jonas Grabauskas įsitikinęs, kad išmintingai organizuojant darbą eiles pas medikus galima gerokai sutrumpinti. Nors jis pabrėžia, kad yra ir objektyvių priežasčių, kodėl niekaip neišsprendžiama eilių problema (tai medikų trūkumas), tačiau laikantis vadybos abėcėlės principų pacientų srautus galima sureguliuoti.
Tokia yra ir LSMU Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo profesoriaus Rimanto Benečio nuomonė. Jo žodžiais, dabar tiesiog dėl šios problemos niekas nesuka galvos ir neanalizuoja priežasčių, kodėl pavasarį užsirašius, tarkim, atlikti širdies echoskopijos tyrimą jo reikia laukti iki rudens.
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl daugelyje Lietuvos poliklinikų prie kabinetų nusidriekia kelių dešimčių pacientų eilės, taip pat nurodo tai, kad blogai planuojamas medikų darbo laikas.
Juk ne visi medikai būtinai turėtų atostogauti vasarą, ir dar po penkias savaites iš karto, kai dėl to dirbti lieka vos vienas specialistas iš penkių arba įstaiga mėnesį iš viso neturi tos srities mediko. Juk privačių įmonių darbuotojai vasarą gali atostogauti daugiausia dvi savaites, nors taip pat norėtų vienu metu išnaudoti visas priklausančias 28 darbo dienas.
Beje, privilegijuotų atostogautojų valstybės sektoriuje esama ir daugiau. Pavyzdžiui, teisininkai, palikę net rezonansines bylas, ilsisi po mėnesį ar ilgiau. Taip pat mokslininkai, pedagogai, meno žmonės, įvairių valstybinių institucijų klerkai gali sau leisti išnaudoti visas kasmetines atostogas vienu metu, ir būtinai vasarą. Be to, valstybės sektoriaus atstovams priklauso ir kur kas daugiau poilsio dienų nei dirbantiems privačiame sektoriuje, mat prie įprastų 28 atostogų dienų dar pridedama už uždirbtą laiką. Štai kai kurie Aukščiausiojo Teismo teisėjai ilsisi net 56 kalendorines dienas.
Tiesa, psichologai pabrėžia, kad būtent mėnesį atostogaujant pailsima geriausiai, nes savaitės poilsis nepadeda atitrūkti nuo darbų. Ir, žinoma, ilsėtis būtina visiems. Vis dėlto dėl tokių valstybinio sektoriaus privilegijų sutrinka darbas sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose, savivaldybėse, kitose institucijose, o kenčia paprasti piliečiai.

Nuo 2012 m. Vilniaus Centro poliklinikoje pradėjo veikti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, kurioje tvarkomi ir kaupiami šiemet gimusių vaikų duomenys.

Netrukus tėvai prisijungę internetu jau galės peržiūrėti savo vaikučio sveikatos istoriją, skiepų kalendorių, užsiregistruoti vizito pas gydytoją. Iki šių metų pabaigos ši moderni sistema bus įdiegta ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose.
Centro poliklinikoje įdiegus vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą (VRESIS), visi šiemet gimę naujagimiai jau registruojami į elektroninės sistemos pacientų katalogą. Elektroninėje sveikatos kortelėje yra vaiko ir jo tėvų asmens duomenys, prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bei draustumo informacija, šeimos gydytojo ir slaugytojo, diagnozių, dispanserizacijos ir neįgalumo įrašai, duomenys apie persirgtas ligas, skiepus.

Lengvesnis gydytojų darbas

„Elektroninė kortelė suteikia gerokai daugiau galimybių“, – sako Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras. Informaciją bus galima vieno mygtuko spustelėjimu persiųsti kitam gydytojui, greitai susipažinti su vaiko raidos ir ligų istorija, gauti priminimus apie neatliktus skiepus, procedūras ar tyrimus, perduoti informaciją apie suteiktas paslaugas ligonių kasoms. Ateityje numatoma sukurti galimybę gydytojui teikti galimų diagnozių sąrašą pagal simptomus. Be to, bus kuriamas tėvams skirtas portalas su saugia ir patogia prieiga prie savo vaiko sveikatos duomenų.
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Rasa Juknienė sako, kad elektroninė kortelė yra labai patogi: „Prisijungusi aš iš karto matau vaiko sveikatos ir raidos istoriją ir galiu ją perskaityti. Ne paslaptis, kad gydytojų raštas kartais būna neįskaitomas. Mes turime užpildyti tiek dokumentų, kad sunku išlaikyti gražią rašyseną. Be to, esant reikalui turėčiau galimybę prisijungti prie vaiko kortelės ne tik poliklinikoje, bet ir namie ar kelionėje ir pakonsultuoti tėvus.“
Svarbu ir tai, kad tikimybė prarasti elektroninę kortelę stipriai sumažėja, nes jos nereikia nešioti. Šeimos gydytojai jausis saugiau, nes turint įrašus elektroninėje formoje turėtų mažėti pacientų skundų. „Dažniausia skundo priežastis būna, kad gydytoja ko nors neįrašė ar įrašė blogai. O sistemoje išliks visi įrašai ir juos bus galima patikrinti“, – sako R.Juknienė.

Ateityje popieriaus nebeliks

Pasak R.Juknienės, šiuo metu labiausiai vargina tai, kad tenka pildyti ir popierinę, ir elektroninę formą. „Ir taip gydytojų krūviai yra milžiniški. Daugiau laiko vizito metu reikia skirti dokumentų pildymui nei pokalbiui su pacientu, o dar sudėtingiau, kai reikia dubliuoti įrašus. Tačiau aš tikiuosi, kad greitai popierinių formų neliks“, – viliasi šeimos gydytoja.
Centro poliklinikos direktoriaus siekis – tapti „įstaiga be popieriaus“. „Kai bus baigta kurti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, planuojame jungtis su Santariškių vaikų ligoninės filialu, Antakalnio gimdymo namais, galvojame ir apie nėščiosios stebėjimo elektroninę versiją“, – dėsto planus K.Štaras. Tačiau apgailestauja, kad spartesnę pažangą stabdo tam tikros įstatymų prievolės.
Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia turėti elektronines formas, bet neleidžia atsisakyti popierinių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Bendrųjų reikalų departamento E.sveikatos skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas sako, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi įteisinti informacines sistemas pagal LR Vyriausybės nustatytas tvarkas ir taisykles. „Tik įteisintose sistemose galima saugiai tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Šis įstaigų informacinių sistemų įteisinimo procesas šiuo metu jau pradėtas. Numatoma, kad Iki 2015 m. didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų turės saugias ir įteisintas sistemas, kuriose galės elektroniniu būdų tvarkyti medicinos dokumentus“, – aiškina N.Dučinskas.

Centro poliklinika – lyderė Vilniuje

Vaiko raidos elektroninės sveikatos istorijos sistemos įdiegimas yra pirmas etapas siekiant sukurti bendrą Vilniaus mieste esančių sveikatos priežiūros įstaigų elektroninę sveikatos istorijų bazę. Iki 2012 m. pabaigos tikimasi vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą įdiegti ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose. Tolesniais etapais numatoma sukurti interneto portalą vaikų tėvams, vaikų profilaktinių skiepijimų ir apsilankymų kalendorių, elektroninę tyrimų, procedūrų registraciją. Taip pat numatomas pacientų duomenų apsikeitimas su ligoninėmis, gydytojais konsultantais.
Ateityje planuojama, kad elektroniniu būdu bus galima užsakyti ligos pažymas, jas parengti ir perduoti darželiams bei mokykloms. Anksčiau gimusių vaikų kortelės bus skenuojamos ir toliau pildomos elektroniniu būdu. Kortelių suvedimas į sistemą bus pradėtas nuo jaunesnių vaikų, kol galiausiai bus suvestos visų kortelės.
Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus sako, kad kai projektas buvo pristatytas Vilniaus savivaldybėje, idėja sulaukė stipraus palaikymo, tik kilo daug diskusijų dėl viso Vilniaus miesto sujungimo ir suderinamumo su kitomis sistemomis ateityje. „Aktyviai įsijungė E.miesto skyrius, konsultavosi su miesto sveikatos įstaigomis, rėmėsi kitų šalių patirtimi. Pritarėme tam, kad Centro poliklinikos iniciatyva būtų kaip bandomasis modelis, leisiantis išbandyti sistemą ir diegiant ją plačiau ištaisyti išryškėjusius trūkumus. Vilnius rengia visą e.sveikatos sistemą, kuri apims e.bylą, e.receptą ir kitus dalykus, kai kurie moduliai jau pradeda veikti“, – pasakoja J.Pinskus.
Vicemeras pabrėžia, kad didžiausias stabdis yra nacionalinė e.sveikatos sistema, kuri kol kas stringa. „Vilnius galėtų tapti platforma visai Lietuvai, bet vis tiek reikia kurti taip, kad įdiegta sistema ateityje būtų suderinama su nacionaline“, – aiškina J.Pinskus.
N.Dučinskas sveikina Centro poliklinikos iniciatyvą ir sako, kad ji galėtų pasitarnauti kaip pavyzdys naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms kuriant bendrus skaitmeninės apskaitos sprendimus, kurie darniai papildytų vienas kitą ir įsilietų į bendrą e.sveikatos sistemą: „Centro poliklinika bus duomenų teikėja į bendrą e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Jų sukurta elektroninė forma tik palengvins šią užduotį. Jie vieni pirmųjų galės pradėti teikti duomenis.“
Centro poliklinikos direktorius pabrėžia, kad visos sistemos diegiamos atsižvelgiant į ES programinės įrangos ir infrastruktūros standartus.

Taupomas laikas ir pinigai

Gydytojų apklausa rodo, kad apie du trečdalius vizitui skirto laiko tenka dokumentams: ligos istorijos, siuntimų, atsakymų, išrašų rašymui, susipažinimui su paciento ligos istorija, anksčiau darytų įrašų bei paciento iš kitų gydymo įstaigų atsineštų atsakymų analizei. Apklausos duomenimis, bendrosios praktikos gydytojo konsultacija vidutiniškai trunka 15 min., specialisto – 10–15 min., iš kurių apie 10 min. gydytojas skiria įrašams, o 5 min. – paciento apžiūrai, per kurią turi išklausyti pacientą, atlikti apžiūrą bei nustatyti pirminę diagnozę. Įdiegta sistema padėtų sutaupyti apie 30 proc. gydytojo laiko – tai sudarytų apie tris minutes kiekvieno vizito metu. Sutaupytą laiką gydytojas galėtų skirti pacientui.
Centro poliklinikos mastu tai būtų didelis finansinių išteklių naudojimo efektyvumo padidinimas. Išankstiniais skaičiavimais, per metus būtų galima sutaupyti 0,3 mln. Lt popieriui, spausdinimui, saugojimui, transportavimui, rentgeno tyrimų ir kardiogramų atlikimui reikalingų išlaidų. Turima patirtis tai patvirtina – Centro poliklinika nuo 2006 m. skaitmenizavo ligonių kasų apskaitos formą (025/a-LK) ir vien dėl to per metus sutaupo apie 200 tūkst. Lt. K.Štaro vertinimu, naujagimių sveikatos istorijų skaitmenizavimas visame Vilniaus mieste leistų sutaupyti apie porą milijonų litų.
Svarbu, kad į elektroninę formą greičiau būtų pervedami ne tik naujagimių, bet ir visų pacientų įrašai. Elektroniniai įrašai palengvintų priėjimą prie savo sveikatos duomenų, žmonės patogiau ir greičiau tvarkytų savo sveikatos reikalus, o duomenys būtų saugesni. Atlikta apklausa rodo, kad dauguma pacientų skundžiasi negalintys įskaityti gydytojų rašto. Tačiau žmonėms rūpi jų sveikata ir apie 75 proc. pacientų domėtųsi savo sveikatos duomenimis. Maža to – beveik 80 proc. apklaustųjų sakė, kad svarbu ar net labai svarbu pasikonsultuoti su keliais specialistais ir sužinoti „antrą nuomonę“.
Pacientai ypač vertina tai, kad visi tyrimų rezultatai ir išvados būtų vienoje vietoje ir prie informacijos būtų lengva prieiti. Medicinos darbuotojų teigimu, taip tvarkyti duomenis būtų gerokai lengviau. Gydytojai ypač vertina tai, kad visa informacija būtų vienoje vietoje ir būtų gaištama gerokai mažiau laiko dokumentams pildyti.

Šiandien Vilniaus Centro poliklinikoje elektronines sveikatos korteles jau turi 140 kūdikių, bet šis skaičius vis didės.